- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-16
- Bylos Nr.
- e2-1780-943/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17311-2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Trečiasis asmuo
- Carl Zeiss Vision Hungary Kft
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės likviduojamos „Visus LT“, UAB atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. nutarties dalies, kuria netenkintas atsakovės likviduojamos „Visus LT“, UAB prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios Lietuvos ir JAV uždarosios akcinės bendrovės „REGĖJIMAS“ ieškinį atsakovei likviduojamai „Visus LT“, UAB dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Carl Zeiss Vision Hungary Kft.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1183-254/2020 pagal ieškovės bankrutavusios Lietuvos ir JAV uždarosios akcinės bendrovės (toliau – Lietuvos ir JAV UAB) „REGĖJIMAS“ ieškinį dokumentinio proceso tvarka (po pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo), kuriuo buvo prašoma iš atsakovės likviduojamos „Visus LT“, UAB priteisti 66 686,82 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 19 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino. Atsakovė dėl priimto preliminaraus sprendimo pateikė prieštaravimus, o ieškovė atsiliepimą į prieštaravimus, todėl Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartimi byla buvo skirta nagrinėti žodiniame teismo posėdyje.
Šalies argumentai
3. Ieškovė teismui pateikė 2020 m. rugsėjo 22 d. pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo bei prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš trečiojo asmens Carl Zeiss Vision Hungary Kft.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo Carl Zeiss Vision Hungary Kft. pateikė paaiškinimą į ieškovės prašymą priteisti iš trečiojo asmens ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, pareikšto prašymo prašė netenkinti. Paaiškinimuose nurodė, kad dar 2019 m. birželio 4 d. elektroniniu laišku trečiasis asmuo išsiuntė ieškovės bankroto administratorei 2018 m. vasario 28 d. skolos perleidimo sutartį. Ieškovė neklausė trečiojo asmens ir nesiaiškino, ar jis sutiko su skolos perleidimu, ar davė dėl to sutikimą. Teikiant kreditorinį reikalavimą trečiojo asmens neatstovavo joks advokatas. Trečiasis asmuo pats patyrė bylinėjimosi išlaidas dėl ieškovės vengimo bendradarbiauti, vyko į 2020 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdį, kuris buvo atidėtas dėl ieškovės neprofesionalaus ir nesąžiningo elgesio, prieš pat posėdį pateikiant 2020 m. rugsėjo 22 d. pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo (ar atsiėmimo). Ieškovė, susipažinusi su trečiojo asmens 2020 m. rugsėjo 14 d. paaiškinimais, dar iki šio teismo posėdžio galėjo pareikšti savo poziciją dėl ieškinio.
Šalies argumentai
5. Atsakovė 2020 m. spalio 5 d. taip pat pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 12 d. nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio, panaikino Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. preliminarų sprendimą ir civilinę bylą nutraukė. Teismas netenkino ieškovės ir atsakovės prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas konstatavo, kad ieškovės prašymas priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas iš trečiojo asmens teisiškai nepagrįstas, nes trečiasis asmuo Carl Zeiss Vision Hungary Kft. byloje savarankiškų reikalavimų nereiškė. Jis dalyvavo atsakovės pusėje ir palaikė jos atsikirtimo į ieškinį aplinkybes. Teismas nurodė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, jog ieškinį pareiškė suklaidinta trečiojo asmens elgesio kitoje byloje – Lietuvos ir JAV BU AB „Regėjimas“ bankroto byloje – jam pareiškus kreditorinį reikalavimą ieškovei, neturi reikšmės galutiniam teisiniam rezultatui dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nagrinėjamoje byloje, kai jos paskirstomos tarp bylos šalių, atsižvelgiant į jų procesinį elgesį. Taip pat teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės netinkamo procesinio elgesio jos pareikšto materialinio teisinio reikalavimo atžvilgiu, todėl jų nepriteisė iš atsakovės.
