Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Rasai Urbienei, nukentėjusiajam T. K., kaltinamiesiems O. A., R. G., kaltinamojo O. A. gynėjui advokatui Vytautui Kucevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

O. A., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje;

R. G., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvena (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį areštu 19 parų; 2020 m. lapkričio 11 d. paleistas iš pataisos įstaigos atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamieji O. A. ir R. G. 2020 m. rugpjūčio 23 d. apie 00.00 val. – 03.00 val. gatvėje šalia namo (duomenys neskelbtini), Alytuje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrai, priekaištaudami T. K., kad šis O. A. pavadino klounu, rankomis ir kojomis sudavė T. K. ne mažiau 6 – 8 kartus į veidą, kaklą, krūtinę, po to tęsdami nusikalstamą veiką, bute (duomenys neskelbtini), liepdami T. K. prisipažinti, ką šis įskundė policijai, rankomis keletą kartų, tiksliai nenustatytą smūgių skaičių, sudavė į veidą, galvą, sprandą ir rankas, taip mušdami nukentėjusiajam T. K. padarė poodines kraujosruvas kairio žasto ir dešinio žasto srityse, kairio peties sąnario srityje, tokiais veiksmais nukentėjusiajam T. K. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. G. 2020 m. rugpjūčio 23 d. apie 03.00–04.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė T. K. iki 2020 m. rugpjūčio 23 d. 17.00 val. jam perduoti 50 eurų ir jeigu jis reikalaujamų pinigų neperduos, grasino panaudoti fizinį smurtą, o būtent, kad „gauja“ su juo susidoros; tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020 m. rugpjūčio 23 d. apie 13 val. jis telefonu priminė savo reikalavimą T. K., kad šis jam turi perduoti 50 eurų iki tos pačios dienos 17.00 val.

Kaltinamieji O. A. ir R. G. kaltę visiškai pripažino ir davė teisme paaiškinimus.

Kaltinamasis O. A. nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 22 d. vakare dalyvavo gimtadienio šventėje pas E. P. bute (duomenys neskelbtini), ten buvo pažįstamų asmenų kompanija, tame tarpe ir R. G. bei nukentėjusysis T. K.. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Naktį jiems pritrūko alkoholio. T. K. su E. N. nuėjo jo nupirkti. Kaltinamasis drauge su R. G. irgi išėjo iš buto ir stoviniavo lauke prie namo laiptinės. Kaltinamasis pasakė R. G., kad T. K. jį (O. A.) įžeidė, negražiai pavadino, tačiau apie tai, kad nori už tą įžeidimą keršyti ir T. K. sumušti – nesakė. Pasirodžius T. K., prie jo prišoko R. G. ir sudavė jam smūgį galvą. Tada ir O. A. prisijungė prie R. G. smurtinių veiksmų, t. y. sudavė ranka T. K.. Ar spardė kojomis – neprisimena, T. K. nuo gautų smūgių nebuvo nugriuvęs ant žemės, tik atsirėmė į šalia stovėjusį automobilį. Paskui jie visi grįžo į butą toliau švęsti, gėrė degtinę. Kaltinamasis sugalvojo pagąsdinti T. K. už tai, kad šis policijai pranešė apie vieną kaltinamojo pažįstamą, kuris parduodavo kanapes. Kaltinamasis sudavė T. K. kelis smūgius ranka, tuo pat metu ir R. G. mušė rankomis T. K., reikalavo pasakyti, ką jis yra įskundęs. Kaltinamasis išpylė ant grindų „Coca Cola“ gėrimą ir liepė T. K. išvalyti, filmavo, kaip nukentėjusysis valė grindis ir prašė daugiau jo nemušti. Kaltinamasis girdėjo, kad R. G. reikalavo iš T. K. 50 Eur. Ar buvo pasakyti kokie grasinimai, kaltinamasis neprisimena. Vėliau kaltinamasis su R. G. išvyko namo. Kitą dieną kaltinamajam paskambino draugas ir paprašė pakalbėti su R. G., kad šis nereikalautų pinigų iš T. K.. Kaltinamasis parašė žinutę R. G., kad šis paliktų nukentėjusįjį ramybėje, nereikalautų iš jo pinigų. Kaltinamasis O. A. nuoširdžiai gailisi, kad jis mušė T. K., nukentėjusiojo atsiprašė ir su juo susitaikė.

Kaltinamasis R. G. paaiškino, kad O. A. pakvietė jį atvažiuoti į draugo gimtadienį ir jis atvažiavo apie 24 val., kartu su visais gėrė alkoholinius gėrimus. Vienu metu su O. A. buvo išėję iš buto į lauką ir tada O. A. jam pasakė, kad T. K. jį įžeidė, pavadino klounu, todėl kai prie kaltinamojo priėjo iš naktinės parduotuvės grįžęs T. K., kaltinamasis kirto jam smūgį ranka, tada prie jo prisijungė ir O. A., jie abu sudavė po kelis smūgius nukentėjusiajam. Paskui visi grįžo į butą, toliau gėrė alkoholį. Vienu metu kaltinamasis vėl pradėjo smurtauti prieš T. K., nes šis įskundė policijai vieną O. A. draugą. O. A. irgi sudavė smūgius T. K.. Po to jie liepė T. K. išvalyti grindis ir nukentėjusysis pakluso, valė grindis. O. A. visa tai filmavo mobiliuoju telefonu, po to tą įrašą persiuntė kaltinamajam, o šis persiuntė dar vienam asmeniui. Kaltinamasis norėjo „pamokyti“ nukentėjusįjį, kad jis daugiau neskųstų žmonių policijai, todėl pareikalavo, kad T. K. jam perduotų 50 Eur. Ar grasino jam susidorojimu – neprisimena, bet taip galėjo būti. Kitą dieną jis paskambino T. K. ir dar kartą pareikalavo perduoti jam 50 Eur. Kiek vėliau O. A. jam perdavė, kad jis atsisakytų reikalavimo, todėl kaltinamasis daugiau su T. K. nesusisiekė ir pinigų nereikalavo. Dėl padarytų nusikaltimų jis labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo.

