Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui T. P., trečiasis asmuo N. K., dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. liepos 4 d. teisme priimtas nagrinėjimui ieškovės ieškinys atsakovui T. P., kuriuo prašoma atsakovui neterminuotai apriboti tėvo valdžią sūnaus D. P., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. P. po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės ir paskirti lėšų tvarkytoja uzufrukto teise laikinąją rūpintoją (globėją) N. K.. Posėdžio metu ieškovės atstovas savo reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti pilna apimtimi, bei patikslino ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, kuriuo prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo (dabartinis pavadinimas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai) 2012 m. sausio 27 d. nutartimi priteistą 300 Lt (86,89 Eur) išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iš atsakovo T. P. nepilnamečiui sūnui D. P., išlaikymo dydį padidinant iki 215 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2019 m. liepos 2 d.) iki vaiko pilnametystės ir paskirti lėšų tvarkytoja uzufrukto teise laikinąją rūpintoją (globėją) N. K.. Ieškinyje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė nepilnamečio vaiko D. P. motina I. V.. 2014 m. spalio 1 d. Skyriuje buvo gautas vaiko tėvo T. P. sutikimas, kad vaikui būtų nustatyta laikinoji globa. 2014 m. spalio 1 d. Skyrius priėmė sprendimą Nr. VT9-44, kuriuo patvirtino, kad N. K. atitinka keliamus reikalavimus norint tapti vaiko globėja. 2014 m. spalio 2 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AD1- 2910 pagrindu vaikui D. P. buvo nustatyta laikinoji globa. Laikinąja globėja paskirta N. K. ir jo globos vieta nustatyta pas globėją. 2015 m. birželio 3 d. Skyrius organizavo vaiko globos peržiūrą, globėjai N. K. pavesta toliau tinkamai vykdyti globėjo pareigas (akto Nr. VTI 1-587). 2018 m. vasario 19 d. Skyrius vėl organizavo vaiko globos (rūpybos) peržiūrą, globėjai/rūpintojai N. K. pavesta toliau tinkamai vykdyti savo pareigas (akto Nr. VTI 1-307). 2019 m. birželio 5 d. Skyriuje buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios ribojimo (tarnybinio pranešimo Nr. 5TSD-966). Ieškovo atstovas pažymi, kad daugiau kaip dešimt metų T. P. neteikia jokio išlaikymo vaikui, juo nesirūpina ir nesidomi, niekur nedirba, galimai nesaikingai vartoja svaigiuosius gėrimus. Laikinąją globėją/rūpintoją N. K. ir nepilnametį vaiką D. P. sieja artimas ryšys, abipusiai susiformavęs prieraišumas, grįstas pagarba, rūpinimosi ir pasitikėjimu. Jau penkerius metus N. K. sparčiai bręstančiam paaugliui atstoja ir mamą ir tėvą. Nepilnametis vaikas mokosi Klaipėdos „Varpo“ gimnazijoje. Atsakovas sūnumi niekada nesirūpino, nuo savo sūnaus D. P. ugdymo yra visiškai nusišalinęs, juo visiškai nesidomi, išlaikymo neteikia, net mirus vaiko motinai vaikui nepadėjo, neguodė, todėl ieškovo atstovo teigimu yra pagrindas ieškinį tenkinti.

Atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovas į teismo posėdį, apie kurį jam buvo tinkamai pranešta, neatvyko, neatvykimą pateisinančių duomenų nepateikė, jokių prašymų nereiškė, bylos procesui buvo abejingas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nepilnamečio vaiko D. P., gim. (duomenys neskelbtini), motina I. V. mirė (duomenys neskelbtini).

2014 m. rugsėjo 24 d. į Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – Skyrius) kreipėsi N. K. (vaiko močiutės sesuo) su prašymu skirti vaiko D. P. laikinąja globėja. Prašyme buvo paaiškinta, kad vaiko tėvas T. P. yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko priežiūros, t. y. vaiku nesirūpina, išlaikymo neteikia, su vaiku bendrauja retai, piktnaudžiauja alkoholiu, niekur nedirba. Prašyme nurodyta, kad sergančia vaiko mama iki mirties bei pačiu vaiku rūpinosi N. K.. Taip pat nurodoma, kad vienas paskutiniųjų vaiko mamos norų buvo, kad D. P. rūpintųsi N. K.. N. K. prašyme nurodytą informaciją apie vaiko tėvo piktnaudžiavimą alkoholiu patvirtina Skyriuje gauta UAB „Šilutės psichikos sveikatos ir psichoterapijos centro“ 2014 m. spalio 10 d. pažyma Nr. 782 bei administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro išrašas, kuriame nurodyta, kad T. P. yra vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus. 2014 m. spalio 1 d. Skyriuje buvo gautas vaiko tėvo T. P. sutikimas, kad vaikui būtų nustatyta laikinoji globa. 2014 m. spalio 1 d. skyriuje priimtas sprendimas Nr. VT9-44, kuriuo patvirtino, kad N. K. atitinka keliamus reikalavimus norint tapti vaiko globėja.

