Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai M. M., pareiškėjos atstovei advokatei Renatai Narbutienei, suinteresuotam asmeniui R. T., suinteresuoto asmens atstovei advokatei Astai Skujytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. M. ir D. M. (D. M.) pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu dalyje dėl sutuoktinių įsipareigojimų kreditoriams, suinteresuotas asmuo R. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019-01-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-4751-1019/2019 pareiškėjų bendru sutikimu nutraukta jų santuoka, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 4.1. punkte pareiškėjai patvirtino, kad jokių kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, kurie būtų vykdomi iš bendro sutuoktinių turto, santuokos nutraukimo metu neįgijo ir pasirašant sutartį neturi.

2019-04-11 į teismą kreipėsi suinteresuotas asmuo R. T., nurodydamas, kad santuokos nutraukimo metu pareiškėjai turėjo prievolę kreditoriui (duomenys neskelbtini), kuri perleido savo reikalavimo teisę suinteresuotam asmeniui R. T. ir prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-4751-1019/2019 bei nustatyti, kad pareiškėjų M. M. ir D. M. (D. M.) prievolė pagal Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019-02-07 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-324-913/2019, yra solidari jų prievolė kreditoriui. Suinteresuotas asmuo R. T. nurodo, kad Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019-02-07 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-324-913/2019, buvo tenkintas (duomenys neskelbtini) ieškinys, iš D. M. (duomenys neskelbtini) naudai priteista 26699,70 Eur nuomos mokesčio įsiskolinimo bei 601,00 Eur žyminio mokesčio. 2018-08-10 (duomenys neskelbtini) su D. M. sudarė terminuotą automobilio nuomos sutartį (laikotarpiui nuo 2018-08-10 iki 2018-08-25), kuria pareiškėjui D. M. perduotas naudotis lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nuomininkas 2018-09-17 sumokėjo nuomotojui 3300,00 Eur dalinį nuomos mokestį (mokėjimą atliko M. M.), tačiau daugiau nei vienas mokėjimas nebuvo atliktas, nors automobiliu toliau naudojamasi, jis negrąžinamas. Proceso metu pareiškėjas D. M. slapstėsi, pareiškėja M. M. nors ir buvo priėmusi pretenzijas iš (duomenys neskelbtini), vėliau taip pat pradėjo vengti bet kokių kontaktų, nepriėmė procesinių dokumentų, nekėlė telefono ragelio. Suinteresuotam asmeniui R. T. žinoma, jog minėtu automobiliu važinėjo M. M., kadangi jai buvo paskirta bauda už kelių eismo taisyklių pažeidimą vairuojant šį automobilį, be to, ji sumokėjo įmoką už automobilio nuomą, todėl yra pagrindas pripažinti prievolę dėl nuomos mokesčio įsiskolinimo solidariąja buvusių sutuoktinių prievole. Pripažinus prievolę solidaria, kreditoriui atsiranda galimybė išsiieškoti įsiskolinimą tiek iš vieno, tiek iš kito buvusio sutuoktinio.

Teismas 2019-06-17 nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-4751-1019/2019 dalyje dėl prievolės pobūdžio nustatymo, nustatė pareiškėjams M. M. ir D. M. 7 dienų nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos terminą pašalinti nutartyje nurodytus sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trūkumus (b. l. 61-65).

2019-07-23 teisme gauta patikslinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b. l. 70-74), kurios 4 punkte pareiškėjai susitarė, kad pareiškėjas D. M. yra asmeniškai skolingas R. T. pagal 2019-02-07 Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-324-913/2019 ir 2019-03-19 tarp R. T. ir (duomenys neskelbtini) sudarytą kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perkėlimo sutartį, o pareiškėja M. M. įsipareigojimų ar įsiskolinimų kreditoriams neturi.

