- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-01
- Bylos Nr.
- 2A-1124-601/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04335-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- AB ,,Kauno energija“
- Atsakovas
- L. G.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Lomenita“, (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 2.5.11.5Energijos pirkimas-pardavimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės AB ,,Kauno energija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovams L. G. ir L. G., tretiesiems asmenims UAB „Lomenita“, (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų eksploatavimo butų savininkų bendrijai, dėl skolos už šilumą priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų L. G. ir L. G. 6 940,06 Lt (2 009,98 Eur) skolos, 313,13 Lt (90,69 Eur) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad AB „Kauno energija“ tiek namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, tiek butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, tiekia šilumą. Butas atsakovams priklauso bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise. Už patiektą šilumą atsakovai turi atsiskaityti pagal pateikiamas mokėjimo sąskaitas Atsakovai pateiktų sąskaitų neapmokėjo, todėl ieškovei yra skolingi už patiektą šilumą patalpų šildymui nuo 2010-10-01 iki 2014-01-01- 1 289,18 Eur; patiektą šilumą karštam vandeniui ruošti nuo 2010-10-01 iki 2014-01-01 – 720,80 Eur. Viso už šilumą atsakovai yra skolingi 2 009,98 Eur.
Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 3 d. sprendimu ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovams L. G. ir L. G. tenkino iš dalies (b. l. 47-52).
Priteisė solidariai iš atsakovų L. G. ir L. G. 946,03 Eur skolą, 42,69 Eur delspinigius, ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (988,72 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-03-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo AB „Kauno energija“ naudai.Priteisė po ½ dalį iš atsakovų L. G. ir L. G. ieškovo patirtų 30,92 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo AB „Kauno energija“, naudai, t. y. priteisė ieškovui AB „Kauno energija“ po 15,46 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo.Kitoje dalyje ieškinio netenkino.Priteisė iš ieškovo AB „Kauno energija“ atsakovui L. G., 42,34 Eur bylinėjimosi išlaidų.Priteisė iš ieškovo AB „Kauno energija“ valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas - 76,62 Eur valstybei. Priteisė iš ieškovo AB „Kauno energija“ 6,78 Eur teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Priteisė iš atsakovo L. G. 3,01 Eur teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.Priteisė iš atsakovės L. G. 3,01 Eur teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad ieškinys yra pareikštas išimtinai dėl skolos už ieškovo pateiktą šilumos energiją priteisimo. Ieškovas civilinėje byloje privalėjo įrodyti aplinkybes, kad nuo 2010-10-01 iki 2014-01-01 jis pateikė atsakovams šilumos energijos už 2 009,98 Eur. Teismas pažymėjo, kad ieškovas civilinėje byloje įrodė ir atsakovai teismo posėdžio metu neginčijo, kad minėtu laikotarpiu ieškovas pateikė atsakovams šilumos energijos karšto vandens cirkuliacijai už 719,42 Eur (2484,03 Lt) bei šilumos energijos bendro naudojimo patalpų šildymui už 226,61 Eur (782,43 Lt), t. y. viso pateikė atsakovams šilumos energijos už 946,03 Eur, todėl ieškinį šioje ieškovo reikalavimų dalyje tenkino. Tačiau teismas laikė, kad aplinkybių, jog ieškovas minėtu laikotarpiu pateikė atsakovams kitą jo nurodomą šilumos energijos dalį, ieškovas civilinėje byloje neįrodė. Teismas vertino byloje esančius įrodymus, kad