- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-27
- Bylos Nr.
- 2S-966-577/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-08278-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- UAB „ADLEX statyba“
- Ieškovas
- O. P.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „ADLEX statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo O. P. ieškinį atsakovui UAB „ADLEX statyba“ dėl darbo užmokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2013 m. gruodžio 18 d. buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo O. P. ieškinį atsakovui UAB „ADLEX statyba“ dėl darbo užmokesčio priteisimo. Minėtu teismo sprendimu atsakovui buvo skirta 10 000 Lt bauda, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų paskirtos baudos skiriant ieškovui O. P..
Teisme gautas atsakovo prašymas dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo. Prašyme nurodoma, kad civilinė byla buvo pradėta nagrinėti ne 2011-06-14, kaip nurodyta teismo 2013-12-18 sprendime, o 2012-06-14. Atsakovas pažymėjo, kad teismo posėdžiai buvo nuolat atidėliojami, nes ieškovas neatvykdavo į teismo posėdžius, be to, ieškovas tris kartus keitė savo atstovus, teikė patikslintą ieškinį, todėl bylos nagrinėjimas užsitęsė ne dėl atsakovo, o dėl paties ieškovo kaltės. Atsakovo nuomone, teismas neteisingai ir neobjektyviai nurodė, kad eksperto skyrimas buvo piktnaudžiavimas teise, kadangi visos proceso šalys turi teisę teikti teismui paaiškinimus, prašymus, rinkti įrodymus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 20 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl baudos panaikinimo atmetė. Pirmos instancijos teismas sutiko su atsakovo teiginiu, jog civilinė byla buvo pradėta ne 2011-06-14, o 2012-06-14, o kitus atsakovo argumentus dėl baudos panaikinimo pirmos instancijos teismas laikė nepagrįstais. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, jog nors atsakovas prašė atleisti jį nuo mokėjimo už ekspertizę, motyvuodamas sunkia savo materialine padėtimi, tačiau 2013-12-05 teismo posėdžio metu pateikė konsultacinę išvadą, už kurią pagal pateiktą sąskaitą-faktūrą VšĮ „Karių teisių gynimo centras“ sumokėjo 8 100 Lt, nors už teismo nutartimi paskirtą ekspertizę būtų reikėję mokėti tik 2 000 Lt. Be to, atsakovas du kartus nepagrįstai reiškė nušalinimą šią bylą nagrinėjančiam teisėjui. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, konstatavo, kad remiantis atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo naikinti jam skirtą baudą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas UAB „ADLEX statyba“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti atsakovui skirtą baudą. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas netinkamai taikė CPK 95 str. įtvirtintas teisės normas, netinkamai vertino bylos faktines ir teisines aplinkybes bei nukrypo nuo Lietuvos teismų formuojamos praktikos šiuo klausimu. Atsakovas paaiškina, kad 2013-12-05 PVM sąskaitoje – faktūroje serija KGC Nr. 0166 nurodyta 8 100 Lt suma buvo pervesta VŠĮ „Karių teisių gynimo centras“ už suteiktas teisines paslaugas šioje byloje, bet ne už konsultacinės išvados pateikimą. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikia 2013-12-04 išrašytą sąskaitą – faktūrą serija AAA Nr. 1312/01 bei mokėjimo nurodymą Nr. 2956, iš kurio matyti, kad UAB „Psyops Constructions“ už apeliantą pervedė 1 089 Lt mokestį už konsultacinę išvadą, kuris buvo dvigubai mažesnis už teismo siūlytą kainą už ekspertizės atlikimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas padarė klaidingas išvadas dėl to, kad atsakovas už konsultacinę išvadą sumokėjo daugiau nei reikalavo teismas. Apeliantas tvirtina, kad pateikdamas išvadą, jis nevilkino bylos nagrinėjimo, nes išvada buvo pateikta prieš teismo posėdį, apeliantas siekė išvengti bylos nagrinėjimo atidėjimo. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas šį klausimą, neatsižvelgė į ieškovo elgesį, būtent dėl kurio ir tekdavo atidėti posėdžius. Taip pat apeliantas pažymi, kad jo pasinaudojimas procesine teise nušalinti teisėją negali būti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Tam, kad būtų pripažintas faktas, jog asmuo piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, turi būti nustatytas ne tik procesinio veiksmo neteisėtumas, bet ir jį atlikusio asmens nesąžiningumas, o nagrinėjamu atveju atsakovo nesąžiningumas nustatytas nebuvo. Be to, apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas apskritai nevertino ir nepasisakė, kokių realių pasekmių pateikti pareiškimai dėl teisėjo nušalinimo sukėlė bylos nagrinėjimui bei jo trukmei.
Atsiliepimas
Ieškovas O. P. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su atsakovo atskiruoju skundu nesutinka, todėl prašo jį atmesti. Ieškovas tvirtina, kad apeliantas akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nuolat bylinėjasi su savo buvusiais darbuotojais, reiškia nepagrįstus reikalavimus, kurie yra atmetami. Atsakovas jau yra pripažintas piktnaudžiavusiu procesinėmis teisėmis Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2SA-304-302/2013. Ieškovo nuomone, nagrinėjamu atveju atsakovo procesinis elgesys turėtų būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas kvestionuoja pirmos instancijos teismo nutarties, kuria buvo jam atsisakyta panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimu paskirtą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teisėtumą ir pagrįstumą.
Visų pirma, nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina, kad bauda, dėl kurios paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo kilo ginčas, nagrinėjamu atveju buvo paskirta būtent Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimu. Pažymėtina, kad neįsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimas apeliacine tvarka yra reglamentuojamas CPK XVI skyriuje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, klausimo dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis išsprendimas nagrinėjamu atveju yra integrali Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalis, o teismo sprendimas gali būti peržiūrimas tik apeliacine tvarka, byloje dalyvaujantiems asmenims pateikus apeliacinį skundą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi pats peržiūrėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalies dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atsakovui paskyrimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nusprendė atsakovui paskirtą baudą palikti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą tokia situacija negalima, todėl spręstina, jog pirmos instancijos teismas nagrinėjamu atveju padarė procesinės teisės pažeidimą. Vadovaujantis CPK 329 str. 1 d., procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas teismo procesiniam sprendimui panaikinti. Kadangi apeliacinės instancijos teismas neturi teisės spręsti atsakovo prašymo dėl baudos panaikinimo priėmimo klausimo, tokiu atveju byla turi būti grąžinta iš naujo nagrinėti prašymo dėl baudos panaikinimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui.
Apeliantui išaiškintina, jog motyvus dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis būtų tikslinga išdėstyti apeliaciniame skunde.
Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, išsprendęs klausimą dėl baudos, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimu, panaikinimo pažeidė procesinės teisės normas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartis naikintina ir prašymo dėl baudos panaikinimo priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmos instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p., CPK 338 str., 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 329 str. 1 d., 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartį panaikinti ir prašymo dėl baudos panaikinimo priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmos instancijos teismui iš naujo.