Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B2Kapital, UAB ieškinį atsakovui I. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas pateiktu teismui ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 3000,00 Eur negrąžinto kredito, 3057,45 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2018-04-09 iki 2022-03-07, 545,17 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, įteikdamas procesinius dokumentus atsakovui, pirmiausia išnaudojo visas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnyje nustatytas įteikimo galimybes (procesinius dokumentus siuntė atsakovo deklaruotos ir kitos žinomos vietos adresu; tikrino duomenis apie atsakovo darbovietę, nustatyta, kad atsakovas niekur nedirba). Tik išnaudojęs galimybes procesinius dokumentus įteikti atsakovui nurodytais būdais, teismas išsiuntė procesinius dokumentus į atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą, pagal specialią pašto siuntą palikus pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 519 patvirtintas „Procesinių dokumentų civilinėse bylose įteikimo ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarkos aprašas“). Taigi, atsakovui ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, laikomi įteiktais CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka (2020 m. kovo 21 d.), t. y. praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (2020 m. vasario 21 d.). Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y., įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018-03-07 pradinis kreditorius UAB ,,IPF Digital Lietuva“ sudarė su atsakovu Paskolos sutartį Nr. 3371782 (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui 3000,00 Eur paskolą 1440 dienų terminui, o atsakovas įsipareigojo nustatytomis dalimis ir terminais grąžinti visą kreditą ir sumokėti Sutarties specialiosiose dalyse numatytas palūkanas. Ieškovo teigimu atsakovas savo įsipareigojimų pagal Sutartį pradiniam kreditoriui tinkamai nevykdė (nesumokėjo nė vieno įmokos), todėl pradinis kreditorius 2018-07-10 pranešimu vienašališkai nutraukė Sutartį. Ieškovo skaičiavimu, atsakovas liko skolingas 3000,00 Eur paskolos. Duomenų apie tai, kad atsakovas įvykdė pradiniam kreditoriui ar ieškovui savo įsipareigojimus pagal Sutartį, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad 2017-10-31 pradinis kreditorius UAB IPF Digital Lietuva su ieškovu sudarė susitarimą dėl tęstinių reikalavimų teisių pirkimo Nr. PER-17-210, kurios pagrindu 2018-07-10 ieškovui perėjo visos reikalavimo teisės į atsakovo skolą pagal sutartį. Apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą atsakovas buvo informuotas 2018-07-12 pranešimu dėl reikalavimo teisės perleidimo. Be to, išsiuntus atsakovui ieškinio su priedais kopijas, įskaitant ir reikalavimo teisės perleidimo sutarties kopiją, laikytina, jog atsakovas tinkamai informuota apie reikalavimo teisės perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnio 1 dalį kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu ar pradiniu kreditoriumi atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), konstatuotina, kad atsakovas pažeidė savo prievolę, todėl vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.101 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 3000,00 Eur skolos.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 3057,45 Eur nesumokėtų pelno palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2018-04-09 iki 2022-03-07 (iki paskolos sutarties termino pabaigos).

Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovo visas iki sutarties termino pabaigos (2022-03-07) priskaičiuotas palūkanas konkrečia pinigų suma (3057,45 Eur), tačiau toks palūkanų priteisimas neatitiktų mokėjimo (pelno) palūkanų paskirties, t. y. kad jos mokamos už realų naudojimąsi svetimais pinigais. Pažymėtina, kad reikalavimas priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas negali būti suprantamas kaip taikymas skolininkui (atsakovui) civilinės atsakomybės už prievolės (sutarties) nevykdymą, nes civilinės atsakomybės taikymo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos. Nagrinėjamu atveju, nutraukus vartojimo kredito sutartį, negalima nustatyti, kada atsakovas grąžins kreditą (jo dalį). Priteisus gautą kreditą (3000,00 Eur), tampa nežinomas konkretaus kredito (jo dalių) grąžinimo terminas vykdymo procese. Tokios praktikos laikosi apygardos teismai ir kitose bylose (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-309-430/2019, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1570-275/2018, Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-231-555/2017). Atsakovui atsiskaičius anksčiau, susidarytų situacija, kad skolininkas sumoka už laikotarpį, kai pinigais jau nebesinaudoja.

Nagrinėjamu atveju sutartyje buvo numatyta 39,39 procentų metinė palūkanų norma, be to šalys susitarė, jog mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos bus mokamos iki kredito sutarties grąžinimo, t. y. iki tiksliai neapibrėžto, nuo ieškovo veiksmų visiškai nepriklausomo termino, todėl konstatuotina, jog ieškovas pagal šalių sulygtas sąlygas, nutraukęs sutartį anksčiau termino, neturi teisės reikalauti priteisti visas sutartimi sulygtas ir iki 2022-03-07 paskaičiuotas fiksuotas palūkanas (3057,45 Eur), nes nėra žinomas konkretus jos pinigais naudojimosi terminas. Atsižvelgiant į tai, ieškovo prašymas priteisti pagal paskolos grafiką paskaičiuotas palūkanas tenkintinas iš dalies. Ieškovui iš atsakovo priteistina 2111,00 Eur pelno palūkanų paskaičiuotų nuo 2018 m. balandžio 9 d. iki 2020 m. sausio 21 d. (už 652 dienas), t. y. ieškinio pateikimo į teismą dienos, ir 39,39 procentų metines mokėjimo palūkanos už negrąžintą kredito sumą (3000,00 Eur) nuo 2020 m. sausio 21 d. iki visiško kredito grąžinimo. Dėl tokio pelno palūkanų skaičiavimo ir priteisimo būdo kredito davėjų naudai yra pasisakyta apeliacinės instancijos teismo formuojamoje praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1746-275/2018).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 545,17 Eur delspinigius už 180 dienų laikotarpį pakaičiotus nuo 6057,45 Eur sumos, t. y. sudėjęs negrąžinto kredito sumą (3000,00 Eur) bei paskaičiuotas palūkanas iki 2022-03-07 (3057,45 Eur).

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Vartojimo kredito sutartimi atsakovas įsipareigojo praleidęs mokėjimo terminus mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti ir teismas sumažino ieškovo paskaičiuotų fiksuotų palūkanų sumą (2111,00 Eur), ieškovui iš atsakovo priteistina delspinigių suma – 459,99 Eur (5111,00 Eur (3000+2111) x 0,05 proc. / 100 proc. x 180 d.).

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal CK 6. 37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą 5570,99 Eur (3000+2111+459,99) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-01-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovui iš atsakovo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis 2 dalis). Teismas patenkino 84 procentus ieškovo reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 125,16 Eur žyminio mokesčio.

Teismas patyrė 5,37 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Išvan Marcinkevič, asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3000,00 Eur (tris tūkstančius eurų 00 ct) negrąžintos paskolos, 2111,00 Eur (du tūkstančius vieną šimtą vienuolika eurų 00 ct) palūkanų, 39,39 procentų metines mokėjimo palūkanas už negrąžintą kredito sumą (3000,00 Eur) nuo 2020 m. sausio 21 d. iki visiško kredito grąžinimo, 459,99 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 99 ct) delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 5570,99 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020-01-22 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 125,16 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus 16 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo B2Kapital, UAB, juridinio asmens kodas 225516770, naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo Išvan Marcinkevič, asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 5,37 Eur (penkis eurus 37 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 73000) į vieną iš biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.