Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-494-828/2020

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-10-06
Bylos Nr.: e2A-494-828/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-39-3-00031-2018-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Nijolė Danguolė Smetonienė, Vygintas Mažuika, Eigirdas Činka
Atsakovas: R. D., T. D., S. V.
Ieškovas: K. J.
Trečiasis asmuo: Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Civilinė byla Nr. e2A-494-828/2020Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00031-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 6 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nijolės Danguolės Smetonienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. D., T. D. ir S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. J. ieškinį atsakovams R. D., T. D., S. V. dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas K. J. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti atsakovės R. D. vienašališką 2007-10-04 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N-43 nutraukimą neteisėtu, nustatyti, kad 2007-10-04 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N-43 tebegalioja ir įpareigoti atsakovę R. D. vykdyti šią sutartį, priteisti solidariai iš atsakovų R. D. ir S. V. 420 Eur turtinės žalos už 2017 metais neteisėtais veiksmais sunaikintus 2,40 ha pasėlius (rugius) bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyrius 2007-10-04 Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N-43 išnuomojo ieškovui K. J. 27,75 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas išnuomotas 20 metų, t. y. galioja iki 2027 metų. Išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis - žemės ūkio paskirties žemė. Nuomos sutartis nuo 2007-10-09 yra įregistruota Nekilnojamojo turto viešame registre. 2012 m. spalio 15 d. buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, po kurių buvo nustatytas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 28,2056 ha. NŽT Šalčininkų skyriaus vedėjo 2012-05-15 įsakymu Nr. 43V(-(14.43.2.)-549 K. J. nuomojamas žemės sklypas buvo parduotas R. D., 2013-12-30 pasirašyta pirkimo - pardavimo sutartis Nr. JS-13978, kuri 2014-01-06 buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. R. D. perėmė valstybinės žemės sklypo nuomotojo teises ir pareigas, todėl žemės nuomos sutartis galioja R. D. kaip naujajam žemės sklypo savininkui iki 2027-10-03.

3. Nesutiko su atsakovės R. D. pretenzijomis, kad jis ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nemokėjo, ko pasekoje nutraukė žemės nuomos sutartį. Ieškovas mokėjo žemės nuomos mokestį, kartais ir vėluodamas. 2017-08-29 atsakovė R. D. uždarė savo banko sąskaitą, o apie kitą sąskaitos numerį ieškovo neinformavo, į prašymus nurodyti banko sąskaitą atsakovė nereagavo.

4. 2017 m. birželio 7 d. apie 10.30 val. ieškovo akivaizdoje į jo nuomojamą, dirbamą ir deklaruotą žemės plotą, esantį 28.2056 ha žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko atsakovas S. V. su traktoriumi, atsakovės R. D. prašymu, bei piktybiškai sulėkščiavo lauką, kuriame buvo auginami ieškovo žieminiai rugiai. Sulėkščiuotas lauko plotas apie 2,40 ha. Tokiu būdu ieškovui buvo padaryta 420 Eur žala, nes planuotas vidutinis derlius 2017 metais, žieminiai rugiai II klasė, vidutiniškai iš 2,40 ha ploto gautų 4 tonas rugių x 105 Eur už vieną toną.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2020 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino atsakovės R. D. vienašališką 2007-10-04 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N-43 nutraukimą neteisėtu; priteisė solidariai iš atsakovų R. D. ir S. V. 420 Eur turtinės žalos bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą 420 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018-01-29, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nutraukė bylą dalyje dėl ieškovo reikalavimo nustatyti, kad 2007-10-04 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N-43 tebegalioja ir įpareigoti atsakovę R. D. vykdyti šią sutartį. Priteisė iš atsakovės R. D. 122,50 Eur žyminio mokesčio ir 1115,50 Eur advokato pagalbos išlaidų ieškovo K. J. naudai. Priteisė iš atsakovo T. D. 37,50 Eur žyminio mokesčio ir 278,88 Eur advokato pagalbos išlaidų ieškovo K. J. naudai. Priteisė iš atsakovo S. V. 10 Eur žyminio mokesčio ir 278,88 Eur advokato pagalbos išlaidų ieškovo K. J. naudai. Grąžino ieškovui K. J. 75 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2018-01-17, dokumento Nr. 674.

6. Teismas nustatė, kad ieškovas K. J. iki 2027-10-03, išsinuomojo 27,75 ha bendro ploto valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N-43 buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. 2013-12-30 R. D. įsigijo iš valstybės minėtą žemės sklypą, sudarydama Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. JS-13978. 2014-11-18 ieškovas į atsakovės banko sąskaitą pervedė 622,50 Lt (180,29 Eur) žemės nuomos mokesčio. 2016-04-23 pervedė 180,29 Eur žemės nuomos mokesčio. 2016-11-30 – 180,29 Eur žemės nuomos mokesčio. 2017-11-14 pervedė 180,29 Eur žemės nuomos mokesčio už 2017 metus. 2017-08-29 atsakovė R. D. uždarė AB Swedbank turėtą banko sąskaitą. 2016-11-16 atsakovė nusiuntė ieškovui žemės nuomos mokesčio deklaraciją už 2016 metus, nurodydama sumokėti 1 665 Eur dydžio žemės nuomos mokestį iki 2016-11-30. Taip pat nurodyta, kad laiku nesumokėjus žemės nuomos mokesčio, Nuomos sutartis bus nutraukta dėl esminių sutarties pažeidimų. Kartu su deklaracija pateikta 2016-11-01 Privačios žemės nuomos sutartis, pakeičianti iki tol galiojusią nuomos sutartį. Sutartyje nurodytas žemės nuomos mokesčio dydis – 2 160 Eur.

7. Taip pat nustatė, kad 2017-06-15 VĮ Registrų centras atsisakė išregistruoti Nuomos sutarties faktą, atsakovei R. D. nepateikus šį faktą patvirtinančių įrodymų. 2017-06-27 R. D. kreipėsi į NŽT, prašydama nutraukti su ieškovu K. J. sudarytą Nuomos sutartį. NŽT atsisakė tenkinti atsakovės prašymą, paaiškindama, kad žemės sklypo nuomotojo teisės ir pareigos pagal 2013-12-30 valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį perėjo R. D..

8. 2018-02-23 registruotu laišku atsakovė R. D. išsiuntė ieškovui K. J. pranešimą, kuriame nurodė, kad nuo 2018-05-24 nutraukia su K. J. sudarytą 2007-10-04 Žemės nuomos sutartį dėl nuomininko padarytų esminių sutarties pažeidimų: nuomininkas nesumokėjo nuomos mokesčio už 2015 ir 2017 metus ilgiau kaip tris mėnesius. Už 2016 metus nuomininko sumokėta 180,29 Eur suma neatitinka žemės nuomos mokesčio dydžio, apskaičiuojamo savivaldybės tarybos 2011-06-30 sprendimu nustatytą tarifą – 1,5 procento padauginus iš VĮ Registrų centras skelbiamos sklypo vidutinės rinkos vertės 2016 metais pagal verčių žemėlapius – 18 000 Eur (1,5 proc. x 18 000 Eur = 270 Eur). Taip pat nuomininkas nepasirašė naujos Nuomos sutarties redakcijos ir tuo nesilaiko šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareigos, nustatytos CK 6.38 straipsnio 3 dalyje bei 6.200 straipsnio 2 dalyje.

