Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl garbės ir orumo pažeidimo, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovei I. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad vaikai nieko negalėjo matyti, vyko abipusis kaimynų apsižodžiavimas. Ikiteisminio tyrimo metu atsakovė pripažino, kad laidoje kalbėjo apie jį. Su televizija jis neketina „kariauti“ ir reikalavimo jai nereiškia.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys netenkinamas.

5. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymuose nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti ar kitaip pažeisti kitų asmenų teisių. Įgyvendindamas jam suteiktą saviraiškos laisvę, asmuo negali pažeisti ir kito asmens teisės į garbę ir orumą, kuri kasacinio teismo jurisprudencijoje yra suprantama kaip asmens teisė reikalauti, kad viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų ir bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-781/2023, 30 ir 32 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmuo turi teisę teismo tvarka reikalauti paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką asmens garbę ir orumas yra ginami, jeigu yra nustatomos šios aplinkybės: 1) duomenų paskleidimo faktas; 2) paskleisti duomenys yra susiję su konkrečiu asmeniu; 3) duomenys žemina asmens garbę ir orumą; 4) paskleisti duomenys neatitinka tikrovės. Šios aukščiau nurodytos sąlygos yra kumuliatyvios. Todėl asmuo, kuriuo manymu buvo pažeista jo garbė ir orumas, privalo įrodyti šių sąlygų egzistavimą. Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį, yra preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.

7. Taigi, sprendžiant reikalavimus dėl asmens garbės ir orumo gynimo, pirmiausia turi būti nustatytas žinių paskleidimo faktas, t. y. byloje turi būti nustatyta, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-421/2024, 81 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, kad asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus, be kita ko, pažeidimo pripažinimą (t. y. pripažinimą, kad paskleista nuomonė žemina asmens garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-421/2024, 84 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

8. Klausimas, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiamas vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo ir įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas, o nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-781/2024, 33 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

9. Tai, kokiu mastu teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo pažeidimo, vertins pirmiau nurodytas aplinkybes, kokius konkrečius įrodymus jis tirs ir kokius klausimus nagrinės, priklauso nuo ieškovo byloje pareikštų reikalavimų ir šalių išdėstytų pozicijų. Civiliniame procese galioja dispozityvumo principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 13 straipsnis), todėl būtent šalims yra suteikta teisė apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas. Nagrinėjamos kategorijos bylose, kuriose sprendžiamas privataus pobūdžio civilinis ginčas, skirtingai nei kai kurių kitų kategorijų bylose (pvz., šeimos, darbo bylose, taip pat ypatingąja teisena nagrinėjamose bylose, kuriose teismas turi būti iniciatyvus) teismas neturi pareigos būti iniciatyvus. Nagrinėjamu atveju ieškovas, pasirinkdamas bylos nagrinėjimo ribas – suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą, pasirinko ir, jo manymu, tinkamą atsakomybės subjektą – atsakovę, nurodydamas, jog televizijos laidos transliuotojai reikalavimo nereiškia. Tik baigiant bylą nagrinėti, ieškovas prašė, kad atsakovė viešai jo atsiprašytų ir panaikintų televizijos laidos įrašą, todėl laikoma, kad jo pozicija dėl byloje pareikštų reikalavimų nebuvo nuosekli ir kito bylos nagrinėjimo metu. Ieškovui netinkamai naudojantis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis ar tinkamai nevykdant savo pareigų, tenka neigiamos tokio procesinio elgesio pasekmės.

10. Efektyvi teisminė gynyba yra galima tik tuo atveju, kai į teismą besikreipiantis asmuo pakankamai aiškiai suformuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindą. Bylos dėl garbės ir orumo gynimo yra dispozityvios ir teismas neturi jose pareigos pats savo iniciatyva rinkti įrodymų; teismas turi įvertinti byloje pateiktus įrodymus ir spręsti dėl jų pakankamumo teisiškai reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti ir teismo išvadoms pagrįsti. Teismas įrodinėjimo procese yra nešališkas arbitras ir neprivalo nustatyti aplinkybių, kurių nenurodo šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Teismo pareiga yra ištirti visus byloje esančius įrodymus ir juos įvertinti.

11. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą pripažinti, kad televizijos laidoje atsakovės išsakyti teiginiai apie jį neatitinka tikrovės, pažeidžia jo garbę ir orumą, todėl prašo atlyginti jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą, Atsakovė, nesutikdama su ieškovo pareikštu reikalavimu, pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį ir jame nurodė, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog atsakovės pateikta informacija neatitinka tikrovės. Grįsdama savo poziciją atsakovė nurodė, kad laidoje jos išsakyta informacija negali pažeminti ieškovo garbės ir orumo, nes ji žurnalistams jokių šmeižiančių ar įžeidžiančių žodžių apie S. M. nesakė, laidoje kalbėjo apie kaimyną, jo nepadorius rodomus gestus, vartojamus necenzūrinius žodžius, nenurodydama nei jo vardo, nei pavardės, todėl ieškovas neapgrįstai laiko, kad šio ginčo teiginiai buvo paskelbti būtent apie jį. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog laidoje I. K. nesakė jo vardo, pavardės. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius apie tai, jog dėl atsakovės paviešinto šmeižto jis prarado draugų pasitikėjimą, žmonių pagarbą, tapo pajuokų objektu.

