- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-04
- Bylos Nr.
- 1S-82-290/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34153-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- D. R.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viktoro Preikšo,
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo D. R. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1 – ame sektoriuje komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 26 d. nutarimą Nr. 91-292 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. D. R. 2018 m. birželio 15 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartimi, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 1 (vienam) mėnesiui. Bausmės pradžia – 2018 m. gegužės 8 d., o pabaiga – 2019 m. birželio 6 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną – 6 mėnesiai 14 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisija 2018 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 91-292 nutarė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2019 m. sausio 4 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį nutarimą, motyvuojant tuo, kad byloje nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis daro akivaizdžią pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
3. Skundu apygardos teismui nuteistasis D. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 4 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą.
3.1. Skunde nuteistasis teigia, jog teismo nutartis paremta prieštaringais motyvais. Teismas visiškai nepagrįstai vertino nusikalstamų veikų, už kurias jis atlieka bausmę, pavojingumą ir likusios bausmės dydį, nes BVK 157 straipsnis to nenumato. Veikų pavojingumas įvertintas skiriant bausmę, o BVK 157 straipsnis įpareigoja atsižvelgti tik į atliktos bausmės dydį.
3.2. Skundo autorius taip pat nesutinka su teismo argumentais, jog jis gali pasiduoti kitų, psichologiškai stipresnių asmenų, įtakai, nesistengia taisytis, kritiškai nevertina savo poelgio. Nurodo, jog nėra užfiksuota nė vieno atvejo, kad jis būtų pasidavęs kitų asmenų įtakai (nusikaltimai padaryti ne bendrininkų grupėje) ar jo elgesys pataisos namuose būtų neigiamas. Pažymi, jog būtent kritiškas savęs vertinimas padarė įtaką – suprato ankstesnes klaidas, užsibrėžė keisti gyvenimo būdą, pataisos namuose stengėsi gerai elgtis, rodė iniciatyvą dirbti, aktyviai dalyvavo įstaigos ir būrio visuomeniniame gyvenime bei pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Jis yra skatintas, mokosi, o pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką sumažėjo iki 54 balų. Be to, palaiko ryšius su šeima, laisvėje turės gyvenamąją vietą. Visa tai rodo, jog tolesnis jo laikymas pataisos namuose netikslingas ir būtent lygtinis paleidimas gali užtikrinti probacijos tikslus.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo D. R. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, apeliacinės instancijos teismas vertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan.
6. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. R. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju D. R. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatas yra 54 balai, t. y. jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Tokiu atveju asmuo gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos tik jei nustatoma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis. Tačiau tokiai išvadai šiuo metu pagrindo nėra.
7. Bylos duomenys patvirtina, kad už gerą elgesį ir dalyvavimą programose D. R. buvo vieną kartą paskatintas, per bausmės atlikimo laikotarpį drausmine tvarka nebaustas, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, atlieka nemokamus darbus. Šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Juo labiau, vienas iš bausmės tikslų ir yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo nihilistinį požiūrį į teisę, tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi.
8. Nors nuteistojo elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. R. pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys kintamieji veiksniai vis dar yra nuteistojo emocinė gerovė (viso 3 kintantys svertiniai taškai), mąstymas ir elgesys (viso 12 svertinių taškų, iš kurių 4 gali mažėti), o taip pat ir nuostatos (viso 10 svertinių taškų, iš kurių 5 gali mažėti). Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis pernelyg pasitiki savimi, yra lengvabūdiškas, gali pasiduoti kitų įtakai. Jam trūksta savianalizės įgūdžių, o savęs vertinimas ne visuomet remiasi socialiai priimtinomis normomis. Vertinant nuteistojo mąstymą ir elgesį, socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, jog asmuo pernelyg linkęs pasitikėti savo ankstesniu patyrimu, jis gali elgtis impulsyviai, ypač siekdamas greito savo poreikių patenkinimo. Pats nuteistasis pripažįsta, jog greitai gali prarasti savitvardą, o ypač kai yra provokuojamas ar apsvaigęs nuo alkoholio. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju įvertintina ir tai, jog nėra duomenų, kad nuteistasis pripažindamas, jog turi problemų dėl alkoholio vartojimo ir būtent tai susiję su jo neigiamu neteisėtu, nusikalstamu elgesiu, savikontrolės stoka, nesiima jokių konkrečių priemonių tai spręsti. Svarbu ir tai, jog nuteistajam trūksta empatijos jausmo nukentėjusiųjų atžvilgiu, jis ne kartą anksčiau teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, tačiau neanalizuoja priežasčių, paskatinusių jį nusikalsti. Vertinant nuteistojo mąstymą ir elgesį lygtinio paleidimo apsektu taip pat svarbus ir nuteistojo psichologinis santykis su padarytomis nusikalstamomis veikomis, nes iš to, ar asmuo pripažįsta kaltę ir gailisi, ar ne, galima spręsti apie jo požiūrį taip pat ir į jam taikomas poveikio, priežiūros priemones, o kartu spręsti ir apie probacijos perspektyvas. Šiuo atveju matyti, kad D. R. dėl įvykdytų nusikaltimų kaltę pripažįsta iš dalies, linkęs ieškoti savo elgesį pateisinančių aplinkybių. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Dėl šios priežasties, vien ši aplinkybė rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje.
9. Akcentuotina ir tai, kad, nors, kaip teisingai pažymėjo apeliantas, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas mažėjo iki 54, tačiau šis mažėjimas yra labai nežymus. Rizika sumažėjo vos 2 balais – nuo 56 iki 54. Balai sumažėjo emocinės gerovės srityje, nes pastebima pagerėjusi asmens emocinė savijauta. Be to, pažymėtina ir tai, kad pačioje socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog stebima minimali nuteistojo pažanga, kuri nėra siejama su teisės pažeidėjo aktyviais veiksmais, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistajam gali trūkti motyvacijos laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Tokį manymą sustiprina ir šiuo metu vyraujančios nuteistojo nuostatos. Socialinio yrimo išvadoje nurodoma, jog šiuo metu D. R. jo atžvilgiu taikomą priežiūrą suvokia kaip baudžiantį procesą be jokios naudos jam pačiam ir visuomenei. Pažymėta, kad nuteistasis suvokia, jog norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei įstatymų, tačiau nesiekia savo elgesio koreguoti atsižvelgdamas į juos. Svarbu ir tai, kad iš aptartų 54 balų, 25 balų yra statiniai, tuo tarpu net 29 balų yra kintantys, kuriuos nuteistasis ne tik gali, tačiau ir privalo koreguoti, kadangi nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausme siekiama nuteistojo išskirtinai teigiamos elgesio korekcijos, kuri leistų manyti, kad paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o šiuo metu šie tikslai dar nėra pasiekti.
10. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, daroma išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydami taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, naikinti ją skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
atmesti nuteistojo D. R. apeliacinį skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 4 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.