9. Teismas sprendė, kad atsakovė R. D. 2013-12-30 įsigijusi valstybinės žemės sklypą, kuris jo pirkimo - pardavimo metu buvo iki 2027-10-03 išnuomotas ieškovui K. J., perėmė iš valstybės šio žemės sklypo nuomotojo teises ir pareigas, kadangi sklypo nuomos sutartis buvo įregistruota viešajame registre ir apie sudarytą Nuomos sutartį atsakovei buvo žinoma. Todėl atsakovei galioja visos 2007-10-04 Valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygos. Nuomos sutarties 9 punkte nurodyta, kad nominali žemės sklypo vertė yra 22 467 Lt (6 506,89 Eur). Nuomotojas turi teisę kas 3 metus Žemės įvertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-02-24 nutarimu Nr. 205, nustatyta tvarka perskaičiuoti išnuomoto be aukciono žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. Nuomos sutarties 10-11 punktuose nustatyta, kad žemės nuomos mokesčio dydis, jo mokėjimo terminai ir sąlygos nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka.

10. 2011-06-30 Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-119 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų, termino ir lengvatų“ fizinių asmenų žemei nustatytas 1,5 proc. žemės vertės tarifas (1.3 punktas), o valstybinės žemės nuomos mokestį fiziniai bei juridiniai asmenys privalo sumokėti iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos (5.1 punktas). Teismas sprendė, kad atsakovei 2013-12-30 pirkimo - pardavimo sutartimi įgijus nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ieškovas įgijo pareigą žemės nuomos mokestį už 2014 ir vėlesnius metus mokėti žemės sklypo savininkei – atsakovei R. D.. Ieškovas K. J., privalėdamas mokėti žemės nuomos mokestį iki kalendorinių metų lapkričio 15 d., žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminą už 2015 metus praleido 5 mėnesius ir 10 dienų, už 2016 metus – 15 dienų. Už 2017 metus ieškovas žemės nuomos mokestį buvo pervedęs laiku, tačiau dėl uždarytos banko sąskaitos mokėjimas jam buvo grąžintas. Teismas pažymėjo, kad ieškovui mokant žemės nuomos mokestį už 2017 metus Nuomos sutartis nebuvo pasibaigusi ir galiojo. Net ir atsakovei grąžinus sumokėtą žemės nuomos mokestį ieškovui 2018-04-01, Nuomos sutartis nebuvo nutraukta, kadangi atsakovė R. D. buvo įspėjusi ieškovą apie sutarties nutraukimą nuo 2018-05-24. Atsakovė R. D. kaip žemės sklypo nuomotoja, vadovaujantis 2002-11-19 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.5 punktu, turi pareigą kiekvienais metais apskaičiuoti žemės nuomos mokestį, pateikdama žemės nuomininkui žemės nuomos mokesčio deklaraciją. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad būtų apskaičiavusi žemės nuomos mokesčio dydį už 2017 metus ir būtų pateikusi ieškovui šią deklaraciją, kurioje būtų nurodyti ir atsakovės banko sąskaitos rekvizitai, į kurią ieškovas turėtų pervesti numatyto dydžio mokestį. Atsakovės argumentą, kad ieškovui buvo žinomas naujos atsakovės banko sąskaitos, esančios AB Luminor banke, numeris nelaikė svariu, kadangi žemės nuomos mokestis už 2016 metus buvo sumokėtas į senąją banko sąskaitą, o duomenų, kad nuomos mokestį už 2017 metus ieškovas turėtų mokėti į kitą sąskaitą jis neturėjo. Ieškovas, būdamas žemės nuomininku neprivalo žinoti visų galimų žemės sklypo savininko turimų banko sąskaitų numerių. Žemės sklypo savininkui aktualios sąskaitos rekvizitus nuomininkui turi pranešti pats sklypo savininkas. To nepadaręs, neturi teisės nepriimti pavėluoto prievolės įvykdymo, kadangi prievolę teisės aktų nustatytais terminais sumokėti žemės nuomos mokestį nuomininkas negalėjo įvykdyti laiku dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių.

11. Teismas sprendė, kad ilgiau kaip tris mėnesius žemės nuomos mokesčio ieškovas nebuvo sumokėjęs tik vieną kartą, nuomos sutarties galiojimo metu, nors ir ne visada laiku, bet yra visiškai sumokėjęs žemės nuomos mokestį už 2015 – 2017 metus, todėl nelaikė, kad ieškovas iš esmės pažeidė nuomos sutartį.

12. Atsakovės ketinimas pakeisti 2007-10-04 valstybinės žemės nuomos sutarties nuostatas nauja Privačios žemės nuomos sutartimi niekaip neįpareigoja ieškovo šios sutarties sudaryti, kadangi sudaryti šią sutartį ar ne sprendžia išimtinai ieškovas. Tuo labiau, kad nepasirašius atsakovės siūlomos sutarties, lieka galioti 2007-10-04 su valstybe sudaryta nuomos sutartis. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad būtų pasinaudojusi teise perskaičiuoti nuomos mokesčio dydį ir būtų informavusi apie tai ieškovą, todėl nelaikė, kad ieškovas sumokėjo mažesnį nei nustatyta žemės nuomos mokestį.

13. Teismas sprendė, kad ieškovo padaryti 2007-10-04 valstybinės žemės nuomos sutarties pažeidimai vėluojant sumokėti žemės nuomos mokestį nėra esminiai, nesutikimas pasirašyti Privačios žemės nuomos sutartį nelaikė ginčo nuomos sutarties pažeidimu, todėl atsakovės R. D. vienašališką sutarties nutraukimą pripažino neteisėtu, kadangi sutartis nutraukta nesant tam teisinio pagrindo.

14. Teismas ieškinio reikalavimą nustatyti, kad 2007-10-04 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N-43 tebegalioja ir įpareigoti atsakovę R. D. vykdyti šią sutartį laikė pertekliniu, todėl bylą dėl šio reikalavimo nutraukė.

15. Teismas nustatė, kad 2017-06-07 atsakovas S. V. dukros R. D. nurodymu sulėkščiavo ieškovui išnuomotame žemės sklype pasėtus žieminius rugius. 2017-04-05 atsakovė R. D. ir atsakovas T. D. buvo sudarę ieškovui išnuomoto žemės sklypo panaudos sutartį, nors šio žemės sklypo Nuomos sutartis tuo metu nebuvo pasibaigusi ar nutraukta. 2019-10-07 Vilniaus apygardos teismo nutartimi 2017-04-05 panaudos sutartis, sudaryta tarp atsakovų R. D. ir T. D. buvo pripažinta negaliojančia. Todėl galiojant nuomos sutarčiai su ieškovu, atsakovė savavališkai neturėjo teisės imtis jokių veiksmų dėl ieškovui priklausančio rugių derliaus nuėmimo ar lauko sulėkščiavimo. Pripažino, kad atsakovė R. D. bendrais veiksmais su atsakovu S. V. neteisėtai sunaikino 2,40 ha pasėlių (žieminių rugių).