Kaltinamiesiems visiškai pripažinus kaltę ir sutikus, kad kiti įrodymai teisme nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Iš T. K. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2020 m. rugsėjo 4 d. T. K. kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl to, kad 2020 m. rugpjūčio 22 d. apie 24 val. Alytuje, prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) namo bute, kur jis svečiavosi pas E. P., išgertuvių metu jį sumušė R. ir O., jų pavardžių nežino, jie sudavė jam smūgius rankomis į galvą, krūtinę, rankas. Mušant ir tyčiojantis O. jį filmavo. Bute R. ir O. jį žemino ir tyčiojosi, t. y. išpylę ant grindų gėrimą, jam liepė valyti grindis. Dėl įvykio pas medikus nesikreipė. Bijo šių asmenų iki šiol, pakeitė gyvenamąją vietą, nes bijo, kad su juo susidoros. Prašė pradėti tyrimą ir patraukti asmenis atsakomybėn (1 t., b. l. 1).

2020 m. rugsėjo 3 d. į Alytaus apskrities VPK pareigūno G. T. tarnybinį elektroninį paštą atsiųstame anonimo laiške nurodyta, kad asmuo prašo gelbėti draugą T. K., kitų asmenų mušamą dėl narkotikų, bijo, kad jo neišvežtų į mišką ir neprimuštų, ar nepadarytų dar ko baisiau. Prie laiško pridėti du vaizdo įrašai, kuriuose fiksuotas fizinio smurto naudojimas prieš T. K.. Gautas el. laiškas 2020 m. rugsėjo 4 d. užregistruotas Alytaus apskrities VPK (1 t., b. l. 15–17).

Alytaus apskrities VPK vyresn. tyrėjas D. B. 2020 m. rugsėjo 4 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad peržiūrėjus anonimo el. paštu atsiųstus vaizdo įrašus, nustatyta, jog pirmame vaizdo įraše fiksuotas jaunuolis, rankomis mušamas per galvą kito asmens, ant jo yra šaukiama, reikalaujama pasakyti, kokį asmenį jis „pridavė“ policijai, jaunuolis prašo jo nemušti; antrame vaizdo įraše užfiksuotas tas pats jaunuolis, valantis grindis, jam liepiama greičiau tai daryti. Abu vaizdo įrašai perkelti į CD-R laikmeną ir pridėti prie bylos (1 t., b. l. 18, 32).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad ištyrus du vaizdo įrašus, kurie buvo pridėti prie anonimo el. laiško, nustatyta: pirmame įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė 1 min. 25 sek., užfiksuotas kambaryje ant lovos sėdintis T. K., kuris rankomis dengiasi veidą, šalia jo stovi O. A. ir R. G., jie klausinėja, ką šis „pridavė“, T. K. įvardija „E.“, R. G. grasina sakyti, kitaip smogs į galvą, po to T. K. suduodamas smūgis ranka į galvą pakaušio srityje, O. A. ir R. G. toliau reikalauja sakyti vardą ir pavardę, T. K. verkdamas prašo baigti, R. G. toliau jo klausia vardo ir pavardės asmens, ką pridavęs, T. K. įvardija E. M.; R. G. su keiksmažodžiais klausia kam jį pridavęs, pavadina T. K. „balvonu“ ir klausia, ar jis nori „bankių“ (smūgių), T. K. sako, kad nenori, prašo baigti. Vaizdo įraše užfiksuota, kad ant lovos, T. K. iš kairės, sėdi E. N., kuris rankose laiko įjungtą mobilųjį telefoną. Įraše užfiksuotas suduodamo smūgio garsas, po ko O. A. klausia, ar geras buvo sprigtas. R. G. vėl klausia „kam pridavei, „ožiu“ dirbi?“, T. K. sako „prašau“, atsako, kad nedirba. Po to užfiksuotas T. K. suduodamas vienas smūgis ranka per galvą į pakaušio sritį, po jo T. K. ranka užsidengia dešinę veido pusę. R. G. vėl klausia „ožiu“ dirbi?“, T. K. atsako, kad nedirba, O. A. keikdamasis sako kodėl jis pats „voliojasi“ narkotikuose. T. K., dešine ranka dengdamasis veidą, atsako, kad jis su niekuo nedirba, prašo baigti. R. G. dar klausia ir tikslinasi klausdamas su kuo nedirba, ar su „mentais“, T. K. atsako, kad nedirba. R. G. klausia, ar tikrai, T. K. patvirtina, kad tikrai. Po ko kažkuris iš patalpoje esančių asmenų suduoda T. K. du smūgius ranka: vieną per galvą, į kaktos ir viršugalvio sritį, o antrą – į pakaušio sritį, po ko T. K. prašo baigti, sako, kad jis tikrai tiesą sako, jis verkia. O. A. jam liepia nežliumbti, sako viskas, po vyro (vsio, po bachūro), klausia ar jis mes „bachūraut“. T. K. atsako, kad jis „jau seniai buvo be bachūro“. Antrame vaizdo įraše pavadinimu „received_830491887689311.mp4“, kurio trukmė 40 sek., užfiksuotas kambarys, matomas stalas, ant jo indai, šalia matyti ant sofos sėdinčio ir filmuojančio R. G. kojos, jis filmuoja T. K., kuris pasilenkęs valo grindis, tarpduryje stovi O. A. ir visa tai stebi, T. K. atsivynioja tualetinio popieriaus ir juo valo kambario grindis, R. G. sako „ar greičiau neišeina“, girdėti garsas, panašus į nuvirstančio plastikinio butelio, po ko R. G. ragina ir liepia valyti šlapią vietą po jo kojomis, T. K. klusniai prieina prie stalo ir valo grindis, dar sako „atsiprašau“, gi R. G. pasako „nėr ką atsiprašinėt“ (1 t., b. l. 34–36).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu fiksuota, kad 2020 m. rugsėjo 8 d. E. P. pateikė savo mobilaus ryšio telefoną „Samsung A30“ (1 t., b. l. 37–40).

Iš daiktų apžiūros protokolo ir nuotraukų matyti, kad apžiūrėtas E. P. mobilaus ryšio telefonas „Samsung A30“, IMEI (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini), telefone yra SIM kortelė, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta, kad telefone įdiegta „Messenger“ programėlė, kurios vartotojas E. P., joje rastas susirašinėjimas 2020 m. rugpjūčio 23 d. nuo 13 val. iki 13.04 val. su vartotoju (duomenys neskelbtini)(nustatyta, kad tai O. A.), E. P. siuntė O. A. žinutę, kad šis pasakytų R., jog neimtų pinigų iš T., kadangi T. jau rašinėja R. ir prašo susitikti. Telefono adresų knygoje rastas adresatas (duomenys neskelbtini), kurio numeris (duomenys neskelbtini) (registruotas L. A. vardu, naudotojas O. A.) (1 t., b. l. 41–47).

Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas patvirtina, kad 2020 m. rugsėjo 8 d. R. G. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Huawi P30 lite“ su Sim kortele (t. 1, b. l. 50–52).

Iš daiktų apžiūros protokolo ir nuotraukų matyti, kad apžiūrėtas R. G. mobiliojo ryšio telefonas „Huawei P30 lite“ su Tele2 SIM kortele, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), telefono IMEI (duomenys neskelbtini), IMEI (duomenys neskelbtini), telefone įdiegta „Messenger“ programėlė, kurioje profilis „(duomenys neskelbtini)“ – naudotojas R. G.; „Messenger“ programėlėje 2020 m. rugpjūčio 23 d. nuo 12.56 val. iki 13.38 val. yra susirašinėjimas su adresatu, kurio profilis „T. K.“, R. G. klausia, kurią valandą jie susitinka, T. K. rašo, jog neturi visai pinigų, klausia, už ką jį taip baudžia, o R. G. rašo, kad jam nesvarbu, ar jis turi pinigų, kad yra baudžiamas už „naglą bazarą“, T. K. rašo „už tą bazarą kad ir koks jis buvo jau gavau, spėju“, o R. G. atsako „pasakiau, vsio, turi laiko iki 5“; po to 13.38 val. R. G. parašo T. K., kad nereikia jam nieko, jis čia tik „patriochino“ ir perspėja, kad daugiau tai nepasikartotų. „Messenger“ programėlėje rastas susirašinėjimas 2020 m. rugpjūčio 23 d. nuo 13.02 val. iki 13.04 val. su adresatu, kurio profilis „(duomenys neskelbtini)“ (O. A.), iš kurio matyti, kad O. A. parašo R. G., kad šis nieko neimtų iš T., nes to prašė E., gi R. G. parašo, kad jis tik „triochina“ ir nesuktų galvos, kadangi nieko neims. 2020 m. rugpjūčio 23 d. 04.13 val. O. A. siuntė vaizdo įrašą R. G., kurio trukmė 1.25 min. Telefone „Huawei P30 lite“ aplanke „Galerija“, albume „Vaizdo įrašai“, rasti du vaizdo įrašai pavadinimais „received_2377228035915990.mp4“ ir „Snapchat-435101641.mp4“, tai analogiški vaizdo įrašai, kurie buvo atsiųsti į policijos pareigūno tarnybinį elektroninį paštą (1 t., b. l. 53–62).

Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu fiksuota, kad 2020 m. rugsėjo 8 d. O. A. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Iphone 8“ su SIM kortele (1 t., b. l. 65–67).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas O. A. pateiktas telefonas „Iphone 8“ IMEI: (duomenys neskelbtini), jame „Bitė Lietuva“ SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) (registruotas L. A. vardu, naudotojas O. A.). Telefone įdiegta „Messenger“ programėlė, kurioje profilis „(duomenys neskelbtini)“ (naudojasi O. A.), joje yra susirašinėjimas 2020 m. rugpjūčio 23 d. nuo 13.02 val. iki 13.04 val. su adresatu, kurio profilis „(duomenys neskelbtini)“ (R. G.), susirašinėjimo metu O. A. sako R. G., kad šis nieko neimtų iš T., nes to prašė E., į tai R. G. parašo, kad jis nieko neims. 2020 m. rugpjūčio 23 d. 04.13 val. O. A. siuntė R. G. vaizdo įrašą, kurio trukmė 1 min. 25 sek. Rastas susirašinėjimas su adresatu, kurio profilis pavadintas „E. P.“. Aplanke „Vaizdo įrašai“ rastas vaizdo įrašas pavadinimu „cplAd03hYHk TO2sRFG3M3aEpgLF0N.mov“, kurio sukūrimo data ir laikas: „2020-08-23 03:34:01(UTC+3), vaizdo įrašas sukurtas įrenginyje „iPhone 8“. Įrašo sukūrimo vietos koordinatės: 54.3959, 024.0096 (suvedus šias koordinates www.maps.lt internetiniame puslapyje nustatyta, kad vaizdo įrašas sukurtas adresu (duomenys neskelbtini)). Įjungus vaizdo įrašą, matyti, jog vaizdo įrašo trukmė 1 min. 25 sek., vaizdo įrašas su garsu. Vaizdo įrašas analogiškas vaizdo įrašui, kuris atsiųstas į policijos pareigūno tarnybinį elektroninį paštą ir toks pat įrašas rastas R. G. pateiktame telefone „Huawei P30 lite“. Telefono adresų knygelėje yra kontaktas: edvx – (duomenys neskelbtini) (numeris registruotas R. P. vardu, jo naudotojas E. P.) (1 t., b. l. 68–76).

