- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-01
- Bylos Nr.
- e2-6683-1005/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00715-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimundas Rakauskas
- Ieškovas
- Y. N. N.
- Atsakovas
- R. R.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Y. N. N. ieškinį atsakovui R. R. dėl avanso grąžinimo ir nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 4000 Eur avansą ir 4000 Eur minimalių nuostolių atlyginimą, 5 % metinių palūkanų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodoma, kad šalys sudarė 2025-03-27 preliminariąją pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią sutarė, kad pardavėjas (atsakovas) pirkėjui (ieškovui) parduos nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už bendrą 80 000 Eur sumą. Šalys susitarė, kad pagrindinė notarinė pirkimo–pardavimo sutartis turi būti sudaryta iki 2025-05-02. Ieškovas pagal preliminariąją sutartį bankiniu pavedimu sumokėjo atsakovui 4000 Eur avansą. Nustatytai datai pagrindinė sutartis sudaryta nebuvo, nes atsakovas nebuvo gavęs Nacionalinės žemės tarnybos pažymos, reikalingos sandorio sudarymui. Ši pažyma buvo gauta tik 2025-05-07. Atsižvelgiant į tai, kad sandoris negalėjo būti sudarytas dėl objektyvių priežasčių, šalys, tarpininkaujant nekilnojamojo turto brokerei, žodžiu susitarė pagrindinės sutarties pasirašymą nukelti į 2025-05-27. Gavus visus reikiamus dokumentus, buvo parengtas ir šalims pateiktas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties projektas. Buvo užsakytos vertimo paslaugos, reikalingos pažymos ir suderintas konkretaus laiko vizitas pas notarą – 2025 m. gegužės 27 d., 09.45 val., (duomenys neskelbini) notaro biure. Nurodytu laiku ieškovas atvyko į notaro biurą, tačiau atsakovas neatvyko. Nekilnojamojo turto brokerė, būdama notaro biure, paskambino atsakovui, kuris pokalbio metu informavo, kad į susitikimą neatvyks ir sutarties nepasirašys. Esant šioms aplinkybėms, notaras 2025-05-27 priėmė nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą.
Ieškinyje aiškinama, kad pagal preliminariosios sutarties 6.2 punktą tuo atveju, jeigu pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis nebus sudaryta dėl pardavėjo kaltės, šis per 10 kalendorinių dienų privalo: grąžinti pirkėjui sumokėtą avansą, ir sumokėti tokio pat dydžio sumą pirkėjo minimalių nuostolių atlyginimui. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta išimtinai dėl atsakovo kaltės, ieškovas 2025-06-02 pateikė atsakovui rašytinę pretenziją, kuria reikalavo iki 2025-06-06 grąžinti 4000 Eur avansą ir sumokėti 4000 Eur netesybas – kaip minimalių nuostolių atlyginimą pagal preliminariąją sutartį. 2025-06-08 atsakovo atstovas pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad atsakovas būtų linkęs arba grąžinti avansą, arba vis dėlto sudaryti pagrindinę sutartį. Ieškinyje nurodoma, kad šie atsakovo pasiūlymai nebuvo priimtini ieškovui, kadangi jie nepanaikino padaryto pažeidimo fakto, t. y. iš anksto sutartu laiku atsakovas be pateisinamos priežasties neatvyko į notaro biurą ir taip pažeidė preliminariąją sutartį. Dėl to, ieškovas, 2025-06-09 atsakyme į šį pasiūlymą, nurodė, kad lieka prie savo 2025-06-02 pretenzijoje suformuluotų reikalavimų, ir pareikalavo atsakovą iki 2025-06-19 informuoti apie bet kokių piniginių sumų pervedimą ieškovui.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės mokėti netesybas ir ieškinį atmesti arba sumažinti ieškovo reikalaujamų priteisti netesybų dydį. Atsiliepime nurodoma, kad pagrindinė sutartis iki 2025-05-02 nebuvo sudaryta dėl objektyvių aplinkybių, nes atsakovas iki nustatytos datos nebuvo gavęs reikalingos pažymos iš Nacionalinės žemės tarnybos. Minėta pažyma, būtina sandoriui, buvo gauta 2025-05-07. Atsižvelgiant susidariusią situaciją, šalys žodžiu susitarė pagrindinės sutarties sudarymą atidėti iki 2025-05-27. Šią dieną atsakovas sudaryti pagrindinės sutarties neatvyko, nes notarinės sutarties projektas jam buvo persiųstas tik prieš pat susitikimą. Atsakovui tai buvo nepriimtina, nes nebuvo suteikta pakankamai laiko susipažinti su dokumentais, pasitarti su atstovu ir priimti sprendimą dėl pasirašymo. Atsiliepime teigiama, kad atsakovas veikė skaidriai ir sąžiningai – 2025-05-27 informavo ieškovą apie aplinkybes, dėl kurių negalėjo pasirašyti pagrindinės sutarties, bei pasiūlė ieškovui alternatyvas: grąžinti sumokėtą avansą arba susitarti dėl kitos datos sandoriui sudaryti. Visgi, ieškovas po 2025-05-27 nesiėmė jokių realių veiksmų siekiant sudaryti pagrindinę sutartį, o nuėjo konfrontacijos keliu. Atsiliepime aiškinama, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ne dėl atsakovo kaltės, o dėl objektyvių aplinkybių – vėluojančios pažymos iš Nacionalinės
