- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-14
- Bylos Nr.
- 2A-649-852/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40692-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Verikas, Asta Pikelienė, Renata Volodko
- Suinteresuotas asmuo
- R. T.
- Pareiškėjas
- M. M., D. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų M. M. ir D. M. (D. M.) pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu dalyje dėl sutuoktinių įsipareigojimų kreditoriams, suinteresuotas asmuo R. T..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-4751-1019/2019 pareiškėjų bendru sutikimu nutraukta jų santuoka, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 4.1. punkte pareiškėjai patvirtino, kad jokių kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, kurie būtų vykdomi iš bendro sutuoktinių turto, santuokos nutraukimo metu neįgijo ir pasirašant sutartį neturi.
Šalies argumentai
2. Suinteresuotas asmuo R. T. kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-4751-1019/2019 bei nustatyti, kad pareiškėjų M. M. ir D. M. prievolė pagal Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019-02-07 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-324-913/2019, yra solidari jų prievolė jam kaip kreditoriui. Paaiškino, kad santuokos nutraukimo metu pareiškėjai turėjo prievolę kreditoriui UAB „Hidroeka“, kuri perleido savo reikalavimo teisę suinteresuotam asmeniui R. T.. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019-02-07 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-324-913/2019, buvo tenkintas UAB „Hidroeka“ ieškinys, iš D. M. UAB „Hidroeka“ naudai priteista 26699,70 Eur nuomos mokesčio įsiskolinimo bei 601,00 Eur žyminio mokesčio. UAB „Hidroeka“ su D. M. 2018-08-10 sudarė terminuotą automobilio nuomos sutartį (laikotarpiui nuo 2018-08-10 iki 2018-08-25), kuria pareiškėjui D. M. perduotas naudotis lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nuomininkas 2018-09-17 sumokėjo nuomotojui 3300,00 Eur dalinį nuomos mokestį (mokėjimą atliko M. M.), tačiau daugiau nei vienas mokėjimas nebuvo atliktas, nors automobiliu toliau naudojamasi, jis negrąžinamas. Proceso metu pareiškėjas D. M. slapstėsi, pareiškėja M. M. nors ir buvo priėmusi pretenzijas iš UAB „Hidroeka“, vėliau taip pat pradėjo vengti bet kokių kontaktų, nepriėmė procesinių dokumentų, nekėlė telefono ragelio. Suinteresuotam asmeniui R. T. žinoma, jog minėtu automobiliu važinėjo M. M., kadangi jai buvo paskirta bauda už kelių eismo taisyklių pažeidimą vairuojant šį automobilį, be to, ji sumokėjo įmoką už automobilio nuomą, todėl yra pagrindas pripažinti prievolę dėl nuomos mokesčio įsiskolinimo solidariąja buvusių sutuoktinių prievole.
Atsiliepimas
3. Pareiškėja M. M. pateikė atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame nurodė, kad jokių įsipareigojimų nei UAB „Hidroeka“, nei R. T. naudai nebuvo prisiėmusi. UAB „Hidroeka“ 2018-08-10 sudarė Automobilio nuomos sutartį Nr. 2018-08-10 su pareiškėju D. M., pareiškėjas M. M. šiuose sutartiniuose santykiuose nedalyvavo ir su sutarties sąlygomis supažindinta nebuvo. Pareiškėja M. M. nebuvo įtraukta proceso šalimi (atsakove arba trečiuoju asmeniu) į UAB „Hidroeka“ 2018-11-09 Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmuose iškeltą civilinę bylą Nr. e2-324-913/2019 dėl nuomos mokesčio (26 699,70 Eur įsiskolinimo) priteisimo. Tai, kad pareiškėja M. M. sumokėjo UAB „Hidroeka“ 3300 Eur, nereiškia, kad ji buvo sutartinių santykių dalyvė ir jai buvo žinoma, kokie santykiai sieja tuometinį sutuoktinį su UAB „Hidroeka“ ir (ar) suinteresuotu asmeniu R. T.. Paprašyta sutuoktinio, ji sumokėjo įmoką, tačiau tai nereiškia, kad ji yra įsipareigojusi kreditoriui. Teigė, kad ji nesinaudoja automobiliu ir apie jį jokių duomenų neturi. Kreditorius R. T. buvo pareiškėjų M. M. ir D. M. kaimynas. Neginčijo, kad yra vairavusi šį automobilį, tačiau ne nurodytu sutartiniu laikotarpiu, o 2018 m. kovo - balandžio mėnesiais.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-06-17 nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-4751-1019/2019 dalyje dėl prievolės pobūdžio nustatymo, nustatė pareiškėjams M. M. ir D. M. 7 dienų nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos terminą pašalinti nutartyje nurodytus sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trūkumus.