radiatorių, per kuriuos ieškovas būtų galėjęs atsakovams pateikti kitą šilumos energijos dalį, atsakovų bute nėra jau nuo 2010-10-01, ieškovas civilinėje byloje neginčijo, jokių tokias aplinkybes paneigiančių įrodymų nenurodė. Atsakovų nurodomos aplinkybės, kad jų butas nuo centrinės šildymo sistemos buvo atjungtas trečiojo asmens UAB „Lomenita“, be atsakovų prašymo ir sutikimo, ieškovas civilinėje byloje taip pat neginčijo, jokių tokias aplinkybes paneigiančių įrodymų nenurodė, teismo išreikalauti neprašė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas dėl 946,03 Eur skolos, ieškovui prašant priteisti 2 009,98 Eur skolą, proporcingai priteistai skolos daliai mažino iš atsakovų priteistiną delspinigių dydį ir iš atsakovų ieškovui priteisė 42,69 Eur delspinigių. Teismas pažymėjo, kad atsakovai prašo išdėstyti priteistos skolos mokėjimą, tačiau vertino, kad jie nepateikė pakankamai duomenų, kurie atskleistų jų tikrąją turtinę padėtį, todėl prašymo netenkino. Teismas laikė, kad ieškinys patenkintas 47,07 proc. ieškinio sumos, atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
Šalies argumentai
Ieškovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo sprendimo dalį dėl nepriteistos 1 063,95 Eur skolos, 47,99 Eur delspinigių ir 34,76 Eur bylinėjimosi išlaidų panaikinti. Priteisti iš atsakovų 1 063,95 Eur skolos už šilumą, 47,99 Eur delspinigių ir visas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 57-61)
Motyvuose nurodė:
Kauno miesto apylinkės teismas 2012-04-06 išnagrinėjo ieškovo L. G. ieškinį atsakovei AB ,,Kauno energija“ dėl šilumos energijos sutarties butui (duomenys neskelbtini), Kaunas, nutraukimo ir pripažinimo, kad AB ,,Kauno energija“ reikalavimas apmokėti 2 225 Lt sąskaitą už šilumą yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas ieškinį atmetė, apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą. Toks įsiteisėjęs sprendimas turi prejudicinę galią. Šilumos tiekimo sutartis butui (duomenys neskelbtini), Kaunas, nėra pasibaigusi ir AB ,,Kauno energija“ siunčiamos sąskaitos už šilumos tiekimą turi būti apmokėtos pilna apimtimi. Byloje kyla klausimas dėl buto atjungimo nuo namo šildymo tiekimo sistemų atjungimo teisėtumo. Atsakovai nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad rekonstruota inžinerinė sistema pripažinta tinkama naudoti. Nepateikė duomenų, kad karšto vandens teikimas butui yra nutrauktas. AB ,,Kauno energija“ nėra pasirašiusi atjungimo akto, neturi jokių dokumentų, patvirtinančių, kad buto (duomenys neskelbtini), Kaunas, šilumos įrenginiai, tame tarpe ir karštas vanduo, atjungti teisėtai pagal norminių aktų reikalavimus. Nurodyto buto šilumos vartojimo įrenginiai nuo bendro daugiabučio namo šildymo sistemos nebuvo atjungti neteisėtai, dėl to ieškovė neturi pagrindo atsakovų butui neskirstyti name suvartotos šilumos, keisti šilumos paskirstymo metodą bei neskaičiuoti mokesčių. Atsakovai turi įrodyti savo buto šilumos atjungimo teisėtumą, o ne ieškovė. Valstybinė energetikos inspekcija prie EM 2012-10-16 pateikė išvadą, kad buto (duomenys neskelbtini), Kaunas, atjungimo nuo namo šilumos centrinio šildymo prietaisai laikytini atjungtais neteisėtai, o šilumos tiekimo vartojimo santykiai – nepasibaigusiais. Neįteisinus buto šildymo ir karšto vandens atjungimo nuo namo šildymo ir karšto vandens teikimo sistemų, ieškovė neturi pagrindo keisti pastate suvartotos šilumos paskirstymo metodo.
Atsiliepimas
Atsakovė L. G. atsiliepimu prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-30-615/2016 palikti nepakeistą. Valstybės naudai iš ieškovės priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 75-78).