2014 m. spalio 2 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AD1- 2910 pagrindu vaikui D. P. buvo nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskirta N. K. bei vaiko globos vieta nustatyta pas globėją.

Iš pridėtos 2012 m. sausio 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. S2-3106-639/2012 matyti, kad vaiko D. P. tėvų susitarimu vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina I. V., o vaiko tėvas T. P. nutartimi buvo įpareigotas teikti vaikui kasmėnesinį išlaikymą po 300 Lt (86,89 Eur) nuo 2012 m. sausio 25 d. iki vaiko pilnametystės. Bendravimo tvarka su vaiku nustatyta nebuvo, vaiko tėvai sutarė, kad iškylantys klausimai dėl sūnaus auklėjimo bei bendravimo bus sprendžiami abiejų tėvų sutarimu.

2014 m. lapkričio 13 d. Skyriaus gautame Šilutės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių skyriaus rašte Nr. R3(16.18)-8028, nurodyta, kad T. P. šeima jiems nebuvo žinoma ir kad į socialinės rizikos Šeimų sąrašą įtraukta nebuvo. 2015 m. sausio 20 d. gautame BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės rašte Nr. S-07-127 su pridėta išvada „Dėl N. K. pasirengimo globoti vaiką“, konstatuota, kad N. K. atitinka būsimiems globėjams keliamus reikalavimus bei turi visas privalomas kompetencijas. Iš 2015 m. birželio 3 d. akto Nr. VT11-587 matyti, kad Skyrius organizavo vaiko globos peržiūrą. Globėjai N. K. pavesta toliau tinkamai vykdyti globėjo pareigas. Iš 2018 m. vasario 19 d. akto Nr. VT11-307 matyti, kad Skyrius vėl organizavo vaiko globos (rūpybos) peržiūrą. Globėjai/rūpintojai N. K. pavesta toliau tinkamai vykdyti savo pareigas. 2019 m. birželio 5 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 5TSD-966, Skyriuje buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios T. P. ribojimo, kuriame nurodyta, kad jau daugiau kaip dešimt metų T. P. neteikia jokio išlaikymo vaikui D. P., vaiku nesirūpina ir nesidomi, niekur nedirba, galimai nesaikingai vartoja svaigiuosius gėrimus.

Dėl tėvo valdžios apribojimo.

Tėvų valdžios turinys apima tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). CK numatytas tėvų valdžios apribojimo institutas yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai. Toks apribojimas taikomas esant tėvų kaltei dėl savo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdymo. Tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams (CK 3.159 straipsnio 3 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių, esant atitinkamoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaiko interesus, yra tėvų valdžios apribojimas (CK 3.160 straipsnio 2 dalis, 3.180 straipsnis). CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Be to, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kasacinis teismas pabrėžė, kad kiekvienu atveju teismui tenka svarbi užduotis nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemones, kurios padarytų žalos vaiko sveikatai ir jo raidai (Johansen v. Norway judgement of 7 August 1996, Reports of Judgements and Decisions 1996-III, p. 1008-09).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais tinkamai nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą, sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvus dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytina kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002).

Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis Nr. 3K-7-114/2013). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia ir įvertinti jų pobūdį (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Tėvų valdžios apribojimui pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos pilnavertiškai rūpintis vaikais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas T. P. piktnaudžiauja alkoholiu, nesidomi ir visiškai nesirūpina savo vaiku D. P., neteikia jam išlaikymo, nesidomi vaiko auklėjimu. Kaip teigia laikinoji globėja N. K. atsakovas su vaiku bendravo 2019 metais tik 2 kartus ir tai visas bendravimas vykdavo nepilnamečio vaiko iniciatyva, pats vaiko tėvas (atsakovas) noro bendrauti su vaiku niekada nerodė, pastangų nedėjo, teigdavo, kad atvykti pas vaiką neturi pinigų, todėl pats vaikas važiuodavo pas tėvą į namus su juo susitikti ir bendrauti. Dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu vaikas nebenori bendrauti su tėvu.

Visą nurodytą įvertinęs teismas sprendžia, kad atsakovas pažeidė savo kaip tėvo pareigą, kad vaikas iki pilnametystės būti jo tinkamai prižiūrimas, dorai auklėjamas, taip pat pažeidė pareigą rūpintis vaiko sveikata, išlaikyti jį atsižvelgiant į vaiko fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaiko sveikata, jo tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Teismas sprendžia, jog atsakovas T. P. vengia atlikti minėtas jo kaip tėvo pareigas, savo elgesiu daro žalą vaiko vystymuisi, vaiko ir tėvo emocinis ryšys yra silpnas, nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko D. P. interesus, atsakovui T. P. neterminuotai apribotina tėvo valdžia vaiko D. P. atžvilgiu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai, CK 3.180 straipsnis). Išaiškintina atsakovui, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad atsakovas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, jei tai neprieštarauja jo interesams; tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 6 dalis).

Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios apribojimo vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patikslino ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartimi priteistą 300 Lt (86,89 Eur) išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iš atsakovo T. P. nepilnamečiui sūnui D. P., išlaikymo dydį padidinant iki 215 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2019 m. liepos 2 d. iki vaiko pilnametystės ir paskirti lėšų tvarkytoja uzufrukto teise laikinąją rūpintoją (globėją) N. K..

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo N. K. nurodė, kad nesutinka, jog būtų iki 215 Eur padidintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartimi priteistas 300 Lt (86,89 Eur) išlaikymas mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį nepilnamečiui sūnui iš atsakovo T. P. ir prašo palikti tokį išlaikymą koks yra, kadangi atsakovas ir taip nemoka vaikui išlaikymo, pinigų neturi, finansinė padėtis bloga. Teigia, kad pati išlaikys nepilnametį vaiką, kaip tai darė visą tą laiką, kai tapo laikinąją šio vaiko globėja.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pareiga išlaikyti vaikus tėvams išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką ir nuosekliai jos laikosi, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri šiuo metu yra 555 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Tėvų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi. Vertindamas kiekvieno iš vaiko tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į visų rūšių gaunamas pajamas, turimas santaupas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, juridinius asmenis bei jų turtą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. sausio 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-3106-639/2012 iš atsakovo T. P. priteistas 300 Lt (86,89 Eur) išlaikymas mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį nepilnamečiui sūnui D. P..

Laikinosios D. P. globėjos (rūpintojos) paaiškinimais atsakovas priteisto išlaikymo vaikui niekada nemokėjo. Atsakovas nedirba, byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių jis negali dirbti darbo ir gauti nors minimalių pajamų. Objektyviai vertinant byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas žmogus, turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo ir jo vaiko, kuriam turi pareigą teikti išlaikymą, poreikius.

Teismo nuomone, išlaikymo dydis po 86,89 Eur kas mėnesį, atsižvelgiant į pasikeitusias valstybės ekonomines sąlygas, vaiko amžių ir išaugusius vaiko poreikius yra akivaizdžiai per mažas.

Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, nenustatyta, kad turėtų sveikatos problemų, kurios neleistų jam susirasti darbą, kad galėtų pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku, o paaiškinimai dėl sunkios atsakovo materialinės padėties, neatleidžia jo nuo pareigos išlaikyti savo vaiką, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkintinas, ir priteistas iš atsakovo 300 Lt (86,89Eur) dydžio išlaikymas didintinas iki 215 Eur, kuris teismo nuomone šiuo metu yra adekvatus ir pakankamas. Išlaikymo mokėjimas nustatytinas nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2019 m. liepos 2 d., iki vaiko pilnametystės (CK 3.200 straipsnis, CPK 376, 178, 185 straipsniai).

Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina laikinoji rūpintoja N. K. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų. Sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir/ ar formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Reikalavimą dėl tėvo valdžios apribojimo tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 75 Eur žyminis mokestis (už neturtinį reikalavimą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo) ir 35 Eur (215 Eur – 86,89 Eur = 128,11 x 12 mėn./ 100 proc. x 3 proc. x 75 proc. = 35 Eur) žyminis mokestis už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo, viso 110 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2, 14 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 9,09 Eur, todėl tenkinus ieškinį iš atsakovo taip pat valstybei priteistinos nurodyto dydžio (9,09 Eur) procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Kiti klausimai.

Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo CPK pakeitimai. CPK papildytas 496¹ straipsniu, kurio 1 dalis numato, jog teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, ieškinį patenkinus, inicijuotina civilinė byla dėl vaiko nuolatinės rūpybos ir vaiko rūpintojo paskyrimo (CK 3.251 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 - 270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovo T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią į nepilnametį sūnų D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusį (duomenys neskelbtini).

Pakeisti 2012 m. sausio 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-3106-639/2012 iš T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto 300 Lt (86,89 Eur) nepilnamečiui vaikui D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo dydį ir nustatyti, kad T. P. teiks išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. P. kiekvieną mėnesį mokėdamas po 215 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2019 m. liepos 2 d. iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nepilnamečio vaiko D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti jo laikinąją rūpintoją N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo T. P. 110 Eur žyminio mokesčio ir 9,09 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės rūpybos nepilnamečiui vaikui D. P. nustatymo ir nuolatinio rūpintojo paskyrimo CPK 496¹ straipsnyje nustatyta tvarka.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo ir tėvo valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti patvirtintą teismo sprendimo kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.