Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimos Kriaučiūnaitės ir Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. J. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovui K. J., trečiajam asmeniui T. J. dėl materialinės paramos pilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

17. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dėl materialinės paramos pilnametei dukrai (ieškovei) priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

18. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas K. J. yra ieškovės D. J., kuri (duomenys neskelbtini) tapo pilnametė, tėvas, o trečiasis asmuo T. J. yra ieškovės mama. Atsakovas ir trečiasis asmuo taip pat turi nepilnametį sūnų P. J., gimusį (duomenys neskelbtini). Marijampolės apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimu nutraukė atsakovo ir trečiojo asmens santuoką ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu pasekmių, kuria nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su trečiuoju asmeniu, o atsakovas įsipareigojo nepilnamečiams vaikams iki jų pilnametystės teikti 75 Eur išlaikymą per mėnesį. Ieškovė tapusi pilnamete mokėsi (duomenys neskelbtini) profesinio mokymo centro 12-oje klasėje dieniniame skyriuje pagal bendrojo ugdymo programą, kurią baigė 2022 m. birželio mėn. pabaigoje, toliau mokėsi dieniniame skyriuje pagal formaliojo profesinio mokymo Gyvūnų prižiūrėtojo modulinę programa, numatyta studijų baigimo data 2023 m. birželio 30 d. (įgyjama gyvūnų prižiūrėtojo kvalifikacija, ieškinio priedai).

Dėl materialinės paramos priteisimo pilnamečiam vaikui pagrindų

20. CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos.

21. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime „Dėl vaikų išlaikymo“ konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Teismas pažymėjo, kad, sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų.

22. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. CK 3.1921 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę ir turtinę padėtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes.

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į įstatyme numatytą reglamentavimą ir nurodytus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, savo praktikoje yra nurodęs, kad galima išskirti tokias sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis bei vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).

24. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad esminės CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių sąlygų ir jos turi būti vertinamos atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, ir įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).

25. Kaip nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo, atsižvelgtina į kriterijus, apibūdinančius paramos pilnamečiui būtinumą bei tėvų galimybes ją teikti. Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaiko turtinė padėtis; visų protingų galimybių pačiam pasirūpinti reikalingomis lėšomis išnaudojimas; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. apžvalga „Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-53-1).

Dėl ieškovei reikalingos paramos būtinumo ir jos dydžio

26. Apelianto teigimu, byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad ieškovei reikalinga parama. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto pozicija šiuo klausimu byloje prieštaringa ir nenuosekli. Atsakovas 2022 m. spalio 31 d. teismo posėdžio metu pripažino, kad ieškovei reikalinga finansinė pagalba ir jis sutiktų jai mokėti 150 Eur per mėnesį (2022 m. spalio 31 d. teismo posėdžio garso įrašo 50 min.). Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat prašo pakeisti skundžiamą sprendimą, sumažinant priteistiną paramos sumą iki 150 Eur per mėnesį. Dėl to teisėjų kolegija laiko, kad atsakovas sutinka, jog ieškovei reikalinga parama ir šiuo atveju kyla ginčas tik dėl ieškovei reikalingos paramos dydžio.

27. Ieškovė byloje teigė, kad jos poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga 530 Eur ir šią sumą sudaro: 200 Eur išlaidos maistui, 70 Eur rūbams, avalynei, sporto prekėms, 100 Eur komunaliniams ir kitiems mokesčiams (elektra, šiukšlių išvežimas, šildymas, vanduo, internetas, mobilus telefonas ir kt.), 100 Eur vaistams, vitaminams, maisto papildams, kelionėms į gydymo įstaigas, odontologo paslaugoms ir kitoms medicininės paslaugoms, 30 Eur ugdymo priemonėms, 30 Eur higienos priemonėms. Paprastai teismų praktikoje pripažįstamos pagrįstomis išlaidos siekiančios vieną minimalios mėnesio algos dydį (sprendimo priėmimo metu 1 MMA – 730 Eur arba 533,65 Eur atskaičius mokesčius, o nuo 2023 m. sausio 1 d. – 840 Eur arba 633 Eur atskaičius mokesčius). Nagrinėjamu atveju ieškovės nurodytos išlaidos neviršija orientacinio 1 MMA dydžio. Teisėjų kolegija pažymi, kad visuotinai žinoma aplinkybė, jog žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, priemonių ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 dalis). Nėra pagrindo abejoti, kad yra reikalingos piniginės lėšos komunaliniams ir kitiems mokesčiams, kuriuos už ieškovę sumoka kartu gyvenanti mama (2022 m. spalio 27 d. prašymas dėl papildomų dokumentų pateikimo DOK-435880). Aplinkybę, kad ieškovei reikalingos lėšos vaistams ir kitoms su sveikata susijusioms reikmėms, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, jog ieškovė serga (duomenys neskelbtini) (ligų klasifikatoriuje žymima (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (ligų klasifikatoriuje žymima (duomenys neskelbtini)), lėtiniu (duomenys neskelbtini) (ligų klasifikatoriuje žymima (duomenys neskelbtini), ieškinio priedai). Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, skaičiavimų, patvirtinančių, kad ieškovei reikalinga mažesnė išlaikymo suma, negu nustatė pirmosios instancijos teismas (CPK 178 straipsnis).

