- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-05
- Bylos Nr.
- 2A-2014-640/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-08276-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pran.), Natalja Cikoto
- Atsakovas
- UAB „ADLEX statyba“
- Ieškovas
- O. P.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „ADLEX statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-18 sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovo O. P. ieškinį atsakovui UAB „ADLEX statyba“ dėl darbo užmokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu priteisti iš atsakovo UAB „ADLEX statyba“ (buvęs pavadinimas – UAB „Psyops Media“) 863,45 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 301,37 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 13 751,91 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio padavimo dienos, 400 Lt už automobilio nuomą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo darbo sutarties nutraukimo dienos bei visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad darbo sutartis su darbdaviu (atsakovu) buvo sudaryta 2011-03-02, nutraukta 2011-07-15 jo prašymu pagal LR DK 141 straipsnį. Darbo sutarties nutraukimo dienai su juo nebuvo atsiskaityta. Atsakovas nesumokėjo darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Atsakovas nesumokėjo darbo užmokesčio už 2011 liepos mėnesį 863,45 Lt ir 301,37 Lt už nepanaudotas atostogas. Be to, atsakovas privalo jam sumokėti vidutinį darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką. Priimant jį į darbą buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis, už automobilio nuomą jam turėjo būti mokama po 800 Lt kas mėnesį, atleidus iš darbo atsakovas nesumokėjo (liko skolingas) 400 Lt už automobilio nuomą (b.l. 63-65, 1 tomas).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-12-18 sprendimu (b.l. 170-173, 2 tomas) ieškovo ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovo O. P. naudai iš UAB „ADLEX statyba“ 863,45 Lt neišmokėtą darbo užmokestį (atskaičius visus privalomus mokesčius), 301,37 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas (atskaičius visus privalomus mokesčius), 13 751,91 Lt darbo užmokesčio už uždelstą atsikaityti laiką (atskaičius visus privalomus mokesčius), 400 Lt už automobilio nuomą, 5 proc. metines palūkanas nuo 400 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2012-06-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 800 Lt už advokato padėjėjo paslaugas. Teismas nurodė, kad teismas 2013-10-29 nutartimi paskyrė ekonominę ekspertizę, kurią pavedė atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams, o ne atsakovo konkrečiai siūlomam ekspertui tam, kad būtų objektyviau atsakyta į ekspertams užduotus klausimus (b.l. 17-18). Atsakovo atstovas, kuris pats paprašė, kad būtų atlikta ekonominė ekspertizė nurodė, kad atsakovui UAB „ADLEX statyba“ neturi finansinių galimybių apmokėti už ekspertizę (b.l. 31, 2 tomas). Teismo 2013-11-19 nutartimi šios bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas (b.l. 41, 2 tomas), atsakovo atstovas pateikė to paties UAB „Ambrazaičio audito biuras“ konsultacinę išvadą, kurią parengė ekspertas K. A., kuris įtrauktas į Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašą kaip audito ekspertas (b.l. 67-154, 2 tomas). Teismas nurodė, kad UAB „Ambrazaičio audito biuras“ pateikė konsultacinę išvadą, o ne ekspertizės išvadą, ją surašęs K. A. nebuvo pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal atitinkamus