Utenos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Emilijai Gražei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo T. L. patikslintą ieškinį atsakovei R. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų AB „Artea“ bankas ir UAB „Utenos butų ūkis“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė adv. E.Rybelienė prašė ieškinį tenkinti iš dalies atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytais motyvais ir priteisti atsakovei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2024-09-09 teismo posėdžio metu liudytojas R. P. parodė, kad nuo 1992 metų iki dabar gyvena bute (duomenys neskelbtini). Nepamena, kada, bet tai buvo senai, kaimynystėje apsigyveno L. šeima. L. butas buvo idealios būklės, sutvarkytas, kadangi ankstesni šeimininkai butą buvo susiremontavę. Ankstesniems savininkams jis savo laiku padėjo elektrą sutvarkyti. L. bute jam teko atlikinėti santechnikos darbus ir minimaliai darbus su elektra. Pamena, kad virtuvė buvo sukeista vietom su svetaine, dėl ko reikėjo perkelti vamzdynus. Nepamena, kad daugiau kokius darbus būtų atlikęs tame bute. Su juo L. atsiskaitė, kaip su kaimynu. Kitame L. bute (duomenys neskelbtini), jis išvedžiojo elektrą.

2024-09-09 teismo posėdžio metu liudytojas S. R. parodė, kad T. L. yra jo buvusios žmonos brolis, santykiai su juo ir su R. L. yra normalūs. Pamena, kad T. L. ieškojo buto pirkimui. Tada atsirado variantas nusipirkti brangesnį, bet geresnį butą, daugiabučiame name, kuriame gyveno jo (S. R. brolis). Patarė T. L. pirkti butą ir T. L. tėvams, kurie tuo metu buvo jo uošviai, paskolino ar tai 8000, ar tai 10000 litų, kadangi T. L. tėvai visos reikiamos sumos neturėjo. Už kiek buvo nupirktas butas, jis nepamena, tik žino, kad tai buvo virš trisdešimt tūkstančių litų. Pinigus T. L. tėvams jis perdavė grynais, jokių paskolos sutarčių sudaryta nebuvo, kadangi tuo metu buvo savi žmonės. T. L. tėvai skolą jam grąžino irgi grynais pinigais. Jis yra (duomenys neskelbtini), užsiima (duomenys neskelbtini), todėl minėtą sumą paskolinti galėjo. Pamena, kad nupirktas butas buvo suremontuotas. Po kažkiek metų L. kažką tame bute darė, bet ne sienų griovimą ir ne kapitalinį remontą.

2024-09-09 teismo posėdžio metu liudytoja D. R. parodė, kad T. L. yra jos brolis, santykiai su juo ir su R. L. yra normalūs. Butą (duomenys neskelbtini) broliui T. L. nupirko tėvai. Jos tuometinis sutuoktinis S. R. paskolino tėvams pinigų, gal 10000 litų. Tikslios sumos nepamena, pinigų perdavime ji nedalyvavo. Nupirktas butas buvo gražus, tvarkingas. Butas, kuriame šiuo metu gyvena L., irgi buvo nupirktas geros būklės, nors vėliau jie kažkokius remontus irgi darė.

2024-09-09 teismo posėdžio metu liudytojas V.K. parodė, kad šalis pažįsta, su jais santykiai geri. Žino, kad L. bute (duomenys neskelbtini) pasidarė salioną ir virtuvę. Langus virtuvėje keitė jis. Kuris iš sutuoktinių L. jam sumokėjo už darbą nepamena. Ar L. bute keitė ir daugiau langų, jis nepamena. Iš kokių lėšų L. remontavo butą, jis nežino.

2024-09-09 teismo posėdžio metu liudytojas R. P. parodė, kad šalis pažįsta, su jais nėra susipykęs. Dirba statybininku, remontuoja butus. Nepamena, kad butų dirbęs kokius nors darbus pas L. bute (duomenys neskelbtini). Kas liečia L. butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, tai patvirtina, kad ten dažė sienas, darė elektros instaliaciją, gal dar radiatorius kabino, o plytelių tikrai neklijavo. Tai buvo gal prieš dešimt metų, dar prie litų. Kuris iš sutuoktinių L. jam sumokėjo už darbą nepamena, bet prisimena, kad nemažai medžiagų remontui atvežė pats T. L..

2024-11-06 teismo posėdžio metu liudytoja J. G. parodė, kad R. L. užsakė turto vertinimo paslaugą, kurią ji suteikė. Šalių butas, kaip Utenos miestui, tikrai yra išskirtinis ir ji yra įsitikinusi, kad gerai nustatė buto vertę.

