- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2015-06-08
- Bylos Nr.
- 1-43-380/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00034-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Kaltinamasis
- A. C.
- Advokatai
- Irmantas Balčiūnas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, išsituokusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista:
2014 m. kovo 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, bauda 24 MGL (3120 Lt), pritaikius BK 64¹ str. paskirta bauda sumažinta trečdaliu ir skirta bauda 16 MGL (2080 Lt), bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 245 straipsnį;
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. C. pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, t.y. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ į.k. (duomenys neskelbtini), įregistruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktore ir užimamų pareigų pagrindu turėdama teisiškai apibrėžtus įgaliojimus ir būdama materialiai atsakinga už jai patikėtas ir jos žinioje buvusias UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-28 pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą ir pinigines lėšas, o būtent:
laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-11-13 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke 39 atvejais išsigrynino grynus pinigus, sumoje - 328.660 Lt, iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke 204 atvejais išsigrynino 280.650 Lt, iš viso 609.310 Lt., iš kurių - 312.341,32 Lt panaudojimo nepagrindė pinigų sumokėjimą įrodančiais dokumentais, nepagrindė jų grąžinimo į kasą bei įmokėjimo į bendrovės sąskaitas ir tokiu būdu pasisavino;
kasos pajamų orderiu nepagrindė 2.387,25 Lt pajamų gavimo, kurias pagrindė „(duomenys neskelbtini)“ 2012-05-09 kasos išlaidų orderiu Nr.1205/20 išmokėjimą 2.387,25 Lt, tokiu būdu juos pasisavino;
2012-12-07 pasirašiusi Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį su V. V. C., kurios pagrindu minėtam asmeniui buvo parduota UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti transporto priemonė – automobilis BMW X5, id. Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 10.000 Lt., siekdama nuslėpti piniginių lėšų, gautų už parduotą transporto priemonę pasisavinimą, į apskaitą neįtraukė ir nepagrindė apskaitos dokumentais gautų 10.000 Lt pajamų, tokiu būdu juos pasisavino;
2012-07-03 sudariusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kelionės lėktuvu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2012-09-14 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini), įgijusi 2 vnt. bilietų kelionei „Vilnius-Varna-Vilnius“ D. C. ir sau (A. C.), už kuriuos atsiskaitė 3 mokėjimo pavedimais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke (2012-07-12 atliktas 312 Lt pavedimas; 2012-08-17 atliktas 1248 Lt pavedimas; 2012-08-20 atliktas 200 Lt pavedimas) bei siekdama nuslėpti asmeninės kelionės apmokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis, neišsaugojo ir apskaitos registruose neužregistravo 2012-09-14 PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini), tokiu būdu pasisavino 1.760 Lt;
Registre Likučiai 2012-07-31 sąskaitos 201410 užregistravusi turtą centriniame sandėlyje - sėdimieji odiniai baldų komplektai 18 vnt. - 44.999,28 Lt, sofos 17 vnt. - 32.226,80 Lt, iki 2012-12-28 neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais perdavimo kitiems ūkio subjektams, tokiu būdu pasisavino turto iš viso 77.296,08 Lt sumai.
Tokiu būdu, tęstiniais nusikalstamais veiksmais, A. C. pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą ir pinigines lėšas - 403.784,65 Lt.
A. C., laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-11-13, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ į.k. (duomenys neskelbtini), įregistruotos adresu (duomenys neskelbtini) direktore ir pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymą Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdama atsakinga už apskaitos organizavimą, pagal 10 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad “ūkio subjekto apskaitą tvarko ūkio subjekto struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris)“, 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė“, 11 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas”, 14 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentą surašę ir pasirašę asmenys“, būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...> apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 straipsnio 4 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalies nuostatas – „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 16 straipsnio 3 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos <...> registruojami pagal apskaitos dokumentus“, 19 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, Lietuvos Respublikos 1995 m. gruodžio 5 d. Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 nuostatas, Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. Įsakymo Nr. 100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintų Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės, laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-11-13, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent:
1. Pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...> apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 straipsnio 4 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalies nuostatas – „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ į apskaitą neįtraukė ir nepagrindė apskaitos dokumentais:
apskaitos registre Didžioji knyga neužregistravo ilgalaikio turto automobilio BMW X5, 2002m., id. Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo savikainos 15700 Lt; nepagrindė apskaitos dokumentais už 2012-12-07 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi V. V. C. parduotą automobilį BMW X5, gautų 10.000 Lt bei šios sumos neužregistravo apskaitos registre Didžioji knyga;
laikotarpiu nuo 2012-11-13 iki 2012-12-28, neįtraukė į apskaitą 338.328,57 Lt grynųjų pinigų įnešimo į kasą, įmokėjimo bankomatuose į sąskaitas bei sumokėjimo ūkio subjektams, o būtent:
2012-12-07 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi už V. V. C. parduotą automobilį BMW X5, gautų 10.000 Lt;
laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke 39 atvejais išsigrynino grynųjų pinigų 328.660 Lt sumai, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) esančios SEB banke 204 atvejais išsigrynino 280.650 Lt, tačiau apskaitos dokumentais pagrindė 296.968,68 Lt panaudojimą, likusių 314.341,32 Lt panaudojimo apskaitos dokumentais nepagrindė;
laikotarpiu nuo 2012-05-09 iki 2012-11-05 užregistravo du kartus be apskaitos dokumentų 150 Lt įplaukų už muitinės tarpininko paslaugas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavimą tuo sumažino UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentinį kasos likutį 15.987,25 Lt sumai.