16. Teismas sprendė, kad ieškovo apskaičiuota žala atitinka protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, atsakovai neįrodė, kad ieškovas būtų patyręs mažesnę žalą ar jos visai nepatyrė, todėl priteisė solidariai iš atsakovų R. D. ir S. V. 420 Eur turtinės žalos ieškovo K. J. naudai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17. Apeliaciniu skundu atsakovai R. D., T. D. ir S. V. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. vasario 4 d. sprendimo dalį, kurioje tenkinti ieškovo reikalavimai pripažinti 2007-10-04 valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu bei priteisti solidariai iš atsakovų R. D. ir S. V. 420 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5% procesines palūkanas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo atsakovų naudai visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

18. Nurodo, kad, pirmosios instancijos teismas esmingai pažeidė CK 6.63 str. 1 d. 1 p., 6.205 str., 6.217 str. 1 d., 6.564 str. 1 d. 2 p., 2 d. ir CPK 185 str. 1 d. nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Teigia, kad žemės nuomos mokesčio nemokėjimas yra esminis sutarties pažeidimas, o teisė nuomotojui CK 6.564 str. 1 d. 2 p. pagrindu nutraukti žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį prieš terminą atsiranda jeigu nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo nustatyto termino nesumokėjo nuomos mokesčio; apie sutarties nutraukimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš tris mėnesius. Atsakovės R. D. 2018-02-23 pranešimo apie žemės nuomos sutarties nutraukimą pateikimo metu ieškovas buvo ilgiau kaip tris mėnesius nesumokėjęs jai žemės nuomos mokesčio už 2017 metus, šį mokestį atsakovei pervedė tik 2018-03-29. Todėl ieškovas padarė esminį sutarties pažeidimą, kas suteikia teisę atsakovei nutraukti nuomos sutartį.

19. Mano, kad teismas suformavo ydingą precedentą, kuomet nuomininkas iš esmės gali nemokėti žemės nuomos mokesčio, o nuomotojui CK 6.564 str. 1 d. 2 p., 2 d. pagrindais raštu pranešus apie sutarties nutraukimą prieš tris mėnesius, nuomininkas, per tuos tris mėnesius iki sutarties nutraukimo įsigaliojimo sumokėjęs visą pradelstą nuomos mokestį, gali inicijuoti bei automatiškai laimėti bylą dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Ieškovas turėjo ne tik pareigą laiku (t.y. iki kiekvienų einamųjų metų lapkričio 15 d.) sumokėti nuomos mokestį, bet ir pareigą sumokėti pilną mokesčio sumą, nes netinkamas sutarties įvykdymas taip pat laikomas sutarties neįvykdymu (CK 6.63 str. 1 d. 1 p., 6.205 str.). Apskaičiuodamas žemės nuomos mokestį ieškovas 2015-2017 m. laikotarpiu nepagrįstai skaičiavo sklypo vertę kaip nekintantį 12.019 Eur dydį. Iš tikrųjų, sklypo vertė 12.019 Eur buvo 2014 metais, tuo tarpu kiekvienais sekančiais metais vertė kilo ir 2018 metų duomenimis sudaro 20.400 Eur. Pagal atitinkamų metų vertes buvo skaičiuojami sklypo nuomos mokesčiai, tačiau ieškovas 2015-2017 metais jų tinkamai, pilnai ir laiku nemokėjo. Atsakovė elgėsi sąžiningai, bandė tartis su ieškovu dėl nuomos sutarties kainos ir vykdymo, tačiau ieškovas visiškai nebendradarbiavo, nesidomėjo sklypo verte, vėlavo mokėti nuomos mokestį, nemokėjo net minimalaus nuomos mokesčio, todėl atsakovė pagrįstai nuomos sutartį nutraukė.

20. Teismas neteisingai konstatavo, kad ieškovas žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminą už 2016 metus praleido tik 15 dienų, kai iš tikrųjų tinkamai pagal sklypo vertę 2016 m. perskaičiuoto dydžio nuomos mokesčio už 2016 metus (258 Eur) ieškovas nėra sumokėjęs iki šiol, o netinkamas sutarties įvykdymas taip pat laikomas sutarties neįvykdymu (CK 6.63 str. 1 d. 1 p., 6.205 str.). Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsižvelgiant į pasikeitusią sklypo vertę atsakovė turėjo pareigą informuoti ieškovą apie pasikeitusį nuomos mokestį, tačiau šios pareigos neįvykdymas nereiškia, kad ieškovas atleidžiamas nuo pareigos sumokėti tinkamo dydžio žemės nuomos mokestį, tą pripažino ir pirmosios instancijos teismas sprendime. Teismas neįvertino reikšmingos aplinkybės, kad ieškovas savo elgesiu pats pripažino, jog turi pareigą kasmet perskaičiuoti žemės nuomos mokestį ir žino kaip tai padaryti, nes 2012 ir 2013 metais ieškovas tuometiniam nuomotojui (valstybei) sumokėjo po 89,06 Eur kasmet, o 2014 metais be jokio atskiro susitarimo ar atsakovės pranešimo naujajai nuomotojai atsakovei R. D. mokėjo jau 180,29 Eur. Taigi savo elgesiu ieškovas patvirtino, jog žinojo, kad nuomos mokestis turi būti perskaičiuojamas pagal pakitusią sklypo vertę ir ieškovas pats tą turi padaryti be jokio atskiro raginimo ir pranešimo. Ieškovo išsakyta pozicija, kad jis už 2015 m. sumokėjo 180,29 Eur žemės nuomos mokestį, tačiau sumokėjo pavėluotai dėl neapsižiūrėjimo, ir dėl to atsakovė negali šiuo pagrindu vadovautis nutraukdama nuomos sutartį, yra visiškai nepagrįsta ir atmestina. Bet kuris vienas iš ieškovo padarytų pažeidimų, pvz., nuomos mokesčio už 2015 metus nesumokėjimas (vėlavimas sumokėti daugiau nei 3 mėn., pilnos kainos nesumokėjimas) yra esminis sutarties pažeidimas ir sudaro pakankamą pagrindą atsakovei inicijuoti sutarties nutraukimą (CK 6.564 str. 1 d. 2 p., 2 d.). Be to, atsakovė nuomos sutartį nutraukė ne tik dėl to, kad ieškovas pavėlavo daugiau nei 3 mėnesius sumokėti nuomos mokestį už 2015 metus. Atsakovė nuomos sutartį nutraukė taip pat ir dėl 2016 m. ir 2017 m. nuomos mokesčio mokėjimo esminių pažeidimų, t. y. dėl sistemingo ir ilgalaikio ieškovo prievolių nevykdymo, piktybiško elgesio ir nebendradarbiavimo. Tarp šalių susiklosčiusi nuomos sutarties vykdymo praktika leidžia daryti išvadą, kad ieškovas turėjo savarankiškai perskaičiuoti nuomos mokestį, o atsakovė R. D. neprivalėjo atskirai informuoti ieškovo apie žemės nuomos mokesčio perskaičiavimą. Todėl ieškovo pozicija, kad vėlesniais metais R. D. neva privalėjo jį informuoti apie pasikeitusį nuomos mokesčio dydį, yra nepagrįsta. Matyti, kad 2015-2017 metais ieškovas nesielgė atidžiai ir rūpestingai. Netinkamo (per mažo) dydžio nuomos kainos sumokėjimas taip pat sudaro CK 6.564 str. 1 d. 2 p. nurodyto esminio sutarties pažeidimo sudėtį (žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka), ir dėl to R. D. pagrįstai ir laikydamasi CK 6.564 str. 2 d. nustatytų terminų nutraukė nuomos sutartį su ieškovu. Nuomos sutarties nutraukimo teisėtumą patvirtina ir faktas, kad VĮ Registrų centras sutiko su atsakove ir išregistravo juridinį faktą apie nuomos sutartį iš Nekilnojamojo turto registro. Net jeigu hipotetiškai laikyti, kad R. D. perskaičiuoti žemės nuomos mokestį galėjo tik po trijų metų 2017 metais ir kad už 2014-2016 metus nuomos mokestis buvo 180,29 Eur per metus, tai nepaneigia fakto, kad ieškovas 3 kartus vėlavo sumokėti žemės nuomos mokestį, tame tarpe 2 kartus vėlavo sumokėti žemės nuomos mokestį daugiau nei 3 mėnesius (metinis žemės nuomos mokestis privalėjo būti sumokėtas iki einamųjų metų lapkričio 15 d.), kas sudaro nepaneigiamą pagrindą ir teisę atsakovei nutraukti nuomos sutartį pagal CK 6.564 str. 1 d. 2 p. dėl esminio sutarties pažeidimo.

