Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Liprimus“ bankroto administratoriaus atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus AS Parex banka 182 000 Lt finansinis reikalavimas atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Liprimus“, civilinėje byloje B2-1727-324/2012 pagal kreditoriaus AS Parex banka prašymą dėl finansinio reikalavimo atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Liprimus“ patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo.

Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties dalies, kuria patvirtintas kreditoriaus AS Parex banka 182 000 Lt finansinis reikalavimas BUAB „Liprimus“ bankroto byloje, teisėtumo klausimas.

Kreditorius AS Parex banka pareiškė BUAB „Liprimus“ administratoriui prašymą dėl papildomo 841 782,32 Lt dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo.

BUAB „Liprimus“ administratorius kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydamas kreditoriaus AS Parex banka finansinį reikalavimą UAB „Liprimus“ bankroto byloje padidinti 401000,00 Lt suma ir patvirtinti bendrą AS Parex banka finansinį reikalavimą 1 036 486,56 Lt sumai, likusiai sumai, t.y. 440 782,32 Lt, AS Parex banka finansinio reikalavimo administratorius prašė netvirtinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje yra kilęs kreditoriaus AS Parex banka finansinio reikalavimo skolininkui BUAB „Liprimus“ patvirtinimo klausimas, kurio teisinį pagrindą sudaro hipotekos davėjo (BUAB „Liprimus“) atsakomybė už AS Parex banka skolininkų L. K. ir I. K. skolinių įsipareigojimų pagal 2007 m. gegužės 31 d. kreditavimo sutartį Nr. VE/1212/002 ir 2007 m. birželio 26 d. kreditavimo sutartį Nr. VE/1308/002 netinkamą įvykdymą. Byloje nėra ginčo dėl to, jog, atsižvelgiant į hipotekos rūšį (svetimo daikto hipoteka) ir hipotekos davėjo prievolės pobūdį (hipotekos davėjo, kuris yra įkeisto daikto savininkas, atsakomybė hipotekos kreditoriui už jo pagrindinių skolininkų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą), jo atsakomybė hipotekos kreditoriui yra ribojama įkeisto daikto verte. Tai patvirtina ir įstatyminis reglamentavimas, įtvirtinantis bendrąją taisyklę, jog asmuo, įkeitęs nekilnojamąjį daiktą kito asmens prievolei užtikrinti, skolinio įsipareigojimo neįvykdymo atveju atsako tik įkeistu savo daiktu, o, įvykdęs prievolę už skolininką arba jeigu įkeistas turtas parduotas iš varžytynių, įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.195 straipsnis).

Hipotekos davėjo atsakomybės ribojimas hipotekos kreditoriui įkeistu svetimu daiktu ir hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo specifika tuo atveju, kai hipotekos davėjui yra iškelta bankroto byla (iš bankrutavusios įmonės turto gali būti patenkinti tik tokių kreditorių reikalavimai ir tokia apimtimi, kokia jų finansinius reikalavimus yra patvirtinęs teismas), lemia tai, jog hipotekos kreditoriaus finansinis reikalavimas patvirtinamas įkeisto daikto rinkos verte. Įkeisto daikto rinkos vertės kriterijus nėra taikomas tais atvejais, kai pagrindinio skolininko skoliniai įsipareigojimai kreditoriui, kurių įvykdymas yra užtikrintas svetimo daikto hipoteka, yra mažesni, nei įkeisto daikto rinkos vertė. Tokiu atveju hipotekos kreditoriaus finansinio reikalavimo dydis nustatytinas atsižvelgiant į pagrindinio skolininko prievolės kreditoriui dydį.