laikotarpiu nuo 2012-07-31 iki 2012-12-28 neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais turto iš viso 77.296,08 Lt perdavimo kitiems ūkio subjektams, o būtent: 18 vnt. sėdimųjų odinių baldų komplektų, kurių vertė 44.999,28 Lt, 1 vnt. sofos, kurios vertė 1.611,94 Lt; 1 vnt. sofos, kurios vertė 2.032,17 Lt; 5 vnt. sofų, kurių vertė 9.638,45 Lt; 6 vnt. sofų, kurių vertė 11.243,76 Lt; 4 vnt. sofų, kurių vertė 7.770,48 Lt bei neužregistravo apskaitos registruose šio turto perdavimo kitiems ūkio subjektams;
laikotarpiu nuo 2012-05-09 iki 2012-11-05, kasos knygoje neužregistravo 3 atvejais iš viso 16.137,25 Lt įplaukų gavimo iš ūkio subjektų - pagal 2012-11-05 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) - 50 Lt sumos; pagal 2012-05-18 pagal kasos pajamų orderį (serija ir numeris nenurodyti) 13.700 Lt sumos; kasos pajamų orderiu nepagrindė 2.387,25 Lt pajamų gavimo iš „(duomenys neskelbtini)“, pagal 2012-05-09 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu sumažino dokumentinį kasos likutį iš viso 16.137,25 Lt sumai;
2012 m. gegužės mėnesio Darbo užmokesčio žiniaraštyje neužregistravo išmokėto darbo užmokesčio 500 Lt ir padidino UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą 500 Lt direktorei A. C.;
apskaitos registruose neužregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-09-14 PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini), kuria pagrindė bilietų Vilnius – Varna – Vilnius pardavimą iš viso 1.760 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“.
2. Pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 3 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos <...> registruojami pagal apskaitos dokumentus“ kompiuteriu tvarkomoje kasos knygoje užregistravo 150 Lt įplaukų už muitinės tarpininko paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavimą be apskaitos dokumento (du kartus). Tokiu būdu, laikotarpiu nuo 2012-05-09 iki 2012-11-05, sumažino UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje dokumentinį kasos likutį iš viso 15.987,25 Lt.
3. Pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodyta „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose nurodyta, kad „Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, Lietuvos Respublikos 1995 m. gruodžio 5 d. Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 nuostatas, Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. Įsakymo Nr. 100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintų Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės, t.y. nenustatė bendrovėje dokumentų saugojimo tvarkos ir neišsaugojo:
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-09-14 PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini), kuria pagrindė bilietų Vilnius – Varna – Vilnius pardavimą iš viso 1.760 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“, turto, kurio vertė 2012-07-31 – 77.296,08 Lt įsigijimo dokumentų.