Iš duomenų apie elektroninių ryšių srauto įvykius ir jų dalyvius matyti, kad nustatytos SIM kortelių priklausomybės, abonentiniai telefonų numeriai, o būtent numeris (duomenys neskelbtini) registruotas R. P. vardu; (duomenys neskelbtini) registruotas L. A. vardu; (duomenys neskelbtini) registruotas L. T. vardu (1 t., b. l. 79–84).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis T. K., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 22 d. E. P., jo antros eilės pusbrolis, pakvietė ateiti į jo gimtadienį. T. K. nuėjo į butą name (duomenys neskelbtini). Bute E. tėvų nebuvo, buvo tik dėdė E., kuris neįgalus, taip pat buvo R. ir O., kurių pavardžių nežinojo. Su jais gėrė degtinę, alų. Pasibaigus alkoholiui, su E. nuėjo į naktinę parduotuvę jo nupirkti. Iki tol nebuvo jokių konfliktų. Kai jis su E. grįžo iš parduotuvės, pamatė prie namo (duomenys neskelbtini) stovinčius E., R., O.. Priėjus prie jų, R. užsipuolė T. K., kodėl šis O. išvadino klounu. R. jam be jokios priežasties trenkė kumščiu į veidą vieną kartą, po to ir O. jam sudavė kumščiu į veidą vieną kartą, o paskui pasipylė smūgių kruša į veidą, kaklą, krūtinę. Jį mušė R. ir O., abu mušė tiek rankomis, tiek kojomis. Kiek kartų kuris sudavė nežino, bet buvo suduota ne mažiau kaip 8-10 smūgių. Jie abu sudavė jam smūgius kumščiais į veidą, kaklo priekinę dalį, krūtinę. Kažkuris įspyrė, bet neatsimena kuris ir į kurią kūno vietą. Nuo paskutinio smūgio kumščiu į veidą jis susvyravo ir, kad nenugriūtų, dešinės rankos alkūne ir šonu atsirėmė į stovėjusį automobilį. R. pasakė, kad gana. Nuo smūgių jis apsvaigo, trūko oro. Kai mušė, niekas neužstojo. Jis niekam smūgių nesudavė, tik gynėsi, dengėsi rankomis veidą, traukėsi atgal, taip stengdamasis išvengti smūgių. Kai R. pasakė, kad gana mušti, jis pagalvojo, kad tuo viskas pasibaigė, be to, jo daiktai buvo likę bute, todėl jis kartu su visais nuėjo į E. P. butą. Ten vėl išgerdinėjo. R. su O. buvo kažkur nuėję, o kai jie grįžo ir ėjo pro jį, sėdintį ant sofos, jis pajautė smūgį į veidą, suprato, kad jam sudavė R. arba O.. Po smūgio mirguliavo akyse. Po šio smūgio R. ir O. pradėjo klausinėti, ką jis „įdavė“ policijai. Klausinėdami jie abu suduodavo tai smūgį, tai pliaukštelėdavo per galvą, veidą. Jei jo atsakymas netenkindavo – suduodavo dar smūgį. Jis atsakinėjo į klausimus, išsigalvodavo atsakymus, kad tik jie būtų patenkinti ir nustotų jį daužyti. Taip jį tardė ir prieš jį smurtavo kokias 2-3 valandas. Tuo metu O. savo telefonu jį filmavo. E. P. sakė R. ir O., kad užteks jį mušti, bet šie ir toliau jį mušė rankomis į galvą, sprandą, rankas, o jis dengėsi rankomis nuo smūgių. Kažkuris iš kambaryje buvusių asmenų išvertė ant grindų Colos gėrimą. Tada R. su O. reikalavo, kad jis valytų grindis, ragino švariai valyti, iš jo šaipėsi, tyčiojosi ir jį žemino. Kai jis išvalė grindis, R. pasakė, kad jis turi jam sumokėti 50 eurų arba atnešti 5 gramus „žolės“ t. y. kanapių (narkotinių medžiagų), nes kitaip ant jo užsiundys kažkokią gaują ir su juo susidoros. Jis pasakė, kad neturi pinigų, bet R. sakė, kad tai jo nejaudina, reikalavo, kad rytoj jam (R.) turi gauti 50 Eur arba 5 gramus „žolės“. Jis pasakė, kad gaus. E. jam sakė, kad rytoj kažką sugalvos dėl reikalavimų. R. ir O. išeinant iš buto, R. jam pasakė, kad jei rytoj nebus 50 Eur arba marihuanos, tai bus blogai. R. jam davė „žaibą“ kaip atsisveikinimo ženklą, kai susilietė kumščiais. Suprato, kad susidoros su juo. Jis R. pasakė „gerai“. O., praeidamas pro jį, trenkė delnu jam į kairės pusės poakį ir nuėjo nieko nesakęs. R. su O. išėjus, jis liko su E. ir E.. Po tos nakties jam ant galvos atsirado gumbas, skaudėjo sumuštą nosį, krūtinę, ant rankų buvo mėlynės. Skausmą jis jautė ne tik kai buvo mušamas, bet ir po to dar kelias dienas skaudėjo rankas ir galvą. Jis niekam nepasakojo, kad buvo sumuštas, nes bijojo R. ir O., kad jie gali su juo susidoroti fiziškai. Smurtaudami jie įžeidinėjo jį visokiais žodžiais, vadino storuliu, ožiu ir kt. Tai buvo pirmas toks atvejis, kai prieš jį smurtavo R. ir O.. Nebuvo jokios priežasties jį mušti. Jie tai darė savo malonumui. Jis bijojo jiems pasipriešinti, nes jo niekas neužstojo ir negynė, jie buvo dviese, o jis vienas. Su R. ir O. jokie reikalai jo nesieja, jie nėra draugai, tik pažįstami. E. draugas yra O., o O. draugas – R., todėl jie abu ir atėjo pas E.. Į policiją jis nesikreipė, nes bijojo R. ir O., kad jie gali su juo susidoroti. Po įvykio sekančią dieną R. susisiekė su juo telefonu per „Messenger“ programėlę, žinutėmis. R. jam rašė „kur 50 eurų“. Jis atrašė, kad jam neskolingas jokių pinigų. E. matė tą susirašinėjimą, nes buvo šalia jo. E. parašė O., kad atsikabintų R. nuo jo ir ištrintų įrašus, kuriuose jis nufilmuotas. E. taip darė jo paprašytas. Po to R. daugiau jam nerašė. Suprato, kad O. tikriausiai pasakė R., kad prie jo nelįstų ir ištrintų įrašus. Po šių įvykių, 2020 m. rugsėjo 1 d. jis buvo policijos sulaikytas dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis. Sekančią dieną su juo susisiekė R., kuris kvietė jį susitikti ir pakalbėti. Jis tai daryti pabijojo, todėl pakeitė gyvenamąją vietą, kadangi R. yra prekeivio narkotikais, iš kurio gavo narkotikus, draugas. Jis suprato, kad jam yra grėsmė iš R., todėl pakeitė gyvenamąją vietą, bijo eiti į mokyklą, rodytis Alytuje, kad nebūtų su juo susidorota. R. ir O. gali atpažinti iš nuotraukų. R. „Messenger“ profilis „(duomenys neskelbtini)“, o O. „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 98–100, 141–144).

Iš Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad nukentėjusysis T. K. atpažino R. G. ir O. A. kaip prieš jį smurtavusius asmenis (1 t., b. l. 101–103, 106–108).

Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusysis T. K. patvirtino parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Jis nurodė, kad buvo E. P. bute, kur vyko išgertuvės, ten dalyvavo ir O. su R., visi vartojo alkoholį. Paskui lauke prie namo (duomenys neskelbtini) R. kumščiu sudavė jam į galvą už tai, kad jis negražiai vadino O., tada jau mušė jį abu, t. y. R. ir O., jam galėjo būti suduota 8 – 10 smūgių, nuo smūgių jis apsvaigo, bet nugriuvęs nebuvo. Jis pats smūgių niekam nesudavė. Po to, kai R. pasakė, kad gana jį mušti, jie nuėjo į E. butą, ten visi toliau vartojo alkoholį. Vienu metu O. sudavė jam smūgį ranka į veidą, po to O. ir R. ėmė jo klausinėti apie įvykį, kada jis buvo sulaikytas policijos dėl narkotinių medžiagų laikymo, tada jis policijai pasakė, iš ko pirko tas medžiagas. R. ir O. jo klausė, ką jis įskundė policijai, klausdami jie suduodavo jam smūgius rankomis į galvą, šonus, pečius. R. labiau delnu mušė per galvą, o O. kumščiais per šonus, pečius. Jis dengėsi rankomis veidą. Smurtas tęsėsi 1 – 2 valandas. O. viską filmavo telefonu. Po to E. nusivedė R. ir O. į virtuvę ir prašė liautis jį mušti. Jiems grįžus, kažkuris išpylė ant grindų Colos gėrimą ir liepė jam valyti, jis buvo visaip žeminamas, įžeidinėjamas. R. pareikalavo kitą dieną atnešti 50 Eur arba 5 kanapių lankstinukus. Jis sakė, kad neturi, bet R. atsakė, kad jo tai nejaudina, jis grasino kažkokia gauja iš kito miesto. Nukentėjusysis išsigando, suprato, kad gali būti sumuštas. R. su O. išeinant, R. pasakė, kad kitą dieną jis atneštų pinigus, o O. delnu pliaukštelėjo jam per kairę akį nieko nesakydamas. Po šių smurtinių veiksmų nukentėjusiajam skaudėjo gerklę, nosį, ant pakaušio buvo gumbas, ant pečių atsirado kraujosruvos, sumuštas vietas skaudėjo 3 – 4 dienas. Kitą dieną E. pažadėjo T. K. viską „sutvarkyti“, jis parašė O., kad neimtų iš jo pinigų, o O. pasakė tai R. ir R. parašė nukentėjusiajam žinutę, kad jam nereikia 50 Eur, bet kad daugiau jis neįžeidinėtų O.. Po to nukentėjusiajam jo pažįstami parodė vaizdo įrašą, kur jis buvo nufilmuotas mušamas, tą įrašą galėjo išplatinti O. arba R.. 2020 m. rugsėjo 1 d. nukentėjusysis buvo laikinai sulaikytas dėl narkotinių medžiagų įgijimo. Po to jam paskambino R. ir sakė, kad reikia susitikti, bet nukentėjusysis bijojo, galvojo, kad su juo gali susidoroti, todėl jis nesutiko su siūlymu susitikti. Jis bijojo išeiti į miestą, galvojo, kad jį gali kas nors gaudyti. Kai nukentėjusysis buvo mušamas, tai O. buvo neblaivus, o R. mažiau išgėręs. Nukentėjusysis po įvykio buvo susitikęs su O. ir šio tėvu, O. jo atsiprašė ir sakė apgailestauja, dėl visko kaltas alkoholis. Su R. jis taip pat nori susitaikyti. Kai R. jam skambino rugsėjo 1 d., tai nukentėjusysis buvo pabėgęs į Druskininkus, tada su juo susisiekė tėvas ir pranešė, kad jo ieško kriminalistai. Kai jį mušė lauke, tai sakė, kad jis neva O. pavadino klounu, bet taip nebuvo. Bute buvo mušamas dėl to, kad R. ir O. norėjo išgauti ką jis kalbėjo policijoje (1 t., b. l. 137–140).

Specialisto išvada Nr. G 772/2020 (06) patvirtina, kad nukentėjusiajam T. K. 2020 m. rugsėjo 7 d. atliktos apžiūros metu buvo nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairio žasto srityje, dešinio žasto srityje, kairio peties sąnario srityje, kurie galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai nukentėjusiojo nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 95).

