- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-05
- Bylos Nr.
- e2-1240-820/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-15846-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Pajeda
- Ieškovas
- AAS BTA Baltic Insurance Company
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Atostogų parkas“
- Advokatai
- Martynas Stankevičius, Renata Astrauskienė
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS BTA Baltic Insurance Company ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Atostogų parkas“, dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka
1. Ieškovas kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):
1.1. Priteisti iš atsakovo 7 796,38 EUR skolos.
1.2. Priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas.
1.3. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, jog ieškovas su trečiuoju asmeniu buvo sudaręs Įmonių turto draudimo sutartį ir apdraudė trečiojo asmens turtą.
3. 2020 m. sausio 29 d. dėl elektros energijos įtampos svyravimų apdraustas turtas buvo sugadintas ir tretysis asmuo patyrė nuostolių.
4. Ieškovas pagal draudimo sutartį išmokėjo trečiajam asmeniui draudimo išmoką ir reiškia reikalavimus atsakovui, kuris yra atsakingas dėl padarytos žalos.
II. Atsakovo atsikirtimų santrauka
5. Atsakovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
6. Atsakovas nurodė, jog ieškovas neįrodinėja atsakovo atsakomybės sąlygų, numatytų įstatyme, todėl ieškinys atmestinas, kaip neįrodytas.
7. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog trečiojo asmens įranga sugedo dėl įtampos svyravimo atsakovo tinkle.
8. Pagal galiojančius teisės aktus, elektros tinkluose galimi ir leistini trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai ir viršįtampiai, neviršijantys nustatytų ribų. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo tinkle įvyko kokie nors neleistini reiškiniai.
9. Ieškovas neatliko savo pareigų, nes išmokėjo draudimo išmoką nenustatęs trečiojo asmens įrangos gedimo priežasčių.
10. Viršįtampiai gali atsirasti ne tik atsakovo, bet ir paties vartotojo tinkluose. Vartotojas galėjo ir privalėjo įsidiegti technines priemones, reikalingas technologiniams procesams saugiai sustabdyti ir galimiems nuostoliams išvengti ar juo sumažinti, kurie gali atsirasti dėl elektros energijos tiekimo sutrikdymo. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog jo kliento tinkle buvo sumontuotos tinklo apsaugos priemonės.
11. Iš atsakovo atliekamų įtampos matavimo duomenų matyti, jog atsakovo valdomame tinkle nebuvo neleistinų įtampos pokyčių. Ieškinyje nėra įrodymų patvirtinančių priežastinį ryšį tarp atsakovo veikos ir trečiojo asmens įrangos gedimo.
12. Ieškovas ieškinyje neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, neprašė kliento pateikti defektinių aktų, neatliko kvalifikuoto įrangos gedimo priežasčių tyrimo, nors būtent ieškovas turėjo pareigą atlikti išsamų tyrimą prieš išmokėdamas draudimo išmoką.
13. Vien draudimo išmokos išmokėjimas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Draudikas turėtų vengti situacijų, kai draudimo išmoka mokama dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos arba ji nemažinama esant tam teisiniam pagrindui, arba išmokama, nors yra teisinis pagrindas jos nemokėti.
III. Ieškovo dubliko santrauka
14. Ieškovas pateikė dubliką į atsakovo atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nesutinka su atsiliepime nurodytais argumentais.
15. Atsakovas pripažino, jog jo tinkle nutrūko laidas ir buvo nutrauktas energijos tiekimas. Atsakovo teiginiai, kad nutraukus energijos tiekimą 1000 vartotojų nebuvo gauta pretenzijų, nėra pagrįsti įrodymais.
16. Ieškovas įrodinėja, jog žala atsirado dėl atsakovo nekokybiškai teikiamos elektros energijos, dėl viršįtampių sugedo trečiojo asmens prietaisai.
17. Atsakovas yra didesnio pavojaus valdytojas, todėl jis yra atsakingas visuomet, jei neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Didesnio pavojaus valdytojo atsakomybė yra griežtoji, atsiranda be asmens kaltės.
18. Atsakovas neįrodė, jog tiekė kokybišką elektros energiją. Nei ieškovas, nei tretysis asmuo neturi galimybių nuolat stebėti, matuoti ir kontroliuoti energijos tiekimo kokybės, todėl atsakovas privalo pateikti visus duomenis susijusius su nagrinėjamu įvykiu.
19. Trečiojo asmens įrangos gedimas yra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsakovo netinkamos kokybės elektros energijos tiekimu.
20. Atsakovas nepagrįstai atsakomybę perkelia vartotojui. Apeliacinės instancijos teismas suformavo praktiką, jog atsakovas yra savo srities profesionalas, todėl turi aptarti konkrečias priemones, galinčias tinkamai apsaugos vartotojo įrangą. Atsakovas privalėjo pateikti išvadas, kad draudėjo įrenginiai neužtikrino tinkamos apsaugos nuo įtampos svyravimų. Atsakovas buvo nedelsiant informuotas apie įvykį. Ieškovui nežinoma, kokių veiksmų ėmėsi atsakovas, kad būtų nustatytos gedimo priežastys.