Motyvuose nurodė, kad centralizuotas šildymo tiekimas ieškovo aptarnaujančiomis sistemomis bute atjungtas namo bendrijos pirmininkės iniciatyva, keičiant buto šildymo ir aprūpinimo karštu vandeniu būdą, darbus atliko UAB ,,Lomenita“. Nutraukus šilumos tiekimą, ieškovė buvo informuota apie šilumos pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimą. Atsakovo ir ieškovo sudaryta sutartis buvo neterminuota, nenustatytos kitos sutarties nutraukimo sąlygos, nebuvo draudimo vienašališkai nutraukti sutartį. Buitinėms reikmėms energiją naudojantis vartotojas pagal CK 6.199 str. gali nutraukti sutartį, jei tai nepadarys žalos kitų namo butų gyventojams. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kuriomis atsakovas, nutraukdamas vartojimo sutartį, būtų pažeidęs kitų asmenų interesus. Butą nuo šildymo sistemos atjungė UAB ,,Lomenita“, patvirtinant, kad rekonstruota inžinerinė sistema tinkama naudoti. Ieškovas piktavališkai atsisakė nutraukti vartojimo sutartį. Per ieškovės nurodytą laikotarpį butas adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, šilumos energijos nenaudojo. Šilumos energijos vartojimo sutartis dėl savo specifikos gali būti teisėtai nutraukta vartotojui faktiškai atsijungus nuo įrenginių, tiekiančių šilumos energiją. Atsakovas atsijungė nuo šilumos teikimo, jokių paslaugų negavo, tai padarė teisėtai ir tinkamai. Šilumos vartotojai atsiskaito už sunaudotą šilumos energiją. Kiekvienas vartotojas moka už jam paskirtą šilumos kiekį. Atsakovas nesinaudoja AB ,,Kauno energija“ teikiamomis paslaugomis, todėl šilumos apskaičiavimo būdas jam turi būti netaikomas. Šilumos teikėjas neturi teisės reikalauti apmokėti už paslaugą ar produktą, kurio nesuteikė ir kuris atsijungusiojo nuo šilumos tiekimo buvusio abonento jau nebuvo vartojamas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinį skundą tenkinti.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Nustatyta, kad atsakovai nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. nemokėjo (atsisakė mokėti) už šilumos energiją tenkančią jų butui, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Atsakovai teigia, jog neturi mokėti už centralizuotai tiekiamą šilumos energiją, nes jie šildosi naudodami elektros energiją, o nuo centralizuotos šildymo sistemos yra atsijungę. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovų įsiskolinimą, kuris susidarė tik už šilumos energiją karšto vandens cirkuliacijai (719,42 Eur) ir šilumos energiją bendrojo naudojimo patalpų šildymui (226,61 Eur), o įsiskolinimo sumą (1 063,95 Eur) už šilumos energiją, tenkančią atsakovų buto šildymui, atsisakė priteisti, nes ieškovė faktiškai netiekė šilumos į butą (buvo atsijungta nuo centralizuotos šildymo sistemos). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog buvo tiekiama šilumos energija į butą.
Bylos (šalių) ginčo esmė – ar pagrįstai apeliantė (ieškovė), esant atjungtai centralizuotai šildymo sistemai bute, prašo sumokėti šioms patalpoms tenkantį mokestį už tiekiamą šilumos energiją.
Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar teisėtai atjungta šildymo sistema bute, ar šilumos energijos tiekimo sutartis yra nutraukta. Kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu yra laikomasi pozicijos, kad vartotojas, norėdamas nutraukti šilumos tiekimo sutartį, turi laikytis specialiuose šilumos tiekimo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Tam, kad šilumos vartotojo prievolės pagal šilumos tiekimo sutartį pasibaigtų, būtinas ne tik faktinis, bet ir teisinis, t. y. atliktas pagal teisės aktų reikalavimus, šilumos tiekimo įrenginių atjungimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 22 d. nutartis Nr. 3K-3-44/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-591/2013). Privaloma atsijungimo nuo daugiabučio namo šildymo sistemos tvarka nustatyta dėl šilumos namui tiekimo ir įrangos specifikos, nes tam, kad būtų galima atjungti namo patalpų dalį nuo bendros sistemos, reikia pertvarkyti daugiabučiame name esančią inžinerinę įrangą, atskirose patalpose esančias jos dalis (tiekimo vamzdynus, šildymo baterijas ir kt.). Tokios įrangos pakeitimas reiškia statybos darbų vykdymą ir turi būti derinamas su šilumos tiekėjo, kitų namo šilumos vartotojų interesais ir atliekamas pagal įrangos pakeitimo projektą, gavus tokių darbų leidimą. Tai savo ruožtu reiškia, kad gyvenamojo namo buto savininko teisės naudojant bendrąja dalinės nuosavybės teise valdomą namo šildymo įrengimų sistemą ir atsijungiant nuo jos yra reglamentuotos teisės aktais ir namo buto savininkas, kuris naudojasi bendrąja šilumos namui tiekimo įranga gaunant bute šilumos energiją, nuo jos gali atsijungti tik įstatymų nustatyta tvarka ir nepažeisdamas kitų namo butų, patalpų savininkų interesų. Taigi daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas – turi teisę atjungti savo patalpas nuo namo bendros šilumos sistemos, tačiau įrenginių atjungimo projektavimo, įrengimo ir kiti su atjungimu susiję darbai turi atitikti Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, kitų teisės aktų reikalavimus, jų nustatytą atjungimo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 4 d.. nutartis Nr. 3K-3-47-219/2016).