Iš nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir nuotraukų matyti, kad T. K. parodė vietą prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Alytuje, kur jam grįžtant iš parduotuvės ir einant link namo (duomenys neskelbtini), R. G. įsibėgėjęs trenkė jam kumščiu į veidą, po to R. G. kartu su O. A. jam sudavė smūgius rankomis ir kojomis. Po to nukentėjusysis parodė butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur jie visi grįžo, ir bute, svetainėje, nukentėjusysis parodė vietą, kur jis sėdėjo, kai jam sudavinėjo smūgius R. ir O., reikalaudami prisipažinti ką įskundė policijai. Taip pat T. K. parodė vietą, kur nuo stalo ant grindų nukrito ir išsipylė butelis Colos gėrimo, tai įvyko tuo metu, kai jis buvo tardomas ir mušamas. Tuomet R. G. liepė nukentėjusiajam išvalyti grindis ir pagrasino duoti į galvą, jei nuo išsipylusio gėrimo sušlaps jo kojinė, o kai tai atsitiko, R. G. sudavė nukentėjusiajam rankomis į galvą ir veidą ir liepė greičiau valyti. O. A. irgi reikalavo, kad jis valytų grindis. Taip pat T. K. nurodė, kad jam sėdint svetainėje ant sofos kampo, jau po jo sumušimo, R. G. iš jo pareikalavo pinigų 50 eurų, kuriuos jis turėjo atnešti R. kitą dieną. T. K. atsakius, kad jis pinigų neturi, R. G. jam pagrasino, kad jei nebus 50 eurų, tai su juo susidoros R. užsiundyta gauja asmenų, todėl išsigandęs grasinimų T. K. pažadėjo gauti pinigų. Be to, nukentėjusysis parodė vietą svetainėje, kur jam besėdint, iš buto išeidamas O. A. delnu sudavė į kairės akies poakį (1 t., b. l. 117–127).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. P. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 22 d. jis savo bute šventė gimtadienį. Pas jį buvo atėję T. K., E. N. (dėdė), O. A., o jau naktį į butą atėjo O. draugas R.. Jie penkiese išgėrė litrą degtinės. Buvo apgirtę. Apie 2 val. nakties T. K. su E. N. išėjo į naktinę parduotuvę. E. P. su O. ir R. ėjo jų pasitikti. Prieš tai R. kalbėjo, kad reikia T. K. užploti į veidą, nes prieš mėnesį jis negražiai pavadino O. A., pastarasis tai girdėjo ir tam neprieštaravo. Kai pasirodė T. K., R. pirmas sudavė jam smūgį delnu į veidą. Tada E. P. su E. N. nuėjo į namus, nes nenorėjo matyti kas vyksta. Nueidamas jis girdėjo muštynių garsus (smūgius, trenksmus). Kai T. K. grįžo į butą su O. ir R., buvo matyti, kad T. galvoje prie ausies atsiradęs gumbas, prieš tai jo nebuvo. Išgerdinėjant R. ir O. pradėjo priekaištauti T. K., kad šis O. kažkada pavadino šiukšle ar tai klounu, jie vėl ėmė mušti T., pirmas kumščiu į veidą jam sudavė R., o O. irgi sudavė, bet kur – liudytojas nematė, nes išėjo į kitą kambarį, nenorėjo žiūrėti kaip mušamas T.. Jis girdėjo, kaip T. K. prašė baigti jį mušti. E. P. pakvietė O. ir R. ateiti į virtuvę, ten jiems pasakė, kad nemuštų T.. Jie tai pažadėjo. Paskui kažkuris svetainėje išliejo gėrimą. O. A. liepė T. K. valyti grindis, šis valė, o R. visa tai filmavo. Paskui prasidėjo T. tardymas, R. ir O. klausinėjo, ar T. kažkas įskundė policijai dėl „žolės“. Klausinėdami jie abu mušė T. K., suduodami rankomis jam per galvą. Po to R. pareikalavo iš T. K., kad šis turi jam perduoti 50 Eur už nieką, be jokios priežasties. T. K. pasakė, kad neturi 50 Eur. R. sakė, kad jam nerūpi ir kad jis turės 50 Eur atnešti sekančią dieną. T. K. buvo išsigandęs, jis sutiko duoti R. tuos 50 Eur. Po to O. su R. išėjo, o T. K. liko bute. Kitą dieną apie pietus R. parašė T. į telefoną, reikalavo 50 Eur. T. atrodė išsigandęs, jis pergyveno, kad neturi pinigų, prašė jam padėti. E. P. parašė O.i į „mesendžerį“, kad šis pasakytų R., jog nereikalautų pinigų iš T.. O. atrašė, kad gerai, pasakys. Po kiek laiko R. parašė T. K., kad jis neims iš jo pinigų, tiesiog jį pagąsdino (1 t., b. l. 147–150).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. N. parodė, kad jis dalyvavo E. P. gimtadienio šventime. Tada jis E. prašymu nupirko alkoholinių gėrimų ir jie šventė, ten dalyvavo T. K., O., paskui atėjo R., jų pavardžių nežino. Visi gėrė degtinę, alų, buvo apgirtę, jokių konfliktų nebuvo. Naktį E. N. su T. K. nuėjo namo pasiimti pinigų, nes ketino eiti į naktinę parduotuvę, bet kiek pamena į parduotuvę nėjo. Apie 2.30 val. jis su T. K. grįžo prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) laiptinės, ten pamatė stovinčius E. P., O. ir R.. Prie jų priėjus, R. ranka sudavė T. K. į veidą. Liudytojas suprato, kad bus muštynės, jis išsigando, nenorėjo pats nukentėti, todėl į prasidėjusį konfliktą nesikišo, nuėjo į butą ir žaidė telefonu. Po 5 min. į butą grįžo ir E. P.. Dar kiek vėliau atėjo ir T. K., O. bei R.. Kambaryje R. su T. ginčijosi. Dėl ko jie ginčijosi – neprisimena, buvo girtas. Jis telefonu žaidė, snūduriavo. Jis sėdėjo ant lovos, ant jos sėdėjo ir T.. Atsimena, kad kambaryje R. sudavė T., tačiau į kurią vietą neprisimena. Tuo metu T. sėdėjo ant grindų. T. buvo išsigandęs. Liudytojas į konfliktą nesikišo, nes bijojo būti pats sumuštas. Jis užmigo ant lovos ir nematė kas ten toliau vyko. Kitos dienos ryte pabudęs bute rado T., E. ir T., pastarasis jam pasakė, kad jį sumušė R.. Buvo matyti kraujosruvos ant jo kaklo, sprando, o ant galvos buvo gumbas. Ar O. mušė T. – nematė, bet T. jam sakė, jį mušė ir R., ir O.. Apie tai, kad iš T. buvo reikalaujami pinigai, jam nėra žinoma. Jis tik matė, kad T. K. buvo atsinešęs kanapių ir jas rūkė su O. balkone (1 t., b. l. 156–157).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas L. P. parodė, kad jo brolis E. P. namuose organizavo savo 17-ojo gimtadienio šventimą, bet L. ten nedalyvavo, alkoholio nevartojo, buvo savo kambaryje prie kompiuterio. Jis matė, kad į vakarėlį, kuris vyko svetainėje, buvo susirinkę T. K., O. A., E. N.. Vėliau prie jų prisijungė R.. Vakarėlio metu negirdėjo ir nematė jokių konfliktų. Jam susidarė įspūdis, kad viskas vyko draugiškai. Tarp 24 val. ir 1 val. nakties jis nuėjo miegoti ir kas toliau vyko nematė ir negirdėjo. Nakties metu pabudo nuo triukšmo, kambaryje brolis E. vaikščiojo susinervinęs. Paklausė jo kas atsitiko. E. pasakė, kad O. su R. sumušė T.. Jis nuėjo į svetainę ir pamatė, kad ant lovos sėdi T., šalia miegojo E. su telefonu rankoje. Jis T. paklausė kas atsitiko, o T. pasakė, kad R. su O. jį užsipuolė, sumušė, R. reikalavo 50 ar 60 eurų. T. pasakė, kad jam skauda galvą. Jis pamatė, kad T. galvoje prie ausies yra gumbas, ant lūpų buvo kraujo, jo veidas buvo raudonas. E.i liepė atnešti ledo iš šaldiklio, kad T. šaldytų galvą. E. atnešė ledo, o T. laikė ledą sau ant gumbo galvoje. Jis su E. ir T. nuėjo į balkoną rūkyti, kur E. su T. pasakojo, kad O. ir R. sumušė T.. Nesakė už ką mušė, dėl ko. Kažkuris pasakė, kad T. filmavo R., po to sakė, kad filmavo ir O.. Filmavo kaip T. yra mušamas. T. sakė, kad po sumušimo R. reikalavo iš jo pinigų. Neminėjo, kad O. būtų reikalavęs pinigų. T. buvo išsigandęs, jis sakė neturi pinigų ir dėl to jaudinosi. L. P. pasakė broliui, kad šis parašytų O., jog R. iš T. nereikalautų pinigų. Po nakties jis su T. ir E. buvo bute, kai E. pasakė, kad O. parašė, kad R. atstotų nuo T., o O. pažadėjo, kad R. nelįs prie T.. T. sakė, kad skauda galvą. Taip pat sakė, kad jo O. nemėgsta, nes mano, kad jis (T.) skundikas, gali skųstis policijai (1 t., b. l. 160–161).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas S. A. parodė, kad O. A. yra jo sūnus. Namuose jam sudarytos visos sąlygos mokytis ir lavintis. O. mokosi (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugpjūčio mėnesį O. su tėvų leidimu buvo nuvykęs pas draugą E. į gimtadienį. Po to vakarėlio parsivežė O. namo. Apie įvykusį konfliktą sūnus jam nieko nesakė, apie tai sužinojo per O. apklausą policijoje ir nukentėjusiojo T. K. apklausą teisme. Dėl šio įvykio kalbėjosi su nukentėjusiuoju T. ir jo tėvu. Tiek jis, tiek ir jo sūnus O. atsiprašė T. dėl O. elgesio. Nukentėjusysis atleido O. ir jie susitaikė (1 t., b. l. 164).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Teismas, ištyręs byloje BPK nustatyta tvarka gautus duomenis ir įvertinęs jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, konstatuoja, kad kaltinamųjų O. A. ir R. G. kaltė yra įrodyta.

