Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo D. R. gynėjos advokatės A. Ručienės skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria D. R. taikoma kardomoji priemonė – namų areštas, pakeista į griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą, nustatant dviejų mėnesių suėmimo terminą, suėmimo terminą skaičiuojant nuo faktinio kaltinamojo sulaikymo momento.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje D. R. kaltinamas tuo, kad jis 2017 m. liepos 6 d. 23.30 val., tyčia išdaužė J. K. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), du plastikinius 345,00 Eur vertės langus, sugadino dvi 20,72 Eur vertės ir 9,10 Eur vertės romanetes, tuo nukentėjusiajai J. K. padarė 374,72 Eur turtinę žalą. Tokie D. R. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 187 straipsnio 1 dalį. Be to, D. R. kaltinamas tuo, kad toje pačioje 2017 m. liepos 7 d. apie 16.00 val. apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1,50 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodamas psichinį ir fizinį smurtą, už plaukų tampė J. K., smogė jai keturis smūgius rankomis į veidą ir pakaušį, rankoje laikydamas veržliaraktį grasino, kad užmuš, sugriebęs J. K. už kaklo ir grasindamas veržliarakčiu neteisėtai atėmė jai laisvę, prievarta įsodino į automobilio VW Crafter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saloną, laikė suėmęs už rankų ir kaklo, kad ji nepabėgtų, vežė keliu Kaunas-Marijampolė apie vieną kilometrą, kol J. K. iššoko iš važiuojančio automobilio, tuo nukentėjusiajai J. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešinės šlaunies srityje, kairio kelio sąnario srityje, odos nubrozdijimu dešinio kelio sąnario srityje. Tokie D. R. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, BK 146 straipsnio 2 dalį.

Be to, D. R. kaltinamas, kad 2017 m. liepos 7 d. 19.30 val. apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1,50 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, spardydamas kojomis, sugadino Alytaus apskrities policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato, esančio (duomenys neskelbtini) , duris, dėl ko nuo sienos atitrūko laikino sulaikymo kameros durų staktos tinkas, padaryta 120,79 Eur žala, sulaužė 34,86 Eur vertės antrankius su prailginta grandine, tuo Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui padarė nedidelę 155,65 Eur turtinę žalą. Tokie D. R. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.

Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi kaltinamajam kardomoji priemonė namų areštas pakeista į griežtesnę – suėmimą, motyvuojant tuo, kad šioje bylos stadijoje švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių tikslai.Nesutikdama su priimta nutartimi kaltinamojo gynėja advokatė A. Ručienė pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartį ir paskirti D. R. švelnesnę kardomąją priemonę. Skunde ji nurodo, kad suėmimas D. R. paskirtas objektyviai neįvertinus visų aplinkybių. visiškai neatsižvelgiant į gynybos išdėstytus argumentus. Teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad kaltinamasis nevykdė kardomosios priemonės – arešto nustatytos sąlygos tam tikru laiku būti namuose. Skunde advokatė teigia, kad policijos pareigūnų D. R. daugelį kartų buvo tikrinamas nakties metu, kai jis su mažamečiu vaiku jau miegodavo, todėl tai, kad jis neįsileido pareigūnų į savo gyvenamąją vietą, nereiškia, kad tuo metu jo nebuvo namuose ir jis pažeidė šias sąlygas. Nurodo, kad patys pareigūnai, matydami, kad namas apjuostas aukšta tvora ir iki durų jie neturi galimybės prieiti, patys galėjo kontaktuoti su kaltinamuoju, kad būtų įleisti ir patikrinti, ar jis tikrai yra namuose. Skunde nurodoma, kad teismas, skirdamas pačią griežčiausią kardomąją priemonę, neatsižvelgė, kad D. R. vienas augina mažametį vaiką, todėl laikant tėvą suėmime, nukenčia mažamečio interesai. Nors D. R. suėmimo metu vaiku rūpinasi kaltinamojo tėvai, tačiau pirmumo pareiga rūpinti vaiku tenka tėvams, t. y. kaltinamajam. Taip pat advokatės teigimu, nebuvo atsižvelgta į D. R. pajamų