žemės tarnybos ir nepakankamo laiko susipažinti su notarinės sutarties projektu, todėl reikalauti 4000 Eur netesybų yra neproporcinga ir prieštarauja teisingumo bei sąžiningumo principams. Be to, ieškovas byloje nepateikė įrodymų, kad patyrė realią žalą. Taigi, atsakovas nėra atsakingas už tai, kad pagrindinė sutartis 2025-05-27 nebuvo pasirašyta, kas yra pagrindas atsakovą atleisti nuo netesybų mokėjimo. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovas neginčija 4 000 Eur – sumokėto avanso grąžinimo,
tačiau nepritaria ieškinyje išdėstytiems argumentams dėl 4 000 Eur netesybų sumokėjimo. Netesybų suma yra neproporcingai didelė, todėl privalo būti iš esmės sumažinta, atsižvelgus į sąžiningą atsakovo elgesį ir siekimą bendradarbiauti su ieškovu, juolab, kad byloje nėra duomenų kiek ir kokių nuostolių patyrė ieškovas.
Šalies argumentai
Ieškovo dublike nurodoma, kad apie pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo datą ir laiką (2025-05-27 09.45 val.) atsakovas nekilnojamojo turto brokerės I. L. SMS žinute buvo informuotas dar 2025-05-08. Atsakovas niekuomet neprašė jam iš anksto atsiųsti pirkimo-pardavimo sutarties projekto. Nepaisant to, projektas atsakovui buvo nusiųstas 2025-05-26 ir vėl gi jokių pastabų ir/ar pageidavimų dėl papildomo laiko susipažinimui atsakovas nereiškė. 2025-05-27 ieškovas atvyko į notaro biurą, tačiau atsakovas neatvyko ir apie savo neatvykimą iš anksto nei ieškovo, nei nekilnojamojo turto brokerės neinformavo. Nekilnojamojo turto brokerė, būdama notaro biure, 9:40 val. paskambino atsakovui, kuris pokalbio metu informavo, kad į susitikimą neatvyks, sutarties nepasirašys ir turto nebeparduos. Dublike aiškinama, kad atsakovas turėjo galimybę atvykti į notaro biurą 2025-05-27 ir neribotą laiką peržiūrėti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties tekstą, tačiau to nepadarė. Juolab, kad atsakovui buvo žinoma, kad ieškovas yra (duomenys neskelbini) pilietis, kuris sandorio sudarymui ruošėsi ilgą laiką, automobiliu iš savo gyvenamosios vietos keliavo ne vieną dieną, patyrė daug išlaidų ir pan. Dublike teigiama, kad atsakovas nepagrįstai nurodo, kad siekė bendradarbiauti ir susidariusią situaciją išspręsti geranoriškai, siūlydamas grąžinti 4000 Eur avansą arba susitarti dėl kitos pagrindinės sutarties sudarymo datos, kadangi tokie atsakovo pasiūlymai atsirado tik po to, kai atsakovas sulaukė ieškovo pretenzijos dėl avanso grąžinimo ir netesybų sumokėjimo. Dublike pažymima, kad atsakovas iki šiol nėra grąžinęs ieškovui net 4000 Eur avanso, kas tik dar kartą patvirtina atsakovo nesąžiningumą ir nepatikimumą. Dublike nurodoma, kad atsakovui atsisakius parduoti nekilnojamąjį turtą, ieškovas prarado bet kokį susidomėjimą atsakovo turtu, nes: ieškovas buvo suinteresuotas turtą įsigyti ir pradėti jį valdyti iki konkretaus laiko (vasaros pradžios); dėl atsakovo nepatikimumo ieškovas nebegalėjo rizikuoti papildomomis laiko ir piniginėmis išlaidomis, susijusiomis su ieškovo atvykimu nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymui Lietuvoje; šalys savanoriškai, laisva valia buvo susitarusios dėl pasekmių (minimalių nuostolių atlyginimo), jei kažkuri iš jų atsisakytų sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Be to, ieškovas patyrė realių nuostolių ir nepatogumų. Ieškovas yra (duomenys neskelbini) pilietis ir gyvena užsienio šalyje. Dėl sandorio su atsakovu sudarymo ieškovas turėjo: parduoti jam (duomenys neskelbini) priklausantį turtą; planuoti ir įgyvendinti ilgą, varginančią ir brangiai kainavusią (kuro, nakvynės ir kiti kaštai) kelionę automobiliu į Lietuvą; samdyti ir apmokėti už vertėjo paslaugas. Be to, ieškovas minėtu laikotarpiu turėjo priverstinai atostogauti ir negalėjo dirbti. Dublike aiškinama, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo atleisti atsakovą nuo netesybų mokėjimo ar netesybas sumažinti, nes netesybos sudaro tik 5 procentus nuo parduodavo turo vertės, t. y., pagal teismų praktiką nėra neprotingai didelės.
