Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-09-30 · Administracinė byla Nr. eI3-3492-1063/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-09-30
Bylos Nr.
eI3-3492-1063/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01603-2021-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Tomas Blinstrubis (pirm.), Beata Martišienė, Gediminas Užubalis
Pareiškėjas
R. D.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Jurijus Kovalenka
Kategorijos
Administracinė byla: eI3-3492-1063/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01603-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Gedimino Užubalio,

dalyvaujant pareiškėjos R. D. atstovui advokato padėjėjui Jurijui Kovalenkai,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei Rasai Pelenei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. D. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja R. D. kreipėsi į teismą prašydama panaikinti 2021 m. kovo 31 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) sprendimą Nr. SP1-467 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Paaiškina, jog pareiškėjai nėra aišku, kokiu pagrindu ir kas svarstė jos turimą valdymo teisę ir kodėl dėl to nepriimtas joks administracinis aktas. Pareiškėja akcentuodama nacionalinius ir tarptautinius teisės aktus, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, nurodo, kad Sprendimas ir jo priėmimo procesas (uždaras NMA posėdis, sprendimas nekviesti į posėdį suinteresuotų šalių) yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi NMA pažeidė gero administravimo principą ir pareiškėjos teisėtus interesus turėti atstovą, būti išklausytai prieš taikant bet kokią individualią pareiškėjai nepalankią priemonę, teisę susipažinti su savo byla, laikantis teisėto konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo, pareikšti prašymus bei nušalinamus.

Nurodo, kad NMA neteisėtai ir nepagrįstai Sprendimą priėmė vadovaujantis Panevėžio apygardos teismo sprendimu. Panevėžio apygardos teismo sprendimas buvo priimtas 2020 m. spalio 6 d., šiuo teismo sprendimu buvo paliktas galioti 2020 m. vasario 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų sprendimas. NMA negalėjo padaryti išvados, kad pareiškėja nevaldė deklaruojamų žemės plotų, kadangi galutinis ir įsiteisėjęs sprendimas buvo priimtas 2020 m. spalio 6 d., todėl iki šio sprendimo pareiškėja teisėtai valdė deklaruojamus žemės plotus nuo nuomos sutarties nutraukimo momento. Pareiškėja nurodžiusi citatas į teisės aktus ir teismų praktiką, daro išvada, jog NMA Sprendimu grubiai pažeidė lex retro non agit (paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios) įtvirtintą principą. Taip pat atkreipia dėmesį, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai ir Panevėžio apygardos teismas nepasisakė bei nepripažino Pareiškėjos ar jos šeimos narių naudojimąsi žemės sklypu 2020 metais, nutraukus nuomos sutartį su K. J., neteisėtu ar kitaip priešingu teisei, be to nenustatė jokios žalos, atsiradusios šių veiksmų pasėkoje.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą tenkinti visiškai.

Atsiliepimas

Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjos skundą atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Paaiškina, jog pareiškėjos NMA pateiktos 2020 m. birželio 19 d. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus paraiškos, kurios reg. Nr. 20-1011725671-A1-1 (toliau – ir Paraiška) administravimo metu atsižvelgė į priimtus teismų sprendimus, t. y. į 2020 m. spalio 6 d. Panevėžio apygardos teismo nutartį bei 2020 m. vasario 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų sprendimą. Minėtais teismų sprendimais buvo patenkintas K. J. ieškinys dėl pareiškėjos valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, bei atmestas pareiškėjos apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo. Todėl NMA nuomone, pareiškėja Paraiškoje dalies deklaruotų plotų valdymo teisės neturėjo, t. y. pareiškėjai žemės valdymo teisė į žemės sklypą (unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas), nepriklauso. Dėl neįrodytos valdymo teisės į dalį Paraiškoje deklaruoto ploto susidarė 4 725,58 Eur grąžintina lėšų suma, todėl NMA priėmė Sprendimą, apie kurį pareiškėją informavo 2021 m. balandžio 1 d. raštu Nr. BR6-1926.