8. Vertindamas atsakovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismas pažymėjo, kad atsakovė bylą nagrinėjant teisme neišviešino, jog naudojasi advokato pagalba, kad atsakovei yra teikiamos advokato paslaugos, nurodytos jos 2020 m. birželio 4 d. išrašytoje sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. LSB 0008/20. Atsakovę teisme atstovavo jos teisininkas A. B., 2020 m. vasario 12 d. pateikęs į bylą įgaliojimą ir teisininko kvalifikaciją patvirtinančią diplomo kopiją, taip pat atsakovės likvidatorius. Visi į bylą teikti atsakovės procesiniai dokumentai yra pasirašyti arba atsakovės likvidatoriaus, arba įmonės teisininko, ir juose nėra nuorodų apie naudojimąsi advokato pagalba. Be to, atsakovė prie prašymo pridėjo 2019 m. sausio 8 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 0003/2019/01/08, kurioje nurodyta, kad advokatas teikia atsakovei teisines paslaugas: ruošia dokumentus, raštus, prašymus, skundus, susijusius su įmonės likvidavimu, įmonės veikla bei su visais teisminiais ginčais, kuriuose įmonė yra įtraukta proceso šalimi. Teismo vertinimu, ši sutartis nėra sudaryta atsakovei atstovauti konkrečioje nagrinėjamoje byloje ir ji teismui buvo pateikta tik po ieškovės pareiškimo dėl ieškinio atsiėmimo pateikimo. Teismas laikė, kad atsakovė nepagrindė, jog nagrinėjamoje byloje jai buvo būtina advokato pagalba dėl dviejų lydraščių surašymo, prašymo atidėti teismo posėdį parengimo, laiško surašymo (išlaidos 350 Eur), nepagrindė, kad prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo parengė advokatas, nes tai nebuvo nurodyta procesiniame dokumente, kurį teismui taip pat pateikė ne advokatas (450 Eur). Taip pat nurodė, kad iš sąskaitos negalima nustatyti, kokios trukmės atsakovei buvo suteiktos konsultacijos, dėl kurių ji patyrė 850 Eur išlaidų, kai sprendžiant dėl priteistino užmokesčio už šias paslaugas pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą ir 8.19 papunktį, mokėtina suma apskaičiuojama pagal suteiktų teisinių konsultacijų valandas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Atskirajame skunde apeliantė likviduojama „Visus LT“, UAB prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. nutarties dalį, kuria netenkintas apeliantės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą tenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismui pateiktos teisinių paslaugų sutarties pagrindu advokatas buvo įgaliotas ir turėjo teisę teikti teisines paslaugas atsakovei tiek šioje, tiek kitose bylose. Šalys neturi pareigos sudaryti atskirų sutarčių kiekvienoje atskiroje byloje. Sutartis laikytina tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu, kad atsakovė naudojosi jai suteikta teise naudotis advokato pagalba bylos nagrinėjimo metu. Be to, teismui buvo pateikta 2020 m. birželio 4 d. sąskaita už teisines paslaugas, kurioje yra smulkiai nurodyta kokie darbai buvo atlikti, prie kiekvieno punkto yra nurodytas bylos numeris, patvirtinantis, kad advokatas nurodytus darbus atliko šioje civilinėje byloje. 300 Eur išlaidų, patirtų dėl konsultacijų civilinėje byloje Nr. e2-31261-959/2019 (Kauno apylinkės teisme), taip pat turėtų būti priteistos šioje civilinėje byloje, kadangi ši civilinė byla buvo pradėta Kauno apylinkės teisme, o vėliau pagal teismingumą perduota Kauno apygardos teismui. Atsakovė taip pat pateikė sąskaitos apmokėjimą pagrindžiantį įrodymą.
9.2. Atsakovė neginčija, kad ją teismo posėdžiuose atstovavo teisinį išsilavinimą turintis darbuotojas, tačiau ir neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą teismo posėdžiuose. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos susidarė už procesinių dokumentų parengimą ir konsultacijų teikimą, kurios taip pat laikytinos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti priteisiamos jas patyrusios šalies naudai.