Dėl padarytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2012-01-02 iki 2012-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Kaltinamoji A. C. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad pasisavino patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės visą turtą nurodytą kaltinime, pripažino, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą ir nepateikė dokumentų. Nuo 2005 metų buvo UAB „B(duomenys neskelbtini)“ direktorė ir akcininkė, turėjo 50 procentų akcijų. Buvo dar viena akcininkė Ž. P., kuri niekur nesikišo ir nieko įmonėje nebedirbo. Įmonė buvo įkurta 2005 metais ir buvo registruota Ž. P. gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini). Įmonės veikla susijusi su krovinių pervežimu, ekspedicija, taip pat atlikdavo muitininko-tarpininko paslaugas. Įmonė turėjo įstatinį kapitalą 10 000 litų. Pervežimus vykdė iš Europos į Kazachstaną, vieno pervežimo kaina buvo nuo 6000 iki 8000 eurų. Todėl dideles pinigų sumas išgrynindavo, nes reikėdavo atsiskaityti grynais pinigais. Įmonė savo automobilių neturėjo, tik tarpininkaudavo tarp užsakovo ir vežėjo. Gautus pinigus avansu sumokėdavo vežėjui už krovinių pervežimą, o kai atvažiuodavo kitą kartą krauti krovinio, gaudavo likusius pinigus. Kirgizijos ir Kazachstano piliečiai pageidaudavo už krovinių vežimą gauti atsiskaitymą grynais pinigais. Ji išrašydavo kasos išlaidų orderius. Pinigus mokėdavo vairuotojams, kurie buvo vežėjų įgalioti asmenys ir gavę pinigus pasirašydavo ant kasos išlaidų orderio. Buvo labai daug buvo orderių su vairuotojų parašais, dabar visi dokumentai yra pas bankroto administratorių. Visada išrašydavo kasos išlaidų orderius, nes už pervežimus buvo mokamos labai didelės pinigų sumos. Dirbdavo su Kazachstano, Kirgizijos įmonėmis, buvo sudaryta sutartis su firma „(duomenys neskelbtini)“. Dažnai Kirgizijos piliečiai atvažiuodavo pirkti transporto priemonių, vilkikų, kuriuos prašydavo pakrauti krovinių kad nevažiuotų tušti, ž pervežimą taip pat mokėdavo grynais pinigais. Būdavo, kad pinigų nesumokėdavo užsakovai, tada įmonė likdavo skolinga vežėjui, reikėdavo atsiskaityti, buvo skolų iš ankstesnių metų. Tuo metu įmonė sunkiai vertėsi, nebuvo galimybės sumokėti buhalterei, kuri nutraukė sutartį ir netvarkė įmonės dokumentų. Buvo nesutvarkyti įmonės buhalteriniai dokumentai, ji laiku nepateikdavo buhalterei pinigų panaudojimo dokumentų. Automobilį „BMW-X5“ už 15 700 litų įsigijo įmonės vardu Marijampolėje iš įmonės, kurios pavadinimo neprisimena. Automobilį pardavė uošviui V.V. C., nes tuo metu buvo labai sunki padėtis įmonėje, o automobilį reikėjo remontuoti. Automobilis buvo parduotas už 10 000 litų, buvo įforminta pirkimo-pardavimo sutartis, kuri buvo prie buhalterinių dokumentų. Tačiau buhalterė atsisakė tvarkyti buhalterinę apskaitą, kol nebus sumokėtas atlyginimas. 2006 metais nutarė pabandyti prekiauti kiniškais baldais, kuriuos įsigijo iš kinų įmonės. Buvo užsakyti du jūriniai konteineriai, tačiau gauti baldai buvo labai blogos kokybės, brokuoti, baldai buvo laikomi sandėlyje, kuris nebuvo tinkamas baldams laikyti, todėl baldai buvo sugadinti. Baldai buvo netinkami, jų nepardavė. Kelis komplektus viena įmonė, kuri jau seniai bankrutavusi, buvo paėmusi pardavimui, bet neatsiskaitė. Nežino, kur dingo tai patvirtinantys dokumentai. Ji turėjo vykti į susitikimą Bulgarijoje dėl krovinio pervežimo ir numatomos sutarties. Pabijojusi vykti viena, ji pasikvietė kartu vykti sūnų. Nepagalvojo, kad negali nupirkti iš įmonės lėšų bilietus. Bulgarijoje buvo 7 paras, grįžus iš kelionės, nepamena ar pateikė dokumentus buhalterei. gyveno apsistojusi motelyje. Visi dokumentai dėl bankroto bylos buvo išsiųsti adresu, kur buvo registruota įmonė. Ji negavo jokių dokumentų, nežinojo, kad yra iškelta bankroto byla. Bankroto administratorius reikalavo pristatyti įmonės turtą, davė tam terminą. Ji prašė teismo, kad atnaujintų visą procesą, nesitikėjo, kad įmonė bankrutuos. Bankroto administratorius tai traktavo, kaip teismo sprendimo nevykdymą.