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė kyla tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms. Straipsnio dispozicijoje yra nurodyti veiksmai, kuriais sukeliamos minėtos pasekmės, t. y. mušimas arba kitoks smurtavimas. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kūnui, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužymu ir panašiais veiksmais.

Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamieji O. A. ir R. G., veikdami bendrai, tyčia, dėl asmeninių paskatų, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį T. K.. Fizinis smurtas pasireiškė smūgių rankomis ir kojomis sudavimu nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas – veidą, galvą, kaklą, sprandą, krūtinę, rankas. Kaltinamieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme neneigė, kad tyčia mušė nukentėjusįjį, jų paaiškinimai atitinka nukentėjusiojo T. K. parodymus apie patirtą fizinę prievartą, be to, kaltinamųjų kaltę patvirtina ir kiti duomenys – liudytojų parodymai, vaizdo įrašai. Dėl abiejų kaltinamųjų bendrai panaudoto fizinio smurto atsirado padariniai – nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas, tai patvirtina teismo medicinos specialisto išvada. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji sukėlė konfliktą ir tyčia smurtavo dėl menkavertės priežasties, t. y. dėl to, kad nukentėjusysis kažkada anksčiau pavadino O. A. įžeidžiančiu žodžiu, taip pat dėl to, kad nukentėjusysis neva įskundė policijai kitą asmenį. Šios aplinkybės niekaip negali pateisinti smurtinio, brutalaus elgesio prieš kitą asmenį. Visų byloje surinktų duomenų sisteminė ir loginė analizė sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad kaltinamųjų O. A. ir R. G. kaltė dėl nukentėjusiajam T. K. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo yra įrodyta, jų veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Kaltinimas R. G. pagal BK 181 straipsnio 1 dalį taip pat yra įrodytas.

Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. Būtent teisinio pagrindo nebuvimas yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad verčia kitą asmenį vykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją, panaudodamas psichinę prievartą (grasindamas), ir nori taip veikti. Nusikaltimo sudėtis yra formalioji, turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2008, 2K-65/2009, 2K-203/2011 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis R. G. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tiesioginio pokalbio metu ir vėliau telefonu, vertė nukentėjusįjį T. K. perduoti jam turtą – 50 Eur, nors neturėjo tam jokio teisėto pagrindo, T. K. nebuvo jam skolingas ir neturėjo kitokių prievolių, kurių pagrindu kiltų jo pareiga mokėti kaltinamajam 50 Eur. Kaltinamasis suvokė, kad jo reikalavimas yra nepagrįstas, neteisėtas. Reikalaudamas pinigų savo naudai, jis grasino panaudoti prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, t. y. kad su juo susidoros „gauja“, ir nukentėjusysis T. K. kaltinamojo grasinimą suprato kaip realų, nes ką tik prieš tai buvo jo sumuštas. Tokie kaltinamojo R. G. veiksmai atitinka BK 181 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Dėl BK 93 straipsnio taikymo

Kaltinamasis O. A. ir jo gynėjas prašė teismo taikyti BK 93 straipsnį ir atleisti O. A. nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis O. A. padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Nusikaltimo padarymo metu jis buvo nepilnametis, todėl, vadovaujantis BK 81 straipsnio 1 dalimi, O. A. atžvilgiu taikytini nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, įtvirtinti BK XI skyriuje. Pažymėtina, kad siekiant diferencijuoti nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę nuo suaugusių asmenų, įstatymu yra numatyta galimybė riboti kriminalinių bausmių skyrimą nepilnamečiams, didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo nepilnamečiams galimybes, taip siekiant padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu (BK 80 straipsnis). Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau visada, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas turi pareigą svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo.

Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: 1) toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; 2) jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; 3) jis turi būti pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis O. A. visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, kad smurtavo T. K. atžvilgiu. Jis atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė, šią aplinkybę teisme patvirtino ir nukentėjusysis T. K., kuris pareiškė, kad neturi kaltinamajam jokių pretenzijų. O. A. yra teisiamas pirmą kartą. Anksčiau jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu, t. y. 2018 m. liepos 30 d. prokuroro nutarimu, kuris yra patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi (2 t., b. l. 72, 74–75), ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, remiantis BPK 212 straipsnio 8 punktu, O. A. atžvilgiu buvo nutrauktas nustačius, kad yra BK 93 straipsnyje numatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai. Taigi, teismas, svarstydamas, ar yra sąlygos ir pagrindai atleisti O. A. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu, turi spręsti, ar jis atitinka minėto straipsnio sąlygą, kad asmuo turi būti pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką.