9.3. Bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl akivaizdaus ieškovės neteisėto elgesio, t. y. nesant teisiniam pagrindui pareiškus ieškinį atsakovės atžvilgiu, ką patvirtina byloje surinkti įrodymai ir, galiausiai, pačios ieškovės pateiktas pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo. Tačiau nepaisant to, kad atsakovė patyrė išlaidų tiek samdydama advokatą, tiek sudarydama darbo sutartį su teisinį išsilavinimą turinčiu darbuotoju, galutinis procesinis sprendimas byloje nustatė, kad atsakovė neturi teisės gauti bent minimalios patirtos tiesioginės žalos dėl ieškovės elgesio.
9.4. Bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai turi būti pateikti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovė tinkamai įgyvendino savo pareigas ir laiku pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos ir patirtos būtent šioje byloje, todėl atsakovei nėra suprantama kokią įtaką šių išlaidų dydžiui, pagrįstumui arba bylos procesiniam užbaigimui būtų turėjęs ankstesnis išviešinimas apie advokato teikiamą teisinę pagalbą atsakovei šioje byloje.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė bankrutavusi Lietuvos ir JAV UAB „REGĖJIMAS“ teismo prašo skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
10.1. Atsakovės nesąžiningumą parodo tai, kad viso proceso metu (beveik metus laiko) atsakovė nepateikė informacijos apie tai naudojimąsi advokato pagalba nei teismui, nei proceso šalims. Atsakovei atstovavo teisinį išsilavinimą turintis darbuotojas ir likvidatorius, procesiniai dokumentai buvo pasirašinėjami taip pat teisininko arba likvidatoriaus, todėl viso bylos nagrinėjimo metu net nekilo abejonių, kad byloje atstovauja atsakovės teisininkas, o ne advokatas. Be to, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų su jas pagrindžiančiais dokumentais, atsakovė pateikė 2020 m. spalio 5 d., po to, kai ieškovė pateikė prašymą dėl ieškinio atsisakymo. Sąskaita už teisines paslaugas išrašyta 2020 m. birželio 4 d., tačiau teisimui nebuvo pateikta anksčiau, o apmokėta taip pat tik 2020 m. spalio 1 d., kai jau buvo žinoma, kad ieškovė atsisakys ieškinio.
10.2. Akivaizdu, kad 2020 m. birželio 4 d. sąskaitoje už teisines paslaugas yra nurodytos nepagrįstos išlaidos, nes nurodyti darbai, kuriuos galėjo atlikti ir atsakovės darbuotojai (laiškų rašymas), nenurodyta kokios trukmės bei turinio konsultacijos buvo suteikiamos. Visos bylos nagrinėjimo metu nebuvo daug procesinių dokumentų, nes vyko žodiniai teismo posėdžiai.
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo Zeiss Vision Hungary Kft. nurodo, kad skundo reikalavimai nesusiję su trečiojo asmens interesais, todėl teismas skundą turėtų išnagrinėti savo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo netenkintas apeliantės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl teisės į bylinėjimosi išlaidas, susidariusias už advokato už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas
13. Atskirajame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nepagrindė, jog ji naudojosi advokato pagalba. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties dalies motyvus dėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, su tokiais atskirojo skundo argumentais iš dalies sutinka.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą. Įstatyme yra įtvirtintos kelios veikimo galimybės asmeniui, siekiančiam savo pažeistų teisių gynimo, civiliniame procese: 1) veikti procese pačiam be atstovo pagalbos; 2) veikti byloje kartu su atstovu; 3) įgyvendinti savo procesines teises ir pareigas tik per atstovą, pačiam asmeniui nedalyvaujant (CPK 51 straipsnio 1 dalis). Asmeniui pasirinkus veikti procese pasitelkiant profesionalaus atstovo advokato pagalbą, jis gali visus procesinius veiksmus atlikti per atstovą arba pasitelkti atstovą tik atskiriems procesiniams veiksmams atlikti (pavyzdžiui, procesinių dokumentų surašymui). Nagrinėjamoje byloje pateikta 2019 m. sausio 8 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. 