- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-03
- Bylos Nr.
- 2S-1405-601/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04335-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- AB ,,Kauno energija“
- Atsakovas
- L. G.
- Kategorijos
- 119.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) AB ,,Kauno energija“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės AB ,,Kauno energija“ ieškinį atsakovams L. G. ir L. G. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama solidariai iš atsakovų priteisti 6 940,06 Lt skolos, 313,13 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovė butui (duomenys neskelbtini), Kaune, tiekia šilumą, butas atsakovams priklauso bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Civilinėje byloje Nr. 2-2126-191/2012 Kauno apylinkės teismas sprendimu atmetė L. G. ieškinį AB „Kauno energija“ dėl nepagrįsto reikalavimo apmokėti už negautas paslaugas ir sutarties nutraukimo. Atsakovai, pažeisdami galiojantį teisinį reglamentavimą ir piktnaudžiaudami savo teise, pertvarkė savo patalpų šildymo sistemą ir atjungė ją nuo centralizuotų šildymo sistemų.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 31 d. nutartimi ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovams L. G. ir L. G. dėl skolos už šilumą priteisimo paliko nenagrinėtu. Nurodė grąžinti AB „Kauno energija” 218 Lt, 2014-02-19 mokėjimo nurodymu Nr. 607 AB ,,Swedbank“, sumokėtą žyminį mokestį (b. l. 46-47).
Teismas pažymėjo, kad Valstybinė energetikos inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo. Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos, ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją <...> kainų ir tarifų taikymo. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje tarp šilumos energijos vartotojo (atsakovų) ir šilumos energijos tiekimo įmonės (ieškovės) kilo ginčas dėl atsijungimo nuo daugiabučio namo centrinio šildymo sistemos tinkamo įforminimo ir įteisinimo bei šilumos energijos tiekimo atsakovų butui nutraukimo teisėtumo, todėl sprendė, jog šis ginčas patenka į ginčų sritį, kurių išsprendimui Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalis numato privalomą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką. Prieš ieškovei kreipiantis į teismą dėl skolos už šilumą priteisimo (ieškinys teisme gautas 2012-09-27), ieškovė turėjo pareigą pasinaudoti Energetikos įstatymo 34 straipsnyje nustatyta privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, kurios nuostatos taikomos nuo 2012-01-01. Ieškovė nenurodė ieškinyje jokių aplinkybių ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų apie tai, kad ji pasinaudojo įstatymo nustatyta privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka. Iš ieškinio turinio matyti, kad faktinės ieškinio aplinkybės – faktinis atsakovų buto inžinerinių šildymo sistemų atjungimas nuo daugiabučio namo centralizuotos šildymo sistemos – ieškovei yra žinomos, todėl prieš ieškovei kreipiantis į teismą dėl skolos už šilumą priteisimo privalėjo pasinaudoti įstatyme įtvirtinta ikiteismine ginčo sprendimo tvarka.
Atskirojo skundo argumentai
Ieškovė (apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 53-55).
Motyvuose nurodė, kad teismo nutartis neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti skolą ne dėl to, kad atsakovai atliko kokius nors su šilumos ūkiu susijusius veiksmus, o dėl to, kad vengė vykdyti sutartinę prievolę. Šiuo atveju šilumos ūkio klausimai yra sprendžiami atsakovų, o ne ieškovės iniciatyva, atsakovai, o ne ieškovė teigia, kad kita ginčo šalis atliko neteisėtus šilumos ūkio veiksmus, todėl ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka taikytina šių ginčų kontekste. Energetikos įmonė turėtų pasinaudoti išankstine, o ne teisme nagrinėjimo tvarka, jei atsakovai būtų tie asmenys, kurie nemokėjo už šilumos energiją dėl to, kad po neįrengtos pastogės atsidalijimo, neinformavę ieškovės, prisijungė prie centrinio šildymo įrenginių, tačiau nagrinėjamoje byloje atsakovus su ieškove sieja vienintelis teisinis santykis – sutartinio įsipareigojimo nevykdymas, kam nėra taikoma išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl ieškovės skolos šilumos tiekimo įmonei priteisimo, kuris negali būti visa apimtimi išnagrinėtas išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnio, kuriame nustatytas išankstinis privalomas vartotojų ir energetikos įmonių ginčų nagrinėjimas ne teisme, aiškinimo ir taikymo.
Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Valstybinė energetikos inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo. Remiantis Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalimi, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalis nustato privalomą ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką tais atvejais, kai vartotojas kreipiasi dėl inter alia netinkamos energijos apskaitos ir dėl to esančio nepagrįsto energetikos įmonės reikalavimo apmokėti už suvartotą energiją, bet ne tada, kai šilumos energijos tiekėjas kreipiasi dėl vartotojo skolos už suvartotą energiją priteisimo. Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalis nėra taikoma tais atvejais, kai energetikos įmonė kreipiasi dėl skolos už suvartotą energiją priteisimo, nes pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalį Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nagrinėja vartotojų ar energetikos įmonių skundus dėl energetikos įmonių taikomų kainų ir tarifų, o ne dėl energetikos įmonės reikalavimo priteisti skolą iš vartotojo už tiektą šilumos energiją. Komisija negali įpareigoti vartotojo (atsakovės) sumokėti įmonei (ieškovei) skolą ar ją sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2013). Energetikos įstatyme nenustatyta Valstybinei energetikos inspekcijai ar Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai teisė spręsti dėl vartotojo ir energetikos įmonės tarpusavio turtinių atsiskaitymų ir duoti privalomus nurodymus dėl nuostolių atlyginimo šaliai, kuri juos patyrė dėl kitos šalies netinkamo sutartinių prievolių vykdymo ar priverstinio nuostolių išieškojimo. Dėl to, Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka taikoma tokiems ginčams, kurie kilo dėl specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių teisinius santykius energetikos sektoriuje, nuostatų pažeidimo ir priskirti Valstybinės energetikos inspekcijos ar Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kompetencijai. Ginčams, kilusiems tarp vartotojų ir energetikos įmonių kitu teisiniu pagrindu, nurodyta ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka neprivaloma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2014). Taigi, siekiant atriboti ginčus, kuriems privaloma neteisminė nagrinėjimo tvarka, nuo tų, kuriems tokia tvarka netaikoma, reikšmingas tinkamas teisinio santykio kvalifikavimas ir ginčo dalyko nustatymas.
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovų 6 940,06 Lt skolos, 313,13 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas <...>. Įvertinus ieškinio turinį ir keliamą reikalavimą matyti konkretus ir aiškus pareikšto ieškinio dalykas – priteisti skolą už tiektą šilumos energiją, kas reiškia, kad ieškovė byloje reikalavimą sieja išimtinai su prievoliniais teisiniais santykiais, t. y. iš esmės kelia tik skolos, atsakovams nuo 2010 m. spalio mėnesio nemokant už ieškovės AB ,,Kauno energija” atsakovams tiektą šilumos energiją, klausimą (atsijungimo nuo šildymo sistemos teisėtumo nustatymo klausimas nekeliamas). Išspręsti tokį ginčą ir priteisti skolą nei Valstybinė energetikos inspekcija, nei Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (kaip išankstinės ginčus nagrinėjančios institucijos) nėra kompetentingos (Inspekcija, vykdydama valstybinę energetikos kontrolę, neatlieka mokesčių už energiją perskaičiavimo funkcijų ir nekompetentinga duoti privalomus nurodymus kitiems asmenims, o Komisija negali įpareigoti vartotojo sumokėti energijos įmonei skolą ar ją sumažinti). Nagrinėjamu atveju ginčas galėtų būti kvalifikuojamas kaip ginčas, kuriam taikoma Energetikos įstatymo 34 straipsnyje nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tuo atveju, jei atsijungimo teisėtumo nustatymas (paneigimas) sudarytų byloje pareikšto reikalavimo dalyką (tačiau ieškovė tokio reikalavimo nekelia). Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovui – energetikos įmonei – prašant priteisti skolą, ieškinys nagrinėtinas teisme, netaikant Energetikos įstatymo 34 straipsnio nuostatų dėl privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis, kuria ieškovės AB ,,Kauno energija“ ieškinys paliktas nenagrinėtu, naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui ieškovės AB ,,Kauno energija“ ieškinio priėmimo klausimui spręsti (337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).
Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui ieškovės AB ,,Kauno energija“ ieškinio priėmimo klausimui spręsti.