21. Taip pat pažymi, kad atsakovė byloje aiškiai pagrindė, kad buvo informavusi ieškovą apie savo banko sąskaitos pasikeitimą. Ieškovas šių aplinkybių niekaip nepaneigė ir net pats pripažino, kad gavo atsakovės pranešimus su pasikeitusiu sąskaitos numeriu, tačiau dėl neapsižiūrėjimo ir buhalterės klaidos nuomos mokestį bandė pervesti į atsakovės uždarytą banko sąskaitą. Todėl visiškai nepagrįstais laikytini ieškovo teiginiai, kad nuomos mokesčio už 2017 metus jis nesumokėjo, nes atsakovė uždarė sąskaitą banke AB Swedbank ir neinformavo ieškovo apie sąskaitos uždarymą bei nenurodė naujos banko sąskaitos. Atsakovė, bandydama gražiuoju susitarti su ieškovu dėl nuomos sutarties vykdymo, dar su 2016-11-01 raštu ieškovui siųstuose žemės nuomos mokesčio deklaracijoje ir privačios žemės nuomos sutarties projekte nurodė kitą banko sąskaitą AB DNB banke, į kurią pageidavo gauti mokėjimus. Ieškovas pats buvo neatidus ir nerūpestingas, mokestį pervesdamas į uždarytą atsakovės banko sąskaitą, todėl ir visos iš to kylančios neigiamos teisinės pasekmės tenka ieškovui. Teismas šių aplinkybių pakankamai neįvertino, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, neva žemės mokestį už 2017 m. ieškovas pavėlavo sumokėti dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių.

22. Teismas padarė visiškai nepagrįstas ir byloje esančių įrodymų neatitinkančias išvadas, neva „Akivaizdu, kad ilgiau kaip tris mėnesius žemės nuomos mokesčio ieškovas nebuvo sumokėjęs tik vieną kartą, Nuomos sutarties galiojimo metu, nors ir ne visada laiku, bet yra visiškai sumokėjęs žemės nuomos mokestį už 2015 – 2017 metus, tad laikyti, kad ieškovas iš esmės pažeidė Nuomos sutartį nėra teisinio pagrindo“. Ieškovas apskritai vėlavo sumokėti žemės nuomos mokestį daugiau nei tris mėnesius už 2015 m. ir 2017 m., o taip pat, už 2015, 2016 ir 2017 metus taip pat negali būti laikomas sumokėjęs nuomos mokestį laiku, nes sumokėtos nepilnos, perskaičiuotos sklypo vertės neatitinkančios sumos. Teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, susijusias su atsakovo 2015-2017 m. vėlavimais sumokėti nuomos mokestį, netinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes, patvirtinančias, kas buvo atsakingas už žemės nuomos mokesčio mokėjimų vėlavimus, neanalizavo CK 6.217 str. 2 d. įtvirtintų sutarties pažeidimo pripažinimo esminiu kriterijų. R. D. nuomos sutartį nutraukė laikydamasi CK 6.564 str. 2 d. nustatytų terminų ir procedūrų – t.y. prieš tris mėnesius raštu įspėjo ieškovą apie nuomos sutarties nutraukimą. Todėl nėra jokio pagrindo nuomos sutarties nutraukimą laikyti neteisėtu.

23. Pažymi, jog atsakovė niekada nenurodė, kad esminiu sutarties pažeidimu laiko konkrečiai ieškovo nesutikimą pasirašyti naują sutartį. Atsakovės 2016-11-01 sutarties projektu išreikštas interesas, kad žemės nuomos kaina būtų padidinta, nėra nesąžiningas, neprotingas ar nelogiškas, nepatvirtina jokių neteisėtų ar nesąžiningų atsakovės veiksmų, kurie galėtų būti vertinami jos nenaudai sprendžiant dėl nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo. Atsakovė dėjo pastangas susitarti su ieškovu dėl rinkos kainas atitinkančio žemės nuomos mokesčio. Tuo tarpu ieškovas ne tik sistemingai pažeidinėjo nuomos sutartį (laiku ir tinkamai nemokėjo nuomos mokesčio), bet ir visiškai nebendradarbiavo su atsakove, nedėjo jokių pastangų susitarti su atsakove dėl abiems šalims priimtinų žemės nuomos sąlygų. Dėl šių priežasčių tarp šalių išsivystė konfliktas, kuris, nenutraukus nuomos sutarties, ateityje, tikėtina, tik gilėtų. Esant šioms aplinkybėms, negalima versti atsakovės toliau privalomai likti sutartiniuose santykiuose su kita šalimi, kuri esmingai ir sistemingai pažeidinėja sutartį, elgiasi piktybiškai. Tai prieštarautų tiek sutarties laisvės principui (CK 6.156 str. 2 d.), tiek teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, pažeistų šalių interesų pusiausvyrą. Ieškovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kad nuomos sutarties nutraukimas sukeltų jam neproporcingus nuostolius ar kad apskirtai sukeltų kokius nors nuostolius (CPK 178 str.). Šių reikšmingų bylos aplinkybių pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai neįvertino ir ginčą išsprendė formaliai, pažeisdamas civilinio proceso principą kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.).