28. Teisėjų kolegija, įvertindama apelianto argumentus, kad byloje nėra įrodymų patvirtinančių, jog ieškovė ėmėsi protingų galimybių pačiai pasirūpinti reikalingomis lėšomis, pažymi, kad vaiko tikslas siekti išsilavinimo turi būti remiamas ir, visų pirma, ši pareiga tenka tėvams, kurie turi sudaryti sąlygas jaunam žmogui įgyti išsilavinimą. Kaip teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, ieškovė nedirbo dėl turimų aukščiau minėtų sveikatos problemų ir dėl to, kad mokėsi dieniniame skyriuje, kur pamokos truko nuo 8 val. iki 15 val., be to, ieškovė sugaišta laiką kelionėje į Kauną. Aplinkybę, kad ieškovė sąžiningai vykdo mokymosi pareigą, patvirtina į bylą pateikta 2022 m. birželio 9 d. (duomenys neskelbtini) profesinio mokymo centro pažyma Nr. MR-310, kurioje nurodyta, jog visi pažymiai teigiami, mokymosi vidurkis 7,25, o didesnė dalis pamokų praleista dėl sveikatos sutrikimų (ieškinio priedai). Be to, ieškovės pažangų mokymąsi patvirtina ir tai, kad jai buvo mokama stipendija.

29. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, byloje yra pateikti duomenys apie ieškovės nuosavybės teise valdomą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Į bylą pateiktoje 2022 m. birželio 11 d. VĮ Regitra pažymoje nurodyta, kad ieškovė D. J. nėra savo vardu įregistravusi transporto priemonių (ieškinio priedai). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė 2022 m. rugsėjo 30 d. dovanojimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (2022 m. spalio 31 d. prašymas dėl papildomų dokumentų pateikimo DOK-43956). Įvertinus tai, kad ieškovė, kartu su mama ir savo nepilnamečiu broliu gyvena minėtame name, iš šio turto ji negali gauti jokių pajamų. Iš byloje esančios 2022 m. spalio 21 d. pažymos apie ieškovės pajamas matyti, kad ieškovė nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio negauna išmokos vaikui (2022 m. spalio 27 d. prašymas dėl papildomų dokumentų pateikimo DOK-435880). Įrodymų, patvirtinančių atsakovo teiginius, kad ieškovė dirba AVON konsultante byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).

30. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl materialinės paramos ieškovei reikalingumo ir būtinumo, o teismo nustatyta reikalingos paramos suma yra teisinga ir jos keisti nėra pagrindo. Juolab, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, tiek paramos įsiskolinimą, tiek priteistą periodinę išmoką sumažino ieškovės gautomis išmokomis vaikui bei gauta stipendija.

Dėl tėvų galimybės teikti materialinę paramą pilnamečiui vaikui

31. Kaip minėta, antroji esminė CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlyga yra tėvų galimybė teikti paramą, t. y. teismas privalo nustatyti bei įvertinti realią tėvų galimybę teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui.

32. Apelianto teigimu, jo turtinė padėtis neleidžia teikti ieškovei tokio dydžio paramos, kurią priteisė pirmosios instancijos teismas. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad jo darbo užmokestis per mėnesį yra 1 300 Eur, tačiau pats atsakovas 2022 m. spalio 31 d. teismo posėdžio metu pripažino, kad jo darbo užmokestis per mėnesį yra apie 1 900 Eur (2022 m. spalio 31 d. teismo posėdžio garso įrašo 52 min.). Šią aplinkybę iš esmės patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. rugpjūčio 23 d. pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, iš kurios matyti, kad atsakovo darbo pajamos per 11 mėnesių buvo 22 790,73 Eur, t. y., vidutiniškai 2 071,88 Eur per mėnesį (DOK-33698). Atsakovas 2022 m. spalio 31 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad jo išlaidos per mėnesį sudaro apie 700 Eur, t. y., 360 Eur (o nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. 400 Eur) buto nuomai, 70 Eur komunaliniams ir kitiems mokesčiams, 136 Eur įmoka už automobilį, 35 Eur įmoka už sugyventinės gyvybės draudimą, 150 Eur išlaikymas nepilnamečiam sūnui (2022 m. spalio 31 d. teismo posėdžio garso įrašo 54 min. – 1 val). Taigi atsakovui, atskaičius visas išlaidas, pragyvenimui lieka daugiau nei 1 000 Eur per mėnesį.

