Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotai atstovei K. P. (nuotoliniu būdu naudojant ZOOM platformą),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvęs vadovas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. Š. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – Bendrovė) vadovu (nuo 2024 m. balandžio 25 d. iki 2025 m. gegužės 16 d.), žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2024 m. balandžio 25 d. iki 2025 m. kovo 8 d., nustatyta, kad D. Š. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, o ne Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, kreditoriaus VMI interesus, taip padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnyje numatytą pažeidimą.

II. Byloje surinkti įrodymai

Pagal pateiktus Mokesčius apskaitos informacinės sistemos išrašus (balansus) matyti, kad Bendrovės mokestinė nepriemoka nuolat kito – 2024 m. rugpjūčio 1 d. mokestinės prievolės dydis (suėjęs mokėjimo terminas) buvo 6 763,99, 2024 m. rugpjūčio 2 d. 6 055,44 Eur, 2024 m. rugpjūčio 25 d. 5 614,09 Eur, 2024 m. rugsėjo 5 d. 12 757,30 Eur. Institucijos atstovė teisme palaikė pareiškimą bei prašė pripažinti D. Š. padarius nusižengimą ir skirti jam ANK 120 straipsnio sankcijoje numatytą baudą. Atsakydama į teismo klausimus nurodė, kad likutis yra iš pateiktos deklaracijos koks likutis šiai dienai likęs nesumokėtos sumos. Dėl pakaitinės deklaracijos, kur yra prievolės požymis ir nurodytos sumos 3 849. Tai čia nurodyta mokesčių administratoriaus pagal mokesčių administravimo įstatymą 104¹ straipsnį apskaičiavimas. Deklaravo už 2024 m. gruodžio mėn. 3 849 Eur ir sekantį mėnesį, jeigu įmonė nepateikia naujos deklaracijos yra formuojama pagal buvusio mėnesio deklaraciją. Įmonė visada gali patikslinti deklaraciją ir jeigu patikslina gali padidėti, sumažėti ar išnykti, bet šiuo atveju jokių veiksmų įmonės vadovas nesiėmė. Balansas preliminarus, dalis deklaruota, dalis pakaitinės deklaracijos, bet pakaitinės deklaracijos formuojamos pagal mokesčių administravimo įstatymą, tai jeigu nebuvo vadovo patikslinta, tai tokia yra. Ji nėra nuginčyta, tai yra galiojanti. Kur kartojasi sumos už tuos mėnesius deklaracijos nebuvo pateiktos ir mokesčių administratoriaus suformuota pakaitinė deklaracija. Išvada, kad neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais daroma iš to, kad netgi turėdamas mokestinę nepriemoką, jis atsiskaitė su kitu kreditoriumi, tai vadinasi neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su VMI. Kad įmonė turėjo finansinių sunkumų galima daryti išvadą, nes jau 2025 m. birželio 12 d. įmonei iškelta bankroto byla. Mokestinė nepriemoka buvo linkusi didėti.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. CK 6.930¹ straipsnio nuostatos paskirtis yra įvesti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolininkų mokėjimo eiliškumo srityje. Šios normos tikslas užtikrinti pirmiausia labiausiai pažeidžiamų kreditorių, vėliau - viešųjų finansų valdytojų (kreditorių) interesus, taip pat kreditorių, turinčių teisę į priverstinį skolų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, ir paskutine eile atsiskaityti su likusiais kreditoriais pagal mokėjimo dokumentus. Pagal suformuotą teismų praktiką, sprendžiant ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti. Atsižvelgiant į tokį reguliavimą, vien aplinkybė, jog juridinis asmuo turi tam tikrą kiekį piniginių lėšų, nėra pakankama laikyti, jog Bendrovės vykdomiems atsiskaitymams nėra taikomos CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Pagrindinė sąlyga, kuriai esant turi būti vadovaujamasi CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuota atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilės tvarka, yra tokio piniginių lėšų kiekio neturėjimas, kuris būtų pakankamas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taigi, juridiniam asmeniui turint piniginių lėšų, tačiau neturint jų užtektinai, jog būtų padengti visiems kreditoriams turimi piniginiai įsipareigojimai, reikia vadovautis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 37 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 ir 18 punktai numato, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą, kitų ABĮ ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. Byloje nustatyta, kad aktualiu laikotarpiu (2024 m. balandis – 2025 m. kovas) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo D. Š., todėl jam kilo pareiga tinkamai, vadovaujantis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalimi, organizuoti Bendrovės atsiskaitymus su kreditoriais.