5. Pareiškėjai D. M. ir M. M. pateikė patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 4 punkte pareiškėjai susitarė, kad pareiškėjas D. M. yra asmeniškai skolingas R. T. pagal Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019-02-07 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-324-913/2019 ir 2019-03-19 tarp R. T. ir UAB „Hidroeka“ sudarytą kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perkėlimo sutartį, o pareiškėja M. M. įsipareigojimų ar įsiskolinimų kreditoriams neturi.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo R. T. atsiliepimu prašė netvirtinti pareiškėjų patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kaip pažeidžiančios jo interesus. Atsiliepime nurodyta, kad pareiškėjas D. M. vengia prievolės vykdymo ir slapstosi nuo suinteresuoto asmens R. T., tuo tarpu pareiškėjai M. M. yra pasiekiamas (pvz., dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pasirašymo, pozicijos suderinimo), o tai reiškia, jog pareiškėjai ir toliau bendrauja. Automobilis (duomenys neskelbtini) iki šiol nėra grąžintas. Pareiškėja M. M. žinodama padėtį sumokėjo už automobilio nuomą, vairavo automobilį, o tai reiškia, jog automobilis buvo (yra) naudojamas visos šeimos poreikių tenkinimui, tačiau pareiškėjai vengia įvykdyti solidariąją prievolę kreditoriui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimu nusprendė suinteresuoto asmens R. T. prašymą atnaujinus bylą nustatyti, kad pareiškėjų M. M. ir D. M. prievolė pagal Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019-02-07 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-324-913/2019, yra solidari, atmesti. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-18 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-4751-1019/2019 dalį dėl sutuoktinių įsipareigojimų kreditoriams ir patvirtintos sutarties 4 punktą išdėstyti taip: „4.1. Pareiškėjas D. M. patvirtina, kad yra asmeniškai skolingas pagal 2019-02-07 Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-324-913/2019 ir 2019-03-19 tarp R. T. ir UAB „Hidroeka“ sudarytą kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perkėlimo sutartį R. T.. 4.2. Pareiškėja M. M. įsipareigojimų ar įsiskolinimų kreditoriams, nei bendrų su D. M. nei asmeninių neturi. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Priteisti iš suinteresuoto asmens R. T. valstybės naudai 12,45 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Teismas nurodė, kad 2018-08-10 pareiškėjas D. M. su UAB „Hidroeka“ sudarė automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį laikotarpiui nuo 2018-08-10 iki 2018-08-25. Nuomos sutartyje nurodyta automobilio nuomos kaina - 5000 Eur. Pareiškėja M. M. 2018-09-17 pagal sutartį sumokėjo 3300 Eur. Pareiškėjui D. M. tinkamai nevykdant automobilio nuomos sutarties, UAB „Hidroeka“ išsiuntė pareiškėjui D. M. pranešimą apie vienašališką automobilio nuomos sutarties nutraukimą įpareigojant pareiškėją sumokėti įsiskolinimą už automobilio nuomą. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019-02-07 sprendimu teismas priteisė UAB „Hidroeka“ iš pareiškėjo D. M. 26 699,70 Eur nuomos mokesčio įsiskolinimo. UAB „Hidroeka“ ir suinteresuotas asmuo R. T. 2019-03-19 sudarė kreditorinių įsipareigojimų perleidimo sutartį, kuria suinteresuotas asmuo R. T. perėmė visus pareiškėjo D. M. kreditorinius įsipareigojimus pagal Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų sprendimą. Teismas nurodė, kad sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Nagrinėdamas tarp