21. Nukentėjusiam asmeniui nėra nustatyta įstatyminė pareiga papildomai apsaugoti savo vidinius tinklus nuo viršįtampių ir įtampos svyravimų.
IV. Atsakovo tripliko santrauka
22. Atsakovas pateikė tripliką į ieškovo dubliką, kuriame nurodė, jog nesutinka su dublike nurodytais argumentais.
23. Vien tik elektros energijos tiekimo nutrūkimas dėl laido trūkimo savaime neįrodo kliento elektros įrenginių gedimo. Trūkus laidui, elektros energijos tiekimas buvo nutrūkęs daugiau nei 1000 vartotojų, tačiau pas kitus gedimų neatsirado, todėl laido trūkimas nesukėlė viršįtampių ir negalėjo sugadinti trečiojo asmens įrenginių.
24. Atsakovo oro linija yra reguliariai prižiūrima ir tvarkoma, todėl atsakovas vykdė visus jam keliamus teisės aktų reikalavimus.
25. Pareiga įrodyti atsakovo atsakomybę tenka ieškovui. Ieškovas privalo įrodyti nekokybiškos energijos tiekimo faktą ir priežastinį ryšį su trečiojo asmens įrangos gedimais bei žalos dydį. Tačiau ieškovas šią pareigą siekia perkelti atsakovui. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog įranga sugedo dėl įtampos svyravimų atsakovo tinkle.
26. Pagal galiojantį standartą, elektros tinkluose galimi ir leistini trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai ir viršįtampiai, kurie neturi viršyti nustatytų ribų.
27. Ieškovas nepateikė įrodymų patvirtinančių, jog atsakovo tinkle buvo kokie nors neleistini reiškiniai. Byloje esantys matavimai patvirtina, jog tinkle buvo normalūs leistini įtampos svyravimai.
28. Atsakovas nėra atsakingas už kitų asmenų tinklų įrengimą ir projektavimą bei tokia pareiga nėra įtvirtinta atsakovui. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės (toliau tekste – EETNT) nustato pareigą vartotojui apsaugoti savo elektros tinklus, įrenginius ir prietaisus atitinkama apsauga. Už tinkamą vartotojo elektros tinko suprojektavimą ir įrengimą atsakingas pats vartotojas.
V. Trečiojo asmens atsiliepimo santrauka
29. Tretysis asmuo UAB „Atostogų parkas“ pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu sutiko.
30. Nurodė, jog buvo sudaręs su ieškovu Įmonių turto draudimo sutartį, kuria apdraudė turtą nuo elektros įtampos svyravimų.
31. 2020 m. sausio 29 d. atsakovo tinkle įvyko gedimas dėl kurio kuriam laikui buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas į trečiojo asmens valdomą objektą. Atstatinėjant elektros energijos tiekimą buvo stebimi viršįtampiai svyravimai dėl kurių sugedo dalis įrenginių.
32. Byloje yra duomenys patvirtinantys žalos atsiradimo faktą trečiajam asmeniui, gedimai atitinka atsakovo gedimų tinkle laiką ir pobūdis atitinka elektros energijos tiekimo gedimus (viršįtampiai). Įrangą taisiusios įmonės patvirtino, jog gedimai atsirado dėl netinkamos kokybės elektros energijos.
33. Tretysis asmuo ir ieškovas neturi galimybės kontroliuoti ir matuoti atsakovo teikiamos elektros energijos, todėl šiuos duomenis turi pateikti atsakovas, nes jis tai atlieka. Aplinkybė, jog momentiniai viršįtampiai nebuvo užfiksuoti, nepagrįsti, nes atsakovas matuoja daug ilgesniais periodais, nei vyksta viršįtampiai.
34. Atsakovas 2020 m. sausio 29 d. 12.23 val. elektroniniu laišku informavo, jog gedimai pašalinti, todėl yra tikėtina, jog gedimai buvo pašalinti prieš penkias minutes iki elektroninio pranešimo išsiuntimo, t. y. 12.18 val., kai ir buvo fiksuota momentinė įtampa. Tačiau tai neįrodo, jog iki gedimo pašalinimo tokių netolygių viršįtampių elektros tiekimo epizodų į trečiojo asmens objektą nebuvo.
35. Atsakovo argumentai, jog daugiau nei 1000 smulkių buitinių vartotojų nesikreipė dėl įrangos gedimų, neįrodo tokių gedimų nebuvimo, nes žala galėjo būti padaryta maža ir jos išieškojimas gali būti sudėtingesnis ir neatpirkti patirtų nuostolių.
Motyvuojamoji dalis
VI. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
Teismas konstatuoja:
36. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).
37. Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Visbalta“ v. N. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-399-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad teismas, formuluodamas sprendimo motyvus, turi pateikti įtikinamus argumentus, kodėl teismo sprendimas yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas. Teismo motyvai gali būti formuluojami bet kokiu teismui priimtinu, tačiau oficialiam dokumentui tinkančiu kanceliariniu stiliumi. Vienas iš teisinio argumentavimo ir teisinio teksto kompozicijos stilių yra, kai teismas savo išvadas nurodo kaip vienintelį logišką nustatytų faktų ir taikytinų teisės normų rezultatą. Pasirinkęs tokį teisinio argumentavimo stilių, teismas, siekdamas įtikinti bylos šalis ir visuomenę sprendimo teisingumu, ne tik nurodo, kad jo išvados yra teisingos, bet ir tai, kodėl kitos, konkuruojančios teisės normų taikymo alternatyvos negalimos šioje byloje. Tokie, t. y. papildomi, argumentai tik sustiprina teismo sprendimo motyvus ir leidžia tinkamai įgyvendinti CPK 270 straipsnio 4 dalies ir 331 straipsnio 4 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2010).
39. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.
40. Iš atsakovo pateiktos pažymos matyti, kad 2020 m. sausio 29 d. 10.43 val. 10kV oro linijoje L-200 nuo Palangos transformatorinės pastotės nuo 6 atramos trūko laidas. Byloje nėra ginčo, jog 2020 m. sausio 29 d. 10.43 val. pas atsakovą 10 kV oro linijoje trūko laidas ir daliai vartotojų (daugiau nei 1 000) buvo nutrūkęs elektros energijos tiekimas vartotojams, tame tarpe ir trečiajam asmeniui, 0,4 kV tinkle ir elektros energijos tiekimas nebuvo vykdomas iki 12.23 val.
41. Ieškovas prašė priteisti draudimo išmoką iš atsakovės, kaip iš asmens tiekiančio netinkamos kokybės elektros energiją, t. y. kaip iš didesnio pavojaus šaltinio valdytojos. Atsakovės civilinė atsakomybė už jos valdomo didesnio pavojaus šaltinio sukeltą žalą reglamentuojama CK 6.270 straipsnio nuostatų. Ginčų dėl šios aplinkybės nėra.
42. Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.
43. Šis straipsnis yra specialioji norma, ji reglamentuoja specialų civilinės atsakomybės atvejį – kai žala padaryta didesnio pavojaus šaltinio; numatyta, kad civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda be kaltės, t. y. didesnio pavojaus šaltinio valdytojas gali būti atleistas nuo atsakomybės tik įrodęs buvus force majeure aplinkybės arba nukentėjusiojo tyčią ar didelį neatsargumą. Didesnio pavojaus šaltinio kaltės prezumpcija neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodinėti visas kitas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas; nagrinėjamu atveju didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiksmų (neveikimo) neteisėtumą (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249 straipsnis), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo (CK 6.247 straipsnis). Neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys nėra preziumuojami ir juos visais atvejais privalo įrodyti ieškovas. Neįrodžius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-474-219/2017 ir joje nurodyta teismų praktika).
44. Atsakovas su trečiuoju asmeniu 2015 m. liepos 22 d. sudarė Elektros energijos persiuntimo paslaugų sutartį Nr. 621157-535332/150124 (toliau tekste – Sutartis). Iš šios Sutarties 8 punktu šalys sutarė vadovautis Sutartimi ir galiojančiais teisės aktais, įskaitant ir EETNT.
45. Iš UAB „Klaipėdos liftas“ 2020 m. vasario 12 d. sąskaitos matyti, jog buvo atlikta remonto darbų už 592,17 EUR. Iš remonto darbų ataskaitos ir sąmatos matyti, jog buvo atlikti valdymo pulto plokštės keitimo darbai. UAB „Klaipėdos liftas“ pateikė 2021 m. vasario 5 d. Pažymą Nr. 37 iš kurios matyti, jog bendrovės nuomone trečiojo asmens lifto gedimas įvyko dėl įtampos šuolių.
46. Iš UAB „Optika ir Technologija“ 2020 m. vasario 18 d. sąskaitos matyti, jog buvo atlikta darbų už 6 929,13 EUR. Iš atliktų darbų akto matyti, jog buvo sugedęs masažinis siurblys, buvo remontuojami automatikos skydai, keičiamos relės ir apsaugos, buvo atliktas filtrų remontas ir pakeistas baseino elektros valdymo spintos įvadinis kabelis. Iš 2021 m. sausio 25 d. Pažymos matyti, jog bendrovės nuomone defektai atsirado dėl viršįtampių (elektros įtampos svyravimo).
47. Iš UAB „SKYTECH.LT“ 2020 m. vasario 4 d. sąskaitos matyti, jog pas tretyjį asmenį buvo atlikta darbų už 2 079,56 EUR, buvo parduoti trys stacionarūs kompiuteriai su papildomais SSD diskais. Iš 2021 m. sausio 15 d. pažymos matyti, jog bendrovės nuomone, įrangos gedimus galėjo lemti elektros tinklo įtampos svyravimai, nes aptikti pažeidimai būdingi įtampos svyravimų sukeliamiems pažeidimams.