Tvirtinant hipotekos kreditoriaus reikalavimą hipotekos davėjo bankroto byloje, reikia atsižvelgti į tai, jog svetimo daikto hipotekos atveju, kai daikto savininkas hipotekos kreditoriui atsakingas tik įkeistu daiktu, šio daikto tiksli vertė paaiškėja tik pardavus jį varžytynėse. Be to, nekilnojamojo turto rinkoje objektyviai gali atsirasti turto kainų pokyčių, kas taip pat turėtų tiesioginę reikšmę hipotekos davėjo atsakomybės ribų nustatymui bankroto proceso metu. Tai, jog hipotekos davėjo prisiimto įsipareigojimo dydis tiesiogiai priklauso nuo įkeisto daikto varžytynėse gautos sumos, lemia, jog, tvirtinant hipotekos kreditoriaus finansinį reikalavimą įmonės, kuri yra hipotekos davėjas, bankroto byloje, tikslus jo dydis negali būti žinomas. Įmonės, kuri yra hipotekos davėja, likvidavimo metu bankroto administratorius vykdo bankrutavusios įmonės turto pardavimą, dėl ko realaus įkeisto turto perleidimo sandorio kaina gali skirtis nuo teismo patvirtintos hipotekos kreditoriaus finansinio reikalavimo sumos. Tuo atveju, jeigu likviduojant įmonę svetimo daikto hipoteka įkeistas turtas būtų parduotas didesne ar mažesne kaina, nei teismo nutartimi patvirtintas hipotekos kreditoriaus finansinis reikalavimas, šis kreditoriaus reikalavimas turėtų būti ex officio įmonės bankroto administratoriaus peržiūrėtas ir pateiktas patikslinti teismui (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas, 26 straipsnio 1 dalis). Toks aiškinimas grindžiamas tiek CK 4.192 straipsnio 1 dalyje, tiek ĮBĮ 34 straipsnyje nustatyta hipotekos kreditoriaus teise, kad, įkeistą daiktą pardavus iš viešųjų varžytynių, iš gautų pinigų būtų visiškai atlyginama tik ta suma, kurią jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius, išskyrus atitinkamą šios sumos dalį, kuri skirta bankroto administravimo išlaidoms apmokėti (ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis). Todėl teismo tvirtinamas hipotekos kreditoriaus finansinio reikalavimo dydis hipotekos davėjo bankroto byloje, kai įkeisto daikto savininkas ir pagrindinis skolininkas nesutampa, turi būti pagrįstas nekilnojamojo turto, kuriam nustatyta hipoteka, rinkos verte, turint omeny, jog jis gali būti tikslinamas, priklausomai nuo to, už kokią kainą įmonės likvidavimo metu varžytynėse būtų parduotas įkeistas įmonės turtas, išskyrus tuos atvejus, jei pagrindinio skolininko skoliniai įsipareigojimai kreditoriui, kurių įvykdymas yra užtikrintas svetimo daikto hipoteka, būtų mažesni, nei įkeisto daikto rinkos vertė.

Iš atskirojo skundo pagrindą sudarančių atsakovo BUAB „Liprimus“ bankroto administratoriaus argumentų matyti, jog apeliantas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant hipotekos davėjui priklausančio ir kreditoriaus AS Parex banka naudai įkeisto turto vertę, dėl ko apeliantas ginčija teismo išvados dėl skundžiama nutartimi patvirtinto kreditoriaus finansinio reikalavimo dydžio pagrįstumą ir teisingumą. Remiantis bendrąja įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo taisykle (CPK 178 str.), pareigą įrodyti hipotekos davėjo BUAB „Liprimus“ įkeisto turto rinkos vertę, atsižvelgiant į reikalavimus ir atsikirtimus, turėjo abi ginčo šalys: BUAB „Liprimus“ bankroto administratorius – jog šio turto rinkos vertė neviršija Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartimi patvirtintos hipotekos kreditoriaus AS Parex banka reikalavimo sumos, o kreditorius AS Parex banka – jog šio turto rinkos vertė viršija minėta teismo nutartimi patvirtintą jo finansinio reikalavimo sumą ir kokiu dydžiu.