sutuoktinių kilusį ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo, teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad CK 3.109 straipsnio 2 dalis turi būti taikoma sistemiškai su šio straipsnio 3-4 dalimis, kuriose nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Taigi bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Nagrinėjamu atveju, suinteresuoto asmens ir pareiškėjo sudaryta automobilio nuomos sutartis galėtų būti priskirta prie antros grupės prievolių pagrindų, jeigu ji būtų sudaryta šeimos interesais. Tokiu atveju suinteresuotas asmuo, siekdamas, kad pareiškėjo prisiimta prievolė pagal automobilio nuomos sutartį būtų pripažinta bendra pareiškėjų prievole ir nustatytas solidarus prievolės pobūdis, turi procesinę pareigą įrodyti, jog sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (CPK 178 straipsnis). Suinteresuotas asmuo R. T. reikalavimą pripažinti iš automobilio nuomos sutarties kylančius įsipareigojimus solidaria pareiškėjų prievole grindžia tuo, kad pareiškėja sumokėjo dalį nuomos mokesčio, naudojosi automobiliu. Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad ginčo automobilis buvo išsinuomotas du kartus ir pirmoji nuomos sutartis buvo įvykdyta tinkamai. Šių aplinkybių suinteresuotas asmuo neginčijo. Pareiškėjos teigimu pirmoji nuomos sutartis sudaryta pareiškėjams dar gyvenant santuokoje ir pareiškėja neneigė, kad galiojant pirmajai nuomos sutarčiai, ji automobiliu naudojosi, vairavo jį 2018 m. kovo-balandžio mėnesiais. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateiktas 2018-08-16 nutarimas administracinio nusižengimo byloje, iš kurio matyti, kad pareiškėja administracinį nusižengimą padarė 2018-04-25. Teismas sutinka su pareiškėjos pozicija, kad automobilio naudojimas pagal ankstesnę nuomos sutartį savaime nepatvirtina, kad 2018-08-10 nuomos sutartis sudaryta šeimos interesais, kad pareiškėja naudojosi automobiliu pagal šią nuomos sutartį. Suinteresuotas asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad po 2018-08-10 matė pareiškėją sėdint šio automobilio keleivio sėdynėje, tačiau tokios aplinkybės įrodymų į bylą nepateikė. Be to, vien ši aplinkybė nėra pakankama spręsti dėl prievolės solidarumo. Automobilį išsinuomojęs pareiškėjas galėjo vežioti juo kitus asmenis, tarp jų – ir buvusią sutuoktinę, netgi leisti jiems vairuoti šią transporto priemonę, tačiau dėl to prievolės pobūdis pasikeisti negali. Nesant byloje objektyvių įrodymų, kad pareiškėjai naudojo ginčo automobilį šeimos poreikiams, vien ta aplinkybė, kad pareiškėja galimai važiavo šiuo automobiliu po 2018-08-10, nedaro prievolės solidaria. Vertindamas suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes, kad pareiškėja sumokėjo dalį nuomos sutarties mokesčio, teismas nurodė, kad pagal pinigų priėmimo kvitą 3300 Eur sumokėti už pareiškėją D. M., kas iš dalies patvirtina pareiškėjos nurodytą aplinkybę, jog šią sumą ji mokėjusi ne kaip solidari skolininkė, o pareiškėjo D. M. prašymu - už jį. Nors pareiškėja nepateikė duomenų apie posėdžio metu nurodytą aplinkybę, kad šiuos pinigus jai perdavė D. M., pažymėtina, kad skolos sumokėjimas už kitą asmenį savaime nereiškia, jog sumokėjęs asmuo yra solidarus skolininkas, ar kad tokiu būdu sutuoktinis patvirtino sandorį. Svarbu ir tai, jog 3300 Eur dydžio automobilio nuomos mokesčio dalį pareiškėja sumokėjo tik 2018-09-17, todėl neatmestinas pareiškėjos argumentas, kad ji apie pareiškėjo sudarytą automobilio nuomos sutartį sužinojo tik 2018 m. rugsėjo mėnesį, kai policija jai pranešė apie dingusį automobilį. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai 2018-12-31 prašyme dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo nurodė, kad pareiškėjai nebegyvena kartu, nebeveda bendro ūkio ir nebegyvena santuokinio gyvenimo. Esant tokioms aplinkybėms tikėtina, kad santuoka iširo anksčiau ir pareiškėja galėjo nežinoti apie pareiškėjo pakartotinai sudarytą automobilio nuomos sutartį. Tačiau net nustačius, kad sutuoktiniai dar gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, tai nebūtų pagrindu preziumuoti prievolės solidarumą ar daryti išvadą, kad automobilio sutartis buvo sudaryta šeimos interesais. Nors suinteresuoto asmens atstovė teisingai nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas užsiėmė individualia veikla ar kitų duomenų, kurių pagrindu galima būtų teigti, kad automobilis išsinuomotas verslui vykdyti, tai nereiškia, kad pareiškėjas negalėjo nuomotis automobilio savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Nagrinėjamu atveju pagrindo teigti, kad automobilio nuomos 15 dienų laikotarpiui už 5000 Eur sandoris buvo būtinas tenkinant pareiškėjų šeimos interesus, nėra. Teismo vertinimu suinteresuotas asmuo R. T. nepateikė duomenų, kurie neginčijamai pagrįstų, jog automobilio nuomos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais, nors teismų praktikoje pripažįstama tokia pareiga įrodinėjant prievolės bendrumą. Teismas pažymėjo, kad rašytinė automobilio nuomos sutartis buvo sudaryta tik tarp pareiškėjo ir UAB „Hidroeka“, būtinybės sudaryti šią sutartį šeimos interesais neįrodyta, todėl teismas sprendžia nesant pagrindo daryti išvadą apie prievolės solidarumą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kreditorius, norėdamas pagal sudaromą sandorį įgyti reikalavimo teisę ne vieno, o iškart abiejų sutuoktinių atžvilgiu, turi pakankamai priemonių tai pasiekti naudodamas aiškius teisinius instrumentus (pvz., sudarydamas sutartį su abiem sutuoktiniais). Teismas atkreipė dėmesį, kad UAB „Hidroeka“ ieškinys dėl nuomos mokesčio įsiskolinimo priteisimo taip pat pareikštas tik pareiškėjui D. M., kas iš dalies patvirtina, jog pradinis kreditorius nesiekė įgyti reikalavimo teisę į abu buvusius sutuoktinius, tokios teisės realizuoti. Todėl teismas sprendė, kad automobilio nuomos sutartimi prisiimtos prievolės laikytinos asmeninėmis pareiškėjo prievolėmis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Suinteresuotas asmuo R. T. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-25 sprendimą pakeisti - R. T. prašymą atnaujinus bylą patenkinti - nustatyti, kad pareiškėjų M. M. ir D. M. prievolė pagal Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019-02-07 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-324-913/2019, yra solidari; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-18 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT- 4751-1019/2019 dalį dėl sutuoktinių įsipareigojimų kreditoriams ir patvirtintos sutarties 4 punktą taip: „4.1. Pareiškėjai D. M. ir M. M. patvirtina, kad yra solidariai skolingi pagal 2019-02-07 Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-324-913/2019 ir 2019-03-19 tarp R. T. ir UAB „Hidroeka“ sudarytą kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perkėlimo sutartį R. T.“. Apelianto įsitikinimu, teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, neatsižvelgė į jų visumą. Paaiškina, kad pareiškėja M. M. naudojosi automobiliu (duomenys neskelbtini) pirmąjį nuomos laikotarpį, o tai kaip tik įrodo ir tai, kad ji naudojosi automobiliu ir antrąjį nuomos laikotarpį. Ta aplinkybė yra labai tikėtina, o teismo išvada, kad pareiškėja M. M. nesinaudojo automobiliu antrąjį nuomos laikotarpį, nepagrįsta. Teismas taip pat nepagrįstai atmetė jo parodymus, jog jis matė pareiškėją M. M. sėdint išsinuomotame automobilyje šalia D. M. (pareiškėjai buvo kaimynai, gyveno tame pačiame name, nuomavosi butą). D. M. ir M. M. gyveno kaip šeima, pati pareiškėja teismo posėdžio metu patvirtino, kad nuolat bendrauja su D. M. ir šiuo metu, kada jau yra įvykęs skyrybų procesas. Pareiškėja aiškiai pasakė, kad jei nebūtų kliūčių dėl D. M. leidimo gyventi Lietuvoje gavimo, jie ir toliau būtų šeima ir gyventų drauge. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktinę aplinkybę, kad pareiškėja pati sumokėjo dalį nuomos mokesčio R. T. pagal nuomos sandorį, t.y., aišku, kad pareiškėja buvo suderinusi savo veiksmus su D. M., gavo iš jo lėšas, perdavė R. T., taip patvirtindama savo bendrą gyvenimą ir ūkio vedimą su D. M. ir taip pat ketinimą vykdyti nuomos sutartį. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad automobilio nuomos 15 dienų laikotarpiui 5000,00 Eur vertės sandoris nebuvo būtinas šeimos poreikių tenkinimui. Byloje nėra įrodymų, kad su tokiu sandoriu nesutiko M. M.. Naudodamasi šiuo automobiliu anksčiau pareiškėja puikiai suvokė automobilio rinkos vertę, todėl tvirtinti, kad tokios vertės sandoris negali būti sudaromas šeimos poreikiams, yra neteisinga, nes šalys (sutuoktiniai) pačios sprendžia, gali ar ne prisiimti tam tikrus turtinius įsipareigojimus, juo labiau, nuomos sutartis buvo sudaryta antrą kartą, kas leidžia spręsti, jog visos sandorio sąlygos tiek D. M., tiek M. M. tiko. Teismas visus kreditoriaus R. T. teiktus įrodymus dėl prievolės solidarumo vertino tendencingai, t.y., akivaizdžiai siekdamas apsaugoti pareiškėją M. M. nuo prievolės solidarumo.
Atsiliepimas
9. Pareiškėja M. M. atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti bei priteisti iš suinteresuoto asmens jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Mano, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos naudojimasis automobiliu jo pirmosios nuomos laikotarpiu nepatvirtina fakto, kad 2018-08-10 automobilio nuomos sutartis buvo sudaryta šeimos poreikiams tenkinti ar šeimos interesais. Iš sutarties turinio matyti, kad automobilis buvo išnuomotas 15 dienų laikotarpiui už 5000,00 Eur dydžio nuomos mokestį. Kaip teisingai pažymėjo bylą nagrinėjantis teismas, pareiškėjos sėdėjimas išnuomotame automobilyje (keleivio vietoje) taip pat nepatvirtina prievolės solidarumo, kadangi D. M. išsinuomotu automobiliu galėjo vežioti ir kitus asmenis. Pažymėtina, kad tokie kreditoriaus teiginiai nepagrindžiami jokiais objektyviais duomenimis, išskyrus jo paties duotus subjektyvius paaiškinimus. Kreditorius, siekdamas įrodyti prievolės solidarumą, neįrodė, kad jai buvo žinoma apie 2018-08-10 sudarytą automobilio nuomos sutartį ir kad ji šiai sutarčiai pritarė. Sistemiškai analizuojant byloje surinktą medžiagą matyti, kad pareiškėjai nebuvo žinoma apie 2018-08-10 automobilio nuomos sutartį. Apie tai pareiškėja sužinojo tik 2018 m. rugsėjo mėnesį, jau pasibaigus automobilio nuomos laikotarpiui, tuo labiau, kad sutuoktiniai nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio jau gyveno skyriumi. Prievolės solidarumo nepagrindžia ir kreditoriaus nurodyta aplinkybė, kad pareiškėja, vykdydama D. M. įsipareigojimus, už jį sumokėjo dalį įmokų