48. Iš UAB „Eurogama“ 2021 m. vasario 2 d. Pažymos matyti, kad bendrovės nuomone, neįgaliųjų baseino keltuvo gedimai atsirado dėl elektros įtampos šuolių (viršįtampių).
49. Teismo vertinimu, minėti aktai patvirtina labiau tikėtiną aplinkybę, kad prietaisai sugedo dėl įtampos svyravimų - viršįtampių.
50. Pagal elektrotechnikos teoriją, viršįtampis, bet kaip kintantis trumpalaikis įtampos impulsas, kurio pikinė vertė yra didesnė už didžiausią leidžiamąją elektrinio įrenginio darbinę įtampą ir kuris gali pažeisti jo dalių izoliaciją. Viršįtampis yra pavojingas žmogui dėl didelės elektros šoko tikimybės. Pagal atsiradimo prigimtį viršįtampiai būna vidiniai ir išoriniai. Vidiniai viršįtampiai atsiranda įrenginiuose, staiga pakitus jų veikimo režimui, pvz., dėl staigaus elektros linijos apkrovos pokyčio, įjungiant ir išjungiant linijos ar įrenginio įtampą, įvykus elektrinio prietaiso trumpajam jungimui. Vidiniams priskiriami eksploataciniai, impulsiniai, komutaciniai, laikinieji, maitinimo ir slenkamieji viršįtampiai. Eksploatacinis viršįtampis – specialiai sukeliamas viršįtampis, būtinas įrenginiui ar įtaisui veikti. Impulsiniu viršįtampiu vadinama išilgai elektros linijos sklindanti pereinamoji įtampos banga, kurios amplitudė pirmą akimirką staiga padidėja, o vėliau lėtai mažėja. Komutacinis viršįtampis dažniausiai susidaro elektros grandinėje dėl trumpalaikių perjungimų joje pačioje arba gretimoje grandinėje. Laikinasis viršįtampis – santykinai ilgos trukmės (keleto sekundžių) tam tikroje vietoje tarp fazės ir žemės, tarp fazės ir neutralės arba tarp fazių susidarantis viršįtampis, kuris nepažeidžia normalaus elektrinės sistemos veikimo. Maitinimo viršįtampis atsiranda, kai staiga padidėja elektrinės sistemos ar įrenginio maitinimo įtampa. Slenkamasis viršįtampis – išilgai laidininko sklindantis viršįtampis. Vidinis viršįtampis gali susidaryti superlaidžiajame solenoide, kai staiga padidinama ritės aktyvioji varža. Išorinius arba gamtinius viršįtampius sukelia žaibų smūgiai į elektrinius įrenginius. Jiems priskiriami atmosferiniai ir žaibo viršįtampiai. Atmosferinius viršįtampius sužadina atmosferiniai išlydžiai į įrenginius arba į žemę arti jų. Žaibo viršįtampis – tam tikroje elektrinės sistemos vietoje dėl žaibo išlydžio susidarantis viršįtampis. Dar būna pereinamieji viršįtampiai – trumpalaikiai virpesiniai arba nevirpesiniai viršįtampiai, dažniausiai stipriai nuslopinti, trunkantys kelias milisekundes arba trumpiau. Pereinamąjį viršįtampį paprastai sukelia žaibavimas, elektros saugiklių perjungimas arba jų suveikimas. Pereinamojo viršįtampio didėjimo trukmė gali kisti nuo mikrosekundės iki kelių milisekundžių. Nuo viršįtampio naudojama įvairi apsauga, pvz., induktyvumo ritės, iškrovikliai, žaibolaidžiai (https://www.vle.lt/straipsnis/virsitampis/, autorius - Vytautas Jonas Valiukėnas, fizikas, Dr. (fiziniai m.; fiz. ir mat. m. kand.)). Taigi, vidiniai viršįtampiai atsiranda įrenginiuose, staiga pakitus jų veikimo režimui, pvz., dėl staigaus elektros linijos apkrovos pokyčio, įjungiant ir išjungiant linijos ar įrenginio įtampą, įvykus elektrinio prietaiso trumpajam jungimui. Eksploatacinis viršįtampis – specialiai sukeliamas viršįtampis, būtinas įrenginiui ar įtaisui veikti. Impulsiniu viršįtampiu vadinama išilgai elektros linijos sklindanti pereinamoji įtampos banga, kurios amplitudė pirmą akimirką staiga padidėja, o vėliau lėtai mažėja. Komutacinis viršįtampis dažniausiai susidaro elektros grandinėje dėl trumpalaikių perjungimų joje pačioje arba gretimoje grandinėje.
