- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-05
- Bylos Nr.
- e2-2797-653/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- viešosios įstaigos „Registrų centras“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „EME Solution“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, sekretoriaujant Aleksui Navickui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos „Registrų centras“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „EME Solution“ dėl permokėtų lėšų priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „EME Solution“ priešieškinį ieškovei viešajai įstaigai „Registrų centras“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. ieškovė VĮ „Registrų centras“ ieškiniu prašė teismo: 1) priteisti iš atsakovės UAB „EME Solution“ 78 085,22 Eur; 2) pripažinti, kad sutartis tarp šalių buvo nutraukta 2018-12-18; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti sumokėtą žyminį mokestį.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje nurodė, kad atlikusi viešąjį pirkimą su atsakove sudarė Programinės įrangos mobilaus parašo techninio sprendimo sukūrimui nuomos sutartį Nr. VPS-78 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka išnuomoti ieškovei programinę įrangą bei ją modernizuoti pagal ieškovės poreikius ir užsakymus, o ieškovė įsipareigojo už tai sumokėti. Pirkimas buvo atliktas siekiant tinkamai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus AB „Telia Lietuva“, prisiimtus pasirašant 2017-01-31 sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo AB „Telia Lietuva“ įdiegti techninį sprendimą, skirtą teikti AB „Telia Lietuva“ klientams mobiliojo parašo paslaugas, kurį sudaro mobilaus parašo komunikacinės platformos teikimas 3 (trejiems) metams, skirtos aptarnauti 100 000 aktyvių SIM kortelių, jos pajungimą, vartotojų migraciją.
3. Ieškovė 2017-12-11 gavo iš AB „Telia Lietuva“ raštą, kuriuo buvo prašoma nuo 2018-07-01 nutraukti su ieškove sudarytą sutartį. Atsižvelgusi į tai, kad su atsakove buvo pasirašyta Sutartis, 2017-12-15 raštu atsakovei buvo pasiūlyta nutraukti Sutartį. Atsakovė 2017-12-18 atsakymu sutiko nutraukti Sutartį tuo atveju, jeigu ieškovė sumokės būtinąsias ir administracines išlaidas. Ieškovė 2018-06-13 informavo atsakovę, kad pagal Sutarties 11.4 papunktį nuo 2018-12-18 nutraukia Sutartį. Papildomai pasiūlyta dėl sutarties pasibaigimo pasekmių susitarti bendru sutarimu.
Atsiliepimas
4. Atsakovės atstovas 2018-07-13 rašte nurodė, kad ieškovė pagal Sutarties 11.4 papunktį turi sumokėti 318 877,16 Eur sumą, kurią sudaro nuomos mokestis iki sutarties nutraukimo bei patirtos išlaidos, kurias atsakovė patyrė norėdama įvykdyti sutartį iki pranešimo apie sutarties nutraukimo gavimo momento. Ieškovė 2018-08-13 raštu nurodė, kad ji visą nuomos mokestį yra sumokėjusi, be to, sumokėta suma net gi viršija mokėtiną sumą. Dėl kitų prašomų atlyginti sumų Registrų centras pažymėjo, kad pagal pateiktą raštą nėra galimybės įvertinti prašomų atlyginti sumų pagrįstumo bei prašyta nurodyti teisinį ir faktinį pagrindą, kodėl tokios išlaidos turėtų būti atlyginamos.
5. Atsakovė 2018-09-20 rašte nurodė, jog ieškovė netiksliai apskaičiavo nuomos mokestį iki Sutarties nutraukimo dienos, taip pat jog ieškovės sumokėta 77 845,87 Eur suma įskaitoma į atlygintinų išlaidų pagal Sutarties 11.4 papunktį sumą. Atsakovė nurodė, kad ieškovė, atlikus įskaitymą, privalo sumokėti 101 816,49 Eur sumą. Ieškovė 2018-11-05 raštu nesutiko su atsakovės atliktu įskaitymu, papildomai nurodydama, kad nuomos mokesčio suma yra netinkamai apskaičiuota. Kadangi atsakovės pateikti duomenys nepatvirtina atsakovės patirtų išlaidų dėl sutarties vykdymo, nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti prašymo atlyginti įsiskolinimą. Šalys 2018-11-12 susitiko aptarti susiklosčiusią situaciją, po kurios ieškovė 2018-11-26 raštu prašė atsakovės pateikti atitinkamą informaciją ir duomenis. Atsakovė 2018-12-18 raštu nurodė, kad šalims sutarus dėl taikaus ginčo išsprendimo būdo, išlaidų suma sudarytų 63 016,14 Eur. Ieškovė atsakovės siūlymo 2018-12-28 raštu nepriėmė, kadangi jis neatitiko sutarties nuostatų bei yra nepagrįstas dokumentais. Atsakovė 2019-01-04 raštu nurodė ieškovei, jog ji yra skolinga 77 323,91 Eur (be PVM).
