Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2017-11-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-110-497/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-11-30
Bylos Nr.
1-110-497/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Cininas
Kaltinamasis
E. S.
Advokatai
Ana Grinevič
Kategorijos
  • 14.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Bylos Nr. 1-110-497/2017
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01092-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 14.6.3., 18.10., 18.11. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2017 m. lapkričio 30 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas,sekretoriaujant Renatai Novickienei, Jolitai Žilienai, Irmai Greičiuvienei,dalyvaujant prokurorei Gelenai Zajankovskajai,gynėjai advokatei Anai Grinevič,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 183 str. 2 d. ir 222 str. 1 d. ir nustatė:

Aprašomoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

E. S. pasisavino jo žinioje buvusį svetimą, VšĮ "(duomenys neskelbtini)" priklausantį turtą ir paslėpė šios įstaigos buhalterinės apskaitos dokumentus, o būtent: jis, 2014-04-25 Viešosios įstaigos dalininko teisių perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir VšĮ "(duomenys neskelbtini)" vienintelio dalininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintais Vilniaus m. 14 notaro biure, nuo 2014-04-25 būdamas VšĮ "(duomenys neskelbtini)", (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), reg. (duomenys neskelbtini), vieninteliu dalininku ir direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui ir vadovaudamas visai Įstaigos veiklai, savo žinioje turėdamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)" turtą - grynuosius pinigus bei pinigus, esančius VšĮ "(duomenys neskelbtini)" banko sąskaitose, galėdamas juos valdyti ir jais disponuoti, žinodamas, kad Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, į. k. 301850606, pagal 2014-04-18 paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) į VšĮ "(duomenys neskelbtini)" AB DNB banke esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2014-04-30 iki 2014-06-17 pervedė iš viso 112 900 Lt (32 693.10 eurų), veikdamas tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad neteisėtai ir neatlygintinai savinasi VšĮ "(duomenys neskelbtini)" priklausantį turtą, laikotarpiu nuo 2014-04-30 iki 2014-06-03 iš Įstaigos banko AB DNB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) daugkartiniais veiksmais išgrynina 80 800 Lt (23 401,30 eurų) sumą, šiems pinigams neišrašė kasos pajamų orderių ir neužpajamavo jų Įstaigos buhalterinėje apskaitoje, tokiu būdu VšĮ "(duomenys neskelbtini)" padarydamas 80 800 Lt (23 401,30 eurų) žalą. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 str. 2 d.

E. S. nuo 2014-04-25 būdamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), reg adresu: (duomenys neskelbtini), vieninteliu dalininku ir direktoriumi, vadovaujantis 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IV-574 nuostatomis „už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir privalėdamas garantuoti buhalterinių įrašų teisingumą, visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais, privalėdamas apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugoti ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, o patvirtinus finansinę atskaitomybę, privalėdamas apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus saugoti ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, turėdamas savo žinioje, įstatymo nustatytą laiką nesaugojo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2014-04- 07 iki 2015-06-30, dėl ko iš dalies negalima nustatyti Viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo įmonės įregistravimo 2014-04-07 iki 2015-06-30. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 str. 1 d.

Kaltinamasis E. S. kaltu iš esmės neprisipažino ir parodė, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įkurti sugalvojo jis. Įstaiga turėjo užsiimti ne tik savivaldybės projektų įgyvendinimu, bet ir vykdyti savus psichologinės pagalbos projektus. Apie idėją papasakojo savo pažįstamam A. M.. Bendru sutarimu buvo įsteigta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurios dalininku tapo A. M., o direktore - pastarojo žmona Ž. M.. Nuo pat įstaigos įkūrimo, jos sąskaitos elektroninio valdymo priemonės ir mokėjimo kortelė buvo pas M. Netrukus po įsteigimo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ laimėjo patyčių prevencijos akcijų vykdymo mokyklose projektą, kurį finansavo Vilniaus m. savivaldybė. Šiam projektui įgyvendinti E. S. pasitelkė aktorių S. Č., operatorių, psichologę, kurių pavardžių neprisimena. Projekte taip pat dalyvavo ir vairuotojas, kurio pavardės taip pat nežino ir kuris dabar gyvena kažkur Švedijoje. Pats kaltinamais patyčių prevencijos pamokose tiesiogiai nedalyvavo, tačiau kartais nuvažiuodavo į mokyklas. Visi pagal sutartį su Savivaldybe numatyti darbai padaryti, projektas pilnai įgyvendintas, pravestos kelios dešimtys patyčių prevencijos pamokų įvairiose Vilniaus m. ir rajono mokyklose, viskas nufilmuota, sumontuota ir paskelbta Youtube platformoje. Jau projekto eigoje su A. M. dirbti tapo sunku, nes jis nustojo projektu domėtis, nuolat girtavo, todėl kaltinamasis pats tapo VšĮ dalininku ir direktorium bei perėmė įmonės banko sąskaitos elektroninio valdymo priemones bei banko korteles. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė pats, registrus vedė, tvarkė buhalterinės apskaitos dokumentus. Rašytinės sutartys su A. Č. ir kitais projekto dalyviais taip pat buvo sudarytos. Viskas buvo dėžėje, kuri dingo. Pinigus, kurios išgrynino iš įstaigos banko sąskaitos išleido projektui įgyvendinti, nieko neliko. Su visais projekto dalyviais atsiskaitė daugiausiai grynais. Nei S. Č. nei kitiems neskolingas. Be to daug grynų pinigų išleido filmavimo aparatūros, transporto nuomai, degalams, filmų kūrimui, montavimui. Tokių būdu pripažįsta savo kaltę dėl to, kad aplaidžiai tvarkė įstaigos buhalterinę apskaitą, tačiau neprisipažįsta, kad pasisavino projektui skirtas lėšas.

