- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-11
- Bylos Nr.
- 2A-1483-254/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Leonas Jachimavičius (pirm.), Žibutė Budžienė, Dalė Burdulienė (pran.)
- Ieškovas
- L. G.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Kauno energija“
- Kategorijos
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Žibutės Budžienės, Dalės Burdulienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2126-191/2012 pagal ieškovo L. G. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Kauno energija“ dėl nepagrįsto reikalavimo apmokėti už negautas paslaugas ir sutarties nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas L. G. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (I t. b. l. 18-19) ir prašė nutraukti su atsakove šilumos energijos tiekimo sutartį, kurioje numatytas šilumos tiekimas butui, esančiam (duomenys neskelbtini) nuo 2010-10-13 ir nustatyti, kad atsakovės reikalavimas apmokėti 2 225,35 Lt už negautas paslaugas pagal sąskaitą faktūrą KER2 Nr. 111000075162 yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodė, kad 2010-10-13 šilumos mazgą aptarnaujanti bendrovė UAB „Lomenita“ jo butą atjungė nuo šilumos tinklų. Atsakovė apie tai raštu buvo informuota 2 kartus ir į tai pranešė, kad UAB „Lomenita“ nepateikė jokios informacijos. Atsakovas jau du metus netiekia butui šilumos, todėl sutartis nutrauktina. Dėl to, kad ieškovo bute be jo žinios buvo atjungtas šildymas, jis kreipėsi į Kauno VPK Santakos PK Šilainių policijos nuovadą, tačiau 2011-03-01 nutarimu tyrimą atsisakyta pradėti. 2011-04-18 ieškovo prašymas atsakovei dėl sutarties nutraukimo buvo atmestas, todėl jau antri metai atsakovė ieškovui netiekia šilumos energijos, tačiau siunčia sąskaitas. Paskutinės sąskaitos duomenimis su įsiskolinimu ieškovas turi sumokėti atsakovei 2 225,35 Lt.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad tarp ieškovo ir atsakovės 2005-10-03 buvo sudaryta Buto šilumos tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo sutartis Nr. 28384105. Šio namo bendro naudojimo objektų administratorius yra 85-oji butų savininkų bendrija, o šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų prižiūrėtojas – UAB „Lomenita“. Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalis numato, kad šilumos vartotojas, pakeitęs buto šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir karšto vandens pirkimo pardavimo sutartį. Buto šildymo būdas keičiamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka, rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). Šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalis nurodo, kai rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas) pakeičiamas viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, to pastato butų ir kitų patalpų savininkų ir šilumos ir karšto vandens tiekėjo sutartys laikomos nutrauktomis nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento. Ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad buto šildymo sistema pripažinta tinkama naudoti ir karšto vandens tiekimas butui nutrauktas. Buto šilumos vartojimo įrenginių atjungimą nuo daugiabučio namo centralizuoto šilumos tiekimo tinklų detaliai reglamentuoja 2009-04-09 Kauno m. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-244 patvirtintas Šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemos ir patalpų ar pastato šildymo būdo pakeitimo šilumos vartotojų iniciatyva tvarkos aprašas, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (patvirtintos 2008-12-04 LR Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-617, galiojo buto šildymo sistemos atjungimo metu), kurių 260 punktas numatė, kad buto šilumos įrenginiai atjungiami dalyvaujant pastato Valdytojo (Administratoriaus) ir šilumos tiekėjo įgaliotiems atstovams. Baigus buto šilumos ir karšto vandens vartojimo įrenginių atjungimo darbus, buto savininkas, pastato Valdytojas (Administratorius) ir šilumos tiekėjas pasirašo jų atjungimo aktą. Šių taisyklių 261 punkte nurodoma, kad buto šilumos įrenginiai pripažįstami atjungti nuo Taisyklių 260 punkte nurodyto atjungimo akto pasirašymo datos, jeigu šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartyje nenumatyta kitaip. Taisyklių 263 punkte nurodyta, kad buto savininkas, kuris savo šilumos vartojimo įrenginius nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemos atjungia pažeisdamas Taisyklėse ir teisės aktuose nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis vartotojas tol, kol neatlieka Taisyklių p. 262 nurodytų veiksmų. Atsakovė nėra pasirašiusi atjungimo akto, neturi jokių dokumentų, patvirtinančių, kad ieškovo buto šilumos įrenginiai atjungti teisėtai pagal norminių aktų reikalavimus. Ieškovas patvirtino, kad gauna atsakovės namo laiptinėms tiekiamą šilumą, o ieškovas yra šių laiptinių dalinis savininkas, todėl visa name esanti inžinierinė įranga jam priklauso kaip namo bendraturčiui, o butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 str. 3 d.). Ginčo bute panaikinus radiatorius, name šildymo sistema išlieka. Kadangi pati šildymo sistema dalį energijos sunaudoja, ieškovas tą dalį energijos, kuri jam priklauso, turi apmokėti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo laikyti, kad sutartis tarp ieškovo ir atsakovo yra nutrūkusi, todėl ieškovas turi sumokėti 2 225,00 Lt. skolą. Buvusi bendrijos pirmininkė patvirtino, kad jokių nurodymų atjungti šildymą ieškovo bute nedavė, UAB „Lomenita” atstovas patvirtino, kad jokių šildymo prietaisų atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos darbų neatliko. Jo nuomone, nepatekus į butą šio buto šildymo prietaisų atjungti nuo bendros namo centrinio šildymo sistemos nėra techninių galimybių, o patekti į ieškovo butą galima tik jam sutikus ir žinant.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – nutraukti su atsakove šilumos energijos tiekimo sutartį ir nustatyti, kad atsakovės reikalavimas apmokėti 2 225,35 Lt už negautas paslaugas pagal sąskaitą KER2 Nr. 111000075162 yra neteisėtas ir nepagrįstas, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas valstybei bei bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes pirmosios instancijos teisme liko neapklaustas liudytojas E. B., kuris žino visas bylos aplinkybes. Apeliacinį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:
teismas visiškai nevertino su ieškiniu pateiktų įrodymų: trečiojo asmens 85-osios GNEBSB pirmininko išvados, kurioje teigiama, jog apeliantas negalėjo savavališkai atsijungti nuo šildymo (I t. b. l. 6) ir akto, kad bute šildymo sistema su karštu vandeniu atjungta nuo 2010-10-13 (I t. b. l. 7, 8). Šie įrodymai pagrindžia apelianto teiginius, jog jis pats neatsijungė buto šildymo sistemos, kad sistema atjungta iš išorinės buto pusės. Nurodo esant nelogiška atsijungti šildymą rudenį, gyvenant su mažais vaikais. Dėl to, kad jo šeimai teko šalti, apeliantas nurodo kreipęsis į Šilainių policijos nuovadą;teismas taip pat neapklausė liudytojo E. B. – buvusio bendrijos pirmininko, kuris dėl ligos negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, tačiau raštu informavo teismą, kad žino su byla susijusių aplinkybių ir kad dalyvaus kitame teismo posėdyje. Tačiau teismas neįvertino šio liudytojo rašto ir nutarė jo neapklausti. Teismas nepaklausė apelianto nuomonės dėl šio liudytojo apklausimo būtinumo, o vadovavosi apelianto atstovės nuomone, kuri nebuvo suderinta su apeliantu;atsakovės į bylą pateiktas 2011-03-15 protokolas (I t. b. l. 117) yra niekinis, nes protokole yra ir jau minėto E. B. parašas, kas prieštarauja byloje apelianto pateiktiems anksčiau nurodytiems dokumentams, kuriuose taip pat yra šio asmens parašai. Apelianto parašo protokole nėra, nes apeliantas su juo nesutiko ir išart po jo surašymo informavo Valstybinę energetikos inspekciją apie pažeidimus. Be to, už posėdyje nedalyvavusį K. D. pasirašė A. U.;dėl trečiojo asmens veiksmų, atliekant dokumentacijos vedimą, apeliantas nėra atsakingas, todėl negali atsikirsti į teismo argumentą, kad trečiasis asmuo 85-oji GNEBSB savo dokumentuose rado 2 tos pačios datos protokolus, kurie byloje pateikti kaip įrodymai;
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė AB „Kauno energija“ prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas yra buto savininkas, todėl turėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, atstatyti šilumos tiekimo sistemas į pradinę padėtį nepriklausomai nuo to, kas ir kada jas atjungė. Kadangi teismas nepateikė jokių įrodymų, kad nuo šilumos tinklų atsijungė laikydamasis norminių teisės reikalavimų, sprendimas yra pagrįstas. Nors byloje esančiame protokole ir nėra ieškovo parašo, jam atsijungimo tvarka buvo išaiškinta. Liudytojas E. B. nebuvo apklaustas, nes nedalyvavo teismo posėdyje dėl ligos. Ieškovui ir jo atstovei neprieštaraujant, teismas nutarė bylą nagrinėti neapklausiant šio liudytojo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį tenkinti.
Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl ieškovo L. G. ir atsakovės AB „Kauno energija“ 2005-10-03 pasirašytos Buto šilumos tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo sutarties Nr. 28384105 nutraukimo tuo pagrindu, kad 2010-10-13 ieškovo buto šildymo sistemos buvo atjungtos nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos. Ieškovas nurodė, kad šiuos darbus atliko namą aptarnaujanti UAB „Lomenita“, tačiau pastarosios 2010-12-13 atsakymas ieškovui į jo 2010-12-09 raštą šio fakto nepatvirtino. AB „Kauno energija“ 2011-02-21 raštu taip pat informavo ieškovą, kad UAB „Lomenita“ nepateikė jokios informacijos apie teisės aktų nustatyta tvarka atliktą šildymo sistemos ieškovo bute atjungimą. Ieškovas 2005-10-10 yra kreipęsis į AB „Kauno energija“ dėl šildymo prietaisų keitimo pagal projektą, prisiėmęs visą atsakomybę už padarinius, susijusius su atliekamais darbais (b.l. 33-35), tačiau ne dėl šildymo prietaisų atjungimo įstatymo nustatyta tvarka. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad jau po ieškovo nurodomo jo buto šildymo prietaisų atjungimo nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, jis 2011-01-17 raštu kreipėsi į AB „Kauno energija“ pranešdamas ne apie atjungimą, bet apie tai, kad 13 bute padidintas radiatorių skaičius, todėl jo bute yra žemesnė temperatūra (b.l. 36). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl buto šildymo sistemos atjungimo nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos turėjo vertinti ne bendrijos pirmininko E. B. išvadas, aktus ar pažymas (I t., b.l. 6,7,8), jo kreipimąsi į Šilainių PN, o duomenis, kurie patvirtintų, kad ieškovas laikėsi teisės aktuose nustatytos specialios atjungimo procedūros, nes tik tuomet būtų pagrindu nutraukti šilumos tiekimo sutartį ir pripažinti reikalavimą sumokėti 2225,35 Lt skolą už laikotarpį po buto atjungimo nuo šildymo sistemos neteisėtu.