6. Teigia, jog ieškovė, vadovaudamasi Sutarties nuostatomis, pagrįstai vienašališkai nutraukė Sutartį, tuo tarpu atsakovė raštuose pateikdavo nuolat kintančią poziciją dėl sumos. Tai rodo, jog atsakovė siekia pasipelnyti iš ieškovės. Akivaizdu, jog jau vien prašomos atlyginti sumos dydis yra neprotingas, kai visos sutarties vertė maksimaliai galėjo siekti 400 000 Eur (be PVM). Be kita ko, atsakovė nepagrindė savo patirtų išlaidų, kadangi vien ji į pasiūlymo kainą įskaičiavo visas mokėtinas sumas, tuo tarpu reikalavimas atlyginti ieškovei sumas už licencijos įsigijimą yra absurdiškas.
7. Nurodo, jog ieškovė gali veikti tik taip ir tik tiek, kiek teisės aktai nustato ir pripažįsta leistina. Akivaizdu, kad ieškovė negali atlyginti niekuo nepagrįstų ir neaiškių sumų, tuo tarpu atsakovė ieškovei yra skolinga 78 085,22 Eur, kadangi avansiniais mokėjimais pervesta suma viršija atsakovės mokėtiną sumą. Priešingai, nei įrodinėja atsakovė, ji turėjo pasiimti programinę įrangą sutarties pasibaigimo dieną. Ieškovė programine įranga po Sutarties nutraukimo dienos nesinaudojo. Be to, ieškovė 2019-02-21 sukūrė virtualią darbo vietą ir suteikė galimybę prisijungti prie virtualių serverių, kuriuose veikia atsakovės programinė įranga, programinės įrangos atsiėmimui ir asmens duomenų ištrynimui ir pateikė informaciją atsakovės akcininkui, kuris, iki tol bendravęs su ieškove sutarties vykdymo klausimais, nurodė, kad Registrų centre nebedirba. Reaguodama į tai, ieškovė 2019-02-22 kreipėsi į atsakovę, prašydama nurodyti kontaktinį asmenį.
8. Teigia, jog šalis siejo sutartiniai santykiai ir ieškovė dviem avansiniais mokėjimais pervedė 177 933,88 Eur, iš kurių 78 085,22 Eur viršijo mokėtiną sumą sutarties nutraukimo dienai, todėl akivaizdu, kad atsakovė įgijo tai, ko negalėjo įgyti, ką turi grąžinti ieškovei.
Šalies argumentai
9. Atsakovė UAB „EME Solution“ priešieškiniu (e. b. 2 t., b. l. 191–195) prašė teismo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės 77 323,91 Eur skolą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
10. Priešieškinyje nurodė, kad Sutartis buvo sudaryta pagal ieškovei 2016-09-12 pateiktą Vokietijos bendrovės pasiūlymą, kuriame buvo nurodytos atitinkamos kainos. Analogiškas pasiūlymas su antkainiu dar 2016-09-27 buvo pateiktas AB „Telia Lietuva“. 2016-11-07 atsakovė užsakė licenciją ir susitarė dėl tęstinės sistemos instaliacijos, 2016-12-12 įdiegta DP10 programinė įranga. Ieškovė pareikalavo atsakovės pateikti paskaičiavimus, kiek nutraukiant Sutartį ieškovė lieka skolinga atsakovei. Atsakovė pateikė ieškovei susidariusius kaštus bei jų paskaičiavimus. Po rašto pateikimo iš ieškovės atsakingų darbuotojų atėjo laiškas, kuriuo norėta patikslinti, ar į šią sumą yra įskaičiuoti mokėjimai už migracijos atlikimą. Atsakant į minėtą paklausimą buvo aiškiai nurodyta, jog ne ir 88 966,94 Eur skaičiuojami papildomai.
11. Nepaisant to, jog buvo siunčiami raštai dėl Sutarties nutraukimo, techniniame ir Sutarties įgyvendinimo lygyje toliau vyko intensyvus darbas ir visų sistemų diegimas, pratęsiamos licencijos, diegiamos sistemos, atliekami migracijos darbai ir pan. Po pusės metų ieškovė vėl paprašė pateikti naujus skaičiavimus, siekiant taikiai nutraukti sutartį. Kadangi per šį laikotarpį buvo atlikta papildomų darbų, natūralu, jog buvo pateiktos kitokios Sutarties nutraukimo sumos. Ieškovė po susitikimo nieko nenurodė, vilkino laiką, nors toliau buvo teikiamos palaikymo paslaugos, reikėjo pratęsti licenciją. Nesulaukusi jokio atsakymo, atsakovė išsiuntė paskaičiavimus su esminiais paaiškinimais. Ieškovės skola už atliktus darbus ir patirtas atsakovės išlaidas sudaro: 68 133,02 Eur nuostoliai (plius PVM) bei 9 190,89 Eur (plius PVM) neapmokėtos sąskaitos pagal suteiktas paslaugas. Ieškovei taip pat buvo siųstas ir skolų suderinimo aktas, tačiau ieškovė į jį nereagavo.