Liudytojas V. V. C. parodė, kad jam reikėjo automobilio, sužinojo, kad jo marti A. C. nori parduoti automobilį. Jis nusipirko automobilį BMV už 10 000 litų, pinigus atidavė asmeniškai direktorei A. C., jie abu nuėjo į „Regitrą“, sudarė sutartį, pasirašė dokumentus. Po to pamatęs, kad automobilis perbrangus, jį pardavė. Bankroto administratorius padavė į teismą dėl restitucijos pritaikymo, priteisė sumokėti 16 000 litų.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas M. M. parodė, kad iškėlus UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, jis buvo paskirtas bankroto administratoriumi. Vykdydamas įmonių bankroto įstatymo nuostatas bei Klaipėdos apygardos teismo nutartį iškelti bankroto bylą, visais jam žinomais adresais išsiuntinėjo reikalavimą įmonės direktorei A. C., perduoti įmonės turtą ir dokumentus. Jis paskambino ir pakvietė A. C. į savo biurą. Ji buvo nustebusi, kad iškelta bankroto byla, jis įteikė teismo nutartį ir reikalavimą perduoti dokumentus. Tada A. C. jam atidavė įmonės antspaudą ir įmonės registracijos pažymėjimą. Po to A. C. apskundė jau įsiteisėjusią Klaipėdos apygardos teismo nutartį, dėl bankroto bylos iškėlimo teismas nutarties nepanaikino, bet skyrė terminą, pateikti dokumentus įrodančius, kad įmonės bankrotas nepagrįstas. Per nustatytą terminą įmonės vadovė jokių dokumentų teismui nepateikė. Teismas paliko galioti nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo. Pakartotinai buvo įspėta A. C., kad procesas dėl bankroto vyksta, kad perduotų dokumentus. Bet ji dokumentų neperdavė, o peržiūrėjęs įmonės sąskaitą, nustatė, kad į įmonės sąskaitą didelės lėšos buvo gaunamos iš kažkokių įmonių ir iš įmonės sąskaitos išmokamos įmonės vadovei A. C.. Manydamas, kad tai gali būti vykdoma nusikalstoma veika, nes nepavyko gauti įmonės dokumentų, kreipėsi į FNTT dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Jis vykdydamas teismo nutartį, buvo nuvykęs į įmonės biurą (duomenys neskelbtini), bet ten buvęs asmuo trukdė jam vykdyti bankroto administratoriaus funkcijas. Biure matė bylas, ant kurių buvo užrašyta „(duomenys neskelbtini)“, tačiau dėl kilusio konflikto jų negalėjo paimti. Tuo metu A. C. patalpoje buvo, bet buvo nustebusi, išsigandusi. Pakartotinas įspėjimas perduoti įmonės dokumentus A. C. tikrai buvo išsiųstas visais žinomais adresais, registruotais laiškais, elektroniniu paštu, kuriuos ji tikrai gaudavo.
Liudytoja N. U. parodė, kad nuo 2008 metų tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dirbo iki 2009 m. balandžio mėnesio. Po to nutraukė apskaitos tvarkymo sutartį, nes A. C. nemokėdavo pinigų. A. C. vienintelė turėjo galimybę naudotis įmonės banko sąskaita. Vesdama apskaitą matydavo, kad direktorė išgrynindavo įmonės pinigus. Dokumentų nepateikdavo, o ji neturėjo teisės reikalauti pasiaiškinti, kur A. C. išleido pinigus. A. sakydavo, kad nespėja, žadėdavo atvežti visus dokumentus. Tiek kiek dokumentų pateikdavo, tiek ir suvesdavo į apskaitą. Atlyginimai darbuotojams nebuvo mokami, A. sakydavo, kad nėra pinigų. Apyvartinių lėšų būdavo, tik nemokėdavo darbuotojams. Pagal apskaitą įmonė turėjo lizingu pirktą automobilį „Tojota“, kuris vėliau buvo atimtas, tada buvo nupirktas automobilis BMW. 2009 metais, kai nutraukė sutartį, A. dar prašė tvarkyti dokumentus, bet ji sutarties jau nepasirašė. Mokesčių inspekcija pradėjo reikalauti pateikti deklaracijas. Tada ji paprašė A. skubiai pateikti dokumentus, kiek sunešė dokumentų, tiek surašė ir pateikė PVM deklaraciją, metinę deklaraciją. Gavosi didžiulis pelno mokestis, kurio nesumokėjo, tada užblokavo įmonės sąskaitą. Visus įmonės dokumentus iš jos paėmė tyrėja. Po to dar bankroto administratorius teiravosi dėl dokumentų.
