Kauno apygardos teismo nutartis

2012-04-23 · Civilinė byla Nr. A2-1050-605/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-23
Bylos Nr.
A2-1050-605/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Neringa Venckienė
Pareiškėjas
V. M.
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. A2-1050-605/2012
Pirmosios instancijos teismo teisėja Snaigė Juknevičienė
Procesinio sprendimo kategorija 121.14.; 122.2.; (S) 122.3.; 122.4.; 124.1.; 124.2.9.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Venckienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos V. M. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2587-90/2011, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu (b.l.32-33) civilinėje byloje Nr. 2-2587-90/2011 ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui UAB „Litesko“ filialui „Alytaus energija“ iš atsakovės V. M. 5 712,07 Lt skolą, 293,06 Lt delspinigius, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011-05-13 iki visiško sprendimo įvykdymo, 180 Lt žyminį mokestį, 6,09 Lt įteikimo išlaidas, 90 Lt išlaidas už kuratoriaus darbą bei 6 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Šalies argumentai

Pareiškėja V. M. kreipėsi į teismą su prašymu (b.l.44-49) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2587-90/2011, panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą bei sustabdyti šio sprendimo vykdymą. Nurodė, jog teismas, priimdamas sprendimą, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą ir ta klaida turėjo įtakos sprendimo neteisėtumui. Teismas netaikė prejudicinių faktų, nustatytų kitoje civilinėje byloje, o būtent nesirėmė ankstesniu teismo sprendimu nustatytu faktu, kad jos bute, esančiame S. D. ir S. G.-8, Alytuje nėra vamzdynų, kuriais ieškovas galėtų tiekti šilumos energiją, kadangi tie vamzdynai jos atliktos rekonstrukcijos metu buvo panaikinti ir ji naudojasi bute dujiniu šildymu, t.y. faktiškai ji šilumos energijos iš ieškovo negavo ir už nepateiktą paslaugą neprivalo atsiskaityti su ieškovu. Toks prejudicinis faktas, kuriuo nesirėmė teismas buvo nustatytas 2009-05-22 Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-435-652/2009. Pareiškėja nurodė, kad teismo posėdyje nedalyvavo, nes apie jį nebuvo informuota (gyvena JAV), teismas pažeidė procesines teisės normas, reguliuojančias šaukimo įteikimo tvarką ir dėl to byloje be pagrindo paskyrė kuratorių, atstovavusį jos interesus, kuris faktiškai jos interesų negynė.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 14 d. nutartimi (b.l. 71-72) atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2587-90/2011.

Nutartyje nurodyta, kad 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą teismas priėmė pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes – ieškovas tiekė į atsakovės butą šilumos energiją, atsakovė ją naudojo, tačiau už paslaugą neatsiskaitė. Pareiškimu atnaujinti procesą pareiškėja V. M. iš esmės siekia ne įvardinti netinkamą teisės normos taikymą ar aiškinimą, bet pervertinti teismo nustatytus faktus teigiant, kad šilumos energijos ieškovas neteikė, o atsakovė tokios energijos negavo ir paslauga nepasinaudojo. Nurodė, jog teismo šaukimas V. M. nebuvo įteiktas ir grąžintas teismui su žyma „išvykusi į užsienį“ (b.l. 15), todėl teismas turėjo pagrindą skirti byloje kuratorių – įstatyminį atsakovės atstovą, nes taip numato CPK 39 straipsnio nuostata. Šis faktas rodo, kad teismas, skirdamas byloje kuratorių, teisės normos nepažeidė. Atsižvelgiant į tai, atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą pareiškėjos nurodytu pagrindu, kad teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, nėra pagrindo. Teismas pažymėjo, jog atsakovės V. M. neinformavimas apie užvestą teisme civilinę bylą galimai sudaro pagrindą civilinės bylos atnaujinimui CPK 366 str. 1 d. 7 p., kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų, jeigu būtų įrodyta, kad kuratorius byloje buvo paskirtas pažeidžiant teisės normų dėl jo skyrimo reikalavimus. Kita vertus, šioje teisinėje situacijoje atsakovė V. M., įrodžiusi kitas faktines aplinkybes, negu nustatė pirmos instancijos teismas savo sprendime, turi teisę ginti savo pažeistą interesą ir per žalos atlyginimo iš ją netinkamai atstovavusio kuratoriaus institutą.