pagal prievolę. Šis mokėjimas yra atliktas ne kaip solidariosios skolininkės, tačiau už konkretaus asmens prievolę. Civilinio kodekso normos numato galimybę įvykdyti prievolę už kitą asmenį, tačiau šis faktas nėra ir negali būti laikomas ir vertinamas kaip prievolės pobūdžio pasikeitimas. Pareiškėja pažymi, kad ji sutartiniuose nuomos santykiuose, susiklosčiusiuose nuo 2018-08-10 tarp UAB „Hidroeka“ ir D. M., nedalyvavo ir su sutarties sąlygomis supažindinta nebuvo. Dar daugiau, Utenos apylinkės teismo 2019-02-07 sprendime, kuriuo visiškai patenkintas UAB „Hidroeka“ ieškinys, visiškai nėra pasisakoma dėl pareiškėjos M. M. teisių ir pareigų. UAB „Hidroeka“ išnuomojusi automobilį D. M. ir žinodama apie M. M. 2018-09-17 prievolės iš dalies įvykdymą, ieškinį Utenos apylinkės teisme pareiškė tik D. M. atžvilgiu. Ši aplinkybė tik patvirtina faktą, kad automobilio nuomotojui buvo žinoma aplinkybė, kad nuomos sutartis yra sudaroma ne šeimos poreikių tenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
10. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.
11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis tiek dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, tiek ir dėl bylai reikšmingų faktų vertinimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog kreditoriaus nurodoma prievolė, atsiradusi iš sutuoktinio D. M. sudarytos automobilio nuomos sutarties, nėra nei bendra, nei solidari abiejų sutuoktinių prievolė.
12. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė CK 3.109 straipsnio nuostatas, apibrėžiančias prievoles, vykdomas iš bendro sutuoktinių turto.
13. CK 3.109 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą; pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga.
14. CK 3.109 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.
15. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias įstatymo nuostatas ir cituojamą kasacinio teismo praktiką visiškai pagrįstai konstatavo, jog kreditorius, reikšdamas reikalavimą dėl vieno sutuoktinio sudaryto sandorio pripažinimo solidaria abiejų sutuoktinių prievolę turi įrodyti, jog sandorio sudarymas buvo būtinas išlaikyti sutuoktinių šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą arba įrodyti, kad tokio sandorio tikslas yra susijęs su šeimos poreikių tenkinimu.
16. Šiuo atveju kreditorius neįrodinėjo sandorio sudarymo aplinkybių ir tikslų, o prievolės solidarumą grindė bendro pobūdžio teiginiais, jog automobiliu naudojosi sutuoktinė M. M. ir kad ji sumokėjo dalį nuomos mokesčio. Tačiau kaip minėta, prievolė pripažįstama solidaria sutuoktinių prievole tik konstatavus, jog sandorio sudarymas buvo būtinas išlaikyti sutuoktinių šeimos namų ūkį arba įrodžius, kad toks sandoris buvo skirtas šeimos poreikių tenkinimui. Taigi kreditoriaus nurodytos aplinkybės savaime neturi ypatingos reikšmės ir gali būti vertinamos tik visų sandorio sudarymo ir vykdymo aplinkybių kontekste.
17. Objektyviai vertinant, t.y. apie sandorį sprendžiant pagal rašytinės sutarties turinį, kreditoriaus nurodytas sandoris turi būti suprantamas kaip trumpalaikė automobilio nuoma. Trumpalaikės automobilio nuomos poreikis šeimos interesais, neabejotinai turėtų būti siejamas su konkrečiomis šeimai reikšmingomis vartojimo aplinkybėmis. Bet kreditorius R. T. neįrodinėjo, kad tokio sandorio tikslas yra susijęs su šeimos poreikių tenkinimu. Kreditorius nepaaiškino, kodėl D. M. reikėjo išsinuomoti automobilį 15-ai dienų ir kaip per šį laikotarpį turėjo būti tenkinami jo šeimos poreikiai.