2024-11-06 teismo posėdžio metu liudytojas D. M. parodė, kad UAB „Verslavita“ buvo užsakyta turto vertinimo paslauga, kurią jis suteikė. Užsakovas T. L. prašė nustatyti realią turto vertę, ką jis ir padarė.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025-01-29 nutartimi buvo patvirtinta šalių 2024 m. gruodžio 5 d. sudaryta rašytinė taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta dalyje dėl santuokos nutraukimo pagrindo ((abiejų sutuoktinių kaltė) Lietuvos Respublikos CK. 3.49 straipsnio 2 dalis), nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku. Esant šioms aplinkybėms, kai yra įsiteisėjusi šalių sudaryta taikos sutartis dėl santuokos nutraukimo pagrindo, šio teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytinas santuokos nutraukimo pagrindas – „dėl abiejų sutuoktinių kaltės“.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui

Išnagrinėjus bylą yra nustatyta, kad šalys santuokoje bendrosios nuosavybės teise įgijo butą, garažą ir 4 automobilius. Tarp šalių po to, kai buvo paskirta ir atlikta nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizė neliko ginčo dėl buto vertės (128000 Eur), taip pat, nėra ginčo dėl garažo vertės (4000 Eur), tačiau išsiskyrė šalių pozicijos dėl automobilių vertės. Ieškovas 3 automobilius, kuriuos prašo po santuokos nutraukimo priteisti jam vertina 800 Eur, 500 Eur ir 200 Eur, o atsakovei prašomą priteisti automobilį vertina 7000 Eur. Atsakovė savo ruoštu teigia, kad ieškovui tenkančių 3 automobilių vertė ir jai tenkančio 1 automobilio („Ford Fusion“) vertė yra apylygės, todėl dalijant transporto priemones kompensacijų išmokėjimo klausimas nekyla. Vieninteliai įrodymai, kuriais ieškovas grindžia automobilių vertes yra skelbimai iš interneto portalų, kuriuose pardavinėjami automobiliai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad automobilis „Ford Fusion“ buvo pirktas daužtas iš Amerikos ir Lietuvoje suremontuotas, o po to atsakovė su šiuo automobiliu 2023-02-17 padarė eismo įvykį, kurio metu automobilis buvo apgadintas, ir po to, vėl suremontuotas. Šioje byloje šalys nedarė automobilių individualaus vertinimo ir kitaip leistinais įrodymais automobilių rinkos vertės neįrodinėjo. Visgi, sutikti su atsakovės pozicija, kad ieškovui tenkančių 3 automobilių vertė ir jai tenkančio 1 automobilio („Ford Fusion“) vertė yra apylygės teismas nemato pagrindo dėl toliau dėstomų motyvų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad visi ieškovui priskirti automobiliai yra daugiau, nei 20 metų amžiaus (gamybos metai 1992, 1999 ir 2002), kas leidžia pagrįstai teigti, kad jų eksploatacijos resursas neišvengiamai eina į pabaigą arba jau baigėsi (1992 metais pagaminto automobilio dalyvavimas viešajame eisme pagal byloje esančią VĮ „Regitra“ pažymą yra draudžiamas). Tuo tarpu atsakovei priskirtas automobilis yra 2013 metų gamybos ir net būdamas daužtas buvo įsigytas 2020 metais už 3267 Eur (žr. 2020-05-28 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. AP 000116). Esant aptartoms aplinkybėms, teismas yra linkęs manyti, kad mažiausiai dviejuose eismo įvykiuose dalyvavusi ir juose nukentėjusi transporto priemonė „Ford Fusion“ negali būti laikoma tokia pat vertinga, kaip kitos analogiškos markės transporto priemonės, kurios turi „švarią“ eksploatacijos istoriją, ir kurių pardavimo skelbimus ieškovas yra pateikęs į bylą, tačiau tikrai yra verta 3000 Eur, imant domėn, šios transporto priemonės įsigijimo kaštus 2020 metais ir jos eksploatavimo istoriją. Dėl to, ieškovui iš atsakovės yra priteistina 1500 Eur kompensacija už jai tenkančią didesnės vertės transporto priemonę.