Nors kaltinamasis E. S. savo kaltę pripažįsta tik dalinai, teismo nustatytas aplinkybes įrodo šie bylos duomenys.

Liudytoja G. S. parodė, kad E. S. jos sutuoktinis, o A. M. ir Ž. M. - jos vyro draugai, taip pat ir jos pažįstami 2014 m. liudytoja dirbo Vilniaus m. savivaldybės visuomenės sveikatos biuro (Biuro) direktore. Balandžio mėnesį VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurio direktorė buvo Ž. M., laimėjo biuro skelbtą konkursą vykdyti patyčių prevencijos programą mokyklose. Sutarties suma buvo daugiau nei 100 000 Lt, bet tiksliai sumos neprisimena. Projektas buvo įgyvendintas, pateikti darbų atlikimo aktai, filmuota medžiaga ir visa kita reikalinga dokumentacija. Todėl pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas PVM sąskaitas faktūras Biuras pervedė įstaigai sąskaitose nurodytas sumas, viso daugiau nei 100 000 Lt, tikslaus skaičiaus nepamena. Matė, kad sąskaitos ir sutartis pasirašytos Ž. M. vardu, tačiau tiesiogiai Biure jos nematė, visus šiuos dokumentus jau pasirašytus Ž. M. vardu gavo per Biuro raštinę. Apie tai, kad liudytojos vyras susijęs su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, vykdant projektą nežinojo, tik jau jam pasibaigus, E. S. kažkaip pasakė, kad perėmė šios VšĮ valdymą, nes M. prarado susidomėjimą šia veikla. Su Ž. M. buvo susitikusi jau pasibaigus projektui - 2014 m. liepos mėnesį, ji ieškojo E. S., nerimavo, kad nežino kas vyksta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, nes faktiškai jos nevaldo. Į tai Ž. M. atsakė, kad šituo reikalu nesidomi, o E. S. išvykęs į užsienį.

Liudytojas A. M. teisme parodė, kad - pažįstą E. S. nuo 1991 m. iš bendro darbo policijoje. Ž. M. yra liudytojo žmona. 2014 m. pavasarį E. S. paprašė tapti VšĮ "(duomenys neskelbtini)" steigėju ir direktoriumi, kadangi jis ketino organizuoti nepilnamečių patyčių, smurto mokyklose prevencinę programą, kurti filmą ir gauti finansavimą iš savivaldybės visuomenė sveikatos biuro, bet kadangi tam skyriui vadovo E. S. žmona, tai jis abejojo, ar būdamas VšĮ steigėju galės tokį finansavimą gauti. Liudytojas atsisakė, nes įmonės vadovu negalėjo tapti dėl savo profesijos. Tuomet susitarė, kad steigiamos VšĮ direktore taps liudytojo žmona, kuri kaip tik turėjo ir tam tinkamą pedagoginį išsilavinimą. Tiek liudytojas tiek Ž. M. buvo įsitikinę, kad vyks reali įstaigos veikla, o žmonai pravers patirtis, įgyta tokio pobūdžio veikloje. Toliau E. S. paruošė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ steigimo dokumentus, kuriuos liudytojas ir jo žmona pasirašė. Po to praėjus savaitei ar dviem jau viena Ž. M. jau viena su E. S. nuvyko į banką, kur atidarė įstaigos sąskaitą, gavo elektronines įmonės banko sąskaitos tvarkymo priemones. Žmona liudytojui pasakė, kad viską pasiėmė E. S.. Sunerimęs A. M. paskambino E. S., bet šis užtikrino, kad paruoš įsakymą, kuris apibrėš jo atsakomybę naujai įsteigtoje įmonėje ir oficialiai galės tvarkyti įmonės sąskaitą. Taip pat užtikrino, kad pats pasamdys buhalterę. Praėjus dar kelioms savaitėms nieko neįvyko, paties E. S. niekaip nepavykdavo rasti. Pagaliau 2014 m. balandžio mėnesį susitiko, pasakė E. S., kad toliau įstaigos veikloje nei jis, nei jo žmona nedalyvaus ir paprašė perimti pačią įstaigą ir jos valdymą. Pasirašė VšĮ dalininko ir direktoriaus pakeitimo dokumentus, pagal kuriuos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliu dalininku ir direktorium tapo E. S.. Praėjus dar trims ar keturiems mėnesiams žmona vis dar kaip VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorė ėmė gauti skambučius dėl kažkokių pinigų. E. S. vėl niekaip nepavyko rasti. Kartu su žmona nuvyko į banką ir čia sužinojo, kad Ž. M. iki šiol yra įstaigos banko sąskaitos valdytoja, bankas apie įstaigos savininko ir direktoriaus pasikeitimą neinformuotas, o per įstaigos sąskaitą išgryninamos didelės pinigų sumos. Tik praėjus maždaug metams nuo įstaigos įsteigimo pavyko susitikti su E. S., liudytojas privertė dar prieš metus pasirašytas įstaigos dalininko ir direktoriaus pakeitimo sutartis patvirtini notariškai ir jos pagaliau buvo įregistruotos ir įmonių registre. Apie Ž. M. vardu pasirašytą patyčių prevencijos akcijų vykdymo sutartį ir PVM sąskaitas faktūras sužinojo tik mokesčių inspekcijoje. Nei liudytojas nei jo žmona niekada neturėjo elektroninių įstaigos banko sąskaitos valdymo priemonių, nepasirašinėjo įstaigos vardu jokių sutarčių, sąskaitų ir kitų dokumentų, nevedė jokios buhalterijos.