2019-07-24 teisme gautas suinteresuoto asmens R. T. atsiliepimas į pareiškėjų patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b. l. 75-76), kuriuo kreditorius prašo netvirtinti pareiškėjų pateiktos patikslintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, kaip pažeidžiančios kreditoriaus interesus. Atsiliepime nurodyta, kad pareiškėjas D. M. vengia prievolės vykdymo ir slapstosi nuo suinteresuoto asmens R. T., tuo tarpu pareiškėjai M. M. yra pasiekiamas (pvz., dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pasirašymo, pozicijos suderinimo), o tai reiškia, jog pareiškėjai ir toliau bendrauja. Automobilis (duomenys neskelbtini) iki šiol nėra grąžintas. Pareiškėja M. M. žinodama padėtį sumokėjo už automobilio nuomą, vairavo automobilį, o tai reiškia, jog automobilis buvo (yra) naudojamas visos šeimos poreikių tenkinimui, tačiau pareiškėjai vengia įvykdyti solidariąją prievolę kreditoriui.

Teismas, atsižvelgdamas į kreditoriaus prieštaravimą dėl patikslintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nuostatos, 2019-08-06 rezoliucija paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

Teismo posėdžio metu pareiškėja M. M. paaiškino, kad pareiškėjas jai sakė, jog automobilio nuomos sutartis sudaryta įmonės vardu. Pareiškėja neketino įsigyti automobilio ar mokėti nuomos mokesčio, kadangi jos finansinė padėtis to neleidžia. Pareiškėjas, sudarydamas automobilio nuomos sutartį, pareiškėjos sutikimo neprašė. Automobilio nuomos sutarties sudarymo metu pareiškėjas namuose kartu su sutuoktine nebegyveno, nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio pareiškėja jo nebematė. 2018-09-02 baigėsi pareiškėjo leidimas gyventi Lietuvoje. Sutuoktiniai nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio gyveno skyrium. Ginčo automobilį pareiškėja vairavo 2-3 kartus 2018 m. kovo-balandžio mėnesiais, kai buvo sudaryta pirmoji automobilio nuomos sutartis. Ji buvo pilnai įvykdyta. Apie automobilio nuomos sutarties sudarymą antrą kartą pareiškėjas pareiškėjos neinformavo. Kai policija pranešė pareiškėjai, kad automobilis dingo ir suinteresuotas asmuo kreipėsi į pareiškėją M. M. dėl prievolės įvykdymo, pareiškėja M. M. susisiekė su pareiškėju D. M., kuris atvežė pareiškėjai 3300 Eur, kad ši perduotų pinigus suinteresuotam asmeniui R. T., ką ji ir padarė. Jai buvo svarbu, kad jos tuometinis sutuoktinis grąžintų skolas. Pareiškėja skubėjo nutraukti santuoką, kadangi bijojo, kad gali atsirasti jai nežinomos pareiškėjo skolos. Pareiškėjas pastaruoju metu pervedinėja pareiškėjai bei jos vaikui lėšų, tačiau pinigai nėra skirti automobilio nuomos sutarčiai padengti, tai - pareiškėjai bei jos vaikui skirtos lėšos.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė paaiškino, kad suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės, jog jis matė pareiškėją M. M. važiuojant ginčo automobiliu, nepagrįstos byloje esančiais duomenimis. Be to, vien ši aplinkybė nedaro prievolės solidaria. Pareiškėja nepatvirtino tarp pareiškėjo ir (duomenys neskelbtini) sudaryto automobilio nuomos sandorio. Nebūtų galėjusi sau leisti mokėti už automobilio nuomą 8666 Eur per mėnesį. Nuomos sutarties sudarymo metu prievolė nebuvo solidari, todėl vėliau tokia tapti negali.

