Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis

2020-10-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-311-951/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-08
Bylos Nr.
II-311-951/2020
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00878-2020-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Ilona Jakubėnienė (pirm.)
Institucija
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-311-951/2020Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00878-2020-1Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.6; 21.10.4.; 21.11.3. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. spalio 8 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Ilona Jakubėnienė,sekretoriaujant Vaigai Aleksandravičiūtei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui J. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto D. R. 2020-09-04 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausioji patrulė A. V. 2020 m. rugpjūčio 27 d. J. B. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnio 5 dalį, kuriame nurodė, kad J. B. 2020-08-27 22.32 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,23 promilių girtumo (neblaivumo) laipsnis. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimą.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto D. R. 2020-09-04 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) J. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 800 EUR bauda, bei pritaikyta privaloma administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių.

2020 m. spalio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas J. B. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto D. R. 2020-09-04 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jis nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės atėmimu 12 mėnesių, pakeitimo. Skunde nurodoma, kad dėl padaryto nusižengimo pareiškėjas labai gailisi, supranta, jog už padarytą administracinį nusižengimą privalo atsakyti, tačiau nesutinka su jam skirtu specialiosios teisės atėmimo terminu. Nurodo, kad jam yra nustatytas 30 procentų darbingumo lygis, be kitų ligų jam yra diagnozuotas opinis kolitas (lėtinis) rektosigmoiditas, kuomet kenčiama nuo viduriavimo (nėra jokios galimybės valdyti šio proceso), ir dėl šios ligos neturi galimybių derintis prie viešojo transporto tvarkaraščių, neturi artimųjų, kurie galėtų pareiškėją 12 mėnesių kiekvieną dieną vežioti į darbą ir iš darbo, dėl gaunamų pajamų dydžio neturi galimybių samdytis pavežėjo. Nurodo, kad dėl ligos pobūdžio negali daug vaikščioti, būtina nuvažiuoti nuo vietos iki vietos, priešingu atveju patirs daug nepatogumų ir nemalonumų, galimai net negalės dirbti savo darbo. Be to, teigiama, kad be teisės vairuoti transporto priemones stipriai apsunkinama galimybė patekti į gydymo įstaigas, kas jam yra gyvybiškai svarbu ir dažna. Skunde nurodoma, kad visi nuobaudos tikslai būtų pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti, J. B. sutrumpinus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Pareiškėjas jau yra sumokėjęs paskirtą baudą, kuri, kaip teigiama skunde, jam yra itin didelė ir privertė susimąstyti, įvertinti savo netinkamą elgesį, padaryti teigiamas išvadas, kas leidžia teigti, jog nuobaudos tikslai jau yra pasiekti.