51. Vilniaus apygardos teismas yra nurodęs, jog „pareiga įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus ar žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksmu tenka asmeniui, prašančiam tokią atsakomybę taikyti; ieškovui teigiant, kad draudėjo turtas sugedo dėl atsakovės valdomoje elektros linijoje kilusio elektros energijos svyravimo (viršįtampio) pareiga įrodyti elektros energijos svyravimo fakto buvimą tenka ieškovui“ (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1651-340/2020; 22 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
52. Iš ieškovo 2020 m. balandžio 1 d. Draudžiamojo įvykio tyrimo akto matyti, jog ieškovas nustatė, kad dingus elektrai, padidėjus įtampai sugedo liftai, baseino technika, kompiuteriai. Draudimo išmoka 7 796,38 EUR. Sprendimą priėmė ieškovo vyriausiasis specialistas. Iš Draudžiamojo įvykio tyrimo akto matyti, jog ieškovas, kaip draudikas, iš esmės jokio tyrimo neatliko, apsiribojo draudėjo teiginiais ir nurodytu žalos dydžiu.
53. Ieškovas savo reikalavimą pagrindžia įrodymais – remontą atlikusių bendrovių išvadomis, jog gedimo priežastis – viršįtampiai. Teismas šiame sprendime nustatė, jog trečiojo asmens įrenginiai tikėtinai sugedo dėl viršįtampių. Tačiau minėti aktai nenustato ir nenurodo kada ir dėl kokios elektros energijos kilo viršįtampiai, t. y. kas yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas.
54. Ieškovo ir atsakovo nurodoma teismų praktika šioje byloje taikytina su viena esmine išlyga, visose minimose šalių teismų praktikose, atsakovas buvo vienintelis elektros energijos tiekėjas, t. y. vienintelis didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Šiuo atveju yra kitaip. Tiek ieškovas, tiek tretysis asmuo nurodė, jog nutrūkus elektros energijos tiekimui iš atsakovo tinklo, tretysis asmuo generatoriumi pradėjo gaminti savo elektros energiją ir ją tiekti į savo tinklus. Taigi, šiuo atveju trečiojo asmens įrangą galėjo sugadinti tiek viršįtampis atėjęs iš atsakovo elektros tinklo, tiek iš trečiojo asmens kaip elektros energijos gamintojo, tiek iš trečiojo asmens kaip elektros energijos tiekėjo, tiek elektros energijos abiems tiekėjams sudubliavus elektros energijos tiekimą, t. y. tretysis asmuo taip pat buvo didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Atsižvelgiant į tai, ieškovas privalėjo įrodyti kurio didesnio pavojaus šaltinio valdytojo didesnio pavojaus šaltinis sugadino įrenginius.
55. Ieškovas šioje byloje įrodinėjo, jog viršįtampiai atsirado atsakovo tinkle ir neatsirado pas tretyjį asmenį, nes patikrinus generatorių viršįtampių nenustatyta. Teismas sprendime nagrinėja ir vertina šiuos ieškovo teiginius. Atsakovas atsikirtinėja, jog jo tinkle viršįtampių nebuvo ir jie galėjo būti trečiojo asmens tinkle. Tretysis asmuo pritaria ieškovo pozicijai ir dalyvauja byloje ieškovo pusėje.
56. Ieškovas šioje byloje neįrodinėjo ir neįrodė viršįtampių atsiradimo laiko, t. y. kada atsirado viršįtampiai - nutrūkus elektros energijai, jos nebuvimo metu ar atnaujinant elektros energijos tiekimą. Priklausomai nuo viršįtampių atsiradimo laiko, už viršįtampių atsiradimą galėtų būti atsakingi skirtingi didesnio pavojaus valdytojai, t. y. skirtingi asmenys.
57. Iš atsakovo pateiktų archyvinių duomenų matyti, kad 0,4 kV 1 APT trečiajam asmeniui paduodama įtampa neviršija teisės aktų nustatytų ribų. Pažymėtina, jog šiuo įrodymu neįmanoma nustatyti momentinių viršįtampių buvimo ar nebuvimo atsakovo tinkle, nes per parą laiko buvo fiksuoti 16 momentų, kurių metų nukrypimų nuo normų nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, jog viršįtampis trunka kelias milisekundes ir trumpiau, šis atsakovo pateiktas įrodymas neįrodo, jog nebuvo viršįtampių atsakovo tinkle tuo metu, kai viršįtampiai nebuvo fiksuojami.
58. Trečiajam asmeniui elektros energija tiekiama ne iš 10 kV oro linijos, kurioje įvyko gedimas, bet per transformatorinę sumažinus įtampą iki 0,4 kV. Viršįtampiui atsiradus 10 kV linijoje, jis privalėjo pereiti per visus transformatorinės įrenginius iki trečiojo asmens įrenginių.
59. Oro linijos laido trūkimas nėra privaloma viršįtampių atsiradimo pasekmė, t. y. trūkus laidui viršįtampiai gali susidaryti, bet gali ir nesusidaryti.