Liudytoja S. G. parodė, kad 2010 metais pradėjo dirbti direktore UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo sudaryta darbo sutartis. Ji įmonės dokumentų nepasirašydavo, kas juos pasirašydavo nežino. Ji skambindavo ir siūlydavo krovinių pervežimo paslaugas, tik surasdavo klientus, toliau viską A. tvarkė pati. Atlyginimą pradžioje gaudavo, po to atlyginimas vėluodavo, bet A. prašydavo palaukti. Ji išdirbo apie dvejus metus. 2012 metais įmonės turėjo skolų, atvažiuodavo klientai į biurą, reikalaudavo atsiskaityti. Ji su vaiku buvo sanatorijoje, grįžusi į darbą, sužinojo, kad nebedirba, ją iš darbo atleido bankroto administratorius. Supratau, kad važiavome pasirašyti dokumentų, A. sakė, kad reikia dirbti kitoje įmonėje, nes šią įmonę sužlugdė, iškėlė bankroto bylą, tada ji vėl tapo direktore kitos įmonės „(duomenys neskelbtini)“.
2013-09-30 Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalių, 16 straipsnio 1 ir 3 dalių, 19 straipsnio 1 dalies pažeidimų, laikotarpiu nuo 2012-01-02 iki 2012-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorė A. C.) laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 nepagrindė 312.341,32 Lt pinigų sumokėjimą ūkio subjektams įrodančiais dokumentais bei nepanaudotų lėšų nepagrindė grąžinimo į kasą bei įmokėjimo į sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančias AB SEB banke. Į apskaitą neįtraukė ir nepagrindė apskaitos dokumentais: 10.000 Lt pajamų gavimą iš piliečio V. V. C. už automobilį BMW X5, kurio pardavimą pagrindė 2012-12-07 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi; - 338.328,57 Lt (312.341,32+10.000+15.987,25) grynųjų pinigų laikotarpiu nuo 2012-11-13 iki 2012-12-28 įnešimo į kasą, įmokėjimo bankomatuose į sąskaitas bei sumokėjimo ūkio subjektams; - laikotarpiu nuo 2012-07-31 iki 2012-12-28 neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais turto iš viso 77.296,08 Lt perdavimo kitiems ūkio subjektams. Apskaitos registruose neužregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-09-14 PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini), kuria pagrindė bilietų Vilnius – Varna – Vilnius pardavimą iš viso 1.760 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorė A. C.) laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-11-20 nepagrindė apskaitos dokumentais bei kompiuteriu tvarkomoje kasos knygoje neužregistravo grynųjų pinigų išmokėjimo iš kasos direktorei A. C.. ( 5t., b. l. 96-116)
2014-02-27 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti 2014-02-24 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu bei 2014-02-27 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš A. C. paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai. Apžiūros metu specialistas pateikė išvadą, kad buhalterinės apskaitos dokumentai yra: 2012-08-08 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), 2012-08-10 INVOICE/PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), 2012-08-09 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), 2012-10-18 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), 2012-10-18 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), 2012-08-16 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), sąskaita apmokėjimui Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2012-08-31, sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2012-08-31, 2012-08-16 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), 2012-08-09 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), 2012-08-09 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), 2012-10-18 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) bei pateikė dokumentus surašytus „(duomenys neskelbtini)“, tai yra: sąskaita (pinigų apmokėjimui sąskaita) Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaita (pinigų apmokėjimui sąskaita) Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaita (pinigų apmokėjimui sąskaita) Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaita (pinigų apmokėjimui sąskaita) Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaita (pinigų apmokėjimui sąskaita) Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaita (pinigų apmokėjimui sąskaita) Nr. (duomenys neskelbtini).