Atsiliepimas

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus atsiliepime į skundą nurodyta, kad su J. B. skundu nesutinka, prašo nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Teisme J. B. palaikė savo skundą ir papildomai paaiškino, kad policija gal nelabai žino, kokia sunki jo liga, ir kas ten parašyta. Jis penkis kartus per dieną eina į tualetą. Pavyzdžiui, kad ateitų į teismą, jis nevalgė nuo vakar ryto vien tam, jog galėtų ramiai pastovėti ir nejaustų nepatogumo. Atsikėlęs ryte dvi valandas sėdi ant puodo, nes kitaip visai negali išeiti iš namų. Dabar dirba (duomenys neskelbtini) gatvėje, ten yra socialinė įmonė, ir dauguma žmonių dirba su negale. Tame darbe jį supranta, nes jis į darbą ateina tada, kada jau būna atsigavęs, išsivalęs, susitvarkęs, išsituštinęs. Pas jį darbe yra tarpusavio susitarimai, nes kaip kompiuteristas, padaręs kažkokius darbus, išeina. Jį išleidžia, kad kuo greičiau grįžtų namo, nes kitaip jis negali net būti. Per tą mėnesį, kol jam atimta teisė vairuoti, jis turėjo važiuoti autobusu. Nors jis negali autobuse būti, eiti. Teismas turėtų įsivaizduoti, ką turėtų reikšti būti tokiame stovyje. Ta liga – opiniu kolitu serga 12 metų. Jau 6 metus turi grupę, pradžioje jam ta grupė buvo 50 procentų, po to 45 procentai ir galiausiai 30 procentų. Galų gale jam suteikė privažiavimą, kad galėtų kuo greičiau privažiuoti prie kiekvieno objekto tam, jog, esant būtinybei, kuo greičiau galėtų atlikti savo reikalus. Opinis kolitas yra labai sunki lėtinė liga. Jis bijo važiuoti autobusu, kad jo neužkrėstų, nes, jei jį užkrės, jam viskas. Opinio kolito liga jam iššaukė žvynelinę, kuria jis irgi serga 12 metų. Turi važinėti į visas tas įstaigas. Pavyzdžiui, pasiekti odos dispanserį nuo jo namų yra beprotiškai sunku. Eiti negali, nes eiti reikėtų kažkur 20-30 min, o dar ten pusę valandos pabūti, daugiau dar grįžti. Tai jis ten nuėjęs pačiame viduje pradėtų viduriuoti. Po to jam prasidėjo sąnariai, bet jis jų negali gydyti, kadangi nuo papildomų vaistų jo viduriai iš karto bus sugadinti. Jis visiškai negeria, nes negali gerti. Jei gertų, tai jis seniai turėtų gulėti. Šiuo atveju pats nesitikėjo, kad tiek gali pripūsti. Tokie draugai, kurie ketvirtadienį susituokė, buvo (duomenys neskelbtini) rajone esančiame bare. Jie pakvietė jį, kad ateitų pasėdėti su jais. Atvažiavo pas juos pasėdėti. Kaip sakė, jis negeria iš viso, bet jie jam įpylė ,,čerkiuką“, gal dar alaus porą bokalų atsigėrė. Tai įvyko apie 3 valandą, o pusę dešimt paskambino sūnui, pasakė jam, kad kažkaip blogai jaučiasi, paprašė, kad jis jį parsivežtų. Neįsivaizdavo, jog yra girtas, nes seniai nesipūtęs, niekada negėręs. Apie 10 valandą, gal truputį po 10 valandos sūnus neatvažiavo. Pagalvojo, kad viskas gerai ir sėdo į mašiną. Pravažiavo kažkur kilometrą, užkilo ant tilto, tada sūnus paklausė, kur jis yra, pasakė, kad mato jį priekyje, taip pat, kad užsuktų į PC ,,(duomenys neskelbtini)“, kuri bus nusileidus, ir pasikeistų vairais su juo, jei blogai jaučiasi. Jis jau norėjo sukti, ir tiesiai priešais jį iš kažkur atvažiavo policija. Policija jo kaip per reidus nestabdė, bet tiesiai priešais atsistojo ir viskas. Sūnus išlipo iš mašinos ir paklausė jo, kaip čia dabar taip yra. Jis atsakė, kad lygtai nieko nėra. Policininkams papūtė. Nepatikėjo, kad taip gali būti, nes buvo negėręs kokius 6 metus, gal dėl to taip suveikė. Jis 12 metų diena iš dienos geria vaistus. Nedarė to iš piktos valios, gyvenime už vairo girtas nebūna. Jam dabar didžiausia tragedija yra tai, kad tą pusantro mėnesio nevažinėja ir nežino kur dėtis. Dabar nevalgęs pusantros dienos. Net svorio buvo belikę 60 kg. Ko policija reikalavo, viską padarė. Išklausė tas vadinamas alkoholikų paskaitas, psichologo paskaitą, važinėjosi po miestą su instruktoriais, eismo taisykles laikėsi. Tą dieną alkoholinius gėrimus vartojo apie 3 valandą dienos. Išgėrė gal du stikliukus degtinės ir porą bokalų alaus. Paskui pasakė, kad nuo jo atstotų, nes jis negers. Aišku, negalima sėsti už automobilio vairo išgėrus šitiek alkoholio. Negalvojo, kad taip gali būti, nes