60. Atsakovas pateikė transformatorinės Kr-4312 schemą iš kurios matyti, jog transformatorinėje yra sumontuoti viršįtampių ribotuvai POLIM-D12-03. Byloje nėra duomenų, kad viršįtampių ribotuvas POLIM-D12-03 būtų suveikęs. Byloje nėra duomenų, jog viršįtampių ribotuvas veikia netinkamai ir/ar yra sugedęs. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog buvo suveikęs viršįtampių ribotuvas ar jis neveikia tinkamai, t. y. praleido ar praleidžia viršįtampį.
61. Iš atsakovo pateiktos pažymos matyti, jog dėl trūkusio elektros oro linijos laido, elektros energijos tiekimas nutrūko daugiau nei 1 000 vartotojų. Tretysis asmuo nebuvo vienintelis asmuo, kuriam buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas.
62. Iš atsakovo pateiktų pretenzijų registravimo žurnalo laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 29 d. iki 2020 m. vasario 4 d. matyti, kad Klaipėdos regione buvo gautos dvi pretenzijos, tačiau jos nėra susiję su 2020 m. sausio 29 d. elektros energijos nutraukimu. Akivaizdu, jog esant viršįtampiui, jis turėjo atsirasti visame tinkle, todėl, dėl atsakovo tinkle galėjusio įvykti viršįtampio, labiausiai tikėtina, jog būtų sugedę ir kitų vartotojų įrenginiai, tuo labiau, jog buitiniams vartotojams EETNT nenurodo privalomų apsaugų įrengimo, t. y. pas juos dažniausiai nėra jokių apsaugų.
63. Įvertinus tai, jog nuo 10 kV linijos, kurioje įvyko laido nutrūkimas iki trečiojo asmens įrenginių stovi transformatorinė su viršįtampių ribotuvais; jog iš daugiau nei 1000 vartotojų daugiau niekam nesugedo įrenginiai, darytina labiau tikėtina išvada, kad viršįtampiai galėjo atsirasti ne atsakovo elektros energijos tiekimo tinkle.
64. Kasacinės instancinės teismas yra išaiškinęs, jog „draudikas, vykdydamas pareigą priimti sprendimą (ne)sumokėti draudimo išmoką, turi imtis įmanomai reikiamų priemonių ir pastangų siekdamas išsiaiškinti įvykio aplinkybes, nustatyti draudžiamojo įvykio fakto (ne)buvimą ir žalos dydį. Konstatuotina, kad prieš priimdamas sprendimą išmokėti draudimo išmoką draudikas turi ištirti, išsiaiškinti aplinkybes, kurios patvirtintų draudėjo ar apdraustojo civilinės atsakomybės atsiradimą už draudėjo ar apdraustojo veiksmus (veikimą ar neveikimą), atliktus draudimo sutarties galiojimo metu. Atsakingas ir rūpestingas draudikas, išsiaiškinęs ir (arba) sutelkęs pastangas išaiškinti, ištirti ir įvertinti aplinkybes draudžiamajam įvykiui patvirtinti arba paneigti, ir pakankamų įrodymų duomenų pagrindu nustatęs draudžiamąjį įvykį bei sumokėjęs draudimo išmoką, vėliau turi teisę reikalauti draudimo išmokos grąžinimo iš ją priėmusio nukentėjusio trečiojo asmens, kurio iniciatyva ir pagal jo kreipimąsi draudimo išmoka buvo sumokėta, jei vėliau paaiškėja, kad nukentėjęs trečiasis asmuo pateikė klaidingą informaciją ir dėl to buvo neteisingai apskaičiuota, neteisėtai išmokėta išmoka ir atlyginta žala. Draudikas, kuris nebuvo pakankamai rūpestingas ir atsakingas, todėl tinkamai neatliko pareigos išsiaiškinti aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias draudžiamojo įvykio faktą ir lemiančias jo pareigą (ne)išmokėti draudimo išmoką, jos dydį, prisiima riziką dėl galimo klaidingo sprendimo (ne)išmokėti draudimo išmoką ir jos dydžio pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-403/2021; 34 punktas). Taigi, draudikas, vykdydamas pareigą priimti sprendimą (ne)sumokėti draudimo išmoką, turi imtis įmanomai reikiamų priemonių ir pastangų siekdamas išsiaiškinti įvykio aplinkybes, nustatyti draudžiamojo įvykio fakto (ne)buvimą ir žalos dydį.