Atsiliepimas
12. Ieškovė VĮ „Registrų centras“ atsiliepime su priešieškiniu (e. b. 3 t., b. l. 3–14) su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat tenkinti ieškovės ieškinį.
13. Atsiliepime nurodo, kad atsakovės priešieškinyje dėstoma pozicija yra absoliučiai nepagrįsta ir neįrodyta, o taip pat prieštaraujanti teisės aktuose įtvirtintam teisiniam reguliavimui. Teigia, jog ieškovės statusas yra specifinis. Atitinkamai, jokie žodiniai susitarimai yra negalimi ir neteisėti bei neatitinka visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principų. Viešasis pirkimas buvo paskelbtas 2017-02-20, tad 2016-09-12 pasiūlymas, apie kurį kalba atsakovė, niekaip negalėjo būti pateiktas pagal keliais mėnesiais vėliau paskelbtą ieškovės viešąjį pirkimą. Iš priešieškinio argumentų akivaizdu, jog atsakovė ne tik žinojo, jog bus skelbiamas toks viešasis pirkimas, bet ir tai, kad būtent ji pirkimąlaimės, nors tokie susitarimai yra negalimi ir neteisėti. Toks susitarimas ir sumos, apie kurias procesiniuose dokumentuose kalba atsakovė, Sutartyje nebuvo įtvirtinti. Atitinkamai, atsakovė tokiu būdu netiesiogiai pripažįsta, kad Sutartį pasirašinėję bei jį vizavę asmenys į Sutartį įrašė bei parašais patvirtino tikrovės neatitinkančią informaciją. Iš atsakovės minimo 2016-09-27 pasiūlymo matyti, kad už pasiūlymą bei sutarties vykdymą atsakingas asmuo buvo būtent tuometinis Registrų centro Sertifikatų centro vadovas M. Ž.. Todėl tokiu atveju, jeigu net nepaskelbus viešojo pirkimo, sutarčiai su AB „Omnitel (šiuo metu – AB „Telia Lietuva“) vykdyti jis pasitelkė atsakovę, kyla klausimas, ar M. Ž. nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Teigia, jog atsakovės direktorius, tuomet būdamas ieškovės darbuotoju, turėjo vengti interesų konflikto, todėl daro prielaidą, jog atsakovė buvo įsteigta, iš anksto žinant, kad bus sudarytos atitinkamos sutartys su ieškove.
14. Nurodo, jog praėjus daugiau nei pusei metų nuo M. Ž. tapimo Registrų centro Sertifikatų centro vadovu, buvo įsteigta atsakovė, šio steigėjomis bei akcininkėmis tuo metu esant M. Ž. sutuoktinės (dabar buvusios) seseriai bei kito ieškovės darbuotojo sutuoktinės seseriai. M. Ž. 2010-10-04 tarnybiniu pranešimu inicijavus viešąjį pirkimą dėl SmartTrust OTA DP serverio nuomos paslaugų įsigijimo, ir kartu su neįvardintu darbuotoju tapus to viešojo pirkimo komisijos nariais, 2010-10-20 buvo įvykdytas viešasis pirkimas iš vienintelio tiekėjo, t. y. atsakovės, po ko buvo pasirašyta 2010-11-09 sutartis. Atsakovė iš ieškovės 2010 m. gavo 93 886 Lt sumą. Atsakovės pelnas 2010 m. buvo identiško dydžio.
15. Nurodo, jog atsakovė reikalaujamos sumos dydį grindžia vien subjektyvia įvykių interpretacija bei savo raštuose dėstyta, besikeitusia pozicija. Atsakovė ieškovės skolą kildiną iš savo paties 2017-12-18 surašyto rašto, tačiau iki tol atsakovė jokių pretenzijų ieškovei nebuvo reiškusi ir jokių Sutarties 11.4 p. minimų išlaidų nebuvo derinusi. Tik gavusi ieškovės 2017-12-15 pranešimą atsakovė sugalvojo pasinaudoti tokia Sutarties nuostata ir nepagrįstai gauti papildomų lėšų. Atsakovės reikalaujama suma yra sugalvota, o ne faktiškai patirta. Šią sumą atsakovė pakeitė net kelis kartus. Be to, atsakovės surašyti įsakymai dėl komandiruočių (vykusių dar iki Sutarties sudarymo), o taip pat neaišku, kokiais pagrindais atlikti mokėjimai Giesecke & Devrient Nordic AB neįrodo, kad ieškovė yra skolinga. Priešingai – šie duomenys leidžia teigti, kad visos atsakovės atliktos išlaidos nebuvo būtinos ir pagrįstos tam, kad būtų įvykdyta Sutartis, nekalbant apie tai, kad atsakovė, norėdama dalyvauti viešajame pirkime, savo rizika bei sąskaita turėjo būti pasirūpinusi licencija 36 mėnesiams ir įskaičiavusi jos kainą į galutinę pasiūlyme nurodytą kainą.