Ieškovo nurodomu jo buto atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos metu (2010-10-13), buto šildymo sistemos atjungimas nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos buvo reglamentuotas CK 6.390 straipsnyje, Šilumos ūkio įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2011-11-01) 27–29 straipsniuose, ūkio ministro 2003 m. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių II dalies IX skirsnio (toliau – Taisyklės, galiojusi iki 2010-11-12) 79 - 80 straipsnių. Pagal Taisyklių 68.2 punktą, ieškovas turėjo teisę keisti, rekonstruoti arba atjungti savo šilumos įrenginius tik teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 1, 2, 3, 4, 5, 17, 18, 24, 25, 31, 32, 34, 35 punktai) ir Taisyklėse nustatyta tvarka, jeigu tai nepažeidžia kitų pastatų savininkų – šilumos vartotojų, kurių šilumos įrenginiai prijungti prie jo pastato šilumos įrenginių teisių ir interesų. Pagal Taisyklių 87 punktą, ieškovas šilumos vartojimo įrenginių atjungimo projektavimo, įrengimo ir kitus su atjungimu susijusius darbus turėjo atlikti pagal teisės aktų (Taisyklių 1 priedo 26, 28, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 37, 45 punktai) reikalavimus, išduotas projektavimo sąlygas ir jas atitinkantį projektą savo lėšomis. Skundžiamame sprendime taip pat nurodyta, kad Kauno mieste tvarka buvo detaliai reglamentuota Kauno miesto tarybos 2009-04-09 sprendimu Nr. 244. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų laikęsis teisės aktuose nustatytos specialios atjungimo procedūros, kurių turėjo laikytis buto savininkas daugiabučiame name. Reikalavimas laikytis nustatytos šildymo sistemos atjungimo tvarkos pakeičiant savo buto, patalpų šildymo būdą, taip pat ne kartą konstatuotas kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo 2001 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ v. V. M., byla Nr. 3K-3-932/2001; 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. R. Z., byla Nr. 3K-7-359/2007). Teisėjų kolegija pažymi, kad net tuo atveju, jeigu apeliantas būtų neteisėtai atjungęs šildymo prietaisus savo bute nuo bendros šildymo sistemos, jis nebūtų sukūręs teisės aktuose numatytos teisės nutraukti Buto šilumos tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo sutartį Nr. 28384105 ir negali tikėtis, kad jam nebūtų skaičiuojamas mokestis už šilumos tiekimą. Tokia išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėse bylose, pagal kurią tik teisėtas buto šildymo įrenginių atjungimas nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos gali suponuoti tiekiamos šilumos paskirstymo vartotojams metodo pakeitimą, o naujas metodas – užmokesčio už šilumos energiją skaičiavimo pakeitimus (Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Vilniaus energija“ v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-359/2007; 2012 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Vilniaus energija“ v. A. J., bylos Nr. 3K-3-44/2012). Kolegija pažymi, kad savavališkai atlikta sistemos rekonstrukcija turi būti atstatyta. Nustatytos tvarkos nesilaikymo padariniai yra tokie, kad buto savininkas išlieka pastato šildymo sistemos tiekiamos šilumos buitinis vartotojas tol, kol atjungimo veiksmų neatlieka tinkamai (Taisyklių 93 p.). Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo apelianto apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Nenustačius teisėto buto šildymo įrenginių atjungimo nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, yra teisiškai nereikšmingi kiti apeliacinio skundo argumentai dėl liudytojo E. B. apklausos, kreipimosi į Šilainių PN, argumentai dėl teismo sprendimo aprašomojoje dalyje nurodytų trečiojo asmens 85-osios GNEBSB atstovo paaiškinimų, su kuriais apeliantas nesutinka.
Dėl apelianto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka pažymėtina, kad pagal CPK 321, 322 straipsnių nuostatas, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas būtinas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Nagrinėjamu atveju žodinis bylos nagrinėjimas nebuvo būtinas.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinės teisės normų, reglamentuojančių buto savininko teises ir buto šildymo prietaisų atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos tvarką, tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, todėl panaikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.