jis seniai buvo vartojęs alkoholio ir jo iš viso nevartoja. Labai gailisi, jog tokį dalyką padarė ir dėl to yra kaltas. Prašo, kad teismas jam pagelbėtų, kad galėtų gyventi. Gėrė (duomenys neskelbtini) rajone esančiame bare ,, (duomenys neskelbtini)“. Važiuodamas iš (duomenys neskelbtini) rajono buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tai gavosi, kad važiavo apie pusantro kilometro, o gal net ir du. Jis nesijautė, kad jam būtų labai blogai, bet skambino sūnui, jog jis jį pasiimtų. Sūnus atvažiavo, bet jis pavėlavo 5 min. Aišku, nesunku buvo palaukti. Jam atrodė, kad jis negėręs. Jam nerodė, nežino tokių dalykų, kad policijos komisariate buvo gautas pranešimas, jog asmuo, išėjęs iš baro, sėdo girtas už automobilio vairo. Šalia to baro yra žmonės, kurie nenori, kad tas baras būtų. Jie matė, kad jis ten gėrė, jam užteko to, jog jis girtas sėdo į mašiną. Jam policininkai nieko nepasakė, kas čia buvo. Ar jie iš paskos jo važiavo, matė, bet jis lygtai važiavo tvarkingai, nebuvo jokių prisikabinimų, gal kažkas paskundė. Čia kiekvienas taip turi padaryti, tai yra paskųsti. Jis būtų lygiai taip pat padaręs, jei būtų matęs, kad asmuo lipa į automobilį girtas ar išgėręs. Jis gėrė iki 4 valandos, o po to jie ten visi pasiliko sėdėti lauke, baliavojo. Tie asmenys, kur picas pardavinėja, ateidavo į tą barą ir atnešdavo maisto, jie matė, kad jis išgėrė. Tik dėl to jie pasakė, kad išvažiavo išgėręs. Tie žmonės klaidos nepadarė, jie pasielgė teisingai. Kaltų neieško, jis pats kaltas, durnas, negalėjo tokio dalyko padaryti, gyvenime tokių dalykų nedarė ir nedarys, labai gailisi. Prašo atsižvelgti į tai, kokia sunki jo padėtis ir kiek galima labiau sumažinti tą laiką, jei tai yra įmanoma. Labai sunkiai tęsia savo darbą ,, (duomenys neskelbtini)“. Buvo pasiėmęs atostogas, dabar jos baigėsi. Negali nuotoliniu būdu dirbti, turi vykti į darbo vietą, tai dabar bando padaryti, kad galėtų vykti pagal iškvietimą, bet ten taip negali tęstis. Pasakė darbdaviui, kad turi teismą, jis pasakė, kad žiūrėtų, jei neišeis sutrumpinti, tada su juo kalbėsis kitaip, nes jiems reikia, kad žmogus dirbtų. Turi šeimą. Jo sutuoktinė vairuoja. Ji stovi Darbo biržoje. Per savaitę ji tris paras išvažiuoja ir prižiūri seną žmogų. Oficialiai niekur nedirba. Vieną kartą per savaitę žmona gali nuvežti jį į darbą. Vaikai gyvena atskirai. Be darbo užmokesčio iš ,, (duomenys neskelbtini)“ jis dar gauna 250 eurų dydžio pensiją. Tik dabar jam išdavė tą stovėjimo ženklą, kad gali privažiuoti arčiau prie bet kokios stovėjimo vietos. Jis pats vaikšto su tais vadinamais moteriškais įklotais, nes kitaip negali. Liga yra beprotiškai sunki ir labai ilgai tęsiasi. Neprašo teismo, kad sumažintų sumas, bet, jei tik galima, sutrumpinti tą laiką. Ten viskas yra surašyta, ką norėjo pasakyti. Dar atsinešė dokumentą, kuris įrodo, kad 6 metus turi grupę. Negali ilgai dirbti, pasilenkti negali, ten pilna visokiausių nesąmonių. Viską padarė, ką prašė policijos pareigūnai. Gal yra kažkoks pliusas, kad jau perėjo tuos pirminius kursus, jog jam valstybė truputį padėtų išgyventi. Jam yra per daug ilgas tas laikotarpis. Galima sakyti, visa šeima jį palaidojo, nes neturi automobilio. Atsiprašo valstybės dėl to, ką padarė. Prašo padaryti tai, kas galima, nes jam kiekvienas mėnesis brangus. Jam čia yra vos ne gyvybės ir mirties klausimas, taip gyventi yra per sunku. Dar tempti kažkiek gali, o toliau nežino, kuo čia viskas pasibaigs. Į ligonines dabar patekti sunku. Privažiuoti niekur nebegali. Jis nėra toks blogas žmogus, nėra geriantis ar koks nors nusikaltėlis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip rodo pateiktas skundas, pareiškėjas savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo neginčija ir su administracinio nusižengimo kvalifikavimu sutinka, tačiau kelia administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimą bei prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Aptariamo straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių, t. y. administracinio poveikio priemonę, numatytą ANK 27 str. 1 d. 1 p.