16. Teigia, jog priešieškinyje pateikiamos sumos bei jų paskaičiavimai nėra paremti Sutarties nuostatomis ir konkrečiais tas sumas įrodančiais dokumentais. Prieš teikdama pasiūlymą dalyvauti viešojo pirkimo konkurse, atsakovė žinojo ir / arba privalėjo žinoti, kad licencijos turėjimas bendrąja prasme yra viena būtinų ir į bendrą kainą jau įskaičiuotų sąlygų, tik kuriai esant įmanomas viešasis pirkimas. Teikdama pasiūlymą dalyvauti konkurse, atsakovė tokiu būdu patvirtino, jog jis atitinka visas paskelbto viešojo pirkimo sąlygas, todėl priešingi jos aiškinimai atmestini kaip nepagrįsti. Net jeigu atsakovė nebūtų įskaičiavusi su licencijos įsigijimu bei palaikymu 36 mėnesių laikotarpiui susijusių sumų į galutinę nuomos kainą, tai reikštų, kad atsakovė nurodė ir parašu patvirtino neteisingą informaciją ir kad ieškovės už mėnesį sumokėta suma analogiškai būtent ta apimtimi buvo per didelė. Atsakovė neturi teisės reikalauti iš ieškovės pinigų už licencijos įsigijimą bei jos palaikymą ir /ar pratęsimą.
17. Atsakovės pozicija dėl PVM sąskaitų-faktūrų išrašymo prieštarauja teisės aktams bei Sutarties nuostatoms. Tokiu atveju, kai Sutartis nutraukiama nepasibaigus 36 mėnesių terminui, visos avansu sumokėtos pinigų sumos nebegali būti išskaitomos iš galutinės mokėtinos sumos ir turi būti grąžintos jas sumokėjusiai Sutarties šaliai, t. y. ieškovei, kadangi jos buvo sumokėtos be jokio teisėto pagrindo. Sutartis buvo sudaryta dėl nuomos, tad ir apmokėjimas buvo numatytas mėnesinis. Kadangi apmokėjimas už modernizavimo paslaugas, o taip pat tvarka, kuria tai turi būti daroma, Sutartyje buvo aptarta atskirai, akivaizdu, kad išankstinės sąskaitos negalėjo (o ir nebuvo) išrašytos už kitas, negu nuoma, paslaugas. Atsakovė nurodydama, kad sąskaitas ji išrašinėjo už neva jau atliktus darbus, netiesiogiai nurodo, kad ji oficialiuose finansiniuose dokumentuose, pagal kuriuos yra nustatinėjama konkreti įmonės finansinė padėtis bei įsipareigojimai, iš esmės nurodė tiesos neatitinkančią informaciją.
18. Teigia, jog Sutartis buvo nutraukta nuo 2018-12-18, todėl akivaizdu, kad atsakovė, niekaip nederindama su ieškove, negalėjo didinti su Sutarties vykdymu tariamai susijusių išlaidų bei turėjo pasiimti savo programinę įrangą.
Atsiliepimas
19. Atsakovė UAB „EME Solution“ atsiliepime į ieškinį (e. b. 1 t., b. l. 5–10) su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
20. Atsiliepime nurodo, kad iš esmės analogiškas aplinkybes, argumentus kaip ir priešieškinyje. Nurodo, kad 2017-01-31 ieškovė ir AB „Telia Lietuva“ pasirašė sutartį, todėl dar 2017-02-28 atsakovė buvo įpareigota atlikti tam tikrus veiksmus, t. y. tęstinę DP10 sujungti su AB Telia Lietuva Sistema (Testimony 1.8), ką ir padarė. 2017-05-29 visų trijų šalių suderinamas, paruošiamas ir pasirašomas projekto planas. Tuo metu su savo atstovaujama Vokietijos įmone pagal pageidavimus pasiruošė migracijai iš Telia turimos įrangos DP 7 į naują užsakomą įrangą DP10.
21. Atliekant migraciją iš seno tipo į naują, netikėtai paaiškėjo, kad perduodami ne 100 000 vartotojų duomenys (kas ir buvo aptarta sutartyje), o gerokai daugiau, t. y. virš 360 000 vartotojų duomenų, iš kurių 30 proc. kortelių net neturi techninių aprašymų. Dėl to atsakovė buvo įpareigota atlikti sudėtingus darbus, procesuose pasitelkiant papildomus žmogiškuosius išteklius, vykti į Vokietiją naujų klausimų derinimui, patyrė papildomų kaštų. 2017-07-05 pagal šalių suderintas pozicijas bei už atliktus darbus atsakovė ieškovei pateikė išankstinę PVM sąskaitą faktūrą, kurią ieškovė priėmė ir apmokėjo.