Pagal kasacinio teismo išaiškinimą kai svarstomas klausimas, ar asmuo nusikalto pirmą kartą, būtina vadovautis tuo, jog ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir leidžia teigti, kad asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs, pvz.: nors asmuo padarė dvi pakartotines veikas, tačiau dėl pirmosios suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas; asmuo už anksčiau padarytą nusikaltimą buvo nuteistas, tačiau teistumas yra išnykęs ar panaikintas; asmuo atleistas nuo visos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pritaikius jam amnestiją arba suteikus malonę; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už ankstesnę veiką BK 36, 37, 39, 39¹, 93 straipsnių numatytais pagrindais; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu ir nėra duomenų, kad jis per vienerius metus padarytų nusikalstamą veiką ar be pateisinamų priežasčių nevykdytų teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų bei tvarkos; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir nėra duomenų, kad jis laidavimo metu būtų padaręs naują nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2008 m. gegužės 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl O. A. 2018 m. birželio 7 d. padaryto nusikaltimo ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas BK 93 straipsnio pagrindu, todėl, vadovaujantis minėta teismų praktika, spręstina, jog teisinis baudžiamasis santykis yra pasibaigęs ir neturi teisinės reikšmės, kas sudaro pagrindą laikyti O. A. pirmą kartą padariusiu nesunkų tyčinį nusikaltimą, taigi, jis atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas. Teismas, svarstydamas dėl BK 93 straipsnio taikymo O. A. atžvilgiu, atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis nusikaltimo iš anksto neplanavo, nebuvo jo iniciatorius, ne jis pirmas pradėjo vartoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, jo elgesys po nusikaltimo rodo, kad jis neturi susiformavusio polinkio pažeisti įstatymus, O. A. gyvena šeimoje su tėvais, kurie juo rūpinasi, domisi jo mokslo rezultatais, šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, kaltinamasis mokosi (duomenys neskelbtini), yra pažangus, vasaros metu dirba (duomenys neskelbtini), turi planų pabaigęs mokyklą įgyti mechaniko profesiją ir tęsti darbą pas tėvą (2 t., b. l. 106–108, 3 t., b. l. 44). Tokiu būdu, teismas konstatuoja, kad yra visos sąlygos ir pagrindai kaltinamąjį O. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų pagrindu ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis BK 93 straipsnio 2 dalimi, siekiant pataisyti nusikaltusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat tikslu užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam O. A. skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, paskiriant atitinkamus įpareigojimus.

BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

Kaltinamasis R. G. padarė du tyčinius, baigtus nusikaltimus, vienas iš jų – nesunkus, antras, numatytas BK 181 straipsnio 1 dalyje, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys). Kaltinamasis visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, teisme atsiprašė nukentėjusiojo, ši aplinkybė pripažįstama lengvinančia atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė nusikaltimus būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo neteisėtam elgesiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), be to, BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje, t. y. bendrai su O. A., ir tyčiojantis iš nukentėjusiojo, nes kaltinamojo ciniškas reikalavimas išvalyti ant grindų išlietą gėrimą, tai daryti sparčiai, kad nesušlaptų jo kojinės, tuo pat metu smūgių sudavimas, viso to filmavimas, prieštarauja moralės bei dorovės principams, kaltinamasis tokiais savo veiksmais tyčia siekė pažeminti nukentėjusiojo garbę ir orumą (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktai). R. G. nusikalto būdamas neteistas. Jis baustas administracinėmis nuobaudomis, psichiatro-priklausomybių ligų įskaitoje neįrašytas. Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes ir atsižvelgdamas į padarytų nusikaltimų pobūdį, kilusius padarinius, kaltinamojo aktyvų vaidmenį naudojant fizinį smurtą, jo asmenybę, sprendžia, kad kaltinamajam už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, skirtina laisvės apribojimo bausmė, o už apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta arešto bausmė. Tokia bausmė, teismo vertinimu, yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, jos pavojingumo pobūdžiui ir kaltinamojo asmenybei. Skirti R. G. kitos rūšies bausmę, t. y. terminuotą laisvės atėmimą, kuri yra griežtesnė už arešto bausmę, nėra pagrindo, nes nusikaltimus kaltinamasis padarė būdamas neteistas, byloje yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taigi, terminuoto laisvės atėmimo bausmės paskyrimas šiuo atveju prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Atsižvelgiant į kaltinamojo jauną amžių, jo kritišką savo neteisėtų veiksmų vertinimą, paskirtos bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės arešto bausmės, paskirtos už BK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, pridedant dalį – 3 mėnesius laisvės apribojimo bausmės, kas atitinka 45 parų areštą (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktis). Galutinė subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu, nes byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad R. G. A. apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 19 parų arešto bausme, kurią jis atliko. Nežiūrint į tai, kad bausmė yra atlikta, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė turi būti subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme, laikantis BK 63 straipsnyje nustatytų bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133/2012, 2K-519/2013, 2A-7-3/2014, 2K-10-976/2016). Remiantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimi, bausmės subendrinamos jas visiškai sudedant. Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti arešto bausmės vykdymą nėra teisinio pagrindo, nes R. G. arešto bausme nuteisiamas antrą kartą, o pagal BK 75 straipsnio 1 dalį arešto bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik pirmą kartą arešto bausme nuteistam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

O. A., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2 punktais, paskirti O. A. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir tęsti mokslą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti:

pagal Baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalį skirti 45 parų areštą.

Remiantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir skirti subendrintą bausmę – 90 parų areštą. Remiantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti areštą 60 (šešiasdešimt) parų. Šią bausmę, remiantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 19 parų arešto bausme, jas visiškai sudedant, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 79 parų areštą. Remiantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti arešto bausmę, visiškai atliktą pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugsėjo 29 d. baudžiamąjį įsakymą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Išaiškinti R. G., kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, bausmę atlieka pataisos įstaigoje, todėl jis privalo ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, darbo dieną, įstaigos darbo metu, atvykti į Alytaus pataisos namus atlikti arešto bausmės arba jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalės nustatytu laiku atvykti, jis privalo raštu arba elektroniniu paštu pranešti Alytaus pataisos namų administracijai apie neatvykimo priežastis ir susiderinti atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Prie bylos pridėtus keturis CD kompaktinius diskus su vaizdo įrašais palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.