Šalies argumentai

Pareiškėja atskiruoju skundu (b.l. 75-79) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos prašymą tenkinti – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2587-90/2011, panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą bei sustabdyti šio sprendimo vykdymą. Nurodo, kad teismas netaikė prejudicinių faktų, nustatytų Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. sprendime pagal analogišką ieškovo ieškinį atsakovei. Teismas iš esmės pažeidė atsakovės teises ir bylą išnagrinėjo be jos žinios, kadangi teismas tik vieną kartą siuntė procesinius dokumentus atsakovei, o jiems grįžus su atžyma“ išvykusi į užsienį“ nesiėmė priemonių, kad šie procesiniai dokumentai būtų įteikti kitiems atsakovės bute gyvenantiems asmenims ar namo administracijai. Teismas privalėjo patikrinti gyventojų registrą, tuo būtų nustatęs atsakovės gyvenamąją vietą užsienyje, todėl byloje nebūtų reikėję skirti kuratoriaus. Be to, ieškovė turi savo atstovą – advokatą M. K.. Pareiškėjos nuomone, kuratorius netinkamai gynė jos interesus, o jo neveikimas padarė pareiškėjai žalą. Pareiškėja pažymi, jog šioje byloje yra pagrindas bylos procesą atnaujinti ir CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Litesko“ filialas „Alytaus energija“ (b.l. 83-86) nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka. Suinteresuotas asmuo nurodo, jog pareiškėja nenurodė nei vieno konkretaus bei esminio teisės normos pažeidimo. Gyventojų registro tarnybos duomenų bazėje nėra duomenų apie atsakovės gyvenamąją vietą, todėl procesiniai dokumentai pagrįstai buvo siunčiami atsakovei priklausančio buto adresu, kuriuo šie dokumentai taip pat nebuvo įteikti. Byloje pareiškėją atstovavo teismo paskirtas kuratorius, kuris tinkamai vykdė savo pareigas ir savo poziciją išdėstė atsileipime į ieškovo ieškinį. Šiuo momentu atsakovė teisės aktų nustatyta tvarka nėra nutraukusi šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties bei teisės aktų nustatyta tvarka atsijungusi buto šildymo sistemą nuo centralizuoto šildymo, todėl šilumos tiekėjas neturi teisės atsakovei nepriskirti šilumos, tenkančios butui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniu, Teismų įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, CPK 6 straipsniu, pagrindinė teismo funkcija – teisingai išspręsti šalių ginčą. Esminė šio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga – teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo naujai paaiškėja faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą – ekstraordinarinį būdą įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir kt. v. UAB „Energo Development“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-431/2007; kt.). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai ir pažymėta, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos; 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. P. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-380/2007; 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. V. ir S. M. prekybos centras, bylos Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, L. B., D. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-183/2010; kt.). Šio proceso teisės instituto tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis nebūtų priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Lietgalis” v. B. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“, UAB „Deklitas“, J. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. I. R., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, L. B., D. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-183/2010; kt.)

Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M.; bylos Nr. 3K-3-303/2007; kt.).

Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą gali būti peržiūrėti tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje S. H. v. Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/02)).