BK straipsnius dėl atsakomybės už melagingos išvados ir paaiškinimų pateikimą (CPK 215 str.). Taip pat nurodė, kad net ir eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimui. Nurodė, kad išvadoje nurodyta, kad atsakovas pagal užsakovo (atsakovo) pateiktą informaciją ir atliktus skaičiavimus, ieškovui yra sumokėjęs visą darbo užmokestį (4 302,75 Lt). Palyginus SODRA 2011-08-11 pažymą su paskaičiuotu darbo užmokesčiu ieškovui, nurodytu 2011-11-17 pažymoje nukrypimų nenustatė (b.l. 71, 2 tomas). Konsultaciją teikęs asmuo nurodė, kad išvadą, jog atsakovas pilnai atsiskaitė su ieškovu, jis padarė remdamasis atsakovo pateiktais dokumentais. Šioje byloje esančių visų rašytinių įrodymų visumos jis netyrė. Teismas nurodė, kad jokiuose atsakovo mokestiniuose dokumentuose nėra nurodyta, kad ieškovas gavo darbo užmokestį už liepos mėnesį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „ADLEX statyba“ apeliaciniu skundu (b.l. 210-215, 2 tomas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-18 sprendimą, priimant naują sprendimą - ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad konsultacinės išvados surašymo datai, t.y. pagal 2013-12-04 galiojusią LR Teismo ekspertizės įstatymo redakciją, atliktas ekspertinis tyrimas pavadintas Konsultacine išvada, kadangi ji parengta ne pagal teismo paskyrimą, bet pagal juridinio asmens pateiktą užsakymą ir visiškai atitinka teismo ekspertizės reglamentavimą bei praktiką. Šiuo atveju, ne teismas paskyrė ekspertizę, ji atlikta apelianto prašymu, todėl, jeigu teismo ekspertas būtų ekspertinį tyrimą pavadinęs ekspertizės aktu, būtų pažeidęs LR Teismo ekspertizės įstatymo 3 str. 4 d. bei kitus teisės aktus. Nurodo, kad ekspertas Konsultacinės išvados 4 psl. yra nurodęs, kad yra susipažinęs su BK 235 str. dėl atsakomybės už melagingos išvados ir paaiškinimų pateikimą, todėl pirmosios instancijos teismo argumentas, kad ekspertas nebuvo pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės yra nereikšmingas ir nekeičia konsultacinės išvados kaip įrodymo esmės ir reikšmės. Nurodo, kad ekspertui buvo perduota visa civilinė byla Nr. 2-12342-235/2013, visi joje esantys dokumentai, kurie buvo pateikti tiek apelianto, tiek ieškovo. Ekspertas analizavo ir lygino tiek apelianto, tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymoje pateiktus duomenis, todėl teismo išvada, kad ekspertas analizavo tik apelianto pateiktus duomenis yra nepagrįsta. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas apelianto Konsultacinę išvadą atmetė ir ja nesirėmė formaliais pagrindais, jos neanalizavo ir nevertino jos atitikimo likusiems byloje pateiktiems dokumentams. Taip pat nurodo, kad teismas pažeidė CPK 270 str. 4 d., kadangi ginčijamame sprendime teismas tik pateikė paaiškėjusių aplinkybių santrauką, tačiau motyvuojamoje sprendimo dalyje nenurodė motyvų, kuriais remiantis vieni įrodymai atmetami, o kitais vadovaujamasi.
Atsiliepimas
Ieškovas O. P. atsiliepimu (b.l. 66-69, 3 tomas) į apeliacinį skundą, nurodo, kad pats atsakovas prašė skirti ekonominę ekspertizę, tačiau ją atliko audito ekspertas, be to, ekspertizę atlikusi bendrovė yra suinteresuota gauti užsakymus dėl ekspertizės atlikimo, nes yra pelno siekiantis subjektas. Teismui 2013 m. spalio 29 d. priėmus nutartį dėl ekspertizės paskyrimo ir įpareigojus atsakovą sumokėti už ekspertizės atlikimą, atsakovas motyvuodamas neva sunkia ekonomine padėtimi pateikė prašymą atleisti jį nuo pareigos mokėti už ekspertizę. Dėl to 2013 m. lapkričio 19 d. teismas priėmė nutartį bylą atnaujinti ir laikyti, jog atsakovas atsisakė ekspertizės kyrimo. Nedelsiant po bylos atnaujinimo atsakovas pateikė pirminiu savo prašymu rašyto subjekto (UAB „Ambrazaičio audito biuras“) atliktą ekspertizę. Ieškovas yra įsitikinęs, kad bloga finansine padėtimi prisidengęs ir nesumokėjęs už objektyvios ekspertizės atlikimą atsakovas siekė, kad prie bylos būtų prijungta išimtinai jam palanki iš anksto suderinta UAB „Ambrazaičio audito biuras“ konsultacinė išvada. Nurodo, kad nei ieškovo procesiniai dokumentai, nei pateikti įrodymai ekspertizės akte neminimi, o pats atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ekspertizę UAB „Ambrazaičio audito biuras“ atliko išsamiai susipažinus su visa civilinės bylos medžiaga. Atvirkščiai, sudėtiniai ekspertizės dokumentai tik patvirtina, kad ji atlikta netgi remiantis tokiais dokumentais, kurių civilinėje byloje Nr. 2-12342-235/2013 apskritai nėra (pvz. darbo laiko apskaitos duomenys). Nurodo, kad yra sunku suprasti, kodėl ekspertas darydamas išvadas, jog su ieškovu yra atsiskaityta, rėmėsi ne objektyviais rašytiniais bylos dokumentais, o išimtinai paties atsakovo pateiktomis lentelėmis, t.y., nors byloje nėra nė vieno objektyvaus dokumento, kuris pagrįstų, jog su ieškovu yra tinkamai atsiskaityta už 2011 m. liepos mėnesį dirbtą laiką ir sumokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas, tačiau tai ekspertui nesutrukdė konstatuoti visišką atsakovo atsiskaitymą su ieškovu. Taip pat nurodo, kad nėra aišku, kodėl ekspertas sprendė, kad 2011 m. liepos 8 d. mokėjimo pavedimas, kurio paskirtyje aiškiai nurodyta, kad ieškovui mokamas „DU už 2011-06“ bei 2011 m. birželio 27 d. mokėjimo pavedimas, kurio paskirtyje nurodyta, kad ieškovui mokamas „Avansas už 2011-06“ (Priedai Nr. 1, 2 prie atsakovo 2012 m. lapkričio 26 d. atsiliepimo į patikslintą ieškinį) dalinai yra mokėjimai už 2011 m. liepos mėnesį ar už automobilio nuomą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektu.
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Byloje nustatyta, kad šalys 2011 m. kovo 2 d. sudarė darbo sutartį Nr. 26, pagal kurią sutarta, kad ieškovas dirbs statybos projektų vadovu, kas mėnesį mokant 800 Lt atlygį. Darbo sutartis buvo pakeista 2011-06 nustatant 1572,96 Lt darbo užmokestį. 2011-07-15 darbo sutartis buvo nutraukta ieškovo pareiškimu. Ieškovas nurodo, kad atsakovas su juo atleidimo iš darbo dieną neatsiskaitė. Pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė remdamasis byloje esančiais įrodymais, tačiau nevertino atsakovo pateiktos konsultacinės išvados, kurią atliko UAB „Ambrazaičio audito biuras“.
Apeliantas savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia aplinkybe, kad teismas atsisakydamas vertinti jo pateiktą konsultacinę išvadą, kurią atliko UAB „Ambrazaičio audito biuras“ pažeidė įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas. Taigi, byloje iš esmės kilo tinkamo įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo bei teismų nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo klausimas. Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą; teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu; teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. U. v. UAB „Druskininkų autobusų parkas“, bylos Nr. 3K-3-47/2012; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. B. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus lokomotyvų depas, bylos Nr. 3K-3-98/2013; kt.).
Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl UAB „Ambrazaičio audito biuras“ konsultacinės išvados nurodė, kad tai yra ne ekspertizės išvada, kad ją surašęs K. A. nebuvo pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal atitinkamus BK straipsnius dėl atsakomybės už melagingos išvados ir paaiškinimų pateikimą. Nesutikti su tokią pirmosios instancijos teismo išvada, kolegija neturi jokio pagrindo. CPK 212 aiškiai numato, kad ekspertizė gali būti skiriama tik teismo. CPK 213 numato šalims teisę užduoti klausimus ekspertui, į kuriuos jis turi atsakyti atlikdamas ekspertizę, ko rengiant atsakovo pateiktą konsultacinę išvadą ieškovas neturėjo galimybės padaryti, taip pat išvadą rengęs asmuo negalėjo būti apklausiamas teismo posėdžio metu, dėl pateiktos išvados, kadangi jis neturi jokio procesinio statuso. Apeliacinės instancijos teismui taip pat kyla pagrįstų dvejonių dėl pateiktos konsultacinės išvados objektyvumo, kadangi išvadą rengęs asmuo nebuvo susipažinęs su visa bylos medžiaga, išvadą rengė tik atsakovo, kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi pateiktais dokumentais, kurių net byloje nėra (darbo laiko apskaitos duomenys), kas neabejotinai turėjo įtakos rengiant minėtą išvadą. Kita vertus, net ir eksperto išvada teismui nėra privaloma ir vertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą (CPK 218 str.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nesutikimas vertinti kaip įrodymo pateiktos konsultacinės išvados buvo išsamiai motyvuotas, sprendime išdėstant visas aplinkybes turėjusias įtakos tokiam teismo sprendimui, pradedant nuo pačios ekspertizės skyrimo ir konsultacinės išvados atsiradimo aplinkybių ir baigiant konsultacinėje išvadoje atliekamų skaičiavimų bei byloje esančių duomenų vertinimu, todėl teigti, kad teismo sprendimas neteisėtas, nes teismas nenurodė motyvų, kuriais remiantis vieni įrodymai atmetami, o kitais vadovaujamasi, taip pažeisdamas CPK 270 str. 4 d., nėra jokio pagrindo.
Kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas savo sprendime pagrįstai suabejojo konsultacine išvada, nes teismui paskyrus ekonominę ekspertizę ne atsakovo konkrečiai siūlytam asmeniui, atsakovas, kuris pats prašė skirti ekspertizę, atsisakė ją apmokėti. O teismui atnaujinus bylos nagrinėjimą, atsakovas pateikė būtent to paties asmens, kurį ekspertu prašė skirti atsakovas, surašytą konsultacinę išvadą. Be to, nepagrįsti apelianto argumentai, jog surašant konsultacinę išvadą, ją teikusiam asmeniui, buvo pateikti visi bylos dokumentai, nes tai pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. Įvertinus aukščiau išdėstytą, kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo apelianto pateiktu rašytiniu įrodymu – konsultacine išvada. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo ginčą, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas; apeliacinis skundas atmestinas.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-12-18 sprendimu (b.l. 170-173, 2 tomas) atsakovui paskyrė 10 000 Lt baudą pagal CPK 95 str., nurodęs, jog atsakovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Nors atsakovo prašymas dėl paskirtos baudos panaikinimo buvo paduotas atskirai nuo apeliacinio skundo ir išnagrinėtas pirmosios instancijos teisme, tačiau kolegija sutikdama su Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-966-577/2014 (b.l. 33-35, 3 tomas), prašymą dėl teismo paskirtos nuobaudos panaikinimo laiko sudėtine apeliacinio skundo dalimi ir jį nagrinėja šioje byloje kartu su apeliaciniu skundu. Ieškovas savo atsiliepime nurodė, jog atsakovas vilkino procesą byloje ir teismas pagrįstai jam paskyrė baudą (b.l. 20-21, 3 tomas).
Civilinio proceso kodekso 95 str. 1 d. numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos arba gali būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje. Šio įstatymo antroje dalyje numatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Ši civilinė byla buvo pradėta nagrinėti 2012-06-14. 2012-12-03 atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį. 2013-01-21 atsakovas pateikė papildomus procesinius dokumentus. 2013-02-01 į paskirtą teismo posėdį atsakovas neatvyko. Neatvykimo priežasčių nenurodė. 2013-02-01 buvo priimtas sprendimas už akių. 2013-02-22 atsakovas inicijavo sprendimo už akių peržiūrėjimo procesą. 2013-09-16 protokoline nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė šalims 10 dienų terminą pateikti teismui klausimus skirtus ekspertui, bei pasiūlyti savo eksperto kandidatūras. Nustatytu terminu atsakovas klausimų teismui neapteikė. 2013-10-29 nutartimi teismas paskyrė ekonominę ekspertizę, ją pavedė atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertams bei įpareigojo atsakovą sumokėti 2000 Lt sumą už atliekamą ekspertizę. 2013-11-08 atsakovas pareiškė nušalinimą teisėjui, kuris buvo atmestas kaip nepagrįstas. Tada 2013-11-15 atsakovas pareiškė kad neturi lėšų apmokėti už ekspertizę. 2013-11-19 teismas atnaujino bylos nagrinėjimą, kadangi atsakovas neapmokėjo už ekspertizę. Iš karto po to, 2013-11-25 atsakovas dar kartą pareiškė nušalinimą teisėjui, kuris taip pat buvo atmestas. 2013-12-05 atsakovas teismui pateikė to paties eksperto konsultacinę išvadą. Iš išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas nuosekliai veikė siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą teikdamas teismui nepagrįstus prašymus ir kitus procesinius dokumentus. Nors atsakovas teigė, kad neturi lėšų apmokėti už teismo paskirtą ekspertizę, tačiau netrukus po to jis apmokėjo privačiai įmonei už konsultacinės išvados parengimą, nors žinojo, kad minėta išvada negali būti prilyginama eksperto išvadai. Taip pat atsakovas apmokėjo 8100 Lt dydžio sąskaitą už teisinę pagalbą šioje byloje, kas akivaizdžiai parodo, kad atsakovo raštas dėl to, jog jis neturi lėšų apmokėti už teismo paskirtą ekspertizę tebuvo proceso vilkinimas. Atsakovo pateikti prašymai dėl teisėjo nušalinimo, taip pat laikytini kaip priemone bylos vilkinimui, kadangi jokios prašymuose nurodytos aplinkybės nepasitvirtino. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis dėl ko jam skyrė baudą. Kolegija kritiškai vertina atsakovo argumentus, nurodytus prašyme panaikinti baudą bei atskirajame skunde (b.l. 176-179, 2 tomas, b.l. 6-11, 3 tomas). Atsakovo pateikti bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo dokumentai paneigia jo pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes, dėl sunkios finansinės padėties ir nepagrindžia teismo paskirtos ekspertizės apmokėjimo atsisakymo. Todėl kolegija nurodo, jog tokie aukščiau išvardinti atsakovo veiksmai vertintini kaip nesąžiningi. Atsakovo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas baudą nepasisakė dėl realių pasekmių, o tik apsiribojo faktų įvardijimu, atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovas savo veiksmais siekė vilkinti procesą, kas lėmė ilgą bylinėjimąsi. Todėl įvertinus ginčo pobūdį ir dalyką, t.y. tai, jog ginčas kilo dėl neišmokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju yra CPK 95 str. taikymo pagrindas. Tačiau įvertinus bylos aplinkybes, teisėjų kolegija mano, kad atsakovui paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis turėtų būti sumažinta iki 4000 Lt, pusę šios sumos skiriant ieškovui (CPK 95 str. 2 d.).
Ieškovas pateikė įrodymus, jog bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 731,06 Lt bylinėjimosi išlaidų, t.y. advokato išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (b.l. 77-81, 3 tomas). Todėl iš esmės atmetus apeliacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovo naudai iš apelianto (CPK 93,98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Sumažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimu atsakovui UAB „ADLEX statyba“, į.k. 302337880, paskirtos baudos dydį iki 4000 Lt, 50 proc. paskirtos baudos paskiriant ieškovui O. P..
Priteisti iš apelianto UAB „ADLEX statyba“, į.k. 302337880, 731,06 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo O. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.