Liudytojos Ž. M. parodymai iš esmės sutampa su liudytojo A. M. parodymais. Be to, minėta liudytoja teisme parodė, kad lankantis banke, kai buvo atidaroma VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita, E. S. skambino neva buhalterei ir užtikrino, kad visus banke gautus dokumentus nuveš jai ir viską sutvarkys, rodė sąrašus mokyklų, kuriose bus vykdomas projektas, pasakojo kaip jis bus vykdomas. Nerimaudama dėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklos ir niekaip negalėdama rasti paties E. S., 2014 m. birželio mėn. Vilniuje, „Europos“ prekybos centre buvo susitikusi su jo žmona G. S., parodė jai banko sąskaitos išrašą. Pastaroji patikino, kad viskas padaryta, sukurti filmukai, viskas guli pas G. S. darbe ant stalo ir liudytoja galinti būti rami. Nei S. Č., nei L. B.-T. nei M. D. nepažįsta. Niekada neturėjo elektroninių įstaigos banko sąskaitos valdymo priemonių, nepasirašinėjo įstaigos vardu jokių sutarčių, sąskaitų ir kitų dokumentų, nevedė jokios buhalterijos.

Liudytojas S. Č. teisme parodė, kad yra aktorius. 2014 m. balandžio- birželio mėnesiais kartu su psichologe L. B.- T. ir operatoriumi M. D., Vilniaus ir Vilniaus rajono mokyklose rengė patyčių prevencijos akcijas. Viso per 2-3 mėnesius aplankė kelias dešimtis mokyklų. Akcijos idėją ir scenarijus priklauso liudytojui. Taip pat liudytojas vykdė ir visą organizacinį darbą- surado psichologę, operatorių, rūpinosi transportu, įranga, filmų kūrimu, pats Vilniaus m. visuomenės sveikatos biure derino kada ir į kokias mokyklas važiuoti. Kadangi pats kaip fizinis asmuo patyčių prevencijos akcijos įgyvendinti negalėjo, todėl 2014 m. ši programa buvo vykdoma VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu. E. S. kaip VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovo vaidmuo ir buvo toks, kad jis turėjo juridiškai įforminti S. Č. ir jo grupės veiklą bei užtikrinti finansavimą. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo laimėjusi konkursą S. Č. sugalvotai programai įgyvendinti. Kūrybiniame, organizavimo procese E. S. nedalyvavo. Su E. S. žodžiu buvo sutarta, kad už visą darbą S. Č. bus sumokėta 50 000 Lt, tačiau jokia rašytinė sutartis nebuvo pasirašyta. Liudytojas buvo įsitikinęs, kad jo kurtos vaizdo medžiagos be jo kaip autoriaus sutikimo, E. S. vis vien negalės panaudoti. Žadėtų pinigų kaltinamais nesumokėjo. E. M. ir Ž. M. nepažįsta, pavardės negirdėtos.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. Č. papildomai parodė, kad vykdant projektą, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ į jo sąskaitą keliais pavedimais pervedė 7 000 Lt. Tačiau tai tik maža dalis sumos, dėl kurios buvo susitarę su E. S.. Gavęs pirmuosius pavedimus, paklausė kaltinamojo, kada bus pasirašyta autorinė sutartis. Į tai kaltinamasis tik atsakė „taip, taip, reikės pasirašyti“, tačiau tai taip ir liko kalbomis. Pabaigus projektą, E. S. sutarties taip ir nepasirašė, sutartos pinigų nesumokėjęs, ėmė slapstytis nuo liudytojo (t. 2, b. l. 70- 71).

Iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad S. Č. dviem 2014-04-30, 2014-05-07 pavedimais sumokėta po 2 000 Lt ir 2014-05-20 pavedimu – 3 000 Lt. Viso 7 000 Lt. Mokėjimo paskirtis nurodoma „už darbus“ (t. 1, b.l. 46- 53).

Liudytoja L. B.-T. teisme parodė, kad yra socialinė pedagogė. 2014 m. balandžio- birželio mėnesiais kartu su aktoriumi S. Č. ir operatoriumi M. D., keliose dešimtyse Vilniaus ir Vilniaus rajono mokyklų rengė patyčių prevencijos akcijas. Šios akcijos buvo filmuojamos, sukurti filmukai. Akcijas rengė, kaip dabar žino, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, laimėjusi Vilniaus m. visuomenės sveikatos biuro konkursą tokioms akcijoms rengti ir pravesti. Šį darbą gavo per S. Č., kuris jau tiesiogiai vykimo į konkrečias mokyklas grafikus, apmokėjimo ir kitus klausimus derino su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovu E. S.. Su E. S. susipažino maždaug 2011 m., filmuojantis viename seriale, tačiau į patyčių prevencijos programą pateko ne per E. S., bet pasiūlius S. Č.. Buvo sutarta, kad už darbą bus sumokėta 10 000 Lt ir šią sumą VšĮ (duomenys neskelbtini)pervedė į liudytojos sąskaitą. Jokių sutarčių su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nėra pasirašiusi. E. M. ir Ž. M. nepažįsta, pavardės negirdėtos. Iš esmės tokius pačius parodymus liudytoja davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b.l. 24- 25).

Iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad L. B.- T. penkiais 2014-04-30, 2014-05-06, 2014-05-20, 2014-05-30, 2014-06-03 pavedimais sumokėta po 2000 Lt, viso 10000 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodant „už darbus“ (t. 1, b.l. 46- 53).

Savo paaiškinime VMI, atsiųstame elektroniniu laišku M. D. parodė, kad dabar gyvena ir mokosi Vokietijoje, atvykti į Lietuvą negali. 2014 m. studijavo operatorystę Lietuvoje, buvo 2 kurso studentas. Darbo pasiūlymą nufilmuoti patyčių prevencijos akcijas moksleiviams gavo iš S. Č.. Nuo 2014-04-23 iki 2014-06-16 kartu su juo aplankė 47 mokyklas nufilmavo ir sumontavo filmukus. Su S. Č. susitarė, kad už darbą gaus 9000 Lt, tačiau į M. D. banko sąskaitą buvo pervesta tik 4000 Lt, iš kurių 1000 Lt atidavė S. Č.. Likę 3000 Lt S. Č. žodžiais buvo skirti M. D.- kameros reikmėms, transportui ir kitoms būtinoms dalyvavimo renginiuose bei filmo kūrimo išlaidoms. Likusi 6000 Lt suma taip ir nebuvo sumokėta. S. Č. klausė dėl sutarties į ką pastarasis atsakė: „nesirūpink, viskas bus sutvarkyta“ (t. 1, b.l. 40).

Iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad M. D. dviem 2014-05-07, 2014-05-20 pavedimais sumokėta po 2000 Lt. Viso 7000 Lt. Mokėjimo paskirtis nurodoma „už darbus“ (t. 1, b.l. 46- 53).

Teisme liudytojomis apklaustos Vilniaus (duomenys neskelbtini) mokyklos socialinės darbuotojos S. S., G. K. patvirtino, kad 2014 m. mokyklos tikrai buvo pravestos patyčių prevencijos akcijos, kurias incijavo ir finansavo Vilniaus m. visuomenės sveikatos biuras. Akciją rengė du aktoriai ir operatorius, pirmoje dalyje buvo aptariamos tam tikros situacijos, o antroje dalyje šios situacijos buvo suvaidinamos ir filmuojamos. Filmuota medžiaga buvo paskelbta viešai Youtube platformoje. Nė viena liudytoja kaltinamojo nėra mačiusi. Analogiškus parodymus liudytojos davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b.l. 81- 82, 96- 97).