24. Nesutinka su teismo priteistu žalos atlyginimu, kadangi teismas neatsižvelgė į atsakovų byloje nuosekliai pateiktus paaiškinimus, jog dėl ieškovo nesąžiningo ir neteisėto elgesio (ieškovas nevykdė savo pareigos laiku ir tinkamai mokėti žemės nuomos mokestį, nenorėjo tartis su atsakove dėl žemės nuomos rinkos kainas atitinkančio žemės nuomos mokesčio mokėjimo, nebendradarbiavo su atsakove) atsakovai pagrįstai manė, kad ieškovas savo veiksmais atsisako nuo nuomos sutarties vykdymo ir ateityje jos nevykdys. Be to, ieškovo minimas žieminių rugių pasėlis atsakovės sklype po žiemos ir pavasario buvo smarkiai išbrinkęs, todėl pasėlis buvo bevertis. Be to, ieškovas, žinodamas apie savo išbrinkusių žieminių rugių pasėlio bevertiškumą, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus darbuotojams apžiūrint sulėkščiuotą lauką, netgi neprašė apskaičiuoti pasėliui padarytos žalos. Jokių įrodymų apie žalos patyrimą, žalos apskaičiavimo pagrįstumą ir pan. ieškovas apskritai nėra pateikęs į bylą (CPK 178 str.).

25. Pirmosios instancijos teismas byloje taip pat neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas byloje patyrė iš viso 2.231 Eur advokato pagalbos išlaidų, ieškovas teikė keturis reikalavimus, trys iš kurių yra patenkinti, o vienas paliktas nenagrinėtas, todėl teismas iš atsakovų ieškovui priteisė 1.673,25 Eur advokato pagalbos išlaidų. Atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo teismas nesprendė ir atsakovams nepriteisė net dalies jų patirtų išlaidų. Mano, kad iš viso ieškovo reikalavimų buvo 6, o teismai patenkino tik 50% (tris iš šešių) ieškovo reikalavimų, o ne 75% (tris iš keturių), kaip nurodyta sprendime. Teismas taip pat turėjo priteisti iš ieškovo atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (juo labiau, kad atmesta reikšminga dalis (net ½) ieškovo reikalavimų), tačiau to nepadarė. Teismas nenurodė jokių argumentų, kurie sudarytų pagrindą teismui nukrypti nuo CPK 93 str. 2 d. taisyklės.

Atsiliepimas

26. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas K. J. prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ginčą, atsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo 2019-10-07 nutartyje išdėstytus nurodymus, dėl kurių Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018-09-20 sprendimo dalis buvo panaikinta ir perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas priėmė ieškovo patikslintą ieškinį bei išsamiai išsiaiškino bylos faktines aplinkybes, todėl mano, jog teismo sprendimas priimtas atsižvelgiant į visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, tinkamai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, vadovaujantis teisės aktuose įtvirtintu reglamentavimu ir nenukrypstant nuo aktualios teismų praktikos.

27. Pažymi, kad ieškovas žemės nuomos mokesčio už 2017 metus nesumokėjo atsakovei R. D. ilgiau kaip 3 mėnesius būtent dėl atsakovės veiksmų, nes ji 2017-08-29 savo sąskaitą banke AB Swedbank uždarė ir apie tai neinformavo ieškovo bei nenurodė savo naujos banko sąskaitos į kurį pageidautų, kad būtų jai pervedamas žemės nuomos mokestis. Tokiu būdu atsakovė dirbtinai sudarė ieškovui kliūtį įvykdyti sutartinius įsipareigojimus ir pervesti žemės nuomos mokestį į jos banko sąskaitą. Ieškovas gavęs atsakovės 2018-02-23 pranešimą, 2018-03-21 raštu paprašė atsakovės nurodyti banko sąskaitą į kurią galėtų pervesti žemės nuomos mokestį. R. D. 2018-03-29 elektroniniu laišku atsakė, kad 2018-02-23 pranešimu 2007-10-04 sklypo nuomos sutartis nutraukta ir neplanuoja atnaujinti sutartinių įsipareigojimų. Tokie atsakovės R. D. veiksmai tik patvirtina, jos nenorą bendradarbiauti ir vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Ieškovas atliko visus nuo jo priklausančius veiksmus, kad žemės nuomos mokestis būtų sumokėtas. Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, jog ieškovas būdamas žemės nuomininku neprivalo žinoti visų galimų žemės sklypo savininko turimų banko sąskaitų numerių. Žemės sklypo savininkui aktualius sąskaitos rekvizitus nuomininkui turi pranešti pats sklypo savininkas. To nepadaręs, neturi teisės nepriimti pavėluoto prievolės įvykdymo, kadangi prievolę teisės aktų nustatytais terminais sumokėti žemės nuomos mokestį nuomininkas negalėjo įvykdyti laiku dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių.

28. Dėl šių priežasčių pirmos instancijos teismas teisingai pripažino, kad pažeidimas nebuvo esminis (6.217 str. 2 d.). Nebuvo nustatyta, kad ieškovas prievolės nevykdytų tyčia ar dėl didelio neatsargumo. Taip pat prievolės neįvykdymas laiku nedavė pagrindo atsakovei nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje. Pirmos instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pagal CK 6.217 str. 3 d. nuostatas, kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą. Atsakovė ne tik, kad nesuteikė ieškovui papildomo termino įvykdyti sutartį, bet dar specialiai pati trukdė ieškovui ją įvykdyti.

29. Atmestini yra atsakovų teiginiai, kad pirmos instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos naujausios kasacinio teismo praktikos bei suformavo ydingą precedentą. Nuomos mokestis už einamuosius metus sumokamas iki kiekvienų metų lapkričio 15 d. Atsakovė 2018-02-23 pranešimu žemės nuomos sutartį ketino nutraukti nuo 2018 m. gegužės 24 d. Ieškovas žemės nuomos mokestį už 2017 metus, 2018 m. kovo 29 d. mokėjimo pavedimu pervedė į atsakovės atsiliepime nurodytą AB Luminor banko sąskaitą, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi įsiskolinimas buvo sumokėtas per 6 dienas nuo 2018-02-23 pranešimo nutraukti sutartį gavimo dienos, todėl šiuo teisiniu pagrindu nuomos sutartis negalėjo būti nutraukiama. Atsakovės 2018-04-01 pinigų grąžinimas atgal į K. J. banko sąskaitą, negali būti vertinamas kaip ieškovo sutartinės pareigos nevykdymas. Pirmos instancijos teismas pagrįstai ir teisingai įvertino atsakovės veiksmus bei nustatė, kad atsakovė neturėjo teisės nepriimti pavėluoto prievolės įvykdymo, kadangi prievolę teisės aktų nustatytais terminais sumokėti žemės nuomos mokestį nuomininkas negalėjo įvykdyti laiku dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių.