65. Kaip minėta, tretysis asmuo turi savo elektros generatorių, kurį naudoja elektros energijos gamybai ir tiekimui per savo tinklus, todėl tretysis asmuo yra laikytinas elektros energijos gamintoju ir tiekėju, t. y. alternatyvaus didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Kaip minėta, vidiniai viršįtampiai atsiranda įrenginiuose, staiga pakitus jų veikimo režimui, pvz., dėl staigaus elektros linijos apkrovos pokyčio, įjungiant ir išjungiant linijos ar įrenginio įtampą, įvykus elektrinio prietaiso trumpajam jungimui. Komutaciniai viršįtampiai dažniausiai susidaro elektros grandinėje dėl trumpalaikių perjungimų joje pačioje arba gretimoje grandinėje. Taigi, viršįtampiai galėjo atsirasti trečiojo asmens elektros energijos gamyboje ir/ar tinkle, paleidžiant įrenginius, įjungiant generatorių, kai buvo nutrūkęs elektros energijos tiekimas, perjungiant įrenginius kai buvo perjungiamas elektros energijos tiekimas iš trečiojo asmens generatoriaus į atsakovo tiekiamą elektros energiją sutaisius liniją, įvykus trumpam jungimui trečiojo asmens tinkle sugedus kokiam nors trečiojo asmens įrenginiui ir pan. Ieškovas netyrė ir neanalizavo, ar viršįtampiai neatsirado ir/ar negalėjo atsirasti trečiojo asmens elektros energijos gamyboje, perdavimo metu tinkle, ar trečiojo asmens tinkle įvykus kokio nors įrenginio gedimui ir įvykus trumpam jungimui.
66. Tretysis asmuo pateikė AUB „Automatikos sistemos“ 2021 m. balandžio 7 d. Įrenginių techninės patikros protokolą Nr. J210407/2 iš kurio matyti, jog dyzelinio generatoriaus, kuriuo tretysis asmuo gaminosi elektros energiją, techninės patikros metu gedimų nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys, jog gedimų nenustatyta techninės patikros metu, bet tai neįrodo, jog gedimų nebuvo 2020 m. sausio 29 d. Protokole nurodoma, jog pagal nuskaitytus elektros generatoriaus valdymo bloko registrus (dokumentas EventRecord_D500_ID001_070421_162012_atostogu_parkas) generatorius 2020 m. sausio 29 d. veikė tinkamai, generuojama įtampa atitiko gamintojo deklaruojamus parametrus, gedimų neužfiksuota, viršįtampių neužregistruota. Pateikta išvada, jog 2020 m. sausio 29 d. trečiojo asmens sugedę įrenginiai negalėjo sugesti dėl naudoto dyzelinio generatoriaus. Teismas šio įrodymų nevertina kaip pilnai atmetančio tikimybę dėl viršįtampių atsiradimo dėl generatoriaus darbo. Pirma, protokolą pateikė asmuo, kuris yra generatoriaus pardavėjas, todėl jam kiltų atsakomybė prieš trečiąjį asmenį dėl atsiradusios žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai protokolas vertintinas kaip subjektyvi suinteresuoto asmens nuomonė. Antra, protokolas grindžiamas pirminiais duomenimis - dokumentu EventRecord_D500_ID001_070421_162012_atostogu_parkas, kuris nėra pateiktas į bylą, t. y. neįmanoma nustatyti, ar protokole padaryta išvada atitinka pirminio šaltinio – minėto dokumento duomenis. Byloje dalyvaujantys asmenys privalo į bylą teikti pirminius įrodymų šaltinius, o ne apibendrinančias suinteresuotų asmenų išvadas. Trečia, į bylą nėra pateikta generatoriaus dokumentacija, leidžianti nustatyti kokiu laiko tarpu generatoriaus sistema fiksuoja viršįtampius. Kaip minėta, viršįtampiai galėjo atsirasti įjungiant ar išjungiant generatorių ir byloje nėra duomenų, jog generatoriaus sistema registruotų viršįtampių buvimą ir nebuvimą paleidimo metu ir po jo išjungimo. Taigi, šis įrodymas nėra objektyvus, leidžiantis teigti, jog generatoriaus negalėjo sukelti viršįtampių.
67. Byloje nėra duomenų, jog tretysis asmuo savo tinkle būtų įsirengęs viršįtampių ribotuvus.
68. Kaip minėta, viršįtampiai atsiranda įjungiant ir išjungiant linijos ar įrenginio įtampą, įvykus elektrinio prietaiso trumpajam jungimui ir pan., todėl net tinkamai veikiant dyzeliniam elektros generatoriui, viršįtampiai gali atsirasti trečiojo asmens tinkle.
69. Sutarties dėl elektros energijos tiekimo 10.8 punktu tretysis asmuo įsipareigojo, atsižvelgdamas į suteiktą aprūpinimo elektros energija patikimumo kategoriją, turėti tinkamai įrengtas technines priemones, reikalingas technologiniams procesams saugiai sustabdyti ir galimiems nuostoliams išvengti ar maksimaliai juos sumažinti dėl galimo persiuntimo nutraukimo, apribojimo ar kitokio sutrikdymo, o pastarajam įvykus – imtis priemonių nuostoliams išvengti ar juos sumažinti, taip pat atitinkamai apsaugoti savo elektros tinklus, kitokius įrenginius ir prietaisus atitinkama apsauga.