UAB “Baltijos konteinerių servisas” - buhalterinės apskaitos dokumentai: 2012-08-08 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), 2012-08-10 INVOICE/PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), 2012-08-09 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), 2012-10-18 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), 2012-10-18 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), 2012-08-16 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), sąskaita apmokėjimui Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2012-08-31, sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2012-08-31, 2012-08-16 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), 2012-08-09 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), 2012-08-09 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), 2012-10-18 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) yra užregistruoti apskaitos registruose – Didžiojoje knygoje ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registre. Kiti pateikti dokumentai, kurie yra surašyti „(duomenys neskelbtini)“, tai yra: sąskaita (pinigų apmokėjimui sąskaita) Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaita (pinigų apmokėjimui sąskaita) Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaita (pinigų apmokėjimui sąskaita) Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaita (pinigų apmokėjimui sąskaita) Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaita (pinigų apmokėjimui sąskaita) Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaita (pinigų apmokėjimui sąskaita) Nr. (duomenys neskelbtini) nėra UAB “ (duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos dokumentai. (5t., b. l. 121-123)
Liudytojo apklausos protokolas, kuriame nurodyta, kad pagal teisinės pagalbos prašymą Kirgizijos Respublikos teisėsaugos institucijoms buvo apklaustas Š. A. T., kuris parodė, kad jis yra Ribotos atsakomybės bendrovės (toliau RAB) „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo 1999 m. Bendrovė vykdo tarptautinių krovinių pervežimą. RAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo ūkinių - komercinių susitarimų su Lietuvos Respublikoje registruota UAB „(duomenys neskelbtini)“. A. C. nepažįsta. RAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo sudariusi. 2011 m. rugsėjo ir spalio mėn., 2012 m. sausio mėnesį RAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė keturis tarptautinius krovinių pervežimus iš Lietuvos Respublikos į Kazachijos Respubliką. Iš Lietuvos pusės jokie susitarimai nebuvo sudaryti, nes krovinio pervežimas buvo vykdomas su Kirgizijos Respublikos piliečiais, jų įsigytomis autotransporto priemonėmis Lietuvos Respublikos teritorijoje. Už tarptautinį krovinių pervežimą iš Lietuvos Respublikos į Kazachijos Respubliką RAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ keturias sąskaitas 2011-10-17 Nr. 1, 2011-11-03 Nr. 2, 2011-11-03 Nr. 3, 2012-02-04 Nr. 1. Pagal šiuos tiekimus RAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo du mokėjimus į banko sąskaitą: 2350 eurų pagal sąskaitą 2011-10-17 Nr. 1 ir 3500 eurų pagal sąskaitą 2011-11-03 Nr.2. Kitos operacijos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo vykdomos. Jis nežino, kas išrašė, ir kas pasirašė jo vardu ir RAB „(duomenys neskelbtini)“ atspaudu patvirtino laiško kopiją, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2011-11-01 iki 2012-11-31 visiškai atsiskaitė už automobilinius krovinių pervežimus 128.000 eurų, galimai tai suklastotas dokumentas, nes RAB „(duomenys neskelbtini)“ tokios laiškų ir sąskaitų formos neišrašo (7t., b. l. 37-39) .
Visais šiais įrodymais nustatyta, kad A. C. pasisavino jos žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą ir pinigines lėšas - 403.784,65 Lt ir apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą. Kaltinamoji savo kaltę dėl svetimo turto pasisavinimo pripažino, ji neneigė, kad buvo skolinga įmonei, bet aiškino, jog visus pinigus panaudojo įmonės veikloje, tik neišsaugojo tai patvirtinančių dokumentų. Kaltinamoji mano, kad pinigai galėjo būti panaudoti atsiskaitant grynais pinigais su vairuotojais, kurie turėdavo įgaliojimus, pasirašydavo dokumentus, kurių ji neišsaugojo. Liudytoja N. U., tvarkiusi įmonės buhalterinę apskaitą, nurodė, kad direktorė išgrynindavo įmonės pinigus, bet nepateikdavo jų panaudojimo dokumentų. A. C. paėmusi įmonei priklausančius pinigus ir privalėdama už jų panaudojimą atsiskaityti, pateikti dokumentus, jų buhalterei nepateikė, o kur jie dingo kaltinamoji negalėjo paaiškinti. A. C. prisipažino pardavusi įmonės automobilį, vykusi kartu su sūnumi į Bulgariją, atidavusi kitai įmonei parduoti baldus, bet dokumentų neišsaugojusi. Liudytojas V.V. C. patvirtino pirkęs iš A. C. už 10000 Lt automobilį. A. C. nepateikė pinigų panaudojimą patvirtinančių dokumentų ir negalėjo paaiškinti, kam konkrečiai panaudojo pinigus. Šiuos kaltinamosios parodymus patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad direktorė iš banko sąskaitų išgrynini 609.310 Lt., iš jų - 312.341,32 Lt panaudojimo nepagrindė pinigų sumokėjimą įrodančiais dokumentais, nepagrindė jų grąžinimo į kasą bei įmokėjimo į bendrovės sąskaitas ir tokiu būdu pasisavino, be to nepagrindė 2.387,25 Lt pajamų gavimo, į apskaitą neįtraukė ir nepagrindė apskaitos dokumentais gautų 10.000 Lt pajamų už parduotą automobilį BMW X5, id. Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) siekdama nuslėpti asmeninės kelionės apmokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis, neišsaugojo ir apskaitos registruose neužregistravo 2012-09-14 PVM sąskaitos faktūros 1.760 Lt; neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais perdavimo kitiems ūkio subjektams, įmonės 77.296,08 Lt vertės turto, tokiu būdu A. C. pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą ir pinigines lėšas - 403.784,65 Lt.