30. Atsakovė R. D. nevykdė 2007-10-07 žemės nuomos sutarties Nr. N-43 jau nuo 2017 m. balandžio 5 d. sudarydama neteisėtą žemės panaudos sutartį su savo vyru atsakovu T. D. (Vilniaus apygardos teismo 2019-10-07 įsiteisėjusia nutartimi panaudos sutartis pripažinta negaliojančiu), nepagrįstai kreipdamasi 2017 m. birželio mėnesį į NŽT ir į VĮ Registrų centrą su prašymu nutraukti su ieškovu žemės nuomos sutartį ir išregistruoti nuomos sutarties faktą iš viešo registro (valstybės institucijos atsisakė nutraukti sutartį ir išregistruoti iš viešo registro), 2017-06-07 kartu su atsakovu savo tėvu S. V. sunaikindama ieškovo pasėlius nuomojamame sklype. Tokie veiksmai įrodo atsakovės R. D. šiurkštus sutarties esminių sąlygų pažeidimus ir ieškojimo preteksto bet kokiais būdais sutartį nutraukti. Atsakovė nuo 2017 m. balandžio mėnesio iš esmės pati pažeidė nuomos sutartį, o jos nutraukimas nuo 2018-05-24 negalėjo sukelti jai pageidaujamų teisinių padarinių, nes tuo metu nebuvo jokio sutarties nutraukimo pagrindo. Pirmos instancijos teismas teisingai įvertino šias byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pagrįstai sutarties nutraukimą pripažino neteisėtu.

31. Atmestinas kaip visiškai nepagrįstas atsakovės R. D. apeliacinio skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai apribojo įstatyme nustatytą atsakovės teisę nutraukti nuomos sutartį. Teismas neapribojo jokios atsakovės teisės, o tik pripažino, kad atsakovė neteisėtai nutraukė 2007-10-04 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N-43.

Žemesnės instancijos teismas

32. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad nuomos sutarties nutraukimo teisėtumą patvirtina faktas, kad VĮ Registrų centras sutiko su atsakove ir išregistravo juridinį faktą apie nuomos sutartį iš Nekilnojamojo turto registro, nes VĮ Registrų centras tik registruoja arba išregistruoja juridinius faktus, susijusius su nekilnojamaisiais daiktais, bet netikrina ir nesprendžia ar šie faktai yra teisėti.

33. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovų apeliacinio skundo argumentai, kad nuomos sutarties nutraukimas neproporcingai nepablogino ieškovo padėties, nes ieškovas ūkininkauja ir kituose žemės sklypuose, nuomojamas sklypas nėra esminis ir vienintelis ieškovo pajamų šaltinis bei ieškovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kad nuomos sutarties nutraukimas sukeltų ieškovui neproporcingus nuostolius. Ieškovas dėl neteisėtos žemės nuomos sutarties nutraukimo patyrė milžiniškus nuostolius, kurie šiuo metu yra fiksuojami ir apskaičiuojami bei bus išreikalauti iš atsakovės R. D. pasibaigus ginčams šioje civilinėje byloje.

34. Taip pat nurodo, kad byloje yra nustatytos visos atsakovų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos nurodytos CK 6.245-6.250 straipsniuose, t. y. neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšys. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai solidariai iš abiejų atsakovų priteisti jų neteisėtais veiksmais padarytą žalą.

35. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovai manė, kad ieškovas savo veiksmais atsisako nuo nuomos sutarties vykdymo ir ateityje jos nevykdys. Atsakovai puikiai žinojo, kad ieškovas šiame lauke ūkininkauja nuo 2007 metų, kad yra sudaryta 2007-10-04 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N- 43 galiojanti iki 2027 metų, kad ieškovas 2016 metais šiame lauke pasėjo žieminius rugius.

36. Atmestinas yra apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas neprašė Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus darbuotojų apskaičiuoti pasėliui padarytos žalos, nes žinojo apie žieminių rugių pasėlio bevertiškumą. Tai yra nepagrįstai padaryta atsakovų išvada, prieštaraujanti byloje surinktiems įrodymams ir niekaip nepaneigia atsakovų veiksmais padarytos žalos.

37. Pirmos instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad ieškovas teikė teismui keturis reikalavimus, iš kurių trys yra patenkinti, o vienas reikalavimas, panaikinti paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, ko pasekoje teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą.

38. Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra, nes neturi teisinio suinteresuotumo šio ginčo baigtimi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

39. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovų R. D., T. D. ir S. V. apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

40. Byloje kilo ginčas dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrįstumo, turtinės žalos priteisimo. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ko pasekoje neteisingai nusprendė, kad žemės nuomos sutartis yra nutraukta neteisėtai. Taip pat nurodo, kad teismas nesiaiškino aplinkybių dėl atsiradusios žalos.

41. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

42. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyrius 2007-10-04 Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N-43 išnuomojo ieškovui K. J. 27,75 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas išnuomotas iki 2027-10-03. Atsakovė R. D. 2013-12-30 sudarė Valstybinės žemės sklypo pirkimo -pardavimo sutartį, kurios pagrindu įsigijo iš valstybės minėtą žemės sklypą. 2014-11-18 ieškovas į atsakovės banko sąskaitą pervedė 622,50 Lt (180,29 Eur) žemės nuomos mokesčio. 2016-04-23 pervedė 180,29 Eur žemės nuomos mokesčio. 2016-11-16 atsakovė nusiuntė ieškovui žemės nuomos mokesčio deklaraciją už 2016 metus, nurodydama sumokėti 1 665 Eur dydžio žemės nuomos mokestį iki 2016-11-30. Taip pat nurodyta, kad laiku nesumokėjus žemės nuomos mokesčio, Nuomos sutartis bus nutraukta dėl esminių sutarties pažeidimų. Kartu su deklaracija pateikta 2016-11-01 Privačios žemės nuomos sutartis, pakeičianti iki tol galiojusią nuomos sutartį. Sutartyje nurodytas žemės nuomos mokesčio dydis – 2 160 Eur. 2016-11-30 ieškovas į atsakovės banko sąskaitą pervedė 180,29 Eur žemės nuomos mokesčio. 2017-08-29 atsakovė R. D. uždarė AB Swedbank turėtą banko sąskaitą. 2017-11-14 pervedė 180,29 Eur žemės nuomos mokesčio už 2017 metus. 2018-02-23 registruotu laišku atsakovė R. D. išsiuntė ieškovui pranešimą, kuriame nurodė, kad nuo 2018-05-24 nutraukia su K. J. sudarytą 2007-10-04 Žemės nuomos sutartį dėl nuomininko padarytų esminių sutarties pažeidimų: nuomininkas nesumokėjo nuomos mokesčio už 2015 ir 2017 metus ilgiau kaip tris mėnesius.

43. Pažymėtina, jog nuomotojas turi teisę CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą tik tuo atveju, jeigu nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir jei tokie veiksmai iš esmės pažeidžia sutartį, t. y. būtina žemės nuomos sutarties nutraukimo sąlyga yra dėl esminio sutarties pažeidimo atsiradę neigiami padariniai (žala) nuomotojui. Nutraukiant žemės nuomos sutartį CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nuomininkas privalo įrodyti, jog nuomininkas bent tris mėnesius nesumoka žemės nuomos mokesčio ir jeigu įsiskolinimas nesumokėtas nuomininkui pranešus apie ketinimą nutraukti sutartį. Siekiant nustatyti, ar žemės nuomos sutartis buvo pažeista iš esmės, neužtenka apsiriboti tik CK 6.564 straipsnio 1 dalies sąlygų konstatavimu, bet būtina sistemiškai remtis CK 6.217 straipsniu, apibrėžiančiu esmines sutarties pažeidimo sąlygas. Siekiant užtikrinti sutartinių teisinių santykių stabilumą, sutarties šalių įsipareigojimų vykdymo privalomumas riboja sutarties šalies iniciatyvą nutraukti sutartį, todėl jeigu žemės nuomotojas sutarties nutraukimo pagrindu remiasi esminio sutarties pažeidimo kriterijais, nustatytais CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1,2 punktuose, sutarties nutraukimo pagrindai turi būti nustatomi, atsižvelgiant ir į sutarties sąlygų visumą, šalių elgesį vykdant sutartį, buvusią sutarties vykdymo praktiką nuo sutarties sudarymo iki jos nutraukimo momento.

44. Apeliantė R. D. siekia nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį, nes nuomotojas vėlavo sumokėti žemės nuomos mokestį ilgiau kaip 3 mėnesius. Tai laikė esminiu sutarties pažeidimu.

45. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog žemės nuomos sutarties nutraukimo metu nuomininkas buvo atsiskaitęs su nuomotoja, todėl apeliantei R. D. nebuvo faktinio pagrindo nutraukti žemės nuomos sutartį CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. 2007-10-04 žemės nuomos sutartyje buvo numatyta, kad žemės nuomos dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. 2011-06-30 Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-119 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų, termino ir lengvatų“ fizinių asmenų žemei nustatytas 1,5 proc. žemės vertės tarifas (1.3 punktas), o valstybinės žemės nuomos mokestį fiziniai bei juridiniai asmenys privalo sumokėti iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos (5.1 punktas). Ieškovas už 2014 m. žemės nuomos mokestį sumokėjo apeliantei 2014-11-18 pervesdamas 180,29 Eur žemės nuomos mokesčio, už 2015 metus sumokėjo 2016-04-23, už 2016 metus sumokėjo 2016-11-30, o už 2017 metus žemės nuomos mokestį pervedė į atsakovės banko sąskaitą 2017-11-14, tačiau atsakovei 2017-08-29 uždarius šią sąskaitą, atliktas mokėjimas buvo grąžintas ieškovui. Duomenų, kad atsakovė būtų pranešusi ieškovui apie kitą banko sąskaitos numerį dėl žemės nuomos mokesčio sumokėjimo byloje nėra pateikta. Atsakovė neatsiuntė ieškovui nei naujos savo banko sąskaitos nei priminimo ar pretenzijos dėl žemės nuomos mokesčio sumokėjimo termino pradelsimo. 2018 m. vasario 23 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovą, kad vienašališkai nutraukia žemės nuomos sutartį nuo 2018-05-24, nes laiku nebuvo sumokėtas žemės nuomos mokestis. Ieškovas 2018-03-21 raštu kreipėsi į atsakovę, kad ji nurodytų banko sąskaitą į kurią galėtų pervesti žemės nuomos mokestį, tačiau apeliantė R. D. 2018-03-29 elektroniniu laišku informavo ieškovą, kad 2018-02-23 pranešimu 2007-10-04 sklypo nuomos sutartis nutraukta ir neplanuoja atnaujinti sutartinių įsipareigojimų. 2018-03-29 mokėjimo pavedimu ieškovas 180,29 Eur žemės nuomos mokestį pervedė į apeliantės banko sąskaitą nurodytą jos atsiliepimo priede Nr. 7, t. y. į AB Luminor banką, tačiau apeliantė jai sumokėta žemės nuomos mokestį už 2017 metus 2018-04-01 grąžino atgal į ieškovo banko sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant „Pinigų grąžinimas esant pervedimo klaidai“. Taigi, kaip matyti, ieškovas dėjo visas savo pastangas ir vykdė įsipareigojimus dėl žemės nuomos mokesčio mokėjimo, nors ir ne visada laiku, o atsakovės R. D. minėti veiksmai, kolegijos vertinimu, tik patvirtina, jos nenorą bendradarbiauti ir vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, jog ieškovas būdamas žemės nuomininku neprivalo žinoti visų galimų žemės sklypo savininko turimų banko sąskaitų numerių. Apie pasikeitusius aktualius sąskaitos rekvizitus būtent žemės sklypo savininkas turi informuoti nuomininką. Akivaizdu, kad ieškovas savo prievolės nustatytu terminu sumokėti žemės nuomos mokestį už 2017 m. negalėjo įvykdyti laiku dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių. Todėl nėra pagrindo laikyti, kad buvo padarytas esminis sutarties pažeidimas.

46. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovas žinojo apie atsakovės kitą banko sąskaitą AB DNB banke, nes atsakovė 2016-11-01 raštu siuntė ieškovui naują privačios žemės nuomos sutarties projektą, kurioje ir buvo nurodoma naujas banko sąskaitos numeris. Pažymėtina, jog ieškovas su nauja nuomos sutartimi nesutiko ir jos nepasirašė, todėl laikėsi ir mokestį mokėjo pagal 2007-10-04 valstybinės žemės nuomos sutartį. Be to, ieškovas už 2016 metus žemės nuomos mokestį sumokėjo 2016-11-30 atliekant pavedimą į atsakovės AB Swedbank sąskaitą. Atsakovė pinigus gavo ir pretenzijų nereiškė nei dėl nuomos mokesčio dydžio, nei dėl to, kad į netinkamą sąskaitą buvo pervesti pinigai. Kaip jau minėta nutarties 45 punkte, atsakovė uždariusi banko sąskaitą į kurią buvo pervedinėjami pinigai už žemės nuomą, neinformavo ieškovo apie kitą sąskaitą. Todėl laikytina, kad ieškovas nepažeidė žemės nuomos sutarties sąlygų, vykdė savo pareigą ir tinkamai sumokėjo žemės nuomos mokestį už 2017 metus.

47. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog pagal p 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktą žemės nuomos sutartis prieš terminą gali būti nutraukta nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip 3 mėnesius nuo sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka. Šiai nuostatai taikyti turi būti žemės nuomos mokesčio įsiskolinimas ilgesnis nei 3 mėnesių trukmės žemės nuomos sutarties nutraukimo metu. Kadangi įsiskolinta buvo, bet vėliau, nors ir pavėluotai, skola buvo padengta, tai nuomotojas prarado teisę nutraukti žemės nuomos sutartį pagal CK 6.654 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuo tada, kai įsiskolinimas išnyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2006). Šiuo atveju, sutarties nutraukimo metu ieškovas buvo atsiskaitęs su atsakove, todėl nebuvo pagrindo nutraukti sutartį. Tokiu būdu pripažinta, jog priešingai nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, o ja vadovavosi.

48. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad žemės nuomos mokesčio dydis sumokėtas už 2016 m. neatitiko žemės nuomos mokesčio dydžio, numatyto sutartyje, ir kad ieškovas pats turėjo perskaičiuoti žemės nuomos dydį. 2003-02-18 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Valstybinės žemės ūkio paskirties sklypų nuomos taisyklių 17.11 punktas numato, kad nuomininkas žemės nuomos mokestį moka pagal savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą nuo valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytos vertės. Nuomotojas turi teisę kas 3 metus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka perskaičiuoti išnuomoto be aukciono žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. 2007-10-04 valstybinės žemės nuomos sutarties 9 punkte taip pat numatyta, kad nuomotojas turi teisę kas 3 metus žemės įvertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 nustatyta tvarka perskaičiuoti išnuomoto be aukciono žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. Taigi, tiek įstatyme, tiek pačioje sutartyje numatyta, kad būtent atsakovė turėjo teisę perskaičiuoti žemės nuomos mokestį (vieną kartą į 3 metus) ir pranešti apie tai ieškovui, o ne pats ieškovas savarankiškai perskaičiuoti žemės nuomos mokestį ir atitinkamai jį sumokėti atsakovei. Nors atsakovė 2016 m. siuntė ieškovui žemės nuomos mokesčio deklaraciją, tačiau iš šio dokumento negalima nustatyti, kokiu būdu paskaičiuotas naujas reikalaujamas mokestis (1 665 Eur), kai pagal minėtą teisinį reglamentavimą 2016 m. galėjo būti apskaičiuotas tik 258 Eur nuomos mokestis (1,5 proc. nuo 17 200 Eur žemės sklypo vertės). Todėl pripažįstama, kad ieškovas pagrįstai nesivadovavo minėtu dokumentu ir pagrįstai mokėjo paskutinį pagal teisės aktų reikalavimus paskaičiuotą žemės nuomos mokestį (180,29 Eur).

49. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai apribojo įstatyme nustatytą atsakovės teisę nutraukti nuomos sutartį. Teismas neapribojo atsakovės teisės nutraukti sutartį, o tik pripažino, kad atsakovė neteisėtai nutraukė 2007-10-04 valstybinės žemės nuomos sutartį. Akivaizdu, kad atsakovė neturi absoliučios teisės bet kada ir bet kokiu pagrindu nutraukti tarp šalių galiojančios terminuotos žemės nuomos sutarties, kadangi sutartis gali būti nutraukiama tik joje ar teisės aktuose nustatyta tvarka ir pagrindais. Pirmosios instancijos teismas gi pripažino, kad to atsakovė nepadarė.

50. Atmestinas kaip visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad negalima versti atsakovės R. D. toliau privalomai likti sutartiniuose santykiuose su kita šalimi, kuri esmingai ir sistemingai pažeidinėja sutartį, elgiasi piktybiškai. Byloje nebuvo nustatyta jokių faktų ir nepateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovo piktybiškumą ar nesąžiningumą. Be to, atsakovė R. D. įsigydama žemės sklypą žinojo apie sudarytą 20 metų nuomos sutartį, jos sąlygas, kadangi nuomos sutartis buvo įregistruota viešajame registre. Tokiu būdu tiek ir ieškovo (žemės sklypo nuomininko) teisėti lūkesčiai, kylantys iš galiojančios sutarties, turi būti ginami.

51. Apeliacinio skundo motyvai, kad nuomos sutarties nutraukimas neproporcingai nepablogino ieškovo padėties, nes ieškovas ūkininkauja ir kituose žemės sklypuose, nuomojamas sklypas nėra esminis ir vienintelis ieškovo pajamų šaltinis bei ieškovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kad nuomos sutarties nutraukimas sukeltų ieškovui neproporcingus nuostolius, nėra teisiškai reikšmingi šiam ginčui ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad nuomos sutartis buvo nutraukta teisėtai.

52. Apeliacinio skundo argumentai dėl žalos atlyginimo yra deklaratyvaus pobūdžio, niekuo nepagrįsti. Atsakovai, nesutikdami su žalos dydžiu bei nurodydami, kad ieškovo pasėliai buvo beverčiai, nepateikė į bylą jokių tai patvirtinančių įrodymų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas aplinkybes dėl atsakovų veiksmais padarytos žalos, jo dydžio. Pati apeliantė R. D. duodama paaiškinimus byloje pripažino, kad nurodė tėvui sulėkščiuoti lauką, o atsakovas S. V. pripažino, kad atliko šiuos veiksmus. Taip pat pažymėtina, jog atsakovai žinojo, kad ieškovas šiame lauke augino žieminius rugius. Taigi, byloje yra nustatytos visos atsakovų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos nurodytos CK 6.245 - 6.249 straipsniuose, t. y. neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšys.

53. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad ieškovas teikė teismui keturis reikalavimus, iš kurių trys yra patenkinti, o vienas reikalavimas - panaikinti paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką Vilniaus apygardos teismo 2019-10-07 nutartimi paliktas nenagrinėtu. Ieškovo reikalavimas nustatyti, kad 2007-10-04 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N-43 tebegalioja ir įpareigoti atsakovę R. D. vykdyti šią sutartį, pirmos instancijos teismo buvo pripažintas pertekliniu, ir dėl to jis negalėtų būti laikomas atskiru reikalavimu. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegijai nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

54. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

55. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

56. Netenkinus atsakovų R. D., T. D. ir S. V. apeliacinio skundo, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš jų.

57. Ieškovas prašo už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteisti 400 Eur. Nurodytos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio (Rekomendacijų 7, 8, 8.11 punktai). Dėl to ieškovui iš atsakovų R. D., T. D. ir S. V. priteistina po 133,33 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

58. Dėl paminėtų motyvų, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas bei priėmė motyvuotą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų R. D., T. D. ir S. V. ieškovo K. J. naudai po 133,33 Eur (vieną šimtą trisdešimt tris eurus 33 ct) teisinės pagalbos išlaidų.

Teisėjai Eigirdas ČinkaVygintas MažuikaNijolė Danguolė Smetonienė