18. Kreditorius nenurodo ir jokių aplinkybių, iš kurių jis galėjo spręsti, kad D. M. sutuoktinė žinojo apie jo sudaromą sandorį. Nuomos sutarties sąlygų jis nederino su M. M..
19. Todėl teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog aptariamas sandoris, t.y. trumpalaikė automobilio nuoma, pagal jo sudarymo aplinkybes neatitinka CK 3.109 straipsnio 2 dalyje numatyto sandorio kriterijų, t.y. jis negali būti laikomas būtinu sandoriu D. M. ir M. M. šeimos namų ūkio išlaikymui ar vaikų auklėjimui.
20. Be to, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, sutuoktinio D. M. įsipareigojimas mokėti 5000 Eur dydžio nuompinigius už trumpalaikę 15-os dienų trukmės 40000 Eur vertės automobilio nuomą, yra neprotingas ir akivaizdžiai per didelis, kad tokį sandorį pagal CK 3.109 str. 2 d. nuostatas galima būtų laikyti solidaria sutuoktinių prievole.
21. Spręsdamas dėl prievolės solidarumo pagal CK 3.109 str. 3 d., pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai vertino, kad vieno sutuoktinio, t.y. D. M., įsipareigojimai pagal sudarytą automobilio nuomos sutartį, irgi negali būti aiškinami, kaip sukeliantys solidarią abiejų sutuoktinių prievolę, nes nenustatytas joks šeimos poreikis, kuriam tokia nuoma buvo skirta. Iš nuomos sąlygų ir jos labai didelės kainos galima pagrįstai spręsti, kad tokia nuoma nebuvo skirta šeimos vartojimo poreikiams.
22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog kreditorius R. T. byloje prieštaringai aiškino sandorio sudarymo aplinkybes ir tikslus.
23. R. T. 2019 m. liepos 11 d. skunde dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (b.l. 84) nurodo, kad D. M. ketino šį automobilį pirkti, kad jis šį įmonei UAB „Hidroeka“ priklausantį automobilį jam buvo davęs pabandyti 2018 m. kovo – balandžio mėnesiais. Kreditorius teigė, kad D. M. automobilį grąžino, o 2018 m. rugpjūčio mėnesį vėl paprašė automobilį pabandyti, siekdamas jį įsigyti. R. T. rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad D. M. neturėjo pinigų automobiliui įsigyti, todėl jis sutiko leisti jam naudotis automobiliu, kol jis turės pinigų, su sąlyga, kad už naudojimąsi automobiliu jis mokės nuomos mokestį. Dėl to ir buvo sudaryta 2018 m. rugpjūčio 10 d. nuomos sutartis.
24. Iš tokių kreditoriaus paaiškinimų matyti, kad jis tikėtinai siekė sudaryti kitokį sandorį, nei jis buvo įformintas rašytine automobilio nuomos sutartimi. Tačiau kreditorius ne tik nenurodo aplinkybių, dėl kurių M. M. turėjo žinoti tokio sandorio aplinkybes, bet tokių „tikrųjų“ sandorio aplinkybių visiškai neatskleidžia ir teismui.
25. Iš kreditoriaus faktinio elgesio ir paaiškinimų galima suprasti, kad automobilio nuomos mokestis apėmė jo kainą. Teisme R. T. teigė, kad D. M. automobilio jam nėra grąžinęs iki šiol, tačiau jis jo vertės priteisti nereikalauja ir mano, kad nuomos mokestis padengia automobilio vertę.