šaltinio – jo verslo pobūdį, jog jis susijęs su kaltinamojo išvykomis į kitas šalis. Žlugus jo verslui, jis neturės galimybės išlaikyti mažametį vaiku, tokiu būdu ir vėl nukentės mažamečio interesai. Nurodo kad nepagrįstas suėmimo skyrimo argumentas, kad kaltinamasis neatvyko į 2018 m. balandžio 25 d. teismo posėdį, nes jis neatvyko dėl pateisinamų priežasčių – sirgo, ir pateikė teismui reikiamos formos pažymą. Advokatė nesutinka ir su argumentais dėl kitų nusikalstamų veikų, nes kituose ikiteisminiuose tyrimuose jam įtarimai nepareikšti, todėl teiginiai apie padarytas kitas veikas niekuo nepagrįsti. D. R. advokatės įsitikinimu, nebuvo objektyvaus pagrindo taikyti jos ginamajam pačią griežčiausią kardomąją priemonę, nes ji, įvertinus aptartas aplinkybes, yra aiškiai neproporcinga numatytiems tikslams (užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą bylos procese) pasiekti.Atsiliepimų į skundą negauta. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėja prašė skundą tenkinti ir paskirti D. R. švelnesnę kardomąją priemonę. Prokurorė prašė skundą atmesti. Kaltinamojo D. R. gynėjos advokatės A. Ručienės skundas atmetamas.Išnagrinėjus skundą, susipažinus su teismui pateikta medžiaga, išklausius proceso dalyvių paaiškinimų, daroma išvada, kad Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teismas, skirdamas kaltinamajam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, BPK 119, 121, 122 127 straipsnių nuostatų bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų nepažeidė.Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 str.). Kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės (BPK 139, 247 str.). Vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis prie aplinkybių, suteikiančių pagrindą svarstyti klausimą dėl kardomosios priemonės ir (ar) jų komplekso pakeitimo į griežtesnę, priskiriamas paskirtų kardomųjų priemonių nustatytų sąlygų nesilaikymas, vengimas teismo ar kitoks trukdymas nagrinėti bylą, poveikis liudytojams bei nukentėjusiesiems.Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, kaltinamajam šioje byloje buvo taikyta švelnesnė kardomoji priemonė – namų areštas, kurios sąlygas jis pažeidinėjo: eilę kartų nerastas savo gyvenamojoje vietoje tuo metu, kai turėjo būti namuose. Tiek teisme, tiek ir skunde kaltinamojo gynėja laikėsi nuoseklios pozicijos, kad D. R. nepažeidė namų arešto sąlygų būti namuose, policijos pareigūnai nesiėmė visų priemonių patekti į jo namą ir taip įsitikinti, ar jo iš tiesų nėra namuose. Aukštesnysis teismas tokį argumentą vertina kritiškai. Paskiriant kaltinamajam namų areštą, jis buvo supažindintas su nustatytomis šios jam taikomos kardomosios priemonės sąlygomis ir įspėtas dėl jų nesilaikymo pasekmių, 2018 m. balandžio 3 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu jis pakartotinai buvo įspėtas dėl kardomosios priemonės sąlygų pažeidimo, kas neabejotinai duoda pagrindo išvadai, kad kaltinamasis, siekdamas išvengti griežtesnės kardomosios priemonės paskyrimo, turi ne tik griežtai lakytis nustatytų sąlygų, tačiau ir imtis visų galimų priemonių, kad šių sąlygų vykdymą prižiūrinčios institucijos pareigūnams nekiltų jokių abejonių dėl tinkamų jų vykdymo. Taigi, D. R. žinant, kad teismo nutartyje nustatytu laiku jis turi būti namuose ir gali būti patikrintas dėl jos laikymosi, ne jį tikrinantys policijos pareigūnai, o tik jis pats privalėjo imtis visų priemonių įsileisti juos ir taip patvirtinti, kad taikomos kardomosios priemonės pakanka BPK numatytiems tikslams pasiekti, o priešingu atveju, pagrįstai buvo laikyta, kad patikrinimų metu D. R. namuose nebuvo. Be to, byloje yra duomenų, kad D. R. 2017 m. spalio 27 d. 18.30 val., padarė administracinį teisės pažeidimą kas rodo, kad buvo pažeistos namų arešto sąlygos nuo 18.00 val. būti namuose. Šių aplinkybių kontekste apylinkės teismas pagrįstai įvertino ir tai, kad į teismo posėdį dėl kardomosios priemonės teismo šaukimai kaltinamajam grįžo neįteikti, jis į teismą neatvyko. Nors šie šaukimai buvo siunčiami ne į teisiamąjį posėdį, tačiau faktas, kad jie kaltinamajam nebuvo įteikti, vėlgi tik patvirtina teismo vidinį įsitikinimą, kad kardomosios priemonės – namų arešto taikymo sąlygos nepakankamos užtikrinti vieno iš kardomųjų priemonių taikymo tikslų – kaltinamojo dalyvavimą procese, įgyvendinimą (BPK 119 str. )Nors skundžiama nutartis priimta vadovaujantis BPK 139 straipsnio nuostatomis, kai yra pagrindas taikomą kardomąją priemonę pakeisti į griežtesnę, tačiau aukštesnysis pažymi, kad šiuo atveju turi būti įvertintos kitos baudžiamojo proceso nuostatos, susiję su suėmimo skyrimo sąlygomis ir pagrindais. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad kardomosios priemonės – namų arešto keitimui į suėmimą kaltinamajam D. R. buvo objektyvus ir teisėtas pagrindas. Šiuo atveju kaltinamajam kardomoji priemonė – suėmimas paskirta BPK 122 straipsnio 1 dalies 1punkte numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamoji bėgs (slėpsis) nuo teismo. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo iki­teis­minio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kal­ti­na­mojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teis­tumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.Kaltinamasis nevedęs, nesaistomas tvirtais šeiminiais ryšiais, turi savo verslą, tačiau jo pobūdis neapsiriboja Lietuvos teritorija, kaip skunde nurodė jo advokatė, verslo reikalais jam tenka vykti į kitą valstybę, akivaizdu, kad ten turi ryšių. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamojo socialiniai ryšiai nėra tamprūs. D. R. vienas augina mažametį vaiką, tačiau ši aplinkybė, vertinant ją nustatytų aplinkybių visumoje, suėmimo pagrįstumo nepaneigia. Byloje yra duomenų, kad be kaltinamojo, mažamečiu vaiku turi galimybę pasirūpinti D. R. tėvai, kurie ir suėmimo kaltinamajam taikymo metu globoja vaiką. Aukštesnysis teismas pažymi, kad ši vienintelė jo socialinius ryšius patvirtinanti aplinkybė nesutrukdė kaltinamajam sistemingai pažeidinėti taikytos kardomosios priemonės sąlygų, daryti teisės pažeidimus, tad ji neįgauna prioritetinio vaidmens, kas leistų apylinkės teismo sprendimą laikyti neteisėtu ir nepagrįstu. Praeityje jis teistas penkis kartus, tame tarpe ir už analogišką nusikaltimą (BK 146 str. 2 d.), teistumas neišnykęs, ką apylinkės teismas pagrįstai įvertino spręsdamas dėl suėmimo taikymo kaltinamajam pagrįstumo (BPK 122 str. 2 d.). Pažymėtina, kad tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nus­ta­ty­tas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kar­do­mą­ją priemonę. Kaltinamojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės, jo sąmoningas ir sistemingas paskirtos kardomosios priemonės sąlygų nesilaikymas, ir kitos aukščiau aptartos aplinkybės, leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad na­grinėjamu atveju D. R. nėra pagrindo taikyti kitą, švelnesnę kar­domąją priemonę ir (ar) jų kompleksą (BPK 122 str. 7 d.). Kolegija sutinka, kad kaltinamojo atžvilgiu taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo jos teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose. Tačiau atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, pagrįstai spręstina, kad jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Kaltinamojo atžvilgiu taikomas suėmimas, priešingai nei teigiama skunde, yra adekvati kardomoji priemonė jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei viešojo intereso ištirti visuomenei pavojingą nusikalstamą veiką ir nubausti kaltus asmenis užtikrinimui. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju be paminėtų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų užtikrinti kaltinamosios dalyvavimą procese. Alytaus rajono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartis yra teisinga, teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skundo motyvais pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo D. R. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundo netenkinti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. gegužės 7 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.