Pažymi, jog NMA yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, įgyvendinanti valstybės politiką žemės ūkio ministro pavestose valdymo srityse, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai bei Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei lėšas, taip pat atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas. NMA, vykdydama jai pavestas funkcijas, vertindama pareiškėjų pateiktas paraiškas dėl atitikties nustatytiems reikalavimams gauti paramą, visais atvejais vadovaujasi paramos priemones reglamentuojančiais teisės aktais, t. y. parama pareiškėjams skiriama pagal paraiškas už paramos reikalavimus atitinkanti plotą, nustatytą įvertinus atitikti paramos teikimą reglamentuojantiems teisės aktams, o pareiškėjai, NMA administruojant paraiškas ir priimant sprendimus, nėra kviečiami. Pareiškėja savo iniciatyva nesikreipė į NMA ir neteikė tam tikrų paaiškinimų. NMA įsitikinimu, buvo pagrįstai vadovaujamasi anksčiau minėtų teismų sprendimais ir padaryta atitinkamos išvados, jog pareiškėja neturėjo (neįrodė) valdymo teisės į dalį Paraiškoje deklaruotų plotų. Atsakovė atkreipia dėmesį, jog pareiškėjams parama gali būti mokama, jeigu deklaruotas žemės ūkio naudmenų plotas pareiškėjų valdomos teisėtais pagrindais, t. y. pareiškėjai turi turėti jų valdymo teisę.

Nurodo, kad pagal Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (toliau – ir Taisyklės) 75.11 papunktį, informaciniame pranešime pareiškėjams administravimo metu nustatytos neatitiktys nedetalizuojamos, pateikiama tik rezultatų visuma. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 6 dalį, administracinis sprendimas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno, valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens. Kai administracinis sprendimas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, sprendimo pasirašymui prilyginamas patvirtinimas (autorizavimas) valstybės informacinėje sistemoje. Sprendimas, kuris buvo pateiktas pareiškėjai, buvo pasirašytas el. parašu tam įgaliojimus turinčio asmens ir fiziniu būdu, irgi įgaliojimus turinčio asmens bei pažymėtas antspaudu.

Nurodo, kad žemės valdymo teisė į Žemės sklypą pareiškėjai nepriklausė, todėl Paraiškos vertinimo metu laukų, kurie patenka į Žemės sklypą, faktinis plotas nustatytas 0 ha. Už dalį deklaruotų laukų pareiškėjai iki 2020 m. gruodžio 16 d. buvo išmokėta dalis paramos, kuri jai nepriklauso. NMA detalizavo ir aprašė faktinės ir teisinės aplinkybės dėl susigrąžinamos išmokėtos paramos sumos pagal nurodytas paramos priemones. NMA nuomone, pareiškėjos argumentai, kad NMA vengia aptarti administracines procedūras ir priimtus sprendimus, yra nepagrįsti. Pabrėžia, jog administracinė procedūra nėra tapati paraiškų administravimui, o sprendimas dėl paraiškos, nėra laikytinas administracinės procedūros sprendimu. Jokiame teisės akte nėra įtvirtintas reikalavimas NMA priimant sprendimus į šį procesą kviesti pareiškėjus.

Pažymi, jog NMA, administruodama Paraišką, vadovavosi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimais, kurie, išnagrinėję visas ginčui tarp pareiškėjos ir K. J. svarbias faktines ir teisines aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjos atliktas valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimas su K. J. buvo neteisėtas. Teismai netiesiogiai konstatavo, kad valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryta su K. J. yra galiojanti. Pareiškėja galėjo pateikti prašymą (paaiškinimą) ar kitokio pobūdžio raštą, bei nurodyti, jos manymu, svarbias aplinkybes, tačiau nors ir žinodama apie civilinio ginčo baigtį, taip nesielgė, Paraiškos duomenų po teismo sprendimų įsiteisėjimo netikslino ir Žemės sklype deklaruotų laukų neatsisakė.

Paaiškina, kad NMA negali skirti paramos lėšų tiems pareiškėjams, kurie pagal teisės aktų nuostatas jų ir negalėjo gauti. NMA visiems pareiškėjams vienodai taiko teisės aktų nuostatas, taip užtikrinant lygiateisiškumo principo laikymąsi. Atkreipia dėmesį, jog aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas tik 2020 m. spalio 6 d. priėmė galutinį sprendimą, nesuteikia teisės pareiškėjai traktuoti tai, kaip jos teisėtą valdymą iki 2020 m. spalio 5 d. patvirtinantį faktą.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą tenkinti visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl 2021 m. kovo 31 d. NMA sprendimo „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ Nr. SP1-467 teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja NMA pateikė 2020 m. birželio 19 d. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus paraišką, kurios registracijos Nr. 20-1011725671-A1-1.