Išnagrinėjus bylą yra nustatyta, kad ieškovo butas, priklausęs jam asmeninės nuosavybės teise, santuokos metu buvo remontuotas. Teismo vertinimu, išnagrinėjus bylą yra nustatytas tik šio turto remonto faktas, tačiau dėl remonto apimties ir sunaudotų lėšų tiek šalys, tiek jų prašymu kviesti liudytojai nurodo skirtingas aplinkybes. Taigi, šioje byloje teismui nėra pagrindo laikyti, jog yra įrodyta, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas, kaip tai numato CK.3.90 straipsnis, todėl teismui nėra pagrindo jo pripažinti buvus sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Pažymėtina ir tai, kad šalims esant santuokoje atsakovės vardu 2006-11-07 imtas 10 000 litų vartojimo kreditas, kurio paskirtis „būsto remontas“, net ir esant rašytiniams įrodymams, kad įmokos už šį kreditą buvo mokamos iš atsakovės banko sąskaitos nebuvo jos asmenine nuosavybe valdomos lėšos.

Pagal 2015-08-17 buto pirkimo - pardavimo sutartį ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas buvo parduotas už 28500 Eur sekančia tvarka: buto pirkėjas 2000 Eur grynais perdavė ieškovui grynais pinigais, o 26500 Eur pirkėjo motina 2015-08-17 pervedė tiesiai į N. V. (asmens, iš kurio šalys nusipirko santuokos nutraukimo byloje dalijamą butą ir garažą) banko sąskaitą. Taigi, atsakovei prieštaraujant, kad visa suma (28500 Eur) buvo panaudota naujo buto ir garažu pirkimui, ir ieškovui nepateikus kitų įrodytų laikytina, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, kad visa 28500 Eur suma buvo panaudota buto ir garažo pirkimui. Dėl to piniginių lėšų suma į kurios kompensavimą dalijant santuokos metu įgytą turtą gali pretenduoti ieškovas yra tik 26500 Eur. Taigi, nustačius, kad ieškovas turtui (butui ir garažui), kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti panaudojo 26500 Eur asmeninių lėšų teismui yra pagrindas svarstyti dėl šių lėšų kompensavimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad buto vertė yra 128000 Eur, o garažo 4000 Eur, viso 132000 Eur. Šio turto vertę padalinus iš dviejų gaunasi po 66000 Eur vertės turto kiekvienai šaliai. Ieškovo asmeninių lėšų suma, kurią reikia kompensuoti (26500 Eur), sudaro 20,07 procento viso nekilnojamojo turto vertės (26500x100 proc. :132000). Iš to seka, kad padarius kompensavimą natūra ieškovui priklausytų 70,07 procento, o atsakovei 29,93 procento viso nekilnojamojo turto vertės.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 3.123 straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų. Įstatymų leidėjui nurodžius CK 3.123 straipsnyje iš esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, remiantis kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius tam realų poreikį apsaugoti svarbius sutuoktinio, vaikų ar kitus įstatymo saugomus interesus (pavyzdžiui, kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-220/2007, Nr. 3K-3-577/2009, Nr. 3K-3-52-387/2022 (77 punktas) ir kt.). Kadangi šis sąrašas nėra baigtinis, galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, įvertinus kiekvienos konkrečios bylos teisiškai reikšmingas aplinkybes (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-687/2020, 26 punktas).

Išnagrinėjęs bylą teismas patikimai nustatė, kad atsakovė savo uždirbtomis finansinėmis lėšomis santuokos metu visą laiką prisidėjo prie šeimos materialinės gerovės kūrimo. Teismo vertinimu, nutraukiant šalių santuoką ir dalijant santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą, privalo būti atsižvelgta ir į atsakovės, kaip sutuoktinės ir vaikų motinos, indėlį į šeimos gerovę. Teigtina, kad atsakovė atlikdama išskirtinai svarbias motinos pareigas (rūpestis vaikais, namais ir t.t.) savo laiku prarado tam tikras galimybes, tame tarpe ir galimybę susikurti asmeninį materialinį gerbūvį. Dabar nutraukiant santuoką atsakovė neturi nuosavos gyvenamosios vietos. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei atsižvelgęs į viešai prieinamus duomenis apie aukštas gyvenamojo būsto kainas Utenos regione, neturi pagrindo manyti, kad atsakovė po santuokos nutraukimo galėtų būti finansiškai pajėgi asmeninės nuosavybės teise įsigyti gyvenamąjį būstą, kuris atitiktų jos poreikius, imant domėn, kad po santuokos nutraukimo šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra nustatoma su atsakove. Dėl aptartų priežasčių teismas šiuo konkrečiu atveju atsakovę santuokos nutraukimo byloje laiko silpnesne šalimi, kurią yra pagrindas apginti nukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kai yra dalijamas, daugiau, nei 20 metų trukusios santuokos metu sutuoktinių užgyventas nekilnojamasis turtas (CK 3.123 straipsnis). Pažymėtina, kad teismas šioje byloje nutaria nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo dalijant ne visą šalių santuokos metu įgytą turtą, o tik nekilnojamąjį turtą.