22. 2017-07-14 tarp visų šalių suderinamas ir paruošiamas migracijos planas tinkantis ir atitinkantis AB „Telia Lietuva“ poreikius. 2017-10-06 sėkmingai atlikta DP7-DP10 migracija bei provizija su visomis sistemomis. Taip pat tuo metu buvo pradėta naudoti komercinėms paslaugoms teikti DP10 su AB Telia Lietuva turima Testimony 1.8 įranga. Pagal planą, atsakovei buvo nurodyta, jog migracijos darbus iš Testimony 1.8 į Testimony 3.0 jis turi atlikti naktį iš 2017-12-02 į 2017-12-03. Šiuo pagrindu atsakovė vėl viską pasiruošė, rezervavo reikalingus specialistus, datą ir atliko kitus paruošiamuosius procesus. AB „Telia Lietuva“ vėl pakeitė savo sprendimą dėl migracijos darbų iš Testimony 1.8 į Testimony 3.0. 2017-12-29 buvo pateikta PVM sąskaita-faktūra. Ieškovui ir AB „Telia Lietuva“ informavus, jog 2018-02-20 gautos testinės SIM kortelės, 2018-03-29 atsakovei pagaliau buvo leista atlikti migracijos darbus iš Testimony 1.8 į Testimony 3.0. Darbai sėkmingai atlikti. Pasirašytas darbų priėmimo perdavimo aktas bei išankstinė PVM sąskaita-faktūra. Nuo to momento pradėtos teikti palaikymo paslaugos bei už jas išrašomos mėnesinės teikiamų paslaugų PVM sąskaitos faktūros. Nei vienos pretenzijos dėl atliekamų darbų atsakovė nėra gavusi.
23. Teigia, jog ieškovė pirmą kartą užsiminė atsakovei apie permokėtas lėšas tik 2019-02-15, todėl nesupranta ieškovės pozicijos, kaip už atliktus ir pilnumoje priimtus darbus galima atgaline data prašyti anuliuoti sąskaitą.
Atsiliepimas
24. Ieškovė VĮ „Registrų centras“ dublike (e. b. 2 t., b. l. 1–7) su atsakovės atsiliepimu į ieškinį nesutiko, prašė ieškinį tenkinti visiškai.
25. Dublike iš esmės analogiški argumentai, kaip ir atsiliepime į priešieškinį. Papildomai nurodoma, kad atsakovė, tiek prieš teidama pasiūlymą, tiek vėliau, atitinkamą licenciją privalėjo turėti, kadangi tai buvo ne papildomos su Sutarties vykdymu susijusios išlaidos, bet viena esminių sąlygų, būtinų tiek tam, kad atsakovė apskritai galėtų dalyvauti viešojo pirkimo konkurse, tiek sudarant bei vykdant Sutartį. Sutarties 3.1, 3.3 p. nuostatos paneigia atsakovės pasisakymus dėl patirtų nuostolių už įsigytą programinę įrangą bei jos pratęsimą.
26. Nurodo, kad atsakovės surašyti įsakymai dėl komandiruočių, tiek Vokietijos bendrovei pervestas lėšas patvirtinantys mokėjimai leidžia daryti išvadą, kad visos atsakovės atliktos išlaidos susijusios išskirtinai tik su jos veikla, bet net ne su ieškovės ir atsakovės sudarytos Sutarties įgyvendinimu. Ieškovė neturi pareigos atlyginti atsakovės išlaidų, kurias ji patiria savo vykdomoje veikloje ir kurios nėra būtinos ar pagrįstos, neabejotinai susijusios su Sutarties tinkamu įvykdymu. Be to, nė viena iš šių išlaidų nebuvo suderinta su ieškove, o pretenzijos dėl jų pradėtos reikšti tik po to, kai ieškovė nutarė nutraukti Sutartį 11.4. p. pagrindu. Priešingai, nei nurodo atsakovė, pretenzijos ieškovei buvo pradėtos reikšti dar 2018 m.
27. Atsakovė UAB „EME Solution“ tripliku (e. b. 2 t., b. l. 169–175) prašė ieškovės dubliką atmesti kaip nepagrįstą.
28. Triplike nurodė iš esmės analogiškus argumentus ir aplinkybes, kaip ir priešieškinyje bei atsiliepime į ieškinį. Papildomai nurodė, kad pagal kiekvieno vartotojo poreikius licencija sukuriama skirtingai. Licencija yra unikali ir nuosavybės teise priklauso jos kūrėjui. AB „Telia Lietuva“ atveju licencija reiškė, jog instaliacija į DP 10 buvo įdiegiama tik AB „Telia Lietuva“ tinklui, kurio kodas (duomenys neskelbtini). Licencija buvo suteikta 100 000 vartotojų. Taigi, ieškovų argumentai, jog atsakovė neva turėjo licenciją iš anksto tik patvirtina, kad ieškovė mažai supranta suteikiamos paslaugos specifikas. Nagrinėjamu atveju licencija buvo pakeista.