Pareiškėjai iki 2020 m. gruodžio 16 d. buvo apskaičiuota ir perduota mokėti 13 835,73 Eur pagrindinės tiesioginės išmokos suma. Iki 2020 m. gruodžio 16 d. išmokėta 3 611,26 Eur paramos pagal priemonę MPŪV DN suma.

Žemesnės instancijos teismas

2020 m. spalio 6 d. Panevėžio apygardos teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-494-828/2020, kuria buvo atmestas pareiškėjos ir kitų dviejų atsakovų apeliacinis skundas ir paliktas galioti 2020 m. vasario 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų sprendimas, kuriuo buvo tenkintas K. J. ieškinys dėl pareiškėjos 2007 m. spalio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N-43 nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

NMA baigusi administruoti Pareiškėjos Paraišką, NMA 2021 m. vasario 3 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-4315538 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“. NMA informaciniame portale 2021 m. vasario 10 d. buvo patalpintas sprendimo Nr. BR6-4315538 išrašas.

2021 m. kovo 2 d. pareiškėja pateikė prašymą „Dėl rašto 2021-02-03 Nr. BR6-4315538, kuris gautas paštu 2021-02-22 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, kuriuo prašė atsiųsti išsamų sprendimą Nr. BR6-4315538, kadangi NMA informaciniame portale patalpintas tik minėto sprendimo išrašas.

NMA 2021 m. kovo 31 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-467 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, kuriame nurodė, jog dėl neteisingo deklaravimo nustatyta, kad pareiškėjai turėjo būti išmokėta mažesnė paramos suma, todėl pareiškėjai susidarė bendra 4 725,58 Eur grąžintina tiesioginių ir kompensacinių išmokų suma, kurią pareiškėja privalo grąžinti NMA.

NMA 2021 m. balandžio 1 d. pateikė atsakymą į Prašymą Nr. BR6-1922 „Dėl atsakymo į prašymą ir sprendimo pateikimo“, kuriuo pareiškėjai buvo pateiktas išsamus sprendimas Nr. BR6-4315538 bei atsakyta į jos prašyme nurodytus argumentus.

Pareiškėja Sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia tuo, kad NMA neteisingai aiškino teismų sprendimus, kadangi turėjo būti taikomas lex retro non agit (paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios) principas. Taip pat pareiškėja teigia, jog NMA pažeidė Sprendimo priėmimo procedūrą. Taigi, nagrinėjamoje administracinėje byloje svarbu nustatyti ar NMA pagrįstai nurodė, jog pareiškėja neįrodė valdymo teisės į dalį deklaruotų plotų ir ar nebuvo pažeistos Sprendimo priėmimo procedūros.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. balandžio 11 d. iki 2021 m. balandžio 1 d.) ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gegužės 14 d. iki 2020 m. rugpjūčio 22 d.).

Taisyklių 83 punkte numatyta, jog gavusi informacijos (skundą, pranešimą ar kt.) apie pareiškėją iš sklypo (-ų) savininko (su nurodytu kadastriniu arba unikaliu numeriu) arba iš anoniminio asmens apie valstybinės žemės plotą dėl netiksliai ir (arba) neteisėtai einamaisiais arba praėjusiais metais deklaruotų plotų (t. y. plotų, kuriuos pareiškėjas deklaravo neturėdamas šių plotų teisėto valdymo teisės ir (arba) šiuose plotuose nevykdo žemės ūkio veiklos), Agentūra ją įvertina ir priima sprendimą dėl sankcijų taikymo (pagal reglamento (ES) Nr. 640/2014 II antraštinę dalį). Parama už šiuos plotus pareiškėjui mokama, o išmokėta parama nesusigrąžinama tik tuo atveju, jeigu Agentūra taisyklių 4.13.3 papunktyje nustatyta tvarka patikrina žemės ūkio veiklos vykdymo faktą nurodytuose plotuose, ir pareiškėjas pateikia šių plotų žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar panaudos pagrindais) patvirtinimo dokumentus. Jeigu deklaruoti plotai valdomi kelių bendraturčių (žemės sklypas valdomas pagal idealiąsias dalis) ir nėra notariškai patvirtinta ir įregistruota viešajame registre naudojimosi žemės sklypu tvarka, kartu su žemės dirbimo ir valdymo dokumentais pareiškėjas privalo pateikti rašytinius visų bendraturčių sutikimus, kuriuose būtų aiškiai išskirta valdoma žemės sklypo dalis. Agentūra, remdamasi žemės sklypo planu ir valdymo teisės pagrindimo dokumentais, rašytiniais bendraturčių sutikimais, nustato, ar pareiškėjas teisėtai deklaruoja minėtus plotus. Už paramai deklaruotus plotus, kuriuose pareiškėjas neužsiėmė žemės ūkio veikla ir (arba) kuriuos deklaravo neturėdamas žemės valdymo teisės, taikomos nuostatos dėl neteisingo deklaravimo. MPŪV 34 punkte bei Taisyklių 89 punkte nustatyta, kad Agentūra turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą atlikusi administracinį patikrinimą ir (arba) patikrą vietoje tada, kai pareiškėjas nesilaikė paramos suteikimo ar paraiškoje numatytų reikalavimų, ar pažeidė paramos gavimo ir naudojimo sąlygas.