Kadangi A. C. prisipažino pasisavinus jai patikėtą turtą, byloje nėra jokių dokumentų apie jo panaudojimą, todėl akivaizdu, kad šis turtas nebuvo naudojamas įmonės reikmėms. Nors kaltinamoji teisme ir buvo nurodžiusi, jog bendrovės pinigai buvo naudojami ne asmeniniais tikslais, o bendrovės reikmėms nepateikdama konkrečių duomenų, bet tai nepaneigia turto pasisavinimo BK 183 straipsnio prasme. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Todėl kaltinamosios tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-84/2012). Kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į civilinį teisinį akcinių bendrovių, kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, veiklos reguliavimą, ne kartą pabrėžta, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai pats bendrovės vadovas ar kitas administracijos atstovas pagal išlaidų orderį paima pinigus iš bendrovės kasos ir juos panaudoja ir nėra išlaidas pagrindžiančių dokumentų (arba pateikti suklastoti), šis veiksmas gali būti vertinamas kaip įmonės turto pasisavinimas arba iššvaistymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-451/2004, 2K-440/2005, 2K-202/2006, 2K-213/2006, 2K-47/2007, 2K-108/2008, 2K-61/2009, 2K-P-78/2012). Kaltinamojo tvirtinimai, kad bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas (kasacinės nutartys Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009).
Nekyla jokių abejonių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas buvo pasisavintas ir įmonei padaryta žala, tai patvirtina ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esanti informacija, bet objektyvių aplinkybių visuma, iš kurios galima spręsti, kad įmonė patyrė realios žalos dėl kaltinamosios veiksmų. Įmonei buvo iškelta bankroto byla, turėjo įsiskolinimų. Kaltinamoji neabejotinai suvokė, kad neteisėtai savinasi ir naudoja jos žinioje esantį turtą ir taip pažeidžia bendrovės interesus, daro jai žalą ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
A. C. veika, dėl pasisavinimo jai patikėto UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto ir piniginių lėšų - 403.784,65 Lt, kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 ir 223 straipsnių taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013 2K-16/2014).
Tai, kad A. C. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktore, atsakinga už šio juridinio asmens buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, apgaulingai tvarkė šios įmonės buhalterinę apskaitą, patvirtina 2013-09-30 Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurios matyti, kad būtent dėl A. C. neteisėtų tyčinių veiksmų nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų dydžio ir struktūros už atitinkamą laikotarpį, t. y. atsirado BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai.
A. C. prisipažino, kad įmonės buhalteriniai dokumentai nebuvo sutvarkyti, ji ne visus dokumentus pateikdavo buhalterei, kai kurių dokumentų neišsaugojo. Nors kaltinamoji tvirtino, kad dokumentai apie pinigų panaudojimą buvo, tik jų laiku nepateikė buhalterei, bet akivaizdu, kad pasisavinusi įmonės turtą, norėjo tai nuslėpti, nes pati pripažino, kad įmonės buhalterinės apskaitos netvarkė. Tokius A. C. veiksmus pripažinti padarytais dėl neatsargumo, nėra jokio pagrindo.
Kaltinamosios, liudytojų parodymais ir specialisto išvada nustatyta, kad A. C., nuo 2012-01-01 iki 2012-11-13, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir atsakinga už apskaitos organizavimą, neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos registrais įmonės pinigų ir turto panaudojimo. Dėl padarytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2012-01-02 iki 2012-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
A. C. veika, dėl apgaulingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį.
A. C. buvo kaltinama tuo, kad nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme: A. C., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, 2012 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo, buvo įpareigota perduoti paskirtam bankroto administratoriui M. M. įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę ir visus dokumentus per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, tačiau, įsiteisėjus nutarčiai, per 15 dienų UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės turto pagal finansinę atskaitomybę ir dokumentų administratoriui neperdavė ir taip nevykdė teismo sprendimo.
Kaltinamoji A. C. parodė, kad apie įmonei iškeltą bankrotą sužinojo gavusi įsiteisėjusią teismo nutartį, stengėsi stabdyti bankroto procedūras, tikėjosi išgelbėti įmonę, todėl laiku nepateikė dokumentų bankroto administratoriui M. M..