VĮ „Registrų centras“ duomenimis, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota 2014-04-07, jos direktoriais nuo 2014-04-01 paskirta Ž. M., nuo 2015-03-20- E. S. (t. 1, b.l. 30- 32, 167-169). VšĮ steigėju, pagal įstatus įregistruotas J. M. (t. 1, b.l. 157- 165, 170- 172).

2014-04-10 AB DNB banke gautas VšĮ direktorės Ž. M. prašymas atidaryti įstaigos sąskaitą (t. 1, b.l. 43- 44). Be to, kratos kaltinamojo E. S. namuose metu rasta ir paimta 2014-04-10 banko sąskaitos ir jos valdymo sutartis, pagal kurią Ž. M. suteiktos elektroninės banko sąskaitos valdymo priemonės, banko kortelės PIN kodas, pirminio prisijungimo prie banko sąskaitos kodas (t. 1, b.l. 150, 151, 152, 153).

2014-04-18 sudaryta paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp Vilniaus m. savivaldybės visuomenės sveikatos biuro, atstovaujamo G. S. ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kurios atstove nurodyta direktorė Ž. M.. Pagal šią sutartį VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo pravesti patyčių prevencijos akcijas Vilniaus m. ir rajono mokyklose, pagal sutarties 2 priede nurodytą grafiką, o Vilniaus m. savivaldybės visuomenės sveikatos biuras įsipareigojo už šias paslaugas apmokėti. Preliminari sutarties kaina nustatyta 114000 Lt (t. 1, b.l. 98-102). Specialisto išvada Nr. 11-1258(16) nustatyta, kad visuose ikiteisminio tyrimo metu rastuose ir paimtuose minėtos sutarties egzemplioriuose Ž. M. vardu pasirašė ne Ž. M.. Nustatyti, ar šiuos dokumentus pasirašė E. S., nėra galimybės (t. 2, b.l. 9-13).

Laikotarpiu nuo 2014-04-30 iki 2014-06-16 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateikė apmokėjimui Vilniaus m. savivaldybės visuomenės sveikatos biurui 7 Ž. M. vardu pasirašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurias ir pagal prie jų pridedamus „Paslaugų teikimo perdavimo-priėmimo aktus“, mokyklose įvykdytos 46 patyčių prevencijos akcijos 104000 Lt sumai (t. 1, b.l. 84- 97). Specialisto išvada Nr. 11-1258(16) nustatyta, kad visuose ikiteisminio tyrimo metu rastuose ir paimtuose minėtų septynių PVM sąskaitų faktūrų egzemplioriuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir visuose „Paslaugų teikimo perdavimo-priėmimo aktų“ egzemplioriuose pasirašė ne Ž. M.. Nustatyti, ar šiuos dokumentus pasirašė E. S., nėra galimybės (t. 2, b.l. 9-13).

Ikiteisminio tyrimo metu S. Č. pateikė savo sudarytą Patyčių prevencijos akcijos Vilniaus m. ir rajono mokyklose grafiką, pagal kurį nuo 2014-04-23 iki 2014-06-16, dvidešimt devyniose (29) Vilniaus m. ir rajono mokyklų pravestos 47 tokios akcijos (t. 1, b.l. 104- 107). Kratos kaltinamojo E. S. namuose metu rastas panašus planas, pagal kurį turi tuo pačiu laikotarpiu turėjo būti pravestos 45 patyčių prevencijos akcijos (t. 1, b.l. 146- 149).

Pagal 2014-04-18 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2014-04-30 iki 2014-06-17, aštuoniais mokėjimo pavedimais, Vilniaus m. visuomenės sveikatos biuras į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 112400 Lt (t. 1, b.l. 46- 53). VMI atlikto VšĮ patikrinimo metu nustatyta, kad iš minėtos sumos 80800 Lt išgryninta kortele (t. 1, b.l. 5- 10).

2015-03-17 Vilniaus m. 14 notarų biure patvirtinta ir VĮ „Registrų centras“ užregistruota: 2014-04-25 VšĮ dalininko teisių perleidimo sutartis, pagal kurią A. M. perleidžia VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dalininko teises E. S. ir 2014-04-25 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dalininko E. S. sprendimas atleisti iš įstaigos vadovės pareigų Ž. M. ir paskirti juo E. S. (t. 1, b.l. 29, 31, 36).

2016-01-22 VMI operatyvaus patikrinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad: E. S. ar įgaliotas asmuo kviečiamas atvykti į Vilniaus AVMI susipažinti su Operatyvaus patikrinimo pavedimu bei pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2014-04-07 iki 2015-06-30, neatvyko ir buhalterinės apskaitos dokumentų nepateikė; VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi asmenys su mokesčių administratoriumi nebendradarbiavo, patikrinimui nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų bei registrų už laikotarpį nuo 2014-04-07 iki 2015-06-30 (t. 1, b.l. 11- 19).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir motyvai

Dėl kaltinimo pagal BK 183 str. 2 d.

