Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jurgitai Vaisėtaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui F. T. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą dėl ieškinio, kurioje pažymėta, jog atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, palaiko ieškovės prašymą dėl nepilnamečio vaiko E. T. gyvenamosios vietos nustatymo su motina A. M.. Nepilnamečiui vaikui E. T. priteistinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Išlaikymui prašoma priteisti suma kas mėnesį po 307,00 Eur neprieštarauja geriausiems vaiko interesams. Skyriaus manymu, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka neprieštarauja geriausiems vaiko interesams.

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, papildomai nurodė, kad ieškovei norint nutraukti santykius su atsakovu, atsakovas pradėjo jai grasinti. Atsakovas pervesdavo ieškovei pinigų lizingo mokėjimams atlikti, minėtos sumos nebuvo naudojamos dukrai išlaikyti. Ieškovė kliūčių atsakovo ir dukters bendravimui nedaro.

6. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė pateiktą išvadą byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

8. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, t. y. įgyvendinti tėvų valdžią (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Vienas esminių tėvų valdžios elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168 straipsnis).

9. CK 3.169 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

10. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašė nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja, į tai, kad nuo pat šalių gyvenimo skyrium pradžios šalių vaikas gyveno su ieškove, šis ieškinio reikalavimas neprieštarauja vaiko geriausiems interesams, nesant duomenų, kad tarp šalių yra ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintinas.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

11. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius norus ir pan.

12. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką:

1. Tėvas bendrauja su dukra kartą per mėnesį vaiko gyvenamojoje vietoje;

2. Jeigu susitariama išvykti iš vaiko gyvenamosios vietos į kitą vietovę, kartu su vaiku vyksta ir ieškovė;

3. Apie atvykimą atsakovas turi informuoti ieškovę telefonu ar SMS žinute prieš 1-2 dienas;

4. Atsakovas su dukra bendrauja per socialinius tinklus netrukdomai, ribojant laiką nuo 18.00 val. iki 20.00 val.

13. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškovės siūlomai atsakovo bendravimo su vaiku tvarkai neprieštaravo.

14. Teismas, įvertinęs ieškovės prašomą nustatyti su vaiku bendravimo tvarką, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes (vaiko tėvas gyvena užsienyje), taip pat į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą išvadą, sprendžia, kad ieškovės siūloma bendravimo su vaiku tvarka atitinka geriausius vaiko interesus, todėl nustatytina ieškinyje nurodyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka.

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo

15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta ir tarptautinėje teisėje – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, kurios 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu.

16. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, jie gyvena kartu ar atskirai. Įstatymo nustatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), kuriomis pripažįstamas vaiko poreikių patenkinimas maistui, aprangai, avalynei, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).

17. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

18. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).

19. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).

20. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovo E. T. išlaikymui po 307,00 Eur periodinių išmokų kas mėnesį.

21. Ieškovė į bylą pateikė vaiko poreikių lentelę, iš kurios matyti, kad vaiko poreikiams patenkinti reikia 750 Eur. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė A. M. dirba (duomenys neskelbtini) (gauna vidutiniškai 1 073 Eur per mėnesį), gauna išmoką už vaiką (96,25 Eur). Ieškovė daugiau išlaikytinių neturi, nėra duomenų apie jai nustatytą dalyvumo lygį. Atsakovas gyvena užsienyje, duomenų apie jo darbovietę, turimą turtą byloje nėra. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad išlaikymui prašoma priteisti suma kas mėnesį po 307,00 Eur neprieštarauja geriausiems vaiko interesams.

22. Teismas pažymi, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu. Atsakovas yra pakankamai jauno, darbingo amžiaus, duomenų, kad turėtų sveikatos sutrikimų, kurie neleistų dirbti, byloje nėra. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA dydis yra 924 Eur (atskaičius mokėtinus mokesčius, yra apie 709 Eur) (taigi, jeigu išlaikymas teikiamas abiejų tėvų lygiomis dalimis, orientacinis išlaikymo dydis nuo 2024 m. sausio 1 d. abiem tėvams yra apie 355 Eur, įskaičius vaiko pinigus (96,25 Eur) apie 306 Eur). Šioje byloje ieškovės prašomas priteisti išlaikymas nepilnamečiui vaikui iš atsakovo dydis yra beveik lygus minėtam orientaciniam kriterijui.

23. Teismas, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, ieškovės paaiškinimais, taip pat įvertinęs atsakovo darbingą amžių ir vaiko poreikius, valstybės mokamas išmokas vaikui, sprendžia, kad ieškovės nurodoma nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalinga suma (307 Eur) yra protingo ir realaus dydžio, todėl ši suma pripažintina pagrįsta ir įrodyta (CPK 185 straipsnis).

24. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Priteistos lėšos kasmet indeksuotinos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

25. Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje nuostatoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

26. Taigi, įstatymas numato tėvui, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, teisę prašyti priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 6 500 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 6 d. iki ieškinio pateikimo dienos (2024 m. spalio 14 d.), skaičiuojant po 250 Eur. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas prie dukters išlaikymo neprisideda, todėl konstatuojama, kad ieškovė pagrįstai prašo iš atsakovo priteisti ir išlaikymo įsiskolinimą. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

27. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

28. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovei priteistinas žyminis mokestis – 110 Eur, ir teisinės pagalbos išlaidos už ieškinio parengimą – 700 Eur.

29. Teismo patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos, nes neviršija minimalios priteistinos sumos.

Dėl sprendimo vykdytinumo

30. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnametės E. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo F. T., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnametei E. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 307 Eur (tris šimtus septynis eurus) nuo ieškinio pateikimo dienos (2024 m. spalio 14 d.) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo F. T., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnametei E. T., gim. (duomenys neskelbtini), 6 500 Eur (šešių tūkstančių penkių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti ieškovę A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės E. T., gim. (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovo F. T., gim. (duomenys neskelbtini), su nepilnametei E. T., bendravimo tvarką, pagal kurią:

1. Tėvas bendrauja su dukra kartą per mėnesį vaiko gyvenamojoje vietoje;

2. Jeigu susitariama išvykti iš vaiko gyvenamosios vietos į kitą vietovę, kartu su vaiku vyksta ir ieškovė;

3. Apie atvykimą atsakovas turi informuoti ieškovę telefonu ar SMS žinute prieš 1-2 dienas;

4. Atsakovas su dukra bendrauja per socialinius tinklus netrukdomai, ribojant laiką nuo 18.00 val. iki 20.00 val.

Priteisti iš atsakovo F. T., gim. (duomenys neskelbtini), 8 80 Eur (aštuonių šimtų aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir teisinės pagalbos išlaidų) ieškovei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.