Taisyklių 3.19 papunktyje numatyta, kad neteisingas deklaravimas yra didesnio žemės ūkio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame vykdo žemės ir (arba) miškų ūkio veiklą, deklaravimas. Taip pat neteisingas deklaravimas apibrėžtas ir MPŪV taisyklių 3.2.8 papunktyje. Pagrindinė tiesioginė išmoka yra išmoka iš Europos Sąjungos biudžeto lėšų, pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą mokama pareiškėjui už deklaruotą plotą, atitinkantį paramos teikimo reikalavimus einamaisiais metais (Taisyklių 3.21 papunktis). Pagal Taisyklių 3.31 papunktį, Tiesioginė išmoka už plotą – pagal paraiškos duomenis ir patikrų rezultatus apskaičiuojama paramos suma už deklaruotas paramai gauti tinkamas žemės ūkio naudmenas, kurią, be pagrindinės tiesioginės išmokos, gali sudaryti žalinimo išmoka, išmoka jaunajam ūkininkui, išmoka už pirmuosius hektarus ir susietoji parama už plotą.

Su paraiškų administravimu susijusios Agentūros funkcijos nurodytos Taisyklių 75 punkte. Šių Taisyklių 75.4 papunktyje nustatyta, kad Agentūra, vadovaudamasi Europos Sąjungos teisės aktų ir kitų dokumentų nuostatomis, už neteisingai deklaruotą plotą pareiškėjams sumažina mokėtiną arba susigrąžina išmokėtą paramą. Pagal Taisyklių 75.6 papunktį, Agentūra administruoja paraiškas, informuoja pareiškėjus jų pasirinktu būdu apie paraiškos ar kitų dokumentų atmetimą, nurodydama tokio sprendimo priėmimo priežastis. Taisyklių 75.11 papunktyje nustatyta, kad Agentūra, baigusi administruoti paraišką, informaciją apie pareiškėjui apskaičiuotas išmokas bei pritaikytas sankcijas skelbia Portale, o jei pareiškėjas pateikė pageidavimą būti informuotas kitu būdu, Agentūra apie jam pritaikytas sankcijas jį taip pat informuoja vienu iš būdų, numatytų taisyklių 75.1 papunktyje. Informaciniame pranešime pareiškėjams administravimo metu nustatytos neatitiktys nedetalizuojamos, pateikiama tik rezultatų visuma.

Taigi, Taisyklių nuostatos patvirtina, kad parama pagal Paraišką gali būti mokama tik už teisėtai valdomą deklaruotą plotą, kuris atitinka paramos skyrimo kriterijus, o pagal 75.4 papunktį, NMA vadovaudamasi Europos Sąjungos teisės aktų ir kitų dokumentų nuostatomis, už neteisingai deklaruotą plotą pareiškėjams sumažina mokėtiną arba susigrąžina išmokėtą paramą.

Pareiškėja nurodė, kad NMA negalėjo padaryti išvados, jog pareiškėja nevaldė deklaruojamų žemės plotų, kadangi galutinis ir įsiteisėjęs sprendimas dėl neteisėtos 2007 m. spalio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N-43 nutraukimo, buvo priimtas 2020 m. spalio 6 d., todėl iki šio sprendimo priėmimo, pareiškėja teisėtai valdė deklaruojamus žemės plotus nuo sutarties nutraukimo momento.