Pareiškėjas D. M. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai – viešo paskelbimo būdu (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo R. T. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis, automobiliu naudojosi abu pareiškėjai. Pareiškėjas automobilį grąžino, tačiau 2018 m. rugpjūčio mėnesį vėl išsinuomojo, teigė, jog automobilis išsinuomojamas šeimos poreikiams. Po to suinteresuotas asmuo R. T. matė pareiškėją sėdint ginčo automobilyje keleivės vietoje, vairuojant kitą transporto priemonę jos nematė. Pareiškėjas už nuomą neatsiskaitė, todėl suinteresuotas asmuo R. T. 2018-09-10 kreipėsi į policiją. 2018-09-17 pareiškėja M. M. kreipėsi į suinteresuotą asmenį, kad šis atsiimtų pareiškimą iš policijos, sumokėjo 3300 Eur automobilio nuomos mokesčio, nurodydama, kad likusią nuomos mokesčio dalį sumokės pareiškėjas D. M.. Sužinoję, kad teismui paduodamas pareiškimas dėl numos mokesčio priteisimo, pareiškėjai kreipėsi dėl santuokos nutraukimo.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens R. T. atstovė paaiškino, kad pareiškėjų santuokos nutraukimas buvo fiktyvus. Tai patvirtina pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas iki šiol pervedinėja pareiškėjai ir jos vaikui pinigus. Duomenų, kad pareiškėjas būtų vykdęs individualią veiklą byloje nėra, vadinasi, automobilį išsinuomojo ne verslo reikalais, o šeimos poreikiams tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl prievolės pripažinimo solidaria atmetamas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjas D. M. su (duomenys neskelbtini) sudarė automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį laikotarpiui nuo 2018-08-10 iki 2018-08-25 (b. l. 12). Nuomos sutartyje nurodyta automobilio nuomos kaina - 5000 Eur. 2018-09-17 pareiškėja M. M. pagal sutartį sumokėjo 3300 Eur (b. l. 14). Pareiškėjui D. M. tinkamai nevykdant automobilio nuomos sutarties, (duomenys neskelbtini) išsiuntė pareiškėjui D. M. pranešimą apie vienašališką automobilio nuomos sutarties nutraukimą įpareigojant pareiškėją sumokėti įsiskolinimą už automobilio nuomą (b. l. 16). 2019-02-07 Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų sprendimu teismas priteisė (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo D. M. 26 699,70 Eur nuomos mokesčio įsiskolinimo (b. l. 6-9). 2019-03-19 (duomenys neskelbtini) ir suinteresuotas asmuo R. T. sudarė kreditorinių įsipareigojimų perleidimo sutartį, kuria suinteresuotas asmuo R. T. perėmė visus pareiškėjo D. M. kreditorinius įsipareigojimus pagal Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų sprendimą Nr. e2-324-913/2019 (b. l. 10-11).

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Nagrinėdamas tarp sutuoktinių kilusį ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo, teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu.

Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys).

Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Prievolė nėra solidari, jei nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas.

Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad CK 3.109 straipsnio 2 dalis turi būti taikoma sistemiškai su šio straipsnio 3-4 dalimis, kuriose nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

Bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Taigi bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Nagrinėjamu atveju, suinteresuoto asmens ir pareiškėjo sudaryta automobilio nuomos sutartis galėtų būti priskirta prie antros grupės prievolių pagrindų, jeigu ji būtų sudaryta šeimos interesais. Tokiu atveju suinteresuotas asmuo, siekdamas, kad pareiškėjo prisiimta prievolė pagal automobilio nuomos sutartį būtų pripažinta bendra pareiškėjų prievole ir nustatytas solidarus prievolės pobūdis, turi procesinę pareigą įrodyti, jog sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (CPK 178 straipsnis).

Suinteresuotas asmuo R. T. reikalavimą pripažinti iš automobilio nuomos sutarties kylančius įsipareigojimus solidaria pareiškėjų prievole grindžia tuo, kad pareiškėja sumokėjo dalį nuomos mokesčio, naudojosi automobiliu.

Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad ginčo automobilis buvo išsinuomotas du kartus ir pirmoji nuomos sutartis buvo įvykdyta tinkamai. Šių aplinkybių suinteresuotas asmuo R. M. neginčijo. Pareiškėjos teigimu pirmoji nuomos sutartis sudaryta pareiškėjams dar gyvenant santuokoje ir pareiškėja neneigė, kad galiojant pirmajai nuomos sutarčiai, ji automobiliu naudojosi, vairavo jį 2018 m. kovo-balandžio mėnesiais. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateiktas 2018-08-16 nutarimas administracinio nusižengimo byloje, iš kurio matyti, kad pareiškėja administracinį nusižengimą padarė 2018-04-25 (b. l. 59-60). Teismas sutinka su pareiškėjos pozicija, kad automobilio naudojimas pagal ankstesnę nuomos sutartį savaime nepatvirtina, kad 2018-08-10 nuomos sutartis sudaryta šeimos interesais, kad pareiškėja naudojosi automobiliu pagal šią nuomos sutartį. Suinteresuotas asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad po 2018-08-10 matė pareiškėją sėdint šio automobilio keleivio sėdynėje, tačiau tokios aplinkybės įrodymų į bylą nepateikė. Be to, vien ši aplinkybė nėra pakankama spręsti dėl prievolės solidarumo. Automobilį išsinuomojęs pareiškėjas galėjo vežioti juo kitus asmenis, tarp jų – ir buvusią sutuoktinę, netgi leisti jiems vairuoti šią transporto priemonę, tačiau dėl to prievolės pobūdis pasikeisti negali. Nesant byloje objektyvių įrodymų, kad pareiškėjai naudojo ginčo automobilį šeimos poreikiams, vien ta aplinkybė, kad pareiškėja galimai važiavo šiuo automobiliu po 2018-08-10, nedaro prievolės solidaria.

Sprendžiant dėl suinteresuoto asmens R. M. nurodytų aplinkybių, kad pareiškėja sumokėjo dalį nuomos sutarties mokesčio, kaip pagrindo pripažinti prievolę solidaria, visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad pinigų priėmimo kvite nurodyta, jog 3300 Eur sumokėti už pareiškėją D. M., kas iš dalies patvirtina pareiškėjos nurodytą aplinkybę, jog šią sumą ji mokėjusi ne kaip solidari skolininkė, o pareiškėjo D. M. prašymu - už jį. Nors pareiškėja nepateikė duomenų apie posėdžio metu nurodytą aplinkybę, kad šiuos pinigus jai perdavė D. M., pažymėtina, kad skolos sumokėjimas už kitą asmenį savaime nereiškia, jog sumokėjęs asmuo yra solidarus skolininkas, ar kad tokiu būdu sutuoktinis patvirtino sandorį. Svarbu ir tai, jog 3300 Eur dydžio automobilio nuomos mokesčio dalį pareiškėja sumokėjo tik 2018-09-17, todėl neatmestinas pareiškėjos argumentas, kad ji apie pareiškėjo sudarytą automobilio nuomos sutartį sužinojo tik 2018 m. rugsėjo mėnesį, kai policija jai pranešė apie dingusį automobilį.

Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad su pareiškėjų nebesimatė nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio, o nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio baigėsi pareiškėjo leidimo gyventi Lietuvoje galiojimas. 2018-12-31 Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, kuriame nurodyta, kad pareiškėjai nebegyvena kartu, nebeveda bendro ūkio ir nebegyvena santuokinio gyvenimo. Esant tokioms aplinkybėms tikėtina, kad santuoka iširo anksčiau ir pareiškėja galėjo nežinoti apie pareiškėjo pakartotinai sudarytą automobilio nuomos sutartį.