Kauno apygardos teismas, skundžiama 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi, patvirtindamas AS Parex banka 182 000 Lt finansinį reikalavimą atsakovui BUAB „Liprimus“, rėmėsi kreditoriaus AS Parex banka pateikta turto vertintojo UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ 2012 m. kovo 26 d. turto vertinimo pažyma Nr. 12-03-28-T104, nes sprendė, kad joje pateikti duomenys dėl ginčo turto įvertinimo yra naujesni, o pats vertinimas atliktas laikantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimų. Be to, atmesdamas atsakovo bankroto administratoriaus pateiktas turto vertintojo UAB „Nidulus Appraisal“ parengtas turto vertės nustatymo pažymas, teismas pabrėžė, kad jose yra tiesioginė nuoroda dėl jų negaliojimo be turto vertinimo ataskaitų. Kauno apygardos teismas skundžiama 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi kreditoriaus AS Parex banka 182 000 Lt dydžio finansinį reikalavimą atsakovo BUAB „Liprimus“ bankroto byloje patvirtino, nes, vadovaudamasis UAB „Centro kubas – nekilnojamasis turtas“ parengta 2012 m. kovo 26 d. Turto vertės nustatymo pažyma Nr. 12-03-28-T104, nustatė, kad įkeisto turto rinkos vertė yra 583 000 Lt, kas lemia kreditoriaus teisę dėl jo papildomos 182 000 Lt finansinio reikalavimo dalies patvirtinimo, atsižvelgiant į Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartimi patvirtintą 401 000 Lt dydžio jo finansinio reikalavimo dalį (583 000 Lt – 401 000 Lt = 182 00 Lt).

Atsakovo BUAB „Liprimus“ bankroto administratorius įkeisto ginčo turto vertę bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu įrodinėjo, pateikdamas 2012 m. vasario 22 d. UAB „Nidulus appraisal“ parengtas turto vertės nustatymo pažymas (1 t., b.l. 7-20). Šiose pažymose nurodyta ginčo turto, kuriam nustatyta hipoteka, vertė yra 401 000 Lt. Apeliantas, siekdamas paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą dėl šių pažymų negaliojimo be turto vertinimo ataskaitų, kartu su atskiruoju skundu pateikė 2012 m. vasario 22 d. turto vertintojo UAB „Nidulus appraisal“ parengtas ginčo turto vertinimo ataskaitas, kurių sudėtinė dalis yra minėtos turto vertės nustatymo pažymos, kurių vertinimą atliko pirmosios instancijos teismas. Apeliantas taip pat nurodo, jog kreditorius AS Parex banka ir vertintojas UAB „Centro kubas – nekilnojamasis turtas“ yra susiję asmenys, dėl ko pastarojo pateiktos turto vertės nustatymo pažymos neatitinka nešališkumo ir objektyvumo kriterijų.

Atsakovo bankroto administratoriaus atskirojo skundo argumentai, jog turto vertinimo įmonę UAB „Centro kubas – nekilnojamasis turtas“ ir kreditorių AS Parex banka sieja bendradarbiavimo santykiai, kas leidžia abejoti šios turto vertinimo įmonės nešališkumu, nepriklausomumu ir objektyvumu, nėra pagrįsti jokiais patikimais įrodymais. Komercinio banko ir turto vertinimo įmonės bendradarbiavimo faktas turto vertės nustatymo ar kreditavimo srityse pats savaime nepaneigia šios įmonės parengtose turto vertės nustatymo pažymose pateiktų duomenų apie vertinamo turto rinkos vertę teisingumo. Pažymėtina, jog turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyminis reglamentavimas lemia, kad turto vertinimą gali atlikti tik reikiamą turto vertintojo kvalifikaciją turintis asmuo, kuris turi vadovautis LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais principais, tame tarpe teisingumo, protingumo, sąžiningumo, vertinimo objektyvumo ir nepriklausomumo. Šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta turto ataskaitos teisingumo prezumpcija, lemianti, kad joje nurodyti duomenys yra teisingi, kol LR Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Remiantis UAB „Centro kubas – nekilnojamasis turtas“ parengtos turto vertės nustatymo pažymos Nr. 12-03-28-T104 duomenimis, ginčo turto vertinimą atliko turto vertintojas Z. R. (Nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas Nr. A000119, išduotas 2000 m. kovo 22 d.). Šis turto vertintojas yra įrašytas į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą (http://www.atvi.lt/index.php/vertintojo_darbas/turto_vertintojai/51). Pačioje pažymoje Nr. 12-03-28-T104 yra nurodyta, jog vertinimas atliktas vadovaujantis LR Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 „ Dėl turto vertinimo metodikos“, 1999 m. gegužės 25 d. LR Tutro ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu Nr. VIII-1202, Tarptautiniais turto vertinimo standartais (1-4 TVS ir įžanga) bei patvirtintais Europos turto vertinimo standartais, priimtais Europos vertintojų asociacijų grupės TEGoVA. Atsižvelgiant į tai, vien tik apelianto nurodytos aplinkybės, kad UAB „Centro kubas – nekilnojamasis turtas“ parengtos turto vertės nustatymo pažymos užsakovas yra pats hipotekos kreditorius, kurį su turto vertinimą atlikusia įmone sieja bendradarbiavimo santykiai, pačios savaime nesuteikia pagrindo abejoti šioje ataskaitoje pateiktų duomenų dėl ginčo turto vertės teisingumu.

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje pateiktas turto vertės nustatymo pažymas, nepagrįstai pagrindiniu kriterijumi, lemiančiu, kokiais duomenimis vadovautis, siekiant nustatyti ginčo turto rinkos vertę, pasirinko naujumo kriterijų, kadangi realus laiko skirtumas tarp atliktų ginčo turto įvertinimų yra šiek tiek didesnis nei 1 mėnuo (ginčo šalių užsakymu turto vertinimai atlikti 2012 m. vasario 22 d. ir 2012 m. kovo 26 d.). Nors naujumo kriterijus apskritai yra reikšmingas, bet nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, negalėjo būti pripažintas lemiančiu atsakovui priklausančio turto vertės nustatymą pagal kreditoriaus pateiktus turto rinkos vertės duomenis. Atsižvelgiant į tai, teismas turėjo pareigą remtis kitais byloje esančiais ginčo turto vertę patvirtinančiais įrodymais, kurie tuo pačiu patvirtintų arba paneigtų ginčo šalių pateiktose turto vertės nustatymo pažymose nurodytų duomenų teisingumą.

Iš BUAB „Liprimus“ 2012 m. kovo 22 d. kreditorių susirinkimo protokolo matyti, jog šiame susirinkime kreditoriai sprendė atsakovui priklausančio turto pradinių pardavimo kainų patvirtinimo klausimą. Kreditoriai nepritarė administratoriaus siūlomoms pradinėms turto pardavimo kainoms, kurios buvo grindžiamos 2012 m. vasario 22 d. turto vertintojo UAB „Nidulus appraisal“ parengtose turto vertinimo ataskaitose nurodytais duomenimis bei nutarė pritarti raštu balsavusių kreditorių L. K. ir I. K. pasiūlytoms pradinėms turto pardavimo kainoms. Iš paties kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto sprendžiant šį klausimą, turinio matyti, jog juo buvo patvirtinta bendra pradinė BUAB „Liprimus“ nuosavybės teise priklausančio ir hipotekos kreditoriui AS Parex banka įkeisto nekilnojamojo turto komplekso, t.y. 9 žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kaina – 290 000 Lt. Pažymėtina, jog šiems sklypams yra nustatyta hipoteka, siekiant užtikrinti skolininkės L. K. prievolių hipotekos kreditoriui AS Parex banka pagal 2007 m. gegužės 31 d. kreditavimo sutartį Nr. VE/1212/002 tinkamą įvykdymą. Tuo tarpu remiantis atsakovo bankroto administratoriaus pateiktų 2012 m. vasario 22 d. turto vertintojo UAB „Nidulus appraisal“ parengtų turto vertinimo ataskaitų duomenimis, minėti ginčo žemės sklypai buvo įvertinti 160 000 Lt suma. Sprendžiant dėl kitos atsakovui priklausančio ginčo turto rinkos vertės, kuris buvo įkeistas, siekiant užtikrinti skolininkų L. K. ir I. K. prievolių pagal 2007 m. birželio 26 d. kreditavimo sutartį Nr. VE/1308/002 tinkamą įvykdymą hipotekos kreditoriui (penki žemės sklypai (duomenys neskelbtini)), pažymėtina, jog, remiantis turto vertintojo UAB „Nidulus appraisal“ 2012 m. vasario 22 d. parengtų turto vertinimo ataskaitų duomenimis, šio turto vertė – 241 000 Lt. Atsakovo bankroto administratorius, 2012 m. kovo 22 d. teikdamas kreditorių susirinkimui tvirtinti pradinę šio turto pardavimo kainą, minėtus keturis žemės sklypus iš penkių, esančių (duomenys neskelbtini), įtraukė į bendrą nekilnojamojo turto (šešių žemės sklypų) kompleksą (duomenys neskelbtini), siūlydamas nustatyti pradinę jų pardavimo kainą – 669 000 Lt. Likusio vieno žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pradinę pardavimo kainą siūlė įtraukti į bendro nekilnojamojo turto komplekso, t.y. žemės sklypo ir nebaigto statyti gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), pradinę pardavimo kainą, nustatant, jog ji yra lygi 227 000 Lt. Nedetalizuojant atskirų nekilnojamojo turto objektų pradinio pardavimo kainų, pažymėtina, jog iš BUAB „Liprimus“ 2012 m. kovo 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimo akivaizdu, jog jos buvo patvirtintos didesnės, nei siūlė bankroto administratorius, remdamasis 2012 m. vasario 22 d. turto vertintojo UAB „Nidulus appraisal“ parengtų turto vertinimo ataskaitų duomenimis, kadangi kreditorių susirinkimo nutarimu buvo nustatytos minėtų nekilnojamojo turto kompleksų pradinio pardavimo kainos – 870 000 Lt ir 300 000 Lt (3 t., b.l. 144-157). Ši BUAB „Liprimus“ 2012 m. kovo 22 d. kreditorių susirinkimo metu priimtų nutarimų analizė leidžia daryti išvadą, jog kreditorių susirinkimo patvirtinta pradinė pardavimo kaina yra artima ar net didesnė už tą, kurią skundžiama nutartimi patvirtino pirmosios instancijos teismas, remdamasis AS Parex banka pateikta turto vertintojo UAB „Centro kubas – nekilnojamasis turtas“ parengta 2012 m. kovo 26 d. Turto vertės nustatymo pažyma Nr. 12-03-28-T104. Todėl darytina išvada, jog Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi nebuvo pažeistos BUAB „Liprimus“ kreditorių teisės ir teisėti interesai, ypač atsižvelgiant į tai, kad pagrindinių skolininkų L. K. ir I. K. skolos suma yra žymiai didesnė, nei hipotekos kreditoriui įkeisto atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto vertė.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto atskirojo skundo argumentą, jog Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į šios civilinės bylos nagrinėjimą asmenų – L. K. ir I. K. – teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką nusprendimas dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens materialiųjų teisių ar pareigų suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar pasekmėms (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007 ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad ne bet kokia teismo sprendimo įtaka neįtraukto asmens teisėms ir pareigoms sudaro pagrindą daryti išvadą, kad teismo sprendimu yra nuspręsta dėl jo teisių ir pareigų. Pagrindas pripažinti, jog teismas sprendimu nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeisti pareiškėjo teisės ar įstatymo saugomi interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010; 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009 ir kt.).