Nagrinėjamai situacijai svarbus, Institucijos pareiškime akcentuojamas, 2024 m. rugpjūčio –rugsėjo laikotarpis, nes būtent tuo metu įmonė turėdama mokestinę nepriemoką atsiskaitinėjo su kitais žemesnės eilės kreditoriais. Banko sąskaitos išraše matyti, kad dar 2024 m. liepos mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo reikšmingų įplaukų į banko sąskaitą, kaip antai – 2024 m. liepos 4 d., gauta 15 000 Eur, 2024 m. liepos 10 d. gauta 1850 Eur, 2024 m. liepos 26 d. gauta 18 150 Eur, 2024 m. liepos 30 d. gauta 5 000 Eur. Tačiau įžvelgiama tendencija, kad kiekvieną kartą įmonei gavus piniginių lėšų, didžioji jų dalis buvo nedelsiant (dažniausiai dar tą pačią dieną) išgryninama arba pervedama kitiems kreditoriams. Atsižvelgtina ir į tai, kad išgryninant pinigines lėšas nuolatos buvo mokamas išgryninimo mokestis. Pavyzdžiui 2024 m. liepos 26-29 dienomis (po 18 150 Eur lėšų gavimo) buvo išgryninta apie 4890 Eur, o išgryninimo mokestis sudarė 101,20 Eur. Tokia pati veiklos tendencija kartojasi ir 2024 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais. Pažymėtina, kad 2024 m. liepos 29 d. VMI naudojantis piniginių lėšų apribojimų informacine sistema (toliau – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) automatiškai išieškota 3 604,46 Eur.

Iš pareiškime pateiktos lentelės ir pridėtų įmonės balanso duomenų matyti, kad mokestinė nepriemoka 2024 m. rugpjūčio 1 d. sudarė 6 763,99 Eur. Esant šiai mokestinei nepriemokai ir UAB „(duomenys neskelbtini) 2024 m. rugpjūčio 1 d. gavus 7 500 Eur, dar tą pačią dieną 10 000 Eur pervesta (duomenys neskelbtini), dalis pinigų išgryninta, fiksuoti pirkiniai prekybos centruose. 2024 m. rugpjūčio 2 d. 2 000 Eur pervesta (duomenys neskelbtini) ir tą pačią dieną VMI naudojantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) automatiškai išieškota 706,68 Eur. 2024 m. rugpjūčio 7-8 įmonei gavus apie 2500 Eur už transporto paslaugas, lėšos tą pačią dieną buvo išgrynintos, sumokėta 500 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsiskaityta parduotuvėse. 2024 m. rugpjūčio 11-12 d. gavus 13 155 Eur dalis lėšų išgryninta, dalis pervesta kitiems paskesnės eilės kreditoriams (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“), atliekami kiti atsiskaitymai. 2024 m. rugpjūčio 12 d. VMI pervesta 43,70 Eur. 2024 m. rugpjūčio 13 d. įmonei gavus 6 267 Eur dalis lėšų išgryninta tą pačią dieną, 2000 Eur pervesta (duomenys neskelbtini), atlikti kiti atsiskaitymai. 2024 m. rugpjūčio 14 d. atsiskaityta degalinėse už beveik 900 Eur, išgryninta apie 2400 Eur. 2024 m. rugpjūčio 15 d. atliekami atsiskaitymai parduotuvėse, išgryninta 1616 Eur. 2024 m. rugpjūčio 20 d. sumokama paskola (duomenys neskelbtini) (600 Eur) ir atsiskaitoma su (duomenys neskelbtini) (1450 Eur.). 2024 m. rugpjūčio 23 d. atliktas įnešimas į sąskaitą 400 Eur ir atliktas pervedimas 378 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tą pačią dieną VMI naudojantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) automatiškai išieškota 443,86 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad tai paskutinis reikšmingesnis VMI automatinis išieškojimas iš įmonės banko sąskaitos, nes vėliau gavus pinigus, jie buvo nedelsiant pervedami arba išgryninami, sąskaitoje nepaliekant reikšmingų lėšų likučio. 2024 m. rugpjūčio 25 d. gavus 1700 Eur, šios lėšos tą pačią dieną pervestos (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugpjūčio 30 d. gavus 2577 Eur, lėšos tą pačią dieną išgrynintos. 2024 m. rugsėjo 3 d. atlikti piniginių lėšų įnešimai į banko sąskaitą 600 Eur ir tą pačią dieną pinigai pervesti (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugsėjo 4 d. gauta (duomenys neskelbtini) atsiskaityta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (907 Eur), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (758 Eur) ir išgryninta 1400 Eur. 2024 m. rugsėjo 5 d. į banko sąskaitą įnešta 730 Eur ir atliktas mokėjimas (duomenys neskelbtini) (1300 Eur). Iš pateikto balanso lentelės matyti, kad 2024 m. rugsėjo 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka buvo 12 757,30 Eur. 2024 m. rugsėjo 10 įmonė gavo 6000 Eur. Tą pačią dieną 2500 Eur pervesti (duomenys neskelbtini)., 621,94 UAB „(duomenys neskelbtini)“, 400 Eur (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini) paslaugas, 847 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, 3000 Eur (duomenys neskelbtini). Nuo 2024 m. rugsėjo 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje jokių piniginių pervedimų nebeatliekama. Taigi iš šios banko sąskaitos analizės matyti, kad 2024 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais įmonė turėdama mokestinę nepriemoką valstybei, atsiskaitinėjo su žemesnės eilės kreditoriais. Dėl išgrynintų įmonės piniginių lėšų matyti, kad įmonė turėjo tam tikrą kiekį lėšų, bet jų nepanaudojo atsiskaityti su VMI, o automatiškai nuskaitomų lėšų dydis iš įmonės banko sąskaitos buvo nedidelis. Galutiniame etape piniginių lėšų nebuvo pakankamai atsiskaityti su visais kreditoriais, o tai atspindi aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, nes įmonė yra nemoki. Konstatuotina, kad buvo nesilaikyta CK 6.930¹ straipsnyje numatyto reguliavimo ir pažeisti VMI kaip kreditorės interesai.