Atsakovo triplike akcentuojama, kad nėra pagrindo konstatuoti išimtinės atsakovo kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, todėl ir toliau prašoma atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės mokėti netesybas ir ieškinį atmesti arba sumažinti ieškovo reikalaujamų priteisti netesybų dydį. Triplike pažymima, kad atsakovas visą laiką pripažino avanso grąžinimo pareigą, tačiau laikėsi nuostatos, jog klausimas dėl netesybų priteisimo turi būti išsprendžiamas kartu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti ieškinyje ir kituose ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais ir priteisti ieškovo naudai iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu atsakovas prašė ieškinį atmesti. Parodė, kad yra (duomenys neskelbini) ir turi ne vieną sodybą. Ieškovas su drauge buvo atvažiavę apžiūrėti pagal skelbimą parduodamo namo. Su ieškovu jis kalbėjo (duomenys neskelbini) kalba, o su ieškovo drauge lietuvių kalba. Tada išsikalbėjo, kad yra dar viena sodyba (ginčo šioje byloje sodyba), kurią atsakovas gal parduos. Ieškovui buvo nurodyta kur ta sodyba ir ieškovas nuvažiavo jos apžiūrėti. Po to, ieškovas su juo susisiekė ir jiedu galiausiai sutarė dėl pardavimo. Ieškovas surado turto brokerę, kuri padėjo tvarkyti dokumentus, bet turto brokerė jo (atsakovo) neatstovavo. Patvirtina, kad byloje esantis brokerės susirašinėjimas yra su juo (atsakovu). Preliminariąją sutartį jam atsiuntė brokerė I. L.. Patvirtina, kad ant preliminariosios sutarties esantis parašas yra jo (atsakovo). Prieš pasirašydamas preliminariąją sutartį dalinai perskaitė, bet gal ir ne visą. Negali nurodyti teismui aplinkybių, kurios jam trukdė pilnai perskaityti preliminariąją sutartį. Tikrai nematė, kad preliminarioje sutartyje yra numatytos netesybos už šios sutarties nevykdymą, bet matė, kad jam berods bus mokamas 4000 Eur avansas. Patvirtina, kad iš ieškovo į savo sąskaitą gavo 4000 Eur, kaip avansą už parduodamą turtą, bet pažymi, kad avansas buvo mokamas ieškovo iniciatyva, nes jam (atsakovui) avanso nereikėjo. Parodo, kad sutartą dieną į notarų biurą neatvyko. Pati situacija su turto pardavimu jam tuo metu atrodė keistoka. Jis su ieškovu buvo bendravęs tik vieną kartą, po to, bendraudavo tik su ieškovo drauge, kuri net nėra turto pirkėja, o brokerės I. L. net nebuvo matęs. Prieš savaitę iki notaro jis skambino ieškovui, nes norėjo, kad ieškovas atvyktų ir apžiūrėtų parduodamą sodybą, t. y., norėjo atrakinti ir parodyti ieškovui pastatų vidų, nes nenorėjo, kad vėliau būtų pretenzijų iš ieškovo dėl parduodamo turto būklės. Tačiau ieškovas taip ir neatvyko apžiūrėti turto. Brokerė iš vakaro jam atsiuntė sutarties projektą, kuris kitą dieną turėjo būti pasirašytas pas notarą, kas jam irgi pasirodė keista. Tokios sutarties jis negalėjo pasirašyti, nes nėra teisininkas. Jis pats atsiųstos sutarties projekto neskaitė. Tuo metu norėjo, kad sutartį patikrintų teisininkas. Jis iš anksto neįspėjo nei ieškovo, nei turto brokerės I. L., kad neatvyks pas notarą. Gavęs sutarties projektą jis skambino I. L. ir sakė, kad ieškovas neatvyksta apžiūrėti turto, į ką I. L. atsakė, kad tai normalu. To skambučio metu jis I. L. neįspėjo, kad neatvyks pas notarą. Kitą rytą sulaukė brokerės skambučio, kuri pasakė, kad pirkėjas jau laukia jo notarų biure. Jis brokerei pasakė, kad taip greitai neįmanoma peržiūrėti dokumentų ir ieškovas turi prieš pirkdamas apžiūrėti sodybą. Jis brokerei patvirtino, kad neatvyks į notarų biurą.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė ieškinį tenkinti dalyje dėl avanso grąžinimo, o kitoje dalyje ieškinį atmesti motyvais, kurie yra išdėstyti atsiliepime į ieškinį ir kituose atsakovo procesiniuose dokