Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.2; 2.1.1.3.2; 2.1.1.3.6; 2.1.1.3.10; 2.1.6.3; 2.4.2.13; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.4.11; 3.2.6.1

2019 m. spalio 15 d.

dalyvaujant ieškovo A. C. T. Z. atstovui advokato padėjėjui V. P., atsakovui K. R. bei jo atstovui advokato padėjėjui V. T. ir išvadą teikiančios institucijos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei V. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. C. T. Z. ieškinį atsakovui K. R., išvadą teikiančiai institucijai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl bendros žemės sklypų ribos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019-04-26 teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovo A. C. T. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) buv. (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovui K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašoma nustatyti žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrą ribą, kurios posūkio taškai (su koordinatėmis) yra: taškas Nr. 11 (X-6242899.93, Y-395557.17), taškas Nr. 12 (X-6242876.52, Y-395561.67), taškas Nr. 13 (X-6242863.96, Y-395564.19), taškas Nr. 14 (X-6242838.04, Y-395569.22), taškas Nr. 15 (X-6242820.78, U-395567.50), vadovaujantis UAB „Geoplanai“ 2019-04-15 parengtu siūlomu ginčo sklypų ribų planu teisminiam ginčui spręsti (M 1:500) bei priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas visas bylinėjimosi išlaidas, taip pat prijungti civilinę bylą Nr. e2-142-636/2015.

2019 m. gegužės 27 d. atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka visiškai ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovas nepagrįstai teigia, kad sklypų riba vis dar neaiški, o ginčas – tapatus. Šiuo metu sklypų riba nustatyta tiksliais kadastriniais matavimais, toje pačioje koordinačių sistemoje ir yra visiškai aiški. Tokiu būdu paneigiami ieškinio teiginiai dėl ginčo tapatumo, kadangi faktinės aplinkybės yra pasikeitusios – sklypų riba formaliai nustatyta, todėl ir pats reikalavimas, nustatyti ribą, formuluojamas neteisingai, faktiškai ieškovas prašo pakeisti ribą.

2019 m. rugsėjo 25 d. teisme gauta išvadą teikiančios institucijos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus išvada dėl žemės sklypų, (duomenys neskelbtini), ribos, kuriame nurodyta, kad sulyginus abiejų žemės sklypų planų duomenis, išanalizavus bendros ribos koordinates, iš nustatytų aplinkybių daroma išvada, kad sklypų riba yra aiški ir vienodai nužymėta tiek ieškovo, tiek atsakovo planuose. Koordinatės tiek ieškovo, tiek atsakovo planuose sutampa.

Teismo posėdžio metu ieškovo A. C. T. Z. atstovas advokato padėjėjas V. P. nurodė, kad ginčas kilo todėl kad, teisme yra kita byla, kurioje atsakovas gina savo nuosavybės teisę, taip, kad ieškovui tektų nugriauti dalį pavėsinės, dalį tvoros bei išrauti tujas, kurie yra tarp dviejų sklypų. Pagal vieną planą išeitų, kad ieškovas teisus, pagal atsakovo planelį atsakovas yra teisus. Kadastriniai matavimai įregistruoti tinkamai. Ginčas yra dėl kadastrinių matavimų, kuriuos patvirtino Nacionalinė žemės tarnyba. Pastato teisėtumas buvo nustatytas 2015 m. byloje, tik nebuvo reikalavimo nustatyti bendros ribos. Jeigu teismas ribos nenustato, tai LAT yra nurodęs, kad teismas privalo nurodyti dokumentą, kuriame būtų nurodytos aiškios ribos. Nurodė, kad ieškovas nebuvo visą laiką šio sklypo savininkas. Prieš tai sklypo savininkas buvo L.. 1994 m. planelis, kuriame nurodyta, kad statyba įregistruota. Pavėsinė įregistruota 1994 m. Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) duomenimis. Ji niekada nebuvo ginčijama. Nurodė, kad riboženkliai nekalami, kada jie sutampa su natūraliomis kliūtimis – sienomis, tvoromis. Nurodė, kad koordinatės sutampa, tačiau plane vizualinės medžiagos neatitinka. Nurodė, kad pagal S. Š. pateiktą planą, dalis ieškovo pastato, kerta atsakovo sklypo ribą. S. Š. sukalė riboženklius ten kur turėjo būti, kurie nustatyti 1995 m. Riba, kuri buvo vaizduojama iki pastatų, skaitmenoje vaizduojama už pastatų, realiai yra daug toliau. Neaišku, kodėl matininkas nesivadovavo pirminiu atsakovo sklypo planu, kuriame ribos vaizduojamos pagal pastatą, o jis braižė ribas ant pastato. Nurodė, kad ribos atitinka faktinį naudojimą. Jei pakeistume faktinį naudojimą pirmiausia problema su pastatais, pastatus tektų nugriauti ieškovui, panaikinti tvoras, panaikinti medžius, taip ieškovas netektų pastatų, todėl jam būtų padaryta didelė žala. LAT praktika – jeigu žemės sklypai registruoti su tiksliais matavimais NTR, tai niekada nereiškia, kad riba tarp šalių yra aiški. Reikia atrasti pusiausvyrą, nustatyti bendrą ribą tarp šalių ribų, taip kaip faktiškai naudojosi. Ginčo sklypo plane siūloma atsakovui skirti daugiau tvenkinio, jeigu teismas tenkintų ieškovo ieškinį. Prašo teismo, vadovaujantis planu, kurį parengė GEO planai, nustatyti ginčo ribą.

Teismo posėdžio metu atsakovas K. R. ir jo atstovas advokato padėjėjas V. T. palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes ir nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Š. plane nurodyta, kad ieškovo sklypas dengia jo sklypą 62 m², neatitikimas su ieškovu, nes nurodė 42 m². Nurodo, kad nustatyta riba yra oficiali, kuri atitinka jo žemės plotą, ji niekada nebuvo keičiama ir atitinka kadastrinius matavimus. 2015 m. sužinojo, kad iš jo yra atimta žemė, t. y. užimta (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 7 metus ieškovas nelegaliai naudojosi jo žeme. Po 2015 m. „Geolitos“ atliktų matavimų sužinojo, kad ieškovo pastatai yra atsakovo žemėje. Ginčo dėl pastatytų statinių nebuvo, buvo susitarę, kad pavėsinė bus statoma ant sklypo ribos. Apie tai sužinojo tik 2015 m. po „Geolitos“ matavimų. Pavėsinė buvo pradėta statyta 1995-1996 m, namas panašiu metu statytas.

Teismo posėdžio metu liudytojas S. Š. nurodė, kad 2018 m. rengė kadastro duomenų tikslinimą. Tikslinimo metu yra tikslinama vietovė, buvo pastatytas priestatas, tai reikėjo dėl to patikslinti. Sklypo ribos buvo aiškios, kadangi sklypui buvo parengti kadastriniai matavimai. NTR yra registruojamos koordinatės, kurios nesikeičia. Pagal koordinates sklypo riba gali būti atstatoma iki 3 cm tikslumu. Atvyko į vietą, paženklino riboženkliais. Gretimų sklypų savininkai nėra kviečiami jeigu yra išlikę riboženkliai, šiuo atveju riboženkliai išlikę nebuvo, todėl teko kviesti. Gretimi savininkai dalyvavo ženklinant, buvo sukalti riboženkliai, ir akivaizdžiai buvo matoma, kad riba kerta statinius. Po to, parengė planą, kuris suderintas su NŽT, pažeidimų nebuvo pastebėta, todėl įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastro registre. Sklypo ribos paliko tokios pat kokios ir anksčiau įregistruotos. Plane buvo teisingai atvaizduota, nes viskas yra pagal koordinates. Ribos yra keičiamos rengiant sklypų perdalijimo planą, turi būti abiejų šalių sutikimai. Planas tvirtinamas NŽT. Atsakovo planai buvo padaryti vietinėje koordinačių sistemoje, vėliau jos buvo perskaičiuotos į valstybinę sistemą. Matininkas patikrino, ir viskas buvo gerai. Buvo koordinuoti pastatų ir ūkinio kampai, tai leidžia patikrinti, kad koordinačių transformavimas padarytas teisingai. Atlikus koordinačių transformaciją skyrėsi iki 5 cm, o leistina paklaida yra iki 10 cm, tai įsitikino, kad atitinka. Koordinatės pateiktos ir gretimo sklypo, tos koordinatės neatitiko. Statinys buvo perstatytas, todėl neatitiko koordinačių sistemą. Tai reiškia, kad ne toje vietoje pastatytas pastatas. Pagal parengtą planą pastatas yra įlindęs į sklypą. Kai darė kadastrinius matavimus, riboženklių nerado. Sklypų plotai išliko tie patys, kadangi koordinatės nesikeitė. Pagal faktą riba yra įregistruota, tik plane galbūt buvo parodyti statiniai, kurie vėliau buvo perstatyti. Riba visada buvo tokia pati, ji yra neliečiama. Pagal koordinates pastato statinio dalis yra geras pusmetris už sklypo ribos. Dvi galimybės, arba pastatas ir tvora perstatyti arba yra matininkų klaida. Kai ribos buvo formuojamos, statiniai stovėjo labiau ieškovo pusėje.

Teismo posėdžio metu institucijos teikiančios išvadą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė V. V. nurodė, kad abu sklypai, registruoti NTR su kadastriniais matavimais, riba pagal planus yra vienoda. Pagal dokumentus riba yra aiški ir teisinga. Faktinę sklypo ribą pakeisti galima tik sutarus abiem sklypų savininkams, pakeičiant bendrą sklypų ribą. Visos koordinatės bendros ribos sutampa. Daroma išvada kad statinys netiksliai pavaizduotas ieškovo sklype. Matininko klaida yra popieriuje pažymėtas ir nurodytas neaiškiai statinys. Iki 2004 m. galima paklaida buvo iki 60 cm, kadangi buvo kaimo gyvenvietė, o dabar miesto teritorija ir paklaida gali būti iki 10 cm. Išsikišimas 80 cm, tai netelpa į paklaidą. Tarnybos nuomone gali būti ir pagal siūlomą schemą sklypo ribos nustatytos, tačiau užimą žemę, o siūlo kompensuoti vandeniu. Pastatai nuo 1995 m. plane skiriasi, tačiau koordinatės nesikeičia. Atstatyti riboženklių neatlikus kadastrinių matavimų negalima. Pirma yra ženklinimas, paskui planas. Parengtą schemą tvirtina savivaldybės administracija ir pagal tą schemą rengiami kadastriniai matavimai. Bendra riba buvo užfiksuota ir nesikeitė nuo 1998 m., tai buvo vietinėje sistemoje, ir transformavus į valstybinę koordinačių sistemą ji nesikeitė.

2019-09-17 ieškovas rašytiniais įrodymais papildomai nurodė, kad statiniai 1998-08-26 Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti S. M. (L.) vardu Statybos inspektoriaus pažymos Nr. 237 pagrindu. S. M. (L.) su vyru žemės sklypą su visais statiniais perleido ieškovui 2012-08-10 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1R12-2744 pagrindu, kuris žemės sklype nieko nestatė, neperstatinėjo, o tai reiškia, kad visų minėtų statinių vieta nuo 1995 m. iki šiol nėra pakitusi, ką patvirtino ir atsakovas. Nurodė, kad matininkas nustatė bendrą ginčo sklypų ribą pagal naudojimą faktą, kas atitiko tvorą ir kaimynų interesus, tačiau jam tą tvorą reikėjo dar skaitmenizuoti, nurodant tvoros vietą, o tuo pačiu ir bendrą gretimų sklypų ribą, todėl matavimo metu buvo padaryta paklaida skaitmeniškai nustatant tvoros vietą. Todėl brėžinyje esanti riba ir tvora sutampa, tačiau ta pati tvora kartu su bendra gretimų sklypų riba skaitmenizuojant buvo nustatyta kitoje vietoje, o tai įrodo, kad pavėsinės rytinė siena, tvora ir bendra ginčo sklypų riba tarpusavio atžvilgiu niekada nesikeitė. Ieškovas siūlo nustatyti ginčo sklypų bendrą ribą iš esmės pagal faktinį ilgalaikį šių žemės sklypų naudojimą, dėl kurio niekada nekilo ginčas, kadangi tik taip bus pasiektas teisingumas šioje byloje.

2019-09-24 atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sklypo savininkai stengiasi įteisinti dalį (duomenys neskelbtini) sklypo, kaip savo nuosavybę. Atsakovas pažymėjo, kad sklypai Kalnėnų gyvenvietėje suformuoti 1987 m., o ne 2008 m. (duomenys neskelbtini) atiteko Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – Nr. (duomenys neskelbtini). Koordinatės sutampa, sklypo plotai atitinka turimus sklypo plotus. 1987 m. suformuotame sklype buvo pastatytas namas, kuris vėliau nugriautas ir 1994 m. parengus naują projektą, pagal jį pastatytas naujas namas. Tuo metu 1994-1998 buvo statoma pavėsinė, o ją pastačius tveriama tvora bei statomi kiti lauko statiniai. Ieškovo teigimu 1997-06-24 sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribos buvo apmatuotos. Iš tiesų, ta data žymi, kad sklypai buvo nupirkti iš Valstybės. Sklypai buvo matuojami 1987-1988 m. ir paskirti individualių namų statybai.

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių, liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas nuo 1997-06-24 nuosavybės teise priklauso sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), o ieškovas yra gretimo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, kurį jis įsigijo 2012-08-10 iš trečiųjų asmenų S. M. (L.) ir R. M.. Ieškovo žemės sklypo planas parengtas 1998-08-25, kadastro duomenys įregistruoti 2009-01-15. Atsakovo žemės sklypo planas parengtas 1995-12-20, kadastro duomenys įregistruoti 1997-06-24.

Pagal 1995-12-20 (duomenys neskelbtini) ir 1998-08-25 (duomenys neskelbtini) žemės sklypų planus šių žemės sklypų bendra riba sutampa su A. C. T. Z. sklype esančia tvora, pavėsine, tačiau Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio ištraukoje matyti, kad žemėlapyje mėlynai žymimą (duomenys neskelbtini) sklypo ribą peržengia A. C. T. Z. pavėsinė, tvora ir gyvatvorė. Tokie pat duomenys pateikti ir UAB „Geoida“ 2015-03-17 sudarytame žemės plano fragmente, kurį parengė geodezininkas N. Š..

Ieškovas prašo nustatyti žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrą ribą, kurios posūkio taškai (su koordinatėmis yra: taškas Nr. 11 (X6242899.93, Y395557.17), taškas Nr. 12 (X-6242876.52, Y-395561.67), taškas Nr. 13 (X-6242863.96, Y-395564.19), taškas Nr. 14 (X-6242838.04, Y-395569.22), taškas Nr. 15 (X-6242820.78, Y-395567.50), vadovaujantis UAB „Geoplanai“ 2019-04-15 parengtu siūlomu ginčo sklypų ribų planu teisminiam ginčui spręsti (M1:500) bei priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.).

CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. CPK 42 straipsnis įtvirtina šalių teisę teikti įrodymus, tačiau tai padaryti yra ir šalių pareiga, nes būtent šalių procesiniai veiksmai lemia proceso eigą. Teismo vaidmuo renkant įrodymus apibrėžtas CPK 160 straipsnyje: teisėjas gali įpareigoti dalyvaujančius byloje asmenis pateikti įrodymus, kuriuos jie turi ir kuriais remiasi (CPK 160 straipsnio 1 dalies 5 punktas), be to, remiantis CPK 160 straipsnio 1 dalies 6 punktu, gali savo iniciatyva rinkti įrodymus CPK numatytais atvejais, pavyzdžiui, šeimos bylose (CPK 376 straipsnio 1 dalis), darbo bylose (CPK 414 straipsnio 1 dalis), viešųjų pirkimų bylose (CPK 4231 straipsnio 1 dalis), ypatingosios teisenos bylose (CPK 443 straipsnio 8 dalis) ir kt. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, CPK nenumato teismo teisės ir pareigos rinkti įrodymus savo iniciatyva. Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo abejoms šalims buvo suteikta galimybė neribotai naudotis teise įrodinėti savo nurodomas aplinkybes.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, matyti, kad ieškovas ir atsakovas yra gretimų žemės sklypų savininkai. Ieškovas kreipėsi į teismą, siekdamas nustatyti bendrą ribą pagal UAB „Geoplanai“ 2019-04-15 parengtą siūlomą ginčų sklypų ribų planą, kadangi pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio ištrauką, matyti, jog (duomenys neskelbtini) sklypo ribą peržengia ieškovo pavėsinė, tvora ir gyvatvorė. Ieškovas nurodo, kad galimai yra padarytos klaidos VĮ Registrų centrui perregistruojant (duomenys neskelbtini) žemės sklypo koordinačių sistemą iš vietinės koordinačių sistemos į Lietuvos koordinačių sistema (LKS-94).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl reikalavimų įpareigoti kaimyną perkelti tvorą, pašalinti dalį pastatų ar želdinių nuo kaimynui priklausančio sklypo (pvz. 2015-10-02 priimta nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488-219/2015) formuoja praktiką, kad pirmiausia būtina išsiaiškinti, ar aiški bendra kaimyninius žemės sklypus skirianti riba. Nustačius, kad ši riba aiški, reikalavimus dėl užimtos žemės atlaisvinimo kvalifikuoja kaip reikalavimus ginti nuosavybės teisę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnis), tačiau, jei bendros žemės sklypų ribos vieta neaiški pagal esamus dokumentus, kasacinis teismas pripažįsta, kad tokie ginčai priskirtini pagal CK 4.45 straipsnį ginčams dėl žemės sklypų bendros ribos nustatymo, t. y. santykiams nagrinėtiniems pagal CK 4.45 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą dėl sklypų ribų nustatymo teismine tvarka.

Esant sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį dokumentą (LAT 2010-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-195/2010). Teismai tinkamai turi vertinti byloje esančius įrodymus, remiantis įrodymų vertinimo taisyklėmis, ir nustatyti ar šalių žemės sklypus skirianti riba yra aiški. Jei tarp šalių yra ginčas dėl sklypų bendros ribos, bet byloje dėl ribų nustatymo reikalavimas nepareikštas, vadovaujantis teismų praktika, teismas negali spręsti dėl nuosavybės teisių į ginčytiną žemės sklypo plotą ir nustatinėti kaimyninių sklypų ribų.

Atkreiptinas dėmesys, kad Telšių apylinkės teisme taip pat yra nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių proceso šalių, dėl statinių ir medžių pašalinimo, kurioje keliamas klausimas ar ieškovo tujos ir statiniai nėra atsakovo sklype, todėl šis bendros sklypo ribos klausimas yra aktualus.

2018 m. buvo iš naujo atlikti atsakovui K. R. priklausančio (duomenys neskelbtini) žemės sklypo kadastriniai matavimai ir 2018-06-21 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių rajono skyriaus (toliau – ir NŽT Mažeikių skyrius) vedėjo sprendimu Nr. 35SK-657-(14.35.110) patvirtinti atsakovo žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal S. Š. įmonės matininko S. Š. 2018 m. gegužės 18 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

Pagal naujai atliktus (duomenys neskelbtini) žemės sklypo kadastrinius matavimus, šio žemės sklypo vakarinė riba pateko į ieškovo faktiškai valdomą žemę, o tuo pačiu jam priklausančios pavėsinės ir tvoros dalis, bei medžiai ir tujos, esantys sklypo rytinėje pusėje pateko į atsakovo žemės sklypą. Po šių kadastrinių matavimų susidarė situacija, kad vienu metu egzistuoja du lygiaverčiai ir tarpusavyje konkuruojantys žemės sklypų ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) planai, todėl pagal vieną planą ((duomenys neskelbtini) žemės sklypo) ieškovas nėra užėmęs atsakovo žemės sklypą, o pagal kitą ((duomenys neskelbtini) žemės sklypo) – kad yra. Taigi bendra šių žemės sklypų riba, buvusi aiški iki 2018 m., po atliktų (duomenys neskelbtini) žemės sklypo kadastrinių matavimų tapo nebeaiški.

Atsakovas nesutikdamas su ieškiniu nurodo, kad abiejų sklypų riba nustatyta tiksliais kadastriniais matavimais, toje pačioje koordinačių sistemoje ir yra visiškai aiški. Nurodė, kad ginčo dėl žemės sklypų ribų nėra ir negali būti, kadangi tiek ieškovo, tiek atsakovo sklypų planai parengti pagal tą pačią koordinačių sistemą – LKS-94, atsakovo patikslinti kadastriniai matavimai įregistruoti planus patikrinus ir neradus neatitikimų VĮ Registrų centre.

Teismas išanalizavęs visus byloje esančius įrodymus, išstudijavęs pateiktus žemės sklypų planus, išklausęs proceso šalių bei liudytojų paaiškinimus, konstatuoja, kad sklypų bendra riba aiški, tiksli bei tiek ieškovo, tiek atsakovo planuose nužymėta vienodai. Koordinatės tiek ieškovo tiek atsakovo planuose sutampa – ieškovo sklypo 3 ir 4 koordinatės sutampa su atsakovo 5 ir 6 koordinatėmis: X6242863.82 ir Y395563.58, X6242863.82 ir Y395563.58. Ieškovo 5 ir 6 koordinatės sutampa su atsakovo 7 ir 4 koordinatėmis: X6242899.84 ir Y365556.73, X6242837.82 ir Y395568.46. Šiuos duomenimis patvirtino ne tik matininkas S. Š., bet ir NŽT prie ŽŪM atstovė V. V., kuri nurodė, kad abiejų sklypų bendra riba koordinuota tomis pačiomis koordinatėmis, ji yra aiški, ji registruota VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ir kadastro žemėlapyje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostatomis visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypo planas parengtas 1998-08-25, kadastro duomenys įregistruoti 2009-01-15, todėl iki šiol galėjo būti atlikti pavėsinės rekonstrukcijos darbai, kurie galimai ir lėmė tai, jog pavėsinė ir tvora yra atsakovo sklype.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nurodo, kad teismo pareiga, atsižvelgiant į ginčo šalių faktiškai valdomus žemės sklypus, turimus dokumentus, netikslumų tarp teisinės ir faktinės žemės sklypo ribos kilimo priežastis, priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, siekiant, kad nustatoma žemės sklypo būtų patogi gretutinių žemės sklypų savininkams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (LAT civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-10-29 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014). Ieškovas atsižvelgdamas į tai, nurodo kad prašomos bendros ginčo sklypų ribos nustatymo vieta iš esmės atitinka faktinį ilgalaikį šių žemės sklypų naudojimą, dėl kurio niekada nekilo ginčas. Teismas konstatuoja, kad pasirinktos LAT nutarties aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa, todėl nesiremiama. Atkreiptinas dėmesys, kad nustačius faktinę ribą, būtų pažeistos atsakovo teisės, kadangi jis prarastų dalį savo žemės sklypo. Ieškovo siūlomas variantas, kad nustatyti ribą, pagal esamą faktinę situaciją, taip išsaugojant pastatą-pavėsinę, tvorą bei tujas, ir už tai atsakovui paskiriant didesnę tvenkinio dalį prieštarauja protingo, sąžiningumo principams, nes iš žmogaus būtų atimama jo žemės dalis, nebent atsakovas pats sutiktų ir būtų pasiekta taika. Kadangi byloje taika pasiekta nebuvo, atsakovas nesutinka ne tik su siūlomu planu bet ir su ieškiniu, teismas konstatuoja, kad išsamiai ištyrus visas bylos aplinkybes, nenustatyta jokių pažeidimų, kad netinkamai buvo įregistruoti kadastro duomenys, kad ieškovas neginčijo jokių institucinių priimtų sprendimų, teismas remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniu, kuriame įtvirtinta, jog nuosavybė neliečiama, nusprendžia ieškovo ieškinį atmesti bei remtis S. Š. 2018-05-07 parengtu planu, kuriame bendra riba tiksliai ir aiškiai parodyta, taip kaip ji eina per ieškovo pastatą bei tvorą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus ieškinį, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš priešingos šalies nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). Atsakovas patyrė 1500 Eur išlaidas už advokato pagalbą, kurios priteisiamos atsakovui iš ieškovo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui K. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 1500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo A. C. T. Z., a. k. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.