Šio pobūdžio bylose dažniausiai argumentuojama, kad kreditorių eilės buvo nesilaikoma siekiant užtikrinti juridinio asmens veiklos tęstinumą. Tokia kreditorių eilės nesilaikymo priežastis, nepaneigia įmonės vadovo kaltės dėl atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo. Pažymėtina, kad būtent toks selektyvus atsiskaitymas su kreditoriais, nesilaikant CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimų, ir užtraukia atsakomybę pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, kadangi, kaip jau minėta, nei CK 6.930¹ straipsnyje, nei kituose CK straipsniuose nėra numatytos išimtys, tokios kaip galimas įmonės bankrotas, kurios atleistų bendrovės vadovą nuo pareigos, vykdant atsiskaitymus, laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog D. Š., žinodamas, jog Bendrovė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais savo kreditoriais, būdamas atsakingas už mokėjimų organizavimą ir vykdymą, sąmoningai suteikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais, taip pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pažymėta, kad būtinų mokėjimų vykdymas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti bendrovės vadovo tyčią, t. y. suvokimą, kad dėl mokėjimų žemesnės eilės kreditoriams įmonė negalės atsiskaityti su aukštesnės eilės kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltės, jos formos, rūšies, subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-895/2020). Sutiktina, kad savaime kreditorių eilę pažeidžiantys mokėjimai vadovo tyčios nelemia, vis dėlto, nagrinėjamu atveju D. Š. suvokimas, kad Bendrovė nepajėgs atsiskaityti su VMI, buvo, o tai patvirtina jau minėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu atlikti piniginių lėšų išgryninimo atvejai, kas rodo, jog vadovui buvo žinoma apie blogėjančią Bendrovės finansinę būklę ir VMI skolą. Tai reiškia, kad D. Š. suvokė, jog atsiskaitydamas su žemesnės eilės kreditoriais, o taip pat ir išgrynindamas pinigines lėšas, jis toliau mažina galimybę atsiskaityti ir su VMI. Taigi D. Š. kaltė padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra įrodyta.

Įvertinus aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad D. Š. būdamas Bendrovės vadovu, suvokė savo, kaip įmonės vadovo pareigas, išmanė atsiskaitymo su kreditoriais tvarką, žinodamas, jog Bendrovė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais savo kreditoriais, būdamas atsakingas už mokėjimų organizavimą ir vykdymą sąmoningai suteikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais įmonės kreditoriais, o ne VMI. Aptarta administracinį nusižengimą apibūdinančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad įmonės vadovas sąmoningai nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių eilės, taip pažeisdamas VMI, kaip kreditoriaus, teises ir padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

Už ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur (vidurkis 2 200 Eur).

ANK 34 straipsnyje numatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

D. Š. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį – pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia. Nenustatyta, kad D. Š. piktybiškai siekė pažeisti VMI interesus, nesilaikė minėtos pareigos turėdama išankstinių neteisėtų tikslų. Šioje byloje analizuojamas nusižengimas nėra sistemingo neteisėto elgesio išraiška. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti D. Š. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, dirbantis UAB “(duomenys neskelbtini)”, administracine tvarka per pastaruosius 5 metus baustas už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, nemaža dalis baudų nesumokėtos (b. l. 90-93). Antrą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 6 d. nubaustas už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą ir paskirta 1 400 Eur bauda. Administracinis nusižengimas padarytas laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. sausio 18 d., todėl nelaikytina, kad padarytas pakartotinai (tiek analizuojamu atveju tiek ir minėtame nutarime administraciniai nusižengimai padaryti iki sprendimų priėmimo).

D. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, apibūdinančias D. Š. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, jo asmenybę, taip pat atsižvelgęs į protingumo ir teisingumo principus, sprendžia, kad ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos artimos vidurkiui baudos paskyrimas nagrinėjamu atveju būtų teisingas ir proporcingas padarytam administraciniam nusižengimui bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei.

Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-843/2020). Nagrinėjamu atveju nėra išskirtinių aplinkybių, kurios lemtų, kad sankcijoje numatyta nuobauda konkrečiu atveju būtų per griežta. Aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį be aiškaus pagrindo, toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis. Šiuo atveju padarytas nusižengimas nėra mažareikšmis ar nedidelio pavojingumo. Susidariusios ir nesumokėtos mokestinės nepriemokos suma yra pakankamai didelė. Teismui nėra pateikta ir išskirtinai teigiamai pažeidėjo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių ar kitų duomenų, galinčių pagrįsti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

D. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 900 (tūkstančio devynių šimtų) Eur baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.