0003/2019/01/08 patvirtina, kad „Visu LT“, UAB ir advokatas L. S. B. susitarė dėl plačios apimties teisinių paslaugų teikimo (sutarties 1, 2 punktai). Toks šalių susitarimas leidžia šaliai, dalyvaujančiai teismo procese, advokato pagalbą pasitelkti tiek procesinių dokumentų parengimui, tiek atstovavimui teismo pasėdžiuose žodinio proceso tvarka. Dėl tokio atstovavimo šalys susitarė sutarties 4.2 punktu. Teismo vertinimu, atstovavimo faktas privalo būti išviešintas procese CPK nustatyta tvarka, t. y. atstovui atliekant procesinius veiksmus atstovaujamo vardu ir interesais teisme. Tačiau toks atskleidimas negali būti sutapatintas su atstovo ir atstovaujamojo susitarimo dėl atstovavimo sudarymo momentu. Nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, atstovavimo faktas buvo atskleistas laiku ir tinkamai – teismas informuotas apie atstovavimo teisinių santykių egzistavimą, jų pagrindą bei atstovaujamo išlaidas, patirtas tokiai teisinei pagalbai apmokėti, pirmosios instancijos teisme iki teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos. Tačiau vien šis faktas nėra pakankamas konstatuoti, kad atstovaujamasis įgijo teisę į atstovavimo išlaidų atlyginimą.
15. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą ir sąskaitos, patvirtinančios išlaidų dydį, turi būti pateikiamas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ieškovė teismui pateikė 2020 m. rugsėjo 23 d. Atsakovė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų pateikė 2020 m. spalio 5 d. Tą pačią dieną vykusio teismo posėdžio metu buvo nutarta atidėti procesinio sprendimo paskelbimą 2020 m. spalio 12 d. Taigi atsakovė laiku pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl teismas nepagrįstai laikė, jog atsakovė advokato pagalbą privalėjo išviešinti anksčiau. Taip pat kaip nepagrįsti atmestini ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, jog atsakovė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų pateikė tik po to, kai ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Kaip minėta, CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato reikalavimą tokį prašymą pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šiuo atveju atsakovė reikalavimą įvykdė – pateikė prašymą, o kartu su prašymu ir išlaidas pagrindžiančius dokumentus – 2020 m. birželio 4 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. LSB 0008/20, 2019 m. sausio 8 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 0003/2019/01/08 ir 2020 m. spalio 1 d. pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 903497. Šių duomenų pagrindu teismas galėjo spręsti dėl atsakovei priteistinų išlaidų dydžio.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės
16. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
17. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju, sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).
18. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018). Vertindamas šalies procesinį elgesį teismas turi atsižvelgti, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir šalis juo pasinaudojo, ar šalis pagrįstai pradėjo procesą, t. y. ar kreipimosi į teismą metu ji tinkamai pasinaudojo visa jos turima ir jai prieinama informacija, ar pasirūpino tinkamu atstovavimu ir pateikė visus reikalingus įrodymus ieškiniui pagrįsti, ar buvo aktyvi, bendradarbiaujanti ir dėjo pastangas greitai ir teisingai išnagrinėti bylą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad taikant CPK 93 straipsnio 4 dalį, leidžiama nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Tačiau ši nuostata nereiškia, kad vien pralaimėjusios šalies nepiktnaudžiavimas procesu yra pakankamas pagrindas iš jos nepriteisti bylinėjimosi išlaidų laimėjusios šalies naudai. Nepiktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis turi būti standartinis šalies elgesys, todėl jis savaime nesuteikia privilegijų dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Priešingai, piktnaudžiavimas procesu gali lemti papildomus turtinius padarinius piktnaudžiavusiai šaliai – jos pareigą atlyginti kitos šalies patirtus nuostolius (CPK 95 straipsnio 1 dalis) ir sumokėti teismo paskirtą baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-417/2014, 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-1075/2020).
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017).
20. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo prašyme dėl ieškinio atsisakymo nurodė, kad trečiajam asmeniui Zeiss Vision Hungary Kft., kuris byloje dalyvavo atsakovo pusėje, nurodžius, jog jis laiko, kad jam skolinga tebėra atsakovė, o ne ieškovė ir dėl to trečiojo asmens kreditorinis reikalavimas ieškovės bankroto byloje yra naikintinas, ieškovė nebeturi materialinio teisinio suinteresuotumo byloje. Iš tokių ieškovės nurodomų aplinkybių galima spręsti, kad ji atsisakė ieškinio įvertinusi civilinės bylos perspektyvumą, tačiau būtent po to, kai trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame patvirtino atsakovės atsikirtimu nurodomus teiginius. Galima sutikti su ieškove, kad ji buvo suklaidinta trečiojo asmens Zeiss Vision Hungary Kft., kuris vadovaudamasis 2018 m. vasario 28 d. skolos perleidimo sutartimi pareiškė kreditorinį reikalavimą ieškovės bankroto byloje. Teismo vertinimu, ieškovė civilinį procesą inicijavo pagrįstai ir nepiktnaudžiaudama procesu, t. y. vadovaudamasi 2018 m. vasario 28 d. sutartimi, kuri pagrindė galimą apeliantės įsiskolinimą ieškovei, ir jį nutraukė būtent tada, kai paaiškėjo aplinkybės dėl trečiojo asmens nepagrįsto kreditorinio reikalavimo. Tai, kad ieškovė galėjo klysti dėl poreikio ginti savo galimai pažeistą subjektinę teisę, patvirtina ir tai, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi Lietuvos ir JAV UAB „Regėjimas“ trečios eilės kreditoriumi patvirtintas trečiasis asmuo Zeiss Vision Hungary Kft. Apeliantė, dar 2019 m. lapkričio 28 d. pateikdama prieštaravimą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. priimto teismo įsakymo nesiėmė jokių priemonių, jog informuotų ieškovę apie 2018 m. vasario 28 d. skolos perleidimo sutarties nutraukimą, tokiu būdu suklaidindama ieškovę. Šiuo atveju aplinkybė, kad teismo įsakymo išdavimo procese nėra reikalaujama prieštaravimus motyvuoti, nėra lemiama vertinant atsakovės elgesį pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis), aspektu.
21. Taigi, remiantis išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad nėra pagrindo ieškovės procesinį elgesį – ieškinio pateikimą po to, kai ji buvo suklaidinta trečiojo asmens, atsakovo pusėje – vertinti kaip nesąžiningą CPK 94 straipsnio 1 dalies taikymo tikslais. Ieškovė, kreipdamasi į teismą, nepiktnaudžiavo procesu, o apeliantė, gindama savo interesus, nors ir teikė atsikirtimus, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad bylos eiga keitėsi dėl apeliantės veiksmų. Atitinkamai konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 94 straipsnio 1 dalį ir, ieškovei atsisakius ieškinio, pagrįstai nepriteisė apeliantei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės teisę į bylinėjimosi išlaidas vertino pasisakydamas ir dėl konkrečių išlaidų pagrįstumo (nepagrįstumo), nekeičia šioje nutartyje pateikto teisinio vertinimo, kad bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamoje byloje neatlygintinos. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai byla baigiama nepriėmus sprendimo dėl esmės, nėra nustatoma, jog bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos paprastai neturėtų būti skirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018 ). Procesinis sprendimas bylinėjimosi išlaidų nagrinėjamoje byloje neatlyginti, teismo vertinimu, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
22. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme
23. Teismui atmetus apeliantės atskirąjį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme įgijo ieškovė (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys). Ieškovė pateikė teismui įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas 242 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios susidarė už atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimą. Tačiau, nagrinėjamoje byloje nustačius, kad sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus atitinka šalių bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, nepaskirstymas, tokia pati nuostata taikytina ir išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimui. Dėl nurodytų motyvų ieškovės prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.