Pagal BK 183 str. 2 d. atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą. Aplinkybę, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ turtas, t. y. piniginės lėšos įstaigos sąskaitoje buvo kaltinamojo E. S. žinioje nuo pat šios įstaigos įkūrimo ir banko sąskaitos atidarymo įrodo liudytojų A. M. ir Ž. M. parodymai apie tai, kad atidarius įstaigos sąskaitą banke, E. S. elektronines banko sąskaitos priemones pasiėmė sau. Kratos metu pas E. S. be kitų daiktų rasta ir banko sąskaitos ir jos valdymo sutartis, pagal kurią Ž. M. suteiktos elektroninės banko sąskaitos valdymo priemonės, banko kortelės PIN kodas, pirminio prisijungimo prie banko sąskaitos kodas (t. 1, b.l. 150, 151, 152, 153). A. M. ir Ž. M. parodė, kad nepažįsta projektą vykdžiusios grupės narių S. Č., L. B.-T., M. D. lygiai taip pat kaip pastarieji nurodė, kad nepažįsta nei A. M. nei Ž. M.. Todėl nei A. M., nei Ž. M., nepažinodami projektą vykdžiusios grupės narių ir nežinodami jų bankų sąskaitos numerių, negalėjo pervesti jiems tų sumų, kurios buvo pervestos dalinai atlyginant už darbą. S. Č., L. B.-T., M. D. parodė, kad būtent su E. S. tarėsi dėl atlyginimo ir būtent jis pervedė jiems sumas kaip dalinį atlyginimą už vykdomą projektą. Be to, elektroniniai prisijungimai prie įstaigos banko sąskaitos visą laiką buvo vykdomi iš to paties IP (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 110), o iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad didžioji dalis piniginių lėšų visą laiką buvo gryninama tuose pačiuose bankomatuose adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 46- 53), kas irgi patvirtina, jog įstaigos mokėjimo kortelę visą laiką valdė tas pats asmuo. Išdėstytų įrodymu visuma teismui leidžia daryti nekeliančią abejonių išvadą, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos nuo pat šios sąskaitos atidarymo pradžios buvo kaltinamojo E. S. žinioje ir atmesti pastarojo parodymus apie tai, kad pradžioje visas banko sąskaitos valdymo priemones nuo jos atidarymo iki projekto vykdymo pabaigos turėjo M. šeima.

Dėl 88000 Lt (23 401,30 eurų) pasisavinimo ir žalos. Turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu, ir taip padaro žalą turto savininkui (kasacinės nutartys Nr. 2K–733/2007, 2K-123/2007, 2K-7-198/2008). Iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ AB DNB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad nuo 2014-05-02 iki 2014-08-05 įvairiuose Vilniaus m. bankomatuose išgryninta 80800 Lt (t. 1, b.l. 46- 53). Tas pats konstatuota VAVMI operatyvaus patikrinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad pagal AB DNB banko pateiktus piniginių lėšų judėjimo išrašus nustatyta, kad 2014 m. balandžio - rugpjūčio mėn. Viešoji įstaiga į atsiskaitomąją sąskaitą gavusi pinigines lėšas iš Vilniaus m. savivaldybės visuomenės sveikatos biuro, dalį jų iš banko atsiskaitomosios sąskaitos kortele išgrynino, iš viso 80 800 Lt (t. 1, b.l. 16).