Nagrinėjant proceso atnaujinimo klausimą svarbu išsiaiškinti du dalykus: ar yra bent vienas iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų atnaujinti procesą; jeigu toks pagrindas yra, ar jis turėjo įtakos priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kiek jis reikšmingas pačiam procesui. Viena iš proceso atnaujinimo instituto ypatybių yra ta, kad teisė kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje civilinėje byloje suteikiama ne tik tos bylos šalims, tretiesiems asmenims, t. y. asmenims, kurių nenaudai priimtas teismo sprendimas (nutartis), bet ir į bylos nagrinėjimą neįtrauktiems asmenims, jeigu įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja procesą civilinėje byloje prašo atnaujinti remdamasi Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu - jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą pasisakė apie prejudicinius faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Teisingumo ministerija ir kt., bylos Nr. 3K-3-309/2009; 2010 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje UAB „N. G.“ v. S. G., bylos Nr. 3K-3-25/2010; 2011 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ v. UAB „VL turto valdymas“, bylos Nr. 3K-3-185/2011; kt.). Kaip matyti iš prie prašymo atnaujinti procesą pridėtų Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. sprendimo (b.l.51-52) ir Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutarties (b.l.53-55), ginčas tarp šalių dėl skolos priteisimo už tiekiamą šilumos energiją jau buvo išspręstas. Pateiktame Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. sprendime nurodyta, kad atsakovė pradėjo vykdyti atjungimą nuo šilumos tinklų vadovaudamasi 2000-01-12 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 20 patvirtintomis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis, ir faktiškai jį užbaigė, ką pripažino ir ieškovė UAB „Litesko“, tačiau Valstybinė energetikos inspekcija nustatė tam tikrus trūkumus, kurie išdėstyti 2006-11-20 akte Nr. 12/a-111. Atsakovės įvykdytas faktinis buto šildymo sistemos atjungimas nuo bendros šildymo sistemos kvalifikuotinas kaip buvusių konkliudentinių veiksmų tarp šalių pabaiga (CK 6.390 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-07 nutartis civilinėje byloje 3K-3-155/2005). Teismas sutinka su atsakovės atstovo išdėstyta pozicija dėl energijos apmokėjimo pagal energijos pirkimo pardavimo sutartį, t.y., kad abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.388 str. 1 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė faktiškai šilumos energijos už prašomą priteisti laikotarpį nenaudojo, o naudojo kitą šilumos energijos rūšį – dujas. Atsakovės formalus teisės aktų, reguliuojančių šilumos atjungimą, pažeidimas negali būti pagrindu tenkinti ieškovės reikalavimą. Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartyje, kuria buvo paliktas nepakeistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. sprendimas, nurodyta, kad jei atsakovė formaliai ir pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių šildymo bute atjungimą, tai toks pažeidimas gali būti pagrindu tik reikalauti žalos atlyginimo ar kitai atsakomybei atsirasti, bet ne reikalauti apmokėti už tiektą šilumos energiją. Taigi akivaizdu, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. sprendime (b.l.51-52) konstatuoti faktai yra prejudiciniai, dėl kurių pasisakyti privalėjo Alytaus rajono apylinkės teismas, priimdamas 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą.

Išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą, teismas daro išvadą, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, nes teismas nesirėmė Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. sprendimu, kuriame jau buvo išanalizuoti ir įvertinti tarp šalių susiklostę santykiai. Pažymėtina, kad ieškovas netgi nuslėpė faktą apie išnagrinėtą civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Litesko“ ieškinį atsakovei V. M. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėja pažymi, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendime nepasisakymas apie Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. sprendimą ir jame nustatytų aplinkybių ir faktų neįvertinimas leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendime buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pareiškėja dėl proceso atnaujinimo kreipėsi per įstatymo nustatytą terminą. Naikintina skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą, ir išspręstinas klausimas iš esmės: procesas atnaujintinas Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Atnaujinus procesą, byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Atnaujinus procesą, stabdytinas Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo vykdymas (CPK 372 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 290, 291, 337 str. 1 d. 2 p., 370 str. 3 d. teisėja

nutaria:

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atnaujinti procesą Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-2587-90/2011.

Sustabdyti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo vykdymą.

Teisėja Neringa Venckienė