BK 245 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo esmė – teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, tyčinis nevykdymas. Vien tik nustačius tokio sprendimo nevykdymo (neįvykdymo) faktą, nepakanka konstatuoti šios nusikalstamos veikos buvimą. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad BK 245 straipsnyje įtvirtinta norma negali būti taikoma automatiškai dėl kiekvieno teismo sprendimo neįvykdymo fakto, nes teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinio ir administracinio proceso įstatymų uždavinys. Todėl baudžiamoji atsakomybė tokiais atvejais turėtų būti taikoma tik atsižvelgus į galimybes užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą civilinio ir administracinio proceso priemonėmis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36/2012). Sprendžiant šį klausimą, būtina atsižvelgti į asmeniui paskirto įpareigojimo ar draudimo turinį ir pobūdį. Teismo sprendimo neįvykdymas per teismo nustatytą terminą gali būti pripažintas nusikalstamu ir įvertintas pagal BK 245 straipsnį, kai tik pats asmuo galėjo įvykdyti teismo sprendimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-233/2007) Reikšminga yra tai, ar teismo sprendimą privalantis vykdyti asmuo žinojo apie šį sprendimą ir jame nurodytą jo pareigą (įpareigojimą), ar tai žinodamas sprendimo nevykdė sąmoningai, be objektyvių priežasčių, ir to norėjo.
Pripažinus, kad A. C. pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą už tai ji patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Kaltinamoji neturėdama įmonės turto ir dokumentų negalėjo laiku visų jų pateikti bankroto administratoriui M. M.. Todėl byloje nėra pakankamai duomenų pripažinti A. C. veikus tiesiogine tyčia nevykdant teismo sprendimo. Be to teismo sprendimas įpareigoti perduoti paskirtam bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę ir visus dokumentus per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos galėjo būti užtikrinamas civilinio ir administracinio proceso priemonėmis. Šios aplinkybės rodo, kad A. C. veikoje nėra BK 245 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį sudarančių požymių. Todėl A. C. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį išteisintina, nes nepadaryta veika turinti baudžiamojo nusižengimo požymių.
Skirdamas A. C. bausmę už padarytus nusikaltimus teismas vadovaujasi BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltinamajai tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir asmenybę.
A. C. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad prisipažino padarius nusikaltimus ir gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas pagal rūšinį pavojingumą priskiriamas sunkiems nusikaltimams, už kurį numatytas laisvės atėmimas iki dešimties metų (BK 11 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). A. C. pasisavino jos žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą ir pinigines lėšas - 403.784,65 Lt, kurio vertė žymiai viršija BK 190 str. nurodytą 250 MGL dydžio sumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. C. nusikaltimų padarymo metu buvo neteista, 2014 m. kovo 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteista bauda, prisipažino padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nors padaryta žala neatlyginta, bet civilinis ieškinys byloje nepareikštas, charakterizuojama gerai, dirba, išlaiko tėvus ir studijuojantį sūnų. Visos šios aplinkybės rodo, kad kaltinamajai gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė mažesnė už sankcijoje numatytą vidurkį. Atsižvelgiant į A. C. asmenybę apibūdinančias aplinkybes galima daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. C. turtui - piniginėms lėšoms esančioms bankų sąskaitose: Nr.(duomenys neskelbtini)(LTL), SEB bankas AB, adresu (duomenys neskelbtini); Nr.(duomenys neskelbtini) (LTL) „DnB Nord“ banke, adresu (duomenys neskelbtini); automobiliui VW Polo valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civilinis ieškinys nepareikštas, bet padaryta žala UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatlyginta, todėl A. C., turto konfiskavimas netaikytinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. C. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir nuteiti:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 1 metams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 dalimi 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, paskirti A. C. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 3 d. prie paskirtos bausmės visiškai pridėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 16 MGL (2080 Lt arba 602 Eur) baudą, skirti A. C. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams ir 16 MGL (602 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos ribų.
A. C. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį išteisinti nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti A. C. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
Palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. C. turtui - pinigines lėšas esančias bankų sąskaitose: Nr.(duomenys neskelbtini)(LTL), SEB bankas AB, adresu (duomenys neskelbtini); Nr.(duomenys neskelbtini) (LTL) „DnB Nord“ banke, adresu (duomenys neskelbtini); automobiliui VW Polo valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.