29. Nurodo, kad visuose raštuose ir laiškuose šalims buvo aišku, jog Sutartis turi aiškias sudedamąsias dalis, t. y. būtinus atliekamus darbus, ką būtent ieškovė perpardavė savo užsakovui bei palaikymo / atliktų darbų pagalba adaptuotos licencijos nuomos.
30. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
31. Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus reikalavimus ir prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o priešieškinį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai, priešieškinis atmestinas
Teismas konstatuoja:
32. bylos duomenimis šalys 2017-05-18 sudarė viešojo pirkimo sandorį – Programinės įrangos mobilaus parašo techninio sprendimo sukūrimui nuomos sutartį, pagal kurią Nuomotojas (atsakovas) įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka išnuomoti Nuomininkui programinę įrangą bei ją modernizuoti pagal Nuomininko poreikius ir atskirus užsakymus, nuomininkas (ieškovas) įsipareigojo Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka už tai sumokėti (2.1 p.). Sutartyje numatyta maksimali sutarties kaina (3.1 p.); programinės įrangos nuomos kaina (3.2 p.) bei nuomojamos programinės įrangos modernizavimo paslaugų kaina (3.3 p.). Sutartyje numatyta, kad nurodytos kainos Sutarties galiojimo laikotarpiu turi būti perskaičiuojamos pasikeitus PVM tarifui (3.8 p.). Kitų kainos keitimo pagrindų sutartyje ir konkurso dokumentuose nenumatyta. Šalys susitarė, kad Nuomininkas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, prieš tai pranešęs Nuomotojui raštu prieš 30 kalendorinių dienų. Šiuo atveju Nuomininkas privalo sumokėti Nuomotojui nuomos mokestį iki Sutarties nutraukimo dienos ir atlyginti kitas protingas ir pagrįstas Nuomotojo išlaidas, kurias jis, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie Sutarties nutraukimą gavimo iš Nuomininko momento (11.4 p.). Pagal bendrą taisyklę sutarties galiojimo terminas nustatytas iki visiško pagal Sutartį prisiimtų prievolių įvykdymo (11.1 p., 11.2 p.). Nėra ginčo dėl fakto, kad pirkimas buvo atliktas siekiant tinkamai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus AB „Telia Lietuva“, prisiimtus pasirašant 2017-01-31 sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo AB „Telia Lietuva“ įdiegti techninį sprendimą, skirtą teikti AB „Telia Lietuva“ klientams mobiliojo parašo paslaugas, kurį sudaro mobilaus parašo komunikacinės platformos teikimas 3 (trejiems) metams, skirtos aptarnauti 100 000 aktyvių SIM kortelių, jos pajungimą, vartotojų migraciją. Tačiau šios bylos šalis sieja tik dvišaliai tarpusavio sutartiniai teisiniai santykiai, todėl sutartiniai santykiai tarp ieškovo ir AB „Telia Lietuva“ šiai bylai teisinės reikšmės neturi.
33. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas 2017-12-15 raštu pasiūlė atsakovui nutraukti sutartį, o 2018-06-13 pranešimu informavo, jog sutartį nutraukia vienašališkai nuo 2018-12-18 vadovaujantis sutarties 11.4 p. Šiuo atveju atsakovas teigia, kad, nepriklausomai nuo ieškovo aiškiai nurodytos sutarties nutraukimo dienos, paslaugos ir toliau buvo teikiamos, nes įranga nebuvo atsiimta ir serveriai buvo veikiantys. Šie atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pagal Sutarties 4.1.9 p. atsakovas turėjo pareigą atsiimti Programinę įrangą iš Nuomininko. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas ėmėsi iniciatyvos atsiimti įrangą, bet jam ieškovas trukdė tą padaryti. Priešingai, teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad jis nesikreipė dėl įrangos atsiėmimo, nes su ieškovu nebuvo suderintas nuostolių atlyginimo klausimas, t.y. įranga buvo palikta ieškovo dispozicijoje paties atsakovo valia. Iš to seka, kad įrangos neatsiėmimas nepaneigia fakto, kad ieškovas nuo 2018-12-18 sutartį nutraukė ir atsakovas to neginčijo, šalys nebuvo susitarusios pakeisti sutarties nutraukimo datą arba toliau vykdyti sutartį. Taigi, įrangos (galimai veikiančios) buvimo pas ieškovą faktas, kaip ir šalių derybos po pranešimo apie sutarties nutraukimą apie tarpusavio atsiskaitymus, nesudaro pagrindo pripažinti, jog sutartis buvo nutraukta 2019-02-22, kaip teigė atsakovas, kuomet serveriai buvo išjungti. Dėl nurodytų motyvų pripažintina, kad sutartis buvo nutraukta 2018-12-18, todėl po šios datos ieškovui nekilo prievolės sumokėti atsakovui už nuomą ir paslaugas sutartyje nurodytomis sąlygomis.
34. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas, vykdydamas sutartį, sumokėjo atsakovui avansu 177 933,88 Eur sumą. Byloje kilo ginčas ar ieškovas permokėjo atsakovui 78 085,22 Eur sumą ir ar ieškovas turi prievolę apmokėti atsakovui jo patirtas iki pranešimo apie sutarties nutraukimą su sutarties vykdymu susijusias išlaidas. Išankstinėse sąskaitose faktūrose, pagal kurias vykdė mokėjimus ieškovas, nurodyta, kad mokėjimai atlikti pagal sutarties 3.4.1 ir 3.4.2 p. Šiose punktuose numatyta ieškovo teisė sumokėti avansu sutartyje nurodytą įrangos nuomos kainą, numatytą sutarties 3.2.2 ir 3.2.4 p., todėl atmestina atsakovo nurodyta aplinkybė, jog buvo sumokėta už konkrečius atliktus darbus. Pažymėtina, kad pagal sutarties sąlygas, kaip minėta, ieškovas moka tik už įrangos nuomą ir už įrangos modernizavimo paslaugas sutartyje numatytomis kainomis.
35. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tiekėjai turi teisėtų lūkesčių dėl viešojo pirkimo procedūrų ir sutarties vykdymo teisėtumo bei perkančiosios organizacijos sutartinių įsipareigojimų tinkamo įvykdymo. Šie lūkesčiai teismo ginami tiek, kiek jų neriboja VPĮ ar kitas teisės aktas. Net ir nustačius VPĮ nuostatų pažeidimą, tiekėjo teisės ginamos tokia apimtimi, kiek VPĮ tiekėjui jų suteikia, t. y. vertinama, kokias teises tiekėjas įgytų, jei perkančioji organizacija laikytųsi įstatymo nustatytos tvarkos. Tiekėjai (kaip ir perkančiosios organizacijos) – profesionalūs viešųjų pirkimų teisinių santykių subjektai (žr., pvz., dėl VPĮ 27 straipsnio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Akordas 1“ v. Visagino savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-158/2011). Dėl to, nors atsakomybė už VPĮ vykdymą tenka perkančiajai organizacijai, tiekėjai, žinodami ar turėdami žinoti apie atitinkamą VPĮ reguliavimą (pvz., VPĮ 86 straipsnio 11dalį), už VPĮ laikymąsi taip pat turi prisiimti dalį atsakomybės, juolab kad jų teisės, kylančios iš šio įstatymo, atitinka perkančiųjų organizacijų pareigas. Atsižvelgiant į tai, nepriklausomai nuo viešojo pirkimo sutarties nuostatų ir faktinių šalių santykių, tiekėjo teisėti, teismo ginami lūkesčiai dėl perkančiosios organizacijos prievolių įvykdymo negali išeiti už VPĮ reguliavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011).
36. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl avansinio mokėjimo įskaitymą už atliktus darbus atmestinos kaip nepagrįstos. Šioje byloje svarbu akcentuoti, kad šalių sutartiniai santykiai atsirado viešojo pirkimo pagrindu, todėl sutarties pakeitimai yra galimi tik įstatymų numatytais atvejais (LR Viešųjų pirkimų įstatymas 89 str.). Šalys dėl sutarties pakeitimo nebuvo susitarusios (tokio susitarimo šalys nesudarė), atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, pagrindžiančių, jog, jei ir būtų buvę atitinkami žodiniai susitarimai, toks sutarties pakeitimas atitiktų LR Viešųjų pirkimų įstatyme numatytus reikalavimus; pačioje sutartyje buvo numatyta sąlyga dėl sutarties kainos keitimo tik pasikeitus PVM tarifui. Dėl išdėstyto bet kokie mokėjimai, kurių nenumatė sutarties ir viešojo pirkimo konkurso sąlygos, yra negalimi, o iš neteisėtų šalių susitarimų dėl sutartyje nenumatytų darbų atlikimo ir jų apmokėjimo (jei tokių ir buvo, ir tuo labiau susitarimai iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo bei iki konkurso paskelbimo) neatsiranda atsakovo teisės į papildomų išlaidų atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeistas viešojo pirkimo skaidrumo, tiekėjų lygiateisiškumo, sąžiningos konkurencijos principai.