Kaltinamasis E. S. pripažįsta, kad išgrynino nurodytą pinigų sumą, tačiau teigia, kad visos šios lėšos buvo panaudotos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklai - projektui vykdyti. Tokie kaltinamojo parodymai atmestini. Projektą vykdžiusios grupės nariai S. Č., L. B.-T., M. D. parodė, kad atlyginimo už darbą grynais pinigais negavo. Iš M. D. elektroninio laiško matyti, kad jis pats apmokėjo filmavimo, transporto ir kitas būtinas dalyvavimo renginiuose bei filmo kūrimo išlaidas. Byloje nėra jokių dokumentų ar kitų įrodymų, kad išgrynintos lėšos 80800 Lt dydžio buvo panaudotos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vykdomam projektui, nors teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamajam kelis kartus buvo siūloma tokius įrodymus pateikti arba pateikti informaciją, kuri padėtų teismui pačiam tokius įrodymus išreikalauti. Remiantis šiais motyvais teismas atmeta kaltinamojo parodymus apie tai, kad išgrynintas lėšas jis panaudojo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklai ir konstatuoja, kad šią pinigų sumą kaltinamasis pasisavino.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis ne kartą akcentavo, kad visi pagal sutartį su savivaldybės visuomenės sveikatos biuru numatyti darbai atlikti. Įvykdytos patyčių prevencijos akcijos keliose dešimtyse Vilniaus m. ir rajono mokyklų, sukurti filmai, pateiktos ataskaitos apie įvykdytą projektą, mokiniai, pedagogai ir tėvai labai patenkinti. Teismui nekyla abejonių, kad patyčių prevencijos akcija pagal su Vilniaus m. savivaldybės visuomenės sveikatos biuru 2014-04-18 sudarytą sutartį tikrai įvykdyta. Įvairiais bylos duomenimis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus m. ir rajono mokyklose įvykdė nuo 37 iki 47 tokių akcijų, sukūrė filmuotą medžiagą. Tačiau ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės vertinant lėšų pasisavinimo faktą, nes net ir tuo atveju, jei vykdant projektą pavyko sutaupyti lėšų, gauti pelno, kaltinamasis neturėjo teisės svetimą - juridinio asmens VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ turtą paversti savo turtu ir elgtis su juo savo nuožiūra. Be to, vadovaujantis LR Viešųjų įstaigų įstatymo 14 str., viešosios įstaigos gautas pelnas gali būti naudojamas tik viešosios įstaigos įstatuose nustatytiems viešosios įstaigos veiklos tikslams siekti ir negali būti skiriamas dalininkams, viešosios įstaigos organų nariams, darbuotojų premijoms.

Vadovaujantis BK 190 str. 1 d. turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. 80 800 Lt (23 401,30 eurų) suma, kurią pasisavino E. S., daugiau kaip du kartus viršija 250 MGL ribą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti ir kaip didelės vertės svetimo turto pasisavinimas.

Remiantis išdėstytu teismas konstatuoja, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 183 str. 2 d.

Dėl kaltinimo pagal BK 222 str. 1 d.

E. S. kaltinamas tuo, kad nuo 2014-04-25 būdamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliu dalininku ir direktoriumi, apgaulingai tvarkė įstaigos buhalterinę apskaitą, paslėpė įmonės buhalterinius dokumentus ir registrus, dėl ko už laikotarpį nuo 2014-04-07 iki 2015-06-30, dėl ko iš dalies negalima nustatyti Viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo įmonės įregistravimo 2014-04-07 iki 2015-06-30.

Kaltinamasis iš esmės neigia, kad yra nusikaltimo, numatyto BK 222 str. 1 d., subjektas ir nesutinka su kaltės forma, kuri pagal kaltinamojo parodymus yra ne tyčia, o nusikalstamas nerūpestingumas. Kaltinamojo pozicija tokia, kad jis įstaigos dalininku ir vadovu tapo tik 2015-03-20, kai jo 2014-04-25 sutartis su A. M. dėl įstaigos dalininko teisių perleidimo ir sprendimas E. S. paskirti Viešosios įstaigos direktoriumi, buvo įregistruota VĮ „Registrų centras“. Buhalterinės apskaitos dokumentus turėjo, registrus vedė, tačiau jie kažkur dingo.

Dėl kaltės formos.

Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia. Kitaip tariant, kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba, nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (kasacinės bylos Nr. 2K-76/2007, 2K-526/2011, 2K-33-303/2017 ir kt.). Šioje byloje E. S. inkriminuojami veiksmai - įstaigos buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų tyčinis paslėpimas, turint tikslą apsunkinti įmokas ir mokesčius skaičiuojančioms institucijoms atlikti pilną VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių paskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą, išvengti mokestinių prievolių į valstybės biudžetą, siekiant sutrukdyti nustatyti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės komercinės veiklos, finansinės būklės rezultatus ir turtą. Paminėtas nusikaltimas, t. y. dokumentų paslėpimas, gali būti padaromi tik tiesiogine tyčia. Tačiau baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis tyčia paslėpė VšĮ buhalterinės apskaitos dokumentus ir turėjo tikslą apsunkinti įmokas ir mokesčius skaičiuojančioms institucijoms atlikti pilną VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių paskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą, išvengti mokestinių prievolių į valstybės biudžetą. Remiantis kaltinamojo parodymais, įstaigos buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai buvo saugomi dėžėje, tačiau ši paskui kažkur dingo. Duomenų, paneigiančių šiuos kaltinamojo parodymus apie tai, kad įstaigos buhalteriją jis prarado dėl nerūpestingumo, nėra. Todėl tokia E. S. kaltės forma vertintina kaip neatsargi, pasireiškusi buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimu įstatymo nustatytą laiką, ir perkvalifikuotina į lengvesnį nusikaltimą, numatytą BK 223 str. 1 d., kaip aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas (kasacinė byla Nr. 2K-P-305/2009 ir kt.). Ta kaltinimo dalis, kurioje E. S. inkriminuojama tyčia apsunkinti įmokas ir mokesčius skaičiuojančioms institucijoms atlikti pilną VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių paskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą, išvengti mokestinių prievolių į valstybės biudžetą, iš kaltinimo šalinama.