12. Teismas, atsižvelgiamas į atsakovės išsakytų teiginių visumą, jų pateikimo būdą, taip pat situacijos, kurioje teiginiai buvo paskleisti, kontekstą, įvertinęs teiginių formuluotes, aplinkybes dėl esamos nesantaikos tarp kaimynų, byloje apklaustų liudytojų V. K., V. A., A. K., K. M.-M, S. M., V. M. parodymus, kurie yra patvirtinti kitais byloje esančiais įrodymais (vaizdo įrašais, Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros nutarimais nutraukti ikiteisminius tyrimus, Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato nutarimu (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus nepilnamečių vaikų situacijos vertinimo anketomis), daro pagrįstą išvadą, jog atsakovės išsakyti teiginiai yra jos subjektyvus tam tikrų faktinių duomenų vertinimas, t. y. atsakovės nuomonė, pagrįsta objektyviomis aplinkybėmis.

13. Tam, kad teismas galėtų vertinti atsakovo nuomonę, išreikštą ginčo teiginiuose, t. y. ar nuomonė nėra žeminanti garbę ir orumą (įžeidžianti), nesąžininga bendrąja prasme, ir ar ieškovo teisės turėtų būti ginamos taikant deliktinę atsakomybę, pirmiausia turi būti nustatoma, ar išreikšta nuomonė yra apie ieškovą. Įvertinus internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) vaizdo įraše, pradedant 14.30 min., paskleistą informaciją, atsakovė I. K. savo pasisakyme nenurodė jokių konkretų asmenį identifikuojančių duomenų (vardo, pavardės, gimimo datos, asmens kodo, ar gyvenamosios vietos), pagal kuriuos pašalinis asmuo galėtų atpažinti ieškovą. Atsakovė teigia, kad jos komentarai yra apibendrinančio pobūdžio ir joks konkretus asmuo nėra įvardijamas. Teismas neturi pagrindo nepritarti šiai atsakovės pozicijai.

14. Atsakovės į bylą pateikta vaizdo ir garso medžiaga, kurioje užfiksuotas elgesys (vartojami keiksmažodžiai atsakovės atžvilgiu, nepadorių gestų demonstravimas) suponuoja, kad atsakovė turėjo faktinį pagrindą nuomonei apie ieškovą susidaryti.

15. Ištyręs šioje civilinėje byloje esančius rašytinius ir kitus įrodymus, šalių ir liudytojų paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad ieškovas visgi neįrodė visų savo ieškininių reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas daro išvadą, kad atsakovė apie ieškovą nepaskleidė jokių žinių, faktų ar duomenų, o tik išsakė savo asmeninę nuomonę bei pateikė ieškovo elgesio vertinimą, kuriam turėjo pagrįstą ir objektyvų faktinį pagrindą, susiformavusį ieškovo elgesio, įžeidžių pasisakymų, demonstruojamų veiksmų (plekšnojimo per užpakalį ir intymią vietą, užpakalio rodymo) pagrindu. Taigi, ieškovas šios civilinės bylos nagrinėjimo metu neįrodė visų faktų viseto, kuris yra reikalingas, kad būtų ginama ieškovo garbė ir orumas, todėl ieškovo reikalavimas pripažinti, kad atsakovės viešai paskleisti teiginiai neatitinka tikrovės bei žemina ieškovo garbę ir orumą, atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 176 - 179 straipsniai). Atmetus pagrindinį patikslinto ieškinio reikalavimą, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinių reikalavimų dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, todėl teismas dėl šių reikalavimų papildomai nepasisako. Šio sprendimo 12, 13, 14, 15 punktuose nurodytais pagrindais ieškovo ieškinys atmestinas pilna apimtimi.

16. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

17. Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas: už susipažinimą su byla, atsiliepimo rengimą, įrodymų rinkimą ir teikimą, atstovavimą dviejuose parengiamuose posėdžiuose ir teismo posėdyje, kurių bendra suma 2662 Eur. Teismo vertinimu, atsakovės prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydis nagrinėjamu atveju yra pagrįstas, atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, todėl atlyginama pilna apimtimi, priteisiant iš ieškovo atsakovės naudai 2 662 Eur atstovavimo išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo priteistinos 31,87 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 662 Eur (du tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidas I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 31,87 Eur (trisdešimt vieną eurą 87 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (įmokos kodas 5662), šias išlaidas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“, LT78 7290 0000 0013 0151 - AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT74 4010 0510 0132 4763 - Luminor bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 - AB „Šiaulių bankas“, LT42 7230 0000 0012 0025 - UAB „Urbo bankas“.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.