37. Kaip buvo minėta, į maksimalią sutarties kainą bei nuomojamos programinės įrangos modernizavimo paslaugų kainą įeina ir licencijų kaina (sutarties 3.1 p., 3.3 p.). Be to, pirkimo dokumentuose buvo nurodytas reikalavimas turėti licenciją, leidžiančią instaliaciją su viena gamybine ir viena tęstine aplinka (techninės specifikacijos 3 dalis). Taigi, ieškovas pagrįstai teigia, jog jau teikdamas pasiūlymą bei prieš sudarant viešojo pirkimo sutartį atsakovas privalėjo turėti atitinkamą licenciją, todėl tokios licencijos įsigijimo sąnaudas ieškovas turėjo įskaičiuoti į pasiūlymo kainą. Iš to seka, kad visi su licencijos gavimu, pratęsimu ir pan. susiję kaštai nevertinami kaip protingos ir pagrįstos papildomos, neįeinančios į sutarties kainą (įkainius), išlaidos, kurios atlygintinos pagal sutarties 11.4 p. Be to, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad, ieškovui nutraukus sutartį, atsakovas negalėjo panaudoti (pritaikyti) turimos 36 mėn. galiojančios licencijos (kurią, kaip minėta, atsakovas privalėjo turėti dar nenustačius konkurso rezultatų, o tik teikdamas pasiūlymą) kitai ne su ieškovo veikla susijusiai komercinei veiklai. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo veiksmai po pranešimo apie sutarties nutraukimą (atsakovas nurodė, kad pratęsė licenciją) nėra logiškai paaiškinami, atsakovui aiškiai žinant, kad ieškovas neketino tęsti sutartinių santykių ir nurodė, kad sutartį vienašališkai nutraukia. Taigi, tokios atsakovo išlaidos nepripažintinos pagrįstomis ir būtinomis išlaidomis iki pranešimo dėl sutarties nutraukimo.
38. Dėl analogiškų motyvų atsakovo nurodytos komandiruotės išlaidos, neva susijusios su licencijos gavimu, taip pat negali būti vertinamos kaip papildomai apmokamos išlaidos. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, kad šios komandiruotės buvo būtinos licencijai gauti, kad šios išlaidos buvo realiai patirtos ir kad šios komandiruotės buvo tiesiogiai susijusios su viešojo pirkimo sutarties vykdymu. Teismo vertinimu, vien suinteresuoto bylos baigtimi atsakovo pasirašyti įsakymai dėl komandiruočių nepatvirtina bylai reikšmingų aplinkybių. Pažymėtina ir tai, kad dalis išlaidų (pvz. pagal atsakovo nurodytą 2017-03-02 sąskaitą-faktūrą, pagal 2016-11-07 pirkimo užsakymą) nėra susijusios su sudaryta viešojo pirkimo sutartimi, nes šių išlaidų atsiradimo pagrindas kilo dar iki sutarties sudarymo. Be to, kaip matyti iš pirkimo užsakymų, atsakovas užsakymuose nurodytas paslaugas įsigydavo pagal sutartis, kurios buvo sudarytos dar iki sutarties su ieškovu sudarymo (t.y. 2010-04-10 ir 2011-11-09). Taigi, minėtų išlaidų, susijusių su licencijos gavimu, apmokėjimas negali būti papildomai apmokamos pagal sutarties sąlygas; be to, kaip buvo konstatuota, atsakovas neįrodė, kad šios išlaidos buvo tiesiogiai susijusios su šalių pasirašytos sutarties vykdymu, kad jos buvo būtinos, pagrįstos bei realiai patirtos. Papildomai pažymėtina, kad užsakymai ir sąskaitos neįrodo, kad juose nurodytas sumas atsakovas sumokėjo, t.y. faktiškai patyrė išlaidas.
39. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų – modernizavimo paslaugų suteikimo šalių pasirašyto perdavimo-priėmimo akto, todėl nėra pagrindo priskirti ieškovo sumokėtos avansu sumos už modernizavimo paslaugų apmokėjimą (tuo labiau, kad išankstinėse sąskaitose buvo nurodyta, jog avansu apmokamas būtent nuomos mokestis). Kadangi ieškovas avansu sumokėjo daugiau, nei privalėjo sumokėti pagal sutartį, permokos suma (78 085,22 Eur) priteistina iš atsakovo ieškovo naudai (CK 6.237 str. 1 d.).
40. Atsakovas nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių, jog ieškovas neteisingai apskaičiavo sumokėtą nuomos mokestį iki sutarties nutraukimo, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, jog ieškovas neteisingai nustatė grąžintiną permokos sumą.
41. Įvertindamas įrodymų visumą bei konstatuotas esmines bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai, o priešieškinis atmestinas kaip neįrodytas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
42. Patenkinus ieškovo pagrindinį reikalavimą, iš atsakovo ieškovo naudai taip pat priteistinos 5 proc. dydžio palūkanos CK 6.37 str., 6.210 str.) už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-02-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
43. Pažymėtina, kad ieškovo reikalavimas pripažinti, kad sutartis tarp šalių buvo nutraukta 2018-12-18, sudaro ieškinio pagrindą, o ne ieškinio dalyką, nes jo patenkinimas savaime teisinių padarinių nesukelia.
44. Patenkinus ieškinį ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 1396 Eur žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2, 1.5 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti – priteisti iš atsakovės UAB „EME Solution“ ieškovės Valstybės įmonės Registro centras naudai 78 085,22 Eur permokos, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1396 Eur žyminio mokesčio.
Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „EME Solution“ priešieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą parduodant per Vilniaus apygardos teismą.