Dėl pasekmių.

Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014). Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 ir 223 straipsnių taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti, analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014).

VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ operatyvaus patikrinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 11- 19) ir šios ataskaitos pagrindu parengtu Vilniaus AVMI pranešimu (t. 1, b.l. 5- 10), konstatuota, kad mokesčių administratoriui nebuvo pateikti įstaigos buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai, dėl ko patikrinimo metu iš dalies nebuvo galima nustatyti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Todėl teismas laiko įrodytu, jog dėl aplaidaus VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo kilo BK 223 str. 1 d. numatytos pasekmės.

Dėl subjekto

Apgaulingo ir aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą. Šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas; 2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių. Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai; 3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tokiomis įmonėmis; 4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo. Įmonės vadovas, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą. Taigi, nors pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo ir aplaidaus apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau, pagal teismų formuojamą praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/ 2013, 2K-7-176-303/2015).

Pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 9 str. 4 d., viešosios įstaigos vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo paskyrimo dienos. Remiantis liudytojo A. M. parodymais, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dalininko teises jis perleido kaltinamajam E. S. 2014-04-25 sutartimi bei tos pačios dienos sprendimu E. S. kaip vienintelis viešosios įstaigos dalininkas paskyrė save VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Šiuos liudytojo A. M. parodymus patvirtina byloje esantys 2014-04-25 sutartis ir vienintelio dalininko sprendimas (t. 1, b.l. 36, 37). Iš esmės, pats kaltinamasis sutiko su tuo, kad būtent nuo 2014-04-25 yra viešosios įstaigos savininkas ir direktorius, nes neprieštaravo, kad 2015-03-17 šių dokumentų originalai būtų patvirtinti notariškai. Be to, faktą, kad E. S. paskirtas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 2014-04-25, patvirtina ir įmonių registro duomenys (t. 1, b.l. 31). Todėl nuo 2014-04-25 kaltinamasis E. S., kaip įstaigos vadovas, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, tapo atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą, ir yra BK 223 str. 1 d. numatyto nusikaltimo subjektas.

Dėl bausmės

Kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 223 str. 1 d., už kurį įstatymas numato viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir vieną sunkų nusikaltimą, numatytą BK 183 str. 2 d., už kurį įstatymas numato vienintelę laisvės atėmimo iki 10 metų bausmę.

Kaltinamasis anksčiau neteistas, todėl už nusikaltimo, numatyto BK 223 str. 1 d. padarymą, vadovaujantis BK 55 str. skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė - laisvės apribojimas, kurios dydis, įvertinus tai, kad nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatomas artimas sankcijos vidurkiui.

Už nusikaltimo, numatyto BK 183 str. 2 d. padarymą kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis vadovaujantis BK 61 str. nuostatomis, taip pat nustatomas artimas sankcijos vidurkiui.

Abu nusikaltimai, už kuriuos teisiamas E. S., nesudaro idealios nusikalstamų veikų sutapties, nes nenustatyta, kad aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas buvo panaudotas kitai nusikalstamai veikai, šiuo atveju - turto pasisavinimui, padaryti. Tačiau abi bausmės bendrintinos apėmimo būdu, nes labai skiriasi pagal pavojingumą.

E. S. anksčiau neteistas, vedęs, nėra duomenų, kad po nusikaltimo, už kurį dabar teisiamas, padarymo būtų padaręs naujas nusikalstamas veikas. Tai leidžia manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, jos vykdymą atidedant.

BK 72 str. 2 d. nustato, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Remiantis minėtu pagrindu, iš kaltinamojo E. S. konfiskuotinas tiesiogiai iš jo nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 str. 2 d., gautas turtas - VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ piniginės lėšos.

Vadovaujantis BPK 303 str. 2 d., teismas nusprendė:E. S. pripažinti kaltu:

pagal BK 182 str. 2 d. ir skirti laisvės atėmimą 4 metams;

pagal BK 223 str. 1 d., perkvalifikavus iš BK 222 str. 1 d. ir skirti laisvės apribojimą vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p. bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę nustatyti laisvės atėmimą 4 metams.

Vadovaujantis BK 75 str. (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 72 str. 2 d., konfiskuoti iš E. S. jo nusikalstamos veikos gautą turtą 23401,30 € (dvidešimt trys tūkstančiai keturi šimtai vienas euras trisdešimt centų).

Iki nuosprendis įsiteisės, skirti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktinius įrodymus (t. 1, b.l. 59- 102, 122- 175) palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą apeliaciniu skundu.

Teisėjas Audrius Cininas