Teismo nutarties įtaka neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens teisėms ar pareigoms nustatoma atsižvelgiant į konkrečių materialiųjų teisinių santykių turinį. CK 6.50 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta trečiojo asmens teisė įvykdyti prievolę už skolininką ir pasinaudojimo šia teise teisiniai padariniai, reiškiantys, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Tai reiškia, kad kai trečiasis asmuo įvykdo prievolę už skolininką, pirminė prievolė, siejusi kreditorių ir skolininką, pasibaigia, o jos pagrindu atsiranda nauja, regresinė prievolė, t. y. skolininko prievolė sumokėti asmeniui tai, ką jis už skolininką sumokėjo pradiniam kreditoriui. Byloje nustačius, kad kreditoriaus AS Parex banka reikalavimas pagrindiniams skolininkams L. K. ir I. K. yra nukreiptas į atsakovo BAUB „Liprimus“, kaip hipotekos davėjo, įkeistą turtą, darytina išvada, jog hipotekos kreditoriaus reikalavimo hipotekos davėjui tenkinimo atveju, jo reikalavimas skolininkams L. K. ir I. K. regreso tvarka pereitų hipotekos davėjui BAUB „Liprimus“. Tai reiškia, jog hipotekos kreditoriui gavus savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto svetimo turto, pasikeistų kreditorius, kuriam pagrindiniai skolininkai šią įkeisto turto vertės dydžio prievolę turėtų įvykdyti. Pažymėtina, jog Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje Nr. B2-1727-324/2012, kurioje priimta nutartis yra šios apeliacijos objektas, yra sprendžiamas hipotekos kreditoriaus finansinio reikalavimo, grindžiamo svetimo daikto hipoteka, patvirtinimo klausimas BUAB „Liprimus“ bankroto byloje. Šio klausimo išsprendimas nėra niekaip susijęs su įkeisto turto pardavimo proceso organizavimu, vykdymu ir galutine ginčo turto pardavimo varžytynėse kaina, nuo kurios tiesiogiai priklauso BUAB „Liprimus“ regresinio reikalavimo skolininkams L. K. ir I. K. dydis. Be to, pažymėtina, jog skolininkai L. K. ir I. K. yra BUAB „Liprimus“ kreditoriai, kurie turi dalyvaujančių byloje asmenų procesinį teisinį statusą Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje BUAB „Liprimus“ bankroto byloje Nr. B2-877-324/2012 bei teisę kaip UAB „Liprimus“ kreditorių susirinkimo nariai spręsti dėl turto pardavimo kainos (ĮBĮ 23 str. 5 p.), paduoti skundus kreditorių susirinkimui dėl administratoriaus veiksmų (ĮBĮ 23 str. 3 p.), laikantis įstatyme nustatytos tvarkos reikalavimų, apskųsti teismo nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo (ĮBĮ 26 str. 6 p.).

Teisėjų kolegija netenkina kreditoriaus AS Parex banka atsiliepime į atskirąjį skundą pareikšto prašymo dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo iki to laiko, kai bus išspręstas klausimas dėl kreditoriaus AS Parex banka pateikto 190 143,16 EUR finansinio reikalavimo patvirtinimo, kadangi šio klausimo išsprendimas 2012 m. birželio 15 d. bylą nagrinėjančio teisėjo rezoliucija buvo atidėtas iki to laiko, kai apeliacine tvarka bus išspręstas Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Be to, ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje yra numatyta galimybė bankroto proceso metu patikslinti kreditorių sąrašą ir jų reikalavimus, o 26 straipsnio 2 dalyje – kreditoriaus teisė atsisakyti visų ar dalies savo reikalavimų. Kreditorius šiomis teisėmis bankroto proceso metu galės pasinaudoti, nepriklausomai nuo skundžiamos Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria buvo išspręstas kreditoriaus AS Parex banka finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas, įsiteisėjimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad skundžiama Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, kuria išspręstas kreditoriaus AS Parex banka papildomo finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas BUAB „Liprimus“ bankroto byloje, yra pagrįsta ir teisėta, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją pakeisti ar panaikinti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.