ANK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos minėtame straipsnyje (t. y. ANK 27 straipsnio 1 dalyje) numatytos administracinio poveikio priemonės, tarp jų ir specialiosios teisės atėmimas. Skiriant administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos ar poveikio priemonės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos ar poveikio priemonės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Remiantis iš esmės tomis pačiomis nuostatomis vadovaujamasi ir nustatant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo trukmę. Tokia teismų praktika ir teisinis reglamentavimas reiškia, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, būtina nustatyti išimtines aplinkybes ir neatkuriamus itin svarbius padarinius, kurie kiltų pažeidėjui skyrus administracinio poveikio priemonę atsakomybę numatančio straipsnio sankcijos ribose.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau skundu prašoma pakeisti 2020-09-04 nutarimą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti švelnesnę negu numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje administracinio poveikio priemonę, tai yra atimant teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam nei vienerių metų laikotarpiui.

Nagrinėjamu atveju Institucija 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarimu J. B. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, minimaliam 12 mėnesių terminui. Institucija atsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. kaltininkas pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi arba padėjo jį išsiaiškinti, bei, kad administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis, taip pat į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Teismo vertinimu, J. B. padarytas nusižengimas negali būti laikomas mažareikšmis ar mažiau pavojingas nei įprastas tokio pobūdžio administracinis nusižengimas, priešingai, jis yra vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Todėl skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs tai, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą (nusižengimą), asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (nusižengimu). Administracinio poveikio priemonė yra atsakomybės priemonė, kuri neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes pažeidimą (nusižengimą) padariusiam asmeniui, tuo siekiant administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ANK 22 ir 27 straipsniuose. Skiriama priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, nagrinėtinu atveju, sudarančia pagrindą švelninti paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminą.

Šiuo atveju matyti, kad J. B. buvo nustatytas lengvas neblaivumas – 1,23 promilės, kas rodo, kad asmuo žymiai viršijo įstatymu nustatytą leistiną normą (0,4 promilės), nuo kurios kyla administracinė atsakomybė, atkreipiant dėmesį ir į tai, kad girtumas nuo 1,51 promilių jau užtraukia net baudžiamąją atsakomybę, kas neleidžia kalbėti apie mažareikšmį padaryto nusižengimo pobūdį. O, priešingai, rodo, kad tokiais savo neatsakingais ir lengvabūdiškais veiksmais J. B. sukėlė didelį pavojų ne tik viso eismo saugumui, bet ir kitų žmonių turtui, jų sveikatai, taip pat gyvybei. Be to, nors teisme pareiškėjas nurodė, kad jo vairavimas nebuvo pavojingas, jis jautėsi gerai, tačiau bylos duomenys liudija priešingai. Kaip pripažino pats J. B., jis, būdamas neblaivus, skambino savo sūnui, kad jį parvežtų, o nesulaukęs sūnaus, vairavo pats. Bylos medžiaga liudija ir tai, kad administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 str. 5 d., J. B. padarė padidinto pavojingumo vietoje – mieste, t. y. J. B., būdamas neblaivus, automobilį vairavo pačiame (duomenys neskelbtini) mieste, kur vyksta intensyvus eismas, važiavo iš (duomenys neskelbtini) miesto rajone esančio baro iki tol, kol policijos pareigūnai, gavę pranešimą apie neblaivų vairuotoją, sustabdė jį (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Kas taip pat reiškia, kad J. B. važiavo ne trumpą atstumą, bei žinodamas ir suprasdamas, kad yra išgėręs, kai neblaivumo laipsnis buvo artimas tokiam, nuo kurio kyla net baudžiamoji atsakomybė, sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį ir neblaivus sėdo už vairo, teikdamas prioritetinę reikšmę (svarbą) savo asmeniniams poreikiams, lengvabūdiškai sumenkindamas visuomeninį interesą, šiuo atveju įstatymų saugomą nedalomą gėrybę (vertybę) – viešojo eismo saugumą ir jo svarbą. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios, poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinio poveikio priemonei keliamų tikslų. Visas aplinkybes prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pats asmuo, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Laikytina, kad administracinio poveikio priemonės ir nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas jis pats. Be to, aukščiau išdėstyti duomenys rodo, kad padarytas administracinis nusižengimas turi būti vertinamas kaip itin šiurkštus, pavojingas ir tyčinis.

J. B., teikdamas skundą ir duodamas paaiškinimus teismui, itin akcentavo teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą dėl turimo neįgalumo, jam nustatytų ligų sunkumo ir jų pobūdžio, taip pat dėl būtinybės dažnai lankytis medicinos įstaigose. Šiuo atveju nepaneigtina, kad asmuo turi rimtų sveikatos problemų, lankosi pas gydytojus, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjui ligos ir neįgalumas buvo nustatyti bei visos dėl ligų išplaukiančios pasekmės, nepatogumai jau egzistavo administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau tai nesutrukdė J. B. pažeisti teisės normų reikalavimus, o diagnozuotos ligos nesutrukdė vartoti alkoholį. Apie neigiamas pasekmes J. B. buvo iš anksto informuotas įstatymu įtvirtinant draudžiamą veiką ir nustatant už ją konkrečią sankciją, nepaisant to, pareiškėjas elgėsi neatsakingai, vairavo neblaivus, nors iš jo paaiškinimų turinio matyti, jog jis aiškiai suvokė tokios veikos pavojingumą. Teismui nekyla jokių abejonių, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pakeitė J. B. asmeninį gyvenimą, prie kurio jis buvo įpratęs, tačiau tai yra neišvengiamos jam paskirtos administracinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats pažeidėjas.

