- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-21
- Bylos Nr.
- ATP-603-312/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00002-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Kategorijos
- 3.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. P. (G. P.) apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutarimo, kuriuo G. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 130 str. 1 d. 1013 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. P. nubaustas pagal ATPK 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2015 m. gegužės 24 d., 2 val. 00 min., Kretingos r. sav., Vidmantų k., vairuodamas transporto priemonę, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) 16 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu G. P. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2015 m. gegužės 23-24 d. G. P. buvo sutuoktinei J. P. priklausančioje kaimo sodyboje (duomenys neskelbtini), su sutuoktine, dukterimi ir žentu, kur dvi dienas statė šiltnamį. Jo vardu registruotas automobilis „NISSAN X-TRAIL“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tuo metu stovėjo kieme, niekas juo niekur nevažinėjo. Kretingos rajone nei apeliantas, nei jo sutuoktinė giminaičių ir pažįstamų neturi, todėl nebuvo jokio reikalo 2015 m. gegužės 24 d. naktį ten būti. Trakų rajono apylinkės teisme tai patvirtino liudytojai J. P., B. R., I. K., V. K..
Apeliaciniame skunde pažymima, kad administracinio teisės pažeidimo protokole, surašytame G. P., nenurodyta, kokio modelio transporto priemonę jis vairavo ir kokiems uniformuotiems policijos pareigūnams jis nepakluso. Tai yra esminis trūkumas, kadangi apeliantas ginčija automobilio „NISSAN X-TRAIL“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvimą įvykio metu Kretingos rajone.
Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad įvykio tyrimas buvo vilkinamas. Apeliantui nesuprantama, kodėl policijos pareigūnų nebuvo nufilmuotas ir nufotografuotas pasišalinantis iš sustabdymo vietos automobilis NISSAN. Išanalizavus byloje esančius L. J. ir Ž. S. tarnybinius pranešimus, šių pareigūnų parodymus teisme, matomi prieštaravimai, kai kurie paaiškinimai nekonkretūs, nelogiški, todėl kyla rimtų abejonių, kokios spalvos ir su kokiais valstybiniais numeriais automobilis NISSAN buvo stabdomas. Minėtų pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, yra esminių prieštaravimų: neaišku, kas sustabdė automobilį NISSAN ir kas bendravo su sustabdyto automobilio vairuotoju, jei Ž. S. nebendravo su automobilio NISSAN vairuotoju, kaip jis gali teigti, kad nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, abu pareigūnai teigia, kad automobilio valstybinio numerio neįsidėmėjo, tačiau pranešė apie sulaikomą automobilį per kanalą „Kelias“. Byloje nėra duomenų, kas priėmė pranešimą, koks sustabdyto automobilio valstybinis numeris, kas ir kaip vykdė G. P. oficialų atpažinimą pagal paso nuotrauką. Byloje esanti paso nuotrauka nekokybiška, veidas dalinai suteptas juodais dažais. Be to, asmens atpažinimas paprastai vykdomas pateikiant ne vieną fotonuotrauką. Teisme nei L. J., nei Ž. S. vienareikšmiškai nenurodė, kad G. P. vairavo automobilį NISSAN. L. J. posėdžio pradžioje net neklausiama pareiškė, kad apeliantas yra ne tas asmuo, kuris vairavo NISSAN automobilį. Ž. S. apelianto taip pat neatpažino. G. P. ūsus nusiskuto prieš keletą metų, tai patvirtino ir apklausti liudytojai. Pareigūnai tvirtino, kad sustabdyto automobilio vairuotojas buvo su akiniais dideliais rėmais. Automobilio vairavimui apeliantui akiniai nereikalingi. Be to, policijos pareigūnas Ž. S. automobilio NISSAN saloną stebėjo iš 5-7 metrų atstumo. Atsižvelgiant į tai, kad buvo naktis, kaimo teritorija, apelianto manymu, nebuvo apšviesta, pareigūnas nebuvo prie pat automobilio, vėlesnis vairuotojo atpažinimas yra abejotinas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato viršininkas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
G. P. apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal ATPK 257 str., administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
ATPK 130 str. 1 d. numatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
G. P. apeliaciniame skunde neigia 2015 m. gegužės 24 d., 2 val. 00 min., Kretingos r. sav., Vidmantų k., vairavęs jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „NISSAN X-TRAIL“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir pateikia savo versiją, kur jis tuo metu buvo ir ką veikė. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šios versijos nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys, apelianto poziciją palaiko tik jo paties pakviesti liudytojai, kurie yra susiję artimais giminystės ryšiais su pažeidėju ir suinteresuoti jam palankia bylos baigtimi. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas tokius liudytojų parodymus vertino kritiškai ir kitais administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis paneigė G. P. pateiktą versiją.