33. Teisėjų kolegija, įvertindama trečiojo asmens (ieškovės mamos) turtinę padėtį, iš į bylą pateiktos 2022 m. birželio 15 d. pažymos apie asmens socialinį draudimą, nustatė, kad trečiasis asmuo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gavo minimalų darbo užmokestį (ieškinio priedai). Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu yra registruota darbo biržoje, gauna 450 Eur nedarbo išmoką, o jos pajamos per mėnesį, kartu su nepilnamečio sūnaus gaunamais pinigais, yra apie 600 Eur (2022 m. spalio 31 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 17 min. – 1 val. 26 min.). Kaip matyti iš bylos duomenų, trečiajam asmeniui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena trečiojo asmens motina, taip pat trečiojo asmens vardu registruotos dvi transporto priemonės, vienos iš jų dalyvavimas eisme sustabdytas nuo 2016 metų (ieškinio priedai). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti trečiojo asmens T. J. parodymais, kad ji išlaiko ne tik su ja gyvenantį nepilnametį sūnų, bet ir ieškovę. Juolab, kad iš ieškovės banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 17 d. matyti, jog ieškovės mama jai nuolat perveda įvairaus dydžio sumas (2022 m. rugpjūčio 18 d. pateikti papildomi dokumentai DOK-33122).

34. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau minėtas teisės normas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo galimybės teikti paramą pilnametei besimokančiai dukrai, įvertino atsakovo turtinę padėtį, nustatė, kad atsakovas dirba ir gauna pastovias pajamas, todėl gali teikti paramą pilnametei dukrai, taip kaip tai daro ženkliai mažesnes pajamas gaunanti ieškovės mama. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyto iš esmės pusės minimalaus atlyginimo dydžio parama t. y., 254 Eur per mėnesį, atitinka pilnamečio vaiko interesus ir atsakovo turtinė padėtis neabejotinai leidžia teikti tokio dydžio paramą.

35. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą, kad atsakovas suteikė paramą ieškovei padovanodamas šios nutarties 29 punkte nurodytą turtą. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 10 d. nutartimi nutraukė atsakovo ir trečiojo asmens santuoką bendru sutikimu bei patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (civilinės bylos Nr. e2-2771-399/2015, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Šalys santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3.2. punkte susitarė, kad įvykdžius visas prievoles pagal 2011 m. liepos 19 d. kredito sutartį kreditoriui Swedbank, AB abi šalys joms priklausančias nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis perleis savo vaikų D. J. ir P. J. nuosavybėn lygiomis dalimis. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvai turi teisę bendru sutarimu nustatyti išlaikymo tvarką ir formą (CK 3.193 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas ir trečiasis asmuo minėtoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje susitarė, kad atsakovas K. J. nuo 2015 m. spalio 1 d. teiks materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai D. J. ir nepilnamečiam sūnui P. J. mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 75 Eur per mėnesį iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (sutarties 2.4. punktas). Taigi šalys aiškiai susitarė, kad atsakovas nepilnamečiams vaikams teiks išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens buvo susitarimas, jog išlaikymas vaikams bus suteiktas perleidžiant minėto turto dalį (CPK 178 straipsnis).

Dėl paramos įsiskolinimo

36. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo išlaikymo įsiskolinimą priteisti nuo 2022 m. lapkričio 18 d., t. y., nuo skundžiamo teismo sprendimo priėmimo dienos. Taigi iš esmės atsakovas nesutinka, kad parama ieškovei buvo reikalinga nuo jos pilnametystės ((duomenys neskelbtini)).

37. CK 3.192¹ straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis (lot. pakeičiant tai, ką būtina pakeisti) taikomi CK 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai. CK 3.200 straipsnyje nurodyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Byloje nustačius paramos ieškovei būtinumą, materialinės paramos teikimas jai turėjo prasidėti nuo (duomenys neskelbtini), kai ji tapo pilnamete. Pats atsakovas pripažino, kad prie ieškovės išlaikymo nieko neprisidėjo nuo 2021 m. rugsėjo mėn. (2022 m. spalio 31 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 4 min.). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai išlaikymo įsiskolinimą priteisė nuo (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. birželio 22 d. (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

38. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės. Taip pat tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, išsamiai įvertino tiek apelianto, tiek ieškovės bei jo motinos turtinę padėtį ir padarė pagrįstą išvadą dėl paramos pilnamečiam besimokančiam asmeniui būtinumo. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

40. Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlygintinos. Ieškovei byloje teikiama antrinė teisinė pagalba valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kauno apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi prie šios civilinės bylos nutarė prijungti išnagrinėtą civilinę bylą Nr. e2A-386-896/2023, kurioje Kauno apygardos teismas 2023 m. balandžio 18 d. nutartimi atsakovo K. J. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4602-301/2022 laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Minėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-386-896/2023 buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. kovo 24 d. pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. APD-2023-05272, kurioje nurodyta, kad valstybė už antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovei apeliacinės instancijos teisme civilinėje byloje Nr. e2A-386-896/2023 patyrė 250 Eur išlaidų (DOK-7995). Atsižvelgdama į tai, kad minėtos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą iš esmės patirtos toje pačioje byloje, teisėjų kolegija priteisia iš atsakovo K. J. 250 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo K. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą valstybei. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.