Pareiškėjas pažymi, kad teisės vairuoti transporto priemones turėjimas jam yra būtinas dėl darbo, o dėl paskirtos poveikio priemonės netekęs teisės vairuoti jis patirs didelius sunkumus kelionei į darbą ir atgal. Teigė, kad jam dėl sveikatos problemų vykti visuomeniniu transportu į darbą yra sudėtinga, be to, bijo užsikrėsti nuo kitų žmonių. Tačiau, teismo vertinimu, tokia aplinkybė negali būti pripažinta išskirtine, dėl ko turėtų būti švelninama paskirta administracinio poveikio priemonė. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. J. B., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina nuvykti/parvykti į darbą, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Be to, pagal formuojamą teismų praktiką, net ir darbas, tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos (priemonės) taikymą. Tuo tarpu šiuo atveju J. B. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacinių technologijų specialistu, net ir netekęs teisės vairuoti transporto priemones, ji toliau tęsia darbinę veiklą, kaip teigė teismui, tarėsi su darbdaviu dėl darbo pagal iškvietimą, be to, turi galimybę atvykti į darbą susitvarkęs savo sveikatos problemas.

Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, teikdamas skundą, nurodė, kad jokių artimųjų, kurie galėtų jį nuvežti ar parvežti iš darbo, jis neturi, tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo priešingos aplinkybės. J. B. patvirtino, kad jis turi sutuoktinę, kuri taip pat turi teisę vairuoti transporto priemones, yra bedarbė. Be to, paaiškėjo ir tai, kad įvykio metu J. B. skambino savo sūnui, kad jis pas jį atvažiuotų ir jį parvežtų. Kas rodo, kad netekęs teisės vairuoti transporto priemones, asmuo gali sulaukti reikiamos pagalbos ir iš artimųjų.

Dar daugiau, pareiškėjas, teismo posėdžio metu aiškindamas aplinkybes, teigė, kad jis bijo važiuoti visuomeniniu transportu ir dėl to, kad gali užsikrėsti, kas pavojinga jo sveikatai. Tačiau teismas tokį argumentą vertina itin kritiškai ir atkreipia dėmesį, jog vykimas iš namų į darbą užtruktų tik keliasdešimt minučių, kai tuo tarpu bylos medžiaga, paties pareiškėjo paaiškinimai rodo, jog 2020-08-27 bare jis pradėjo gerti alkoholinius gėrimus nuo 15.00 val., bare prabuvo iki tol, kol vairavo automobilį ir buvo sustabdytas 22.32 val., t. y. bare išbuvo daugiau nei septynias valandas. Tai tik patvirtina, kad J. B., būdamas viešoje vietoje (bare) tokį ilgą laiko tarpą, jokios rizikos užsikrėsti nejautė.

Tai, jog pats J. B. patiria (patirs) neigiamus taikytos priemonės padarinius, yra natūralus jo padaryto nusižengimo rezultatas. Teismas pažymi, jog asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį, galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl KET pažeidimo. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui visos aplinkybės buvo žinomos ir prieš darant nusižengimą, tačiau tai jo nuo itin neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė ir kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas. Byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Atvirkščiai, J. B. padaryto administracinio nusižengimo, susijusio su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam ir KET nesilaikymu, itin didelis pavojingumas rodo, kad jis nesuvokia savo padaryto nusižengimo rimtumo ir pavojingumo visuomenei, o taikomos švelnesnės atsakomybės priemonės J. B. elgesiui viešajame kelių eisme nebūtų efektyvios.

Įvertinus tiek nusižengimo pobūdį, tiek jo pavojingumą visuomenei, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jis savo kaltę pripažino ir dėl nusižengimo padarymo nuoširdžiai gailėjosi bei gailisi iki šiol, be to, tai, kad nusižengimą padarė turėdamas nustatytą 30 procentų darbingumo lygį, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tiek kitus atsakomybei individualizuoti reikšmingus duomenis bei juos sugretinus su asmenybę charakterizuojančiais požymiais, J. B. pagrįstai paskirta švelniausia ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui. Esant šioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, jog sušvelninus administracinio poveikio priemonę ir sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nebūtų pasiekti administracinio poveikio priemonės tikslai, todėl J. B. skundas netenkintinas, o Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto D. R. 2020-09-04 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

J. B. skundo netenkinti.

Palikti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto D. R. 2020-09-04 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Jakubėnienė