70. EETNT 86 punktas (redakcija galiojusi 2020 m. sausio 29 d.) nustato, jog vartotojas (išskyrus buitinį vartotoją), nepriklausomai nuo to, kokia patikimumo kategorija jam yra suteikiama, privalo įdiegti technines priemones, reikalingas technologiniams procesams saugiai sustabdyti ir galimiems nuostoliams išvengti ar maksimaliai juos sumažinti. Pažymėtina, jog teisės aktas ne suteikia teisę, bet imperatyviai nustato prievolę įdiegti technines priemones, nes teisės akte yra įtvirtinta imperatyvi formuluotė – „privalo įdiegti“.
71. Taigi, tiek Sutartis, tiek teisės aktai įpareigojo tretyjį asmenį privalomai įdiegti technines priemones, reikalingas technologiniams procesams saugiai sustabdyti ir galimiems nuostoliams išvengti ar maksimaliai juos sumažinti. Ieškovas, atlikdamas įvykio tyrimą prieš išmokėdamas žalos atlyginimą privalėjo tirti ar tretysis asmuo buvo privalomai įdiegęs minėtas priemones.
72. Be to, ieškovas, kaip draudikas, atlikdamas tyrimą, privalėjo tirti ar sugedusių įrenginių instrukcijose buvo numatyta ar rekomenduojama įdiegti kokias nors papildomas apsaugos priemones, nei nurodyta Sutartyje ir/ar EETNT ir ar tretysis asmuo buvo jas įdiegęs. Ieškovas netyrė ir neįrodinėjo, jog tokių apsaugų nereikia.
73. Kaip minėta, tretysis asmuo buvo įsirengęs alternatyvų elektros energijos šaltinį, todėl jam taikytinos EETNT 85 punkto nuostatos. EETNT 85 punktas nustato, jog vartotojas, kuris yra aprūpinamas elektros energija iš dviejų ar daugiau elektros šaltinių, privalo įrengti savo vidaus elektros tinklą ir automatiką taip, kad operatoriaus ir vartotojo nuosavybės riboje operatoriui perjungus kitą elektros šaltinį arba jį išjungus, vartotojo vidaus tinklas sugebėtų tinkamai aprūpinti savo elektros įrenginius ar elektros imtuvus elektros energija iš veikiančio elektros energijos šaltinio ar nuosavo autonominio šaltinio. Ieškovas, atlikdamas tyrimą, šių aplinkybių netyrė.
74. Ieškovas tinkamai netyrė ir nenustatinėjo žalos dydžio, nors, kaip minėta pagal teismų praktiką, tą privalėjo atlikti. Iš UAB „SKYTECH.LT“ sąskaitos matyti, jog prie kompiuterių buvo pirkti papildomai SSD 3 diskai, tačiau ieškovas netyrė kokie kompiuteriai buvo sugadinti, su kokiais komponentais, ar perkami nauji kompiuteriai nepagerina trečiojo asmens turtinės padėties. Ieškovas netyrė ir neskaičiavo nusidėvėjimo arba nenurodė, kodėl neskaičiavo nusidėvėjimo. Iš UAB „Optika ir Technologija“ Sunaudotų medžiagų ir atliktų darbų akto matyti, jog buvo keičiamas valdymo spintos įvadinis kabelis 5X16. Ieškovas netyrė ir nesiaiškino, ar kabelis sugedo dėl viršįtampio, t. y. ar susijęs su ginčo įvykiu.
75. Taigi, ieškovas, kaip draudikas, vykdydamas pareigą priimti sprendimą (ne)sumokėti draudimo išmoką, turėjo imtis įmanomai reikiamų priemonių ir pastangų siekdamas išsiaiškinti įvykio aplinkybes, nustatyti draudžiamojo įvykio fakto (ne)buvimą ir žalos dydį, tačiau to nepadarė - ieškovas netyrė ir neįrodinėjo aplinkybių dėl viršįtampių atsiradimo trečiojo asmens alternatyviame elektros šaltinyje ir trečiojo asmens elektros energijos tiekimo tinkle, t. y. netyrė kuris didesnio pavojaus šaltinis padarė žalą trečiojo asmens turtui ir netyrė kito didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veikų.
76. Teismas šiame sprendime nustatė, jog yra didesnė tikimybė, jog nutrūkus oro linijos laidui atsakovo tinkle, viršįtampiai 0,4 kV tinkle neatsirado. Minėta, kad ieškovas netyrė ir nenustatinėjo viršįtampių atsiradimo trečiojo asmens alternatyviame elektros šaltinyje ir trečiojo asmens elektros energijos tiekimo tinkle, todėl ieškinys atsakovo atžvilgiu laikytinas neįrodytu ir atmestinas (CPK 178 straipsnis).
77. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
78. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).
79. Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų. Tretysis asmuo dalyvavo byloje ieškovo pusėje, todėl, atmetus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos jam neatlygintinos.
80. Teismas patyrė 3,35 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios paskirstomos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka.
81. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
atmesti ieškinį.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.