G. P. kaltė padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą yra įrodyta byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir įvykį fiksavusių policijos pareigūnų parodymais, kurie pagrįstai pripažinti patikimais. Vyresniosios patrulės L. J. ir vyriausiojo patrulio Ž. S. tarnybiniuose pranešimuose yra nurodyta, kad 2015 m. gegužės 24 d., apie 2.00 val., jie sustabdė šviesios spalvos automobilį NISSAN, kurį vairavo pagyvenęs vyriškis, nuo kurio sklido alkoholio kvapas. Šis asmuo ilgai ieškojo automobilio dokumentų, o paprašius prieiti prie tarnybinio automobilio pasitikrinti blaivumo, pasišalino (b. l. 10-13). Apklausiami pirmosios instancijos teisme, policijos pareigūnai patikslino, kad su automobilio NISSAN vairuotoju tą kartą bendravo vyresnioji patrulė L. J., o vyriausiasis patrulis Ž. S. buvo prie tarnybinio automobilio (b. l. 81). Tai, kad tarnybiniuose pranešimuose nėra išskirta, kuris policijos pareigūnas ką veikė, nelaikytina prieštaravimu, kadangi jie tą naktį kartu dirbo autopatrulyje Dainava 15, todėl ir jų atlikti veiksmai aprašomi daugiskaitos forma. Teismo posėdžio metu liudytojas Ž. S. nenurodė, kad nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, nes jis su vairuotoju nebendravo. Toks faktas užfiksuotas jo tarnybiniame pranešime, kaip jau minėta, dėl to, kad abiejų pareigūnų veiksmai buvo aprašomi bendrai, o alkoholio kvapo sklidimo faktą nustatė vyresnioji patrulė L. J.. Tarnybiniuose pranešimuose nurodyta aplinkybė, kad automobilio NISSAN valstybinių numerių policijos pareigūnai neįsidėmėjo, reiškia, kad jie jų neįsiminė, tačiau apklausos pirmosios instancijos teisme metu pastarieji paaiškino, kas yra nurodyta ir tuose pačiuose tarnybiniuose pranešimuose, kad sustabdžius transporto priemonę, apie ją yra pranešama per radijo stoties kanalą „Kelias“. Tai buvo padaryta ir nagrinėjamu atveju. Vyresnioji patrulė L. J. per radijo ryšį pasakė, kad atitinkamame kelyje sustabdė transporto priemonę, nurodė jos markę ir numerius (b. l. 81). Perklausius šį įrašą ir buvo nustatyta, kad tą naktį pasišalino ir policijos pareigūnų reikalavimams sustoti nepakluso automobilis NISSAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio savininkas yra G. P.. Nustatytų faktų pagrįstumui neturi jokios įtakos, kas radijo ryšiu priėmė šį pranešimą, ar toks pranešimas buvo įrašomas automatiškai.
Apeliacinio skundo argumentas, kuriuo apeliantas ginčija jo buvimo įvykio vietoje galimybę, nes Kretingos rajone nei apeliantas, nei jo sutuoktinė giminaičių ir pažįstamų neturi, todėl nebuvo jokio reikalo 2015 m. gegužės 24 d. naktį ten būti, yra atmestinas, kadangi, kaip matyti iš byloje esančio išrašo iš Administracinių teisės pažeidimų registro (b. l. 35-37), G. P. 2012-01-29 buvo nubaustas administracine tvarka už pažeidimą, padarytą 2012-01-29 Kretingos r. sav., Kretingoje, Rotušės a. 15, t. y. už tai, kad vairuodamas transporto priemonę „Peugeot 307“ CRK, kirto dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją. Šios aplinkybės iš dalies patvirtina tą aplinkybę, kad apeliantas Kretingoje bei jos apylinkėse lankosi.
Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad 2015 m. gruodžio 22 d. administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 3) turėjo būti nurodyta, kokią transporto priemonę 2015 m. gegužės 24 d., 2 val. 00 min., Kretingos r. sav., Vidmantų k. vairavo pažeidėjas, tačiau šis trūkumas nelaikytinas esminiu. G. P. suprato, kuo yra kaltinamas (b. l. 80), turėjo visas galimybes gintis ir savo teisę į gynybą realizavo tiek gindamasis pats, tiek per savo pasirinktą atstovą. Pažeidėjas davė paaiškinimus, dalyvavo teismo posėdžiuose, pateikė savo įvykio versiją, pasikvietė ją patvirtinančius liudytojus, atstovas liudytojams uždavinėjo klausimus, pateikė prijungimui dokumentus. Taip pat G. P. pateikė apeliacinį skundą, iš kurio turinio matyti, kad jis puikiai supranta kaltinimo esmę. Tai reiškia, kad konkrečios transporto priemonės neįrašymas į administracinio teisės pažeidimo protokolą neapribojo pažeidėjo teisės į gynybą.
Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad ATPK nenumato tokio procesinio veiksmo, kaip asmens parodymas atpažinti pagal jo nuotrauką. Taigi, ATPK nėra ir reikalavimų asmens atpažinimui. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų matyti, kad G. P. nuotrauka buvo paimta iš duomenų bazės ir pagal ją abu policijos pareigūnai nustatė, kad tai tas pats asmuo, kuris 2015 m. gegužės 24 d. vairavo automobilį NISSAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir nepakluso jų teisėtam reikalavimui sustabdyti šią transporto priemonę. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad ši nuotrauka yra netinkama asmeniui atpažinti - nuotraukoje aiškiai matomi pagrindiniai asmens veido bruožai, jo ūsai, veidas nėra suteptas juodais dažais (b. l. 15). Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad G. P. ūsus nusiskuto prieš keletą metų, jo pase, išduotame 2014 m. gegužės 29 d., yra ta pati nuotrauka, pagal kurią asmuo buvo atpažintas ir kurioje jis su ūsais (b. l. 9). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažeidėjo kviestų liudytojų parodymus dėl šio fakto vertino kritiškai, o policijos pareigūnų parodymais vadovavosi. Teismo posėdžio metu liudytoja L. J. negalėjo kategoriškai teigti, kad G. P. yra įvykio metu automobilį vairavęs asmuo, todėl, kad pažeidėjas teisme buvo be ūsų ir be akinių, kas keitė jo išvaizdą. Liudytoja taip pat nurodė, kad tą naktį ji matė vairuotojo veido bruožus, nes automobilyje buvo įjungta šviesa ir ji buvo su savo prožektoriumi, todėl iš karto po įvykio asmenį atpažinti buvo lengviau. Be to, ši liudytoja akcentavo, kad vairuotojas kalbėjo su rusų kalbos akcentu, o G. P. yra rusų tautybės asmuo (b. l. 14). Liudytojas Ž. S. teismo posėdžio metu taip pat vienareikšmiškai nepatvirtino, kad 2015 m. gegužės 24 d. naktį jis matė būtent G. P., tačiau nurodė, kad jis labai panašus į tada matytą ir pagal nuotrauką atpažintą asmenį. Liudytojas patvirtino, kad automobilio salone buvo įjungta šviesa ir jis matė, kad vairuotojas buvo su ūsais ir akiniais. Teismo posėdžio metu atpažįstant asmenį kilusių abejonių priežastis – praėjęs ilgas laiko tarpas nuo įvykio ir pasikeitusi G. P. išvaizda – nuskusti ūsai. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, kelio ruožas, kuriame buvo sustabdyta transporto priemonė, buvo apšviestas, taip pat, kaip jau minėta, buvo apšviestas ir automobilio vidus, todėl laikytina, kad Ž. S. 5-7 metrų atstumu galėjo matyti vairuotoją ir vėliau pagal nuotrauką tinkamai jį atpažinti. Taigi, šių liudytojų parodymų ir administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų rašytinių įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad G. P. 2015 m. gegužės 24 d., 2 val. 00 min., Kretingos r. sav., Vidmantų k., vairuodamas automobilį NISSAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti šią transporto priemonę ir tokiu būdu padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą, Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutarimas yra paliekamas nepakeistas, o G. P. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
G. P. (G. P.) apeliacinį skundą atmesti ir Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.