Įvertinus tai, kad atsakovė nepretenduoja į garažą natūra, o ieškovas visą nekilnojamąjį turtą prašė priteisti jam natūra, įvertinus, kad šalių butas yra 4 kambarių ir net 91,77 kv.m. ploto dydžio, teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nutaria šalių butą ir garažą padalinti sekančiu būdu: ieškovui priteisti garažą (4000 Eur vertės) natūrą ir 55/100 dalis buto, o atsakovei priteisti 45/100 dalis buto. Ieškovui tenkančio turto vertė yra 4000 Eur (garažas) + 70400 Eur (buto 55/100 dalies vertė (128000:100x55=70400), viso 74400 Eur vertės nekilnojamojo turto, o atsakovei tenkančio turto vertė yra 57600 Eur (buto 45/100 dalies vertė (128000:100x45). Procentine išraiška ieškovui yra priskiriama 56,36 procentų (74400x100:132000), o atsakovei yra priskiriama 43,64 procentų nekilnojamojo turto natūra. Teismo vertinimu tokiu būdu padalijus turtą šalys išvengs didelių kompensacijų mokėjimo, kurių išmokėti finansinių galimybių jos neturi. Atsakovei po santuokos nutraukimo realiai priklausys 41,29 kv. m. buto patalpų plotas, kuriame atsakovė turės galimybę pakankamai oriai gyventi su nepilnamečiu vaiku, nes pagal plotą jai priklausančios patalpos beveik prilygsta nedideliam dviejų kambarių butui. Kliūčių šalims po santuokos nutraukimo naudotis padalintu turtu teismas išnagrinėjęs bylą nenustatė, kadangi šalys pačios iš savęs nėra konfliktiškos asmenybės, ką patvirtina aplinkybės, kad šalys pačios sugebėjo susitarti dėl dalies santuokos nutraukimo byloje sprendžiamų klausimų (dalis ginčo buvo baigta teismui patvirtinus taikos sutartį), o teismo posėdžio metu, net sprendžiant pačius jauriausius klausimus išlaikė pagarbą vienas kitam. Pažymėtina, kad santuokoje buvo įgyta ir solidarioji sutuoktinių prievolė kreditoriui AB „Artea“ bankas pagal 2015-09-01 daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ši prievolė nėra įvykdyta ir nėra suėjęs jos įvykdymo terminas (bylos duomenimis kredito likutis 6177,54 Eur, atidėtų palūkų suma 183,11 Eur, galutinis kredito grąžinimo terminas 2035-08-20), todėl padalijus santuokoje įgytą turtą aukščiau nurodytu būdu, ir po santuokos nutraukimo minėta šalių prievolė toliau išlieka solidaria.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas pagal sudarytą atstovavimo sutartį naudojosi adv. I.Maskoliūnaitės teikiama teisine pagalba, kurios išlaidos yra 2250 Eur. Taip pat, ieškovas teikdamas ieškinį sumokėjo 1111 Eur žyminio mokesčio, o likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimas teismo 2024-02-09 nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo. Ieškovas patyrė ir kitų bylinėjimosi išlaidų: 500 Eur už UAB „Verslavita“ atliktą turto vertinimą ir 168 Eur už UAB „Lituka ir KO“ turto vertinimo ataskaitos patikrą, kurią atliko Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo Tarnyba prie LR Finansų ministerijos. Atsakovė pagal sudarytą atstovavimo sutartį naudojosi adv. E.Rybelienės teikiama teisine pagalba, kurios išlaidos yra 2600 Eur bei partyrė kitų bylinėjimosi išlaidų: 450 Eur už UAB „Lituka ir KO“ atliktą turto vertinimą ir 500 Eur už teismo ekspertizę. Duomenys patvirtinantys šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas į bylą yra pateikti. Nagrinėjant bylą buvo patirta 23,79 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Už ieškinio reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis yra apskaičiuojamas naudojant ieškinio padavimo teismui metu (2024-02) taikytą vartotojų kainų indeksą (144,9), atsižvelgus į tai, kad procesiniai dokumentai teismui buvo teikiami elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 80 straipsnio 7 dalis, 82 straipsnis). Už ieškinio reikalavimus, dėl kurių šalys sudarė taikos sutartį (santuokos nutraukimo pagrindas, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymas, išlaikymo priteisimas) yra mokėtinas tik 25 procentų žyminis mokestis, o būtent 49,50 Eur: (109+(330x12:100x3:100x75 =89,1) =198,1; 198:100x25=49,52) (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Teismas išnagrinėjęs bylą nustatė, kad šalių santuokos nutraukimo byloje dalintino turto bendra rinkos vertė yra 136 500 Eur (800 Eur + 500 Eur +200 Eur+3000 Eur+4000 Eur+128 000 Eur), todėl už ieškinio reikalavimą dėl turto padalinimo yra mokėtinas 1999 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 86 straipsnio 1 dalis). Bendra šioje byloje mokėtino žyminio mokesčio suma yra 2048,52 Eur. Ieškovas teikdamas ieškinį sumokėjo 1111 Eur žyminio mokesčio, o likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimas jam buvo atidėtas iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo, todėl iš ieškovo valstybės naudai yra priteistina likusi dalis žyminio mokesčio – 937,52 Eur.

CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu ieškinys yra patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju dėl dalies ieškinyje pareikštų reikalavimų tarp šalių išvis nebuvo ginčo, o dėl dalies reikalavimų šalys sudarė taikos sutartį, kurią teismas patvirtino. Kiti ieškovo reikalavimai byloje buvo patenkinti iš dalies, tačiau dėl ieškinio patenkinimo procento spręsti yra sudėtinga, kadangi teismas šalių nekilnojamąjį turtą padalino kitaip, nei, kad prašė ieškovas. Šiuo konkrečiu atveju, teismas sprendžia, jog dėl ieškinio tenkinimo apimties yra tikslinga spręsti pagal ieškinio turtinio reikalavimo patenkinimo procentą. Santuokos nutraukimo byloje ieškovui buvo priteistas bendros 75 900 Eur vertės turtas (800 Eur + 500 Eur +200 Eur+4000 Eur+70400 Eur), todėl laikytina, kad ieškinys yra tenkintas 55,60 procentų apimtimi (75 900x100: 136 500).

Ieškovo ieškinį tenkinus 55,60 procentų apimtimi, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina žyminio mokesčio dalis – 1138,98 Eur (2048,52 x 55,60:100 proc.) ir 1251 Eur (2250 x 55,60:100 proc.) teisinės pagalbos išlaidų, bei 371,40 Eur išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu (668 x 55,60:100 proc.), viso 2761,38 Eur. Ieškovas savo ruoštu turi atsakovei atlyginti 44,40 procento dydžio sumą nuo atsakovės patirtos teisinės pagalbos išlaidų bendros sumos – 1154,40 Eur (2600 x 44,40:100 proc.) bei 421,80 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (950 x 44,40:100 proc.), viso 1576,20 Eur. Esant tokioms aplinkybėms, yra tikslinga padaryti įskaitymą tarp šalims priklausančių sumų, nustatant, kad galutinė atsakovės ieškovui mokėtina bylinėjimosi išlaidų suma yra 1185,18 Eur (2761,38 – 1576,20). Ieškinį tenkinus iš dalies iš ieškovo valstybės naudai priteistina 10,56 Eur, o iš atsakovės 13,23 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 269, 270 ir 376 straipsniais,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės ieškovo T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini) Utenos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutraukus santuoką ieškovui T. L. palikti jo turimą pavardę „L.“, o atsakovei R. L. palikti „L.“ pavardę.

Ieškovo T. L. asmeninėn nuosavybėn priteisti: lengvąjį automobilį „VW Sharan“, v. n. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); lengvąjį automobilį „VW Passat“, v. n. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); lengvąjį automobilį „VW Multivan“, v. n. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); negyvenamąją patalpą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Atsakovės R. L. asmeninėn nuosavybėn priteisti lengvąjį automobilį „Ford Fusion“, v. n. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui T. L. 55/100 dalių, o atsakovei R. L. priteisti 45/100 dalių buto su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui T. L. iš atsakovės R. L. 1500 Eur kompensaciją už R. L. tenkantį didesnės vertės kilnojamąjį turtą.

Pripažinti finansinius įsipareigojimus pagal 2015 m. rugsėjo 1 d. daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) solidariąja T. L. ir R. L. prievole.

Iš atsakovės R. L. priteisti ieškovui T. L. 1185,18 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovo T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: AB „Swedbank“, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT74 4010 0510 0132 4763; AB „SEB“ bankas, sąskaitos Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB „Artea“ bankas, sąskaitos Nr. LT51 7180 0000 0014 1084; UAB „Urbo bankas“, sąskaitos Nr. LT42 7230 0000 0012 0025; AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, sąskaitos Nr. LT78 7290 0000 0013 0151) 937,52 Eur žyminio mokesčio (įmokos kodas – 5660) ir 10,56 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (įmokos kodas – 5662).

Iš atsakovės R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti valstybei 13,23 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (įmokos kodas – 5662).

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.