26. Teismo posėdžio metu M. M. tvirtino, kad sutuoktinis D. M. versliškai užsiėmė tarpininkavimu ir automobilių prekyba (2019-09-06 teismo posėdžio garso įrašo 34.20 min.), kad dažnai važinėdavosi vis su kitu automobiliu (pastovaus automobilio neturėjo) ir dėl tokios savo veiklos su ja nesitardavo. Teismo įsitikinimu, R. T. turėjo žinoti apie tokią D. M. vykdomą veiklą, nes pats teigė, jog D. M. pažinojo kaip kaimyną apie metus laiko, teigė kad D. M. ketino pirkti automobilį, nors neturėjo pinigų, teigė, kad nuomos sutartį sudarė tam, kad D. M. galėtų teisėtai naudoti automobilį. Taigi, tikėtina, kad kreditorius automobilį nuomavo D. M. būtent šiam tikslui, susijusiam su D. M. verslu, o ne su jo šeimos poreikiais ar vartojimu. Tokias aplinkybes netiesiogiai patvirtina ir R. T. teisme duoti jo paaiškinimai, kad automobilį D. M. nuomavo darbo reikalams, kad tai darė ne pirmą kartą, t.y. jau buvo leidęs jam naudotis šiuo automobiliu tikėdamasis, kad jis jį pirks, kad žinojo, jog tokį automobilį yra sunku parduoti, o tai ir reikėtų suprasti, jog automobilį kreditorius nuomavo D. M. komercinei veiklai, - tikėtinai perpardavimui.
27. Be to, R. T. yra nurodęs, kad išnuomodamas įmonės automobilį jis nežinojo, kad juo naudosis M. M., t.y. jis teigė, kad apie tai, jog ji vairavo šį automobilį, jam tapo žinoma tik iš 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kuris buvo atsiųstas įmonei dėl to, jog M. M. 2018 m. balandžio 25 d. vairuodama šį automobilį viršijo leistiną greitį (b.l. 84). Tai rodo, jog kreditorius subjektyviai suprato, jog automobilį D. M. siekia įsigyti ne vartojimui, t.y. ne šeimos poreikiais.
28. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ir vėlesnis kreditoriaus elgesys patvirtina, jog kreditorius sandorį laikė asmeniniu D. M. įsipareigojimu, o ne bendra sutuoktinių prievole. Apie tai pagrįstai spręstina iš to, jog kreditorius kreipdamasis į teismą dėl nuomos mokesčio priteisimo atsakovu nurodė tik D. M., o ne abu sutuoktinius.
29. Apelianto teiginiai, kad jis matė kaip M. M. po sudarytos automobilio nuomos sutarties, t.y. po 2018 m. rugpjūčio 10 d., sėdėjo šiame automobilyje kaip keleivė, nėra patikimai nustatyti. Pats R. T. teisme teigė, kad nors ir gyveno kaimynystėje, tačiau po automobilio perdavimo su D. M. jis nebuvo susitikęs, o dėl vėluojamo sumokėti nuomos mokesčio su juo kelis kartus kalbėjo tik telefonu.
30. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad M. M. 2018 m. rugsėjo 17 d. perdavė jam 3300 Eur nuomos mokesčio. Teisėjų kolegija, vertindama šią aplinkybę, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog šis faktas neįrodo nei sandorio tikslo, t.y. kad jis vis tik buvo skirtas šeimos poreikiams, nei to, kad M. M. tokiu veiksmu vėliau patvirtino sutuoktinio sudarytą sandorį. Nėra pagrindo abejoti pareiškėjos paaiškinimais, kad apie sutuoktinio skolą už automobilio nuomą ji sužinojo tik po 2018 m. rugsėjo 11 d. iš policijos pareigūnų atliekančių dingusio automobilio paiešką. Todėl toks veiksmas, t.y. skolos už sutuoktinį sumokėjimas, neįrodo nei automobilio nuomos, nei dingusio automobilio pirkimo – pardavimo santykių pripažinimo. Byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad M. M. iki tol žinojo apie 2018 m. rugpjūčio 10 d. sutuoktinio sudarytą sutartį, ar apie šio automobilio dingimo aplinkybes.
31. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė civilinės bylos nagrinėjimo dalyką, teisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius bei, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
32. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
33. Apelianto prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, nes teismo sprendimas nėra priimtas apelianto naudai (CPK 93 str.). Pareiškėjos M. M. prašymas taip pat netenkinamas, nes ji nepateikė įrodymų apie patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Suinteresuoto asmens R. T. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.