Tačiau net nustačius, kad sutuoktiniai dar gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, tai nebūtų pagrindu preziumuoti prievolės solidarumą ar daryti išvadą, kad automobilio sutartis buvo sudaryta šeimos interesais. Nors suinteresuoto asmens R. T. atstovė teisingai nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas užsiėmė individualia veikla ar kitų duomenų, kurių pagrindu galima būtų teigti, kad automobilis išsinuomotas verslui vykdyti, tai nereiškia, kad pareiškėjas negalėjo nuomotis automobilio savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Nagrinėjamu atveju pagrindo teigti, kad automobilio nuomos 15 dienų laikotarpiui už 5000 Eur sandoris buvo būtinas tenkinant pareiškėjų šeimos interesus, nėra. Teismo vertinimu suinteresuotas asmuo R. T. nepateikė duomenų, kurie neginčijamai pagrįstų, jog automobilio nuomos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais, nors teismų praktikoje pripažįstama tokia pareiga įrodinėjant prievolės bendrumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; kt.). Kasacinis teismas išaiškino, kad iš CK 3.109 straipsnio nuostatų išplaukianti ir būtent kreditoriui tenkanti procesinė pareiga įrodyti bendrosios turtinės prievolės sąlygas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (2012 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012). Rašytinė automobilio nuomos sutartis buvo sudaryta tik tarp pareiškėjo ir (duomenys neskelbtini), būtinybės sudaryti šią sutartį šeimos interesais neįrodyta, todėl teismas sprendžia nesant pagrindo daryti išvadą apie prievolės solidarumą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kreditorius, norėdamas pagal sudaromą sandorį įgyti reikalavimo teisę ne vieno, o iškart abiejų sutuoktinių atžvilgiu, turi pakankamai priemonių tai pasiekti naudodamas aiškius teisinius instrumentus (pvz., sudarydamas sutartį su abiem sutuoktiniais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-547/2014). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad (duomenys neskelbtini) ieškinys dėl nuomos mokesčio įsiskolinimo priteisimo taip pat pareikštas tik pareiškėjui D. M., kasa iš dalies patvirtina, jog pradinis kreditorius nesiekė įgyti reikalavimo teisę į abu buvusius sutuoktinius, tokios teisės realizuoti.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad automobilio nuomos sutartimi prisiimtos prievolės laikytinos asmeninėmis pareiškėjo prievolėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Pareiškėjai duomenų apie jų patirtas teisinės pagalbos išlaidas į bylą nepateikė, todėl šios išlaidos pareiškėjams iš suinteresuoto asmens nepriteisiamos. Suinteresuotas asmuo pateikė duomenis apie patirtas 150 Eur dydžio procesinių dokumentų vertimo išlaidas (b. l. 29-30) ir 150 Eur dydžio advokato pagalbos išlaidas (b. l. 27-28). Suinteresuoto asmens prašymo dėl prievolės pagal Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019-02-07 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-324-913/2019, pripažinimo solidaria pareiškėjų prievole netenkinus, bylinėjimosi išlaidos iš pareiškėjų suinteresuoto asmens naudai nepriteisiamos.

Byloje susidarė 12,45 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, suinteresuoto asmens prašymo netenkinus, minėtos išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš suinteresuoto asmens R. T..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, 384-385 straipsniais,

nusprendžia:

suinteresuoto asmens R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą atnaujinus bylą nustatyti, kad pareiškėjų M. M. ir D. M. (D. M.) prievolė pagal Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019-02-07 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-324-913/2019, yra solidari, atmesti.

Pakeisti 2019-01-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-4751-1019/2019 dalį dėl sutuoktinių įsipareigojimų kreditoriams ir patvirtintos sutarties 4 punktą išdėstyti taip:

4. 1. Pareiškėjas D. M. patvirtina, kad yra asmeniškai skolingas pagal 2019-02-07 Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-324-913/2019 ir 2019-03-19 tarp R. T. ir (duomenys neskelbtini) sudarytą kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perkėlimo sutartį R. T..

4.2. Pareiškėja M. M. įsipareigojimų ar įsiskolinimų kreditoriams, nei bendrų su D. M. nei asmeninių neturi.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 12,45 Eur (dvylika eurų 45 euro centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.