Nagrinėjamu atveju, byloje nėra nustatyta, o atsakovai nepateikė įrodymų, kad jie yra teisėtai atsijungę nuo centralizuotos šildymo sistemos. Pareiga įrodyti šias aplinkybes tenka atsakovams (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad 2012 m. liepos 11 d. Kauno apygardos teismo nutartyje (civ. bylos Nr. 2A-1483-254/2012) taip pat konstatuota, kad atsakovų atsijungimas nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos nėra teisėtas, šilumos energijos tiekimo sutartis nėra nutraukta. Tai, kad bute šiuo metu nėra centralizuoto šildymo įrenginių (įrangos), nesukuria teisinių padarinių ir neatleidžia atsakovų nuo pareigos mokėti už buto šildymą, nes, pagal aptartą teisinį reglamentavimą, nesant teisėto, teisės aktais nustatyta tvarka buto šildymo įrenginių atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos, buto savininkas išlieka namui tiekiamos šilumos buitinis vartotojas ir privalo mokėti už šilumos energiją.
Taigi, atsakovai laikytini šilumos energijos vartotojais ir jiems, kaip buto savininkams ir šilumos energijos vartotojams, yra nustatyta prievolė mokėti už šilumos energiją iki kol jie teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo sistemos atjungimą nuo bendros (centralizuotos) namo šildymo sistemos.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias nuostatas (CPK 178 str., 185 str.) bei nesivadovavo teismų praktika tokio pobūdžio (vartotojo atsijungimas nuo centralizuotos šildymo sistemos) bylose ir nepagrįstai apeliantės ieškinį iš dalies atmetė, dėl ko teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 3 p.). Atsakovams neįrodžius, jog bute šildymo sistema atjungta (rekonstruota) teisėtai, apeliantės ieškinys tenkintinas visa apimtimi, t. y. priteista iš atsakovų skola padidintina iki 2009,98 Eur, o delspinigiai padidintini iki 90,69 Eur.
Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus ir ieškinį patenkinus visiškai, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, jas priteisiant tik iš atsakovų (CPK 93 str., 96 str.). Ieškovė, bylos nagrinėjimo metu, patyrė 99,09 Eur išlaidų (žyminis mokestis ir išlaidos už duomenų gavimą), todėl iš atsakovų ieškovei priteistina po 49,55 Eur bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurias sudaro 18,60 Eur (tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme), dalis priteistina iš atsakovės L. G., kuri nėra atleista nuo šių bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, t. y. 9,30 Eur.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:
Priteisti solidariai iš atsakovų L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, ir L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, 2009,98 Eur (dviejų tūkstančių devynių eurų 98 ct) skolą, 90,69 Eur (devyniasdešimt eurų 69 ct) delspinigius, ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2009,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-03-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės AB „Kauno energija“, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, naudai.
Priteisti ieškovei AB „Kauno energija“, į. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovų L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, ir L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, po 49,55 Eur (keturiasdešimt devynis eurus 55 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei, iš atsakovės L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, 9,30 Eur (devynis eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).