Byloje esančia medžiaga nustatyta, jog ginčijamas sprendimas priimtas tuo pagrindu, kad pareiškėja neturėjo valdymo teisės į žemės sklypą (unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Aktualiais bei įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, jog Žemės sklypą 2007 m. spalio 4 d. dvidešimties metų laikotarpiui, t. y. iki 2027 m. spalio 3 d., išsinuomojo K. J. 2013 m. gruodžio 30 d. pareiškėja įsigijo iš valstybės Žemės sklypą, sudarydama Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. JS-13978. 2018 m. vasario 23 d. registruotu laišku pareiškėja išsiuntė ieškovui K. J. pranešimą, kuriame nurodė, kad nuo 2018 m. gegužės 24 d. nutraukia su juo sudarytą 2007 m. spalio 4 d. Žemės nuomos sutartį. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. vasario 4 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-776-419/2020 nuspręsta, kad pareiškėjos vienašališkas 2007 m. spalio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N-43 nutraukimas yra neteisėtas. Pareiškėja kartu su kitais dviem asmenimis 2020 m. kovo 5 d. pateikė apeliacinį skundą. Pareiškėja 2020 m. birželio 19 d., t. y. po neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo ir iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo, NMA pateikė Paraišką ir deklaravo laukus, kurie patenka į Žemės sklypą. 2020 m. spalio 6 d. Panevėžio apygardos teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-494-828/2020 ir atmetė pareiškėjos bei kitų dviejų asmenų apeliacinį skundą bei paliko galioti 2020 m. vasario 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų sprendimą, kuriame konstatuota, jog pareiškėja neteisėtai nutraukė 2007 m. spalio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N-43 su K. J.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju susidarė tokia teisinė situacija, kad Paraiškos teikimo metu įsiteisėjusiais teismo sprendimais dar nebuvo patvirtinta, jog pareiškėja neteisėtai nutraukė 2007 m. spalio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N-43, tačiau tuo metu buvo priimtas neįsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo buvo nuspręsta, kad pareiškėjos vienašališkas 2007 m. spalio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N-43 nutraukimas yra neteisėtas. Taigi, nors Paraiškos teikimo metu nebuvo įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo būtų pripažinta, jog pareiškėja vienašališkai nutraukė 2007 m. spalio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N-43, vis dėlto pareiškėja, teikdama paraišką NMA, prisiėmė riziką dėl galimų teisinių padarinių. Atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą ir apeliacinės instancijos teismui palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, neteisėtas 2007 m. spalio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N-43 nutraukimas buvo konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, o tai reiškia, jog pripažinus neteisėtą sutarties nutraukimą, pareiškėja negalėjo teisėtai įgyti valdymo teisės į deklaruotą plotą Žemės sklype ir tokiu pagrindu gauti paramą. Pažymėtina, kad konstatavus neteisėtą sutarties nutraukimą, sutartiniai teisiniai šalių santykiai tęsiasi ir sutartis laikytina nenutraukta ir galiojančia.

Pareiškėjos teiginiai dėl lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) principo pažeidimo ir išaiškinimo, jog galutinis ir įsiteisėjęs sprendimas buvo priimtas po Paraiškos pateikimo, todėl iki šio sprendimo pareiškėja teisėtai valdė deklaruojamus žemės plotus nuo nuomos sutarties nutraukimo momento, yra nepagrįsti, kadangi įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose padarytos išvados, jog pareiškėja dar 2018 m. gegužės 24 d. neteisėtai nutraukė 2007 m. spalio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N-43, o tai reiškia, kad būtent nuo sutarties nutraukimo fakto, pareiškėja neteisėtai valdė Žemės sklypą. Taigi, pareiškėjos valdymo teisė negalėjo atsirasti neteisėtos sutarties nutraukimo pagrindu, todėl įsiteisėjus teismo sprendimui, susidarė tiek faktinis, tiek juridinis pagrindas teigti, jog pareiškėja neturėjo valdymo teisės į dalį Paraiškoje deklaruotų plotų. Priešingas susiklosčiusios situacijos aiškinimas pažeistų esminį ir visuotinai demokratinės visuomenės bei teisinės valstybės pripažintą principą – ex iniuria non oritur ius (iš neteisės negali atsirasti teisė).

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, NMA pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja neturėjo (neįrodė) valdymo teisės į dalį Paraiškoje deklaruotų plotų ir todėl pagrįstai priėjo prie išvados, jog pareiškėja deklaravo didesnį plotą, negu ji valdo. Nustačius deklaruotą didesnį plotą, negu pareiškėja valdo, NMA pagrįstai priėmė sprendimą dėl reikalavimo grąžinti dalį išmokėtos paramos.

Pareiškėja nurodė, jog NMA Sprendimo priėmimo procedūrų metu, pažeidė gero administravimo principą, kadangi buvo pažeisti pareiškėjos teisėti interesai turėti atstovą, būti išklausytai prieš taikant bet kokią individualią pareiškėjai nepalankią priemonę, pareiškėja negalėjo pareikšti prašymus ir nušalinimus bei kt.

Pareiškėjos teisė į gerą administravimą įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 41 straipsnyje, kuriame numatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Ši teisė apima kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktas); kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo byla, laikantis teisėto konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo (Chartijos 41 straipsnio 2 dalies b punktas); administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus (Chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punktas). Chartijos 42 straipsnyje įtvirtinta, jog kiekvienas Sąjungos pilietis ir kiekvienas fizinis asmuo, kuris gyvena bet kurioje valstybėje narėje, ar juridinis asmuo, kurio registruota buveinė yra valstybėje narėje, turi teisę susipažinti su Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų bet kurios formos dokumentais.

Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, gero administravimo (atsakingo valdymo) principas apima asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą (žr., pvz., 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-2112/2012). Asmenys, atlikdami atitinkamus veiksmus ir siekdami tam tikrų veiksmų įgyvendinimo, viliasi, kad įgaliotos valdžios institucijos veiks įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, kad tinkamai bus vykdomos teisės aktuose numatytos procedūros (žr., pvz., 2015 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-616-858/2015). Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (žr., pvz., 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą, valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015; išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015 ir kt.).

Sutiktina su NMA pozicija, kad jokiuose teisės aktuose nėra įtvirtintas imperatyvus reikalavimas NMA priimant sprendimus į šį procesą kviesti ir pareiškėjus, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Taisyklių 75.1 papunktis numato, jog NMA skelbia informaciją Portale, praneša pareiškėjams vienu iš būdų, kuriuo pareiškėjas sutiko būti papildomai informuotas: neregistruotu laišku, elektroniniu paštu arba trumpąja žinute mobiliuoju telefonu, taip pat savivaldybėms apie paraiškose ar kituose dokumentuose nustatytas klaidas ar neatitikimus, kai nustatoma: neteisingas deklaravimas, deklaruotų plotų persidengimas, paraiškos duomenų neatitiktis (nesutampa bendrieji duomenys ir pan.), neteisingų pareiškėjo banko sąskaitos duomenų pateikimas ir kitos deklaravimo klaidos. Pagal Taisyklių 75.2 papunktį, NMA apie patikros vietoje nustatytus neatitikimus ir klaidas pareiškėjus informuoja Portale, elektroniniu paštu arba neregistruotu laišku siųsdama informaciją apie patikrą vietoje arba nuotolinę patikrą;

Nustatyta, kad NMA prieš priimdama Sprendimą, neinformavo pareiškėjos apie neteisingą deklaravimą ir galimybę pateikti Žemės sklypo valdymo teisę įrodančius dokumentus. Iš esmės remiantis anksčiau nurodytu reglamentavimu, NMA nustačius, jog pareiškėja neteisingai deklaravo plotus, ji kaip viešojo administravimo subjektas privalėjo kreiptis į pareiškėją ir suteikti jai teisę pateikti paaiškinimus, t. y. būti išklausytai. Tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste, NMA neinformavus pareiškėjos apie deklaravimo klaidą, nebuvo padarytas esminis procedūrinis pažeidimas. Teismo įsitikinimu, NMA padarė neesminį procedūrinį pažeidimą, kuris nedaro įtakos Sprendimo pagrįstumui. Be to, nustatyta, kad pareiškėja savo iniciatyva nesikreipė į NMA ir neteikė jokios informacijos apie netinkamą deklaravimą. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėja būtų galėjusi įrodyti valdymo teisę į Žemės sklypą ir taip ištaisyti neteisingą ploto deklaravimą.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Agentūra tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, nepadarė esminių procedūrinių pažeidimu ir todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Proceso šalys procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo įsitikinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų nepasisakytina. Pabrėžiama, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos R. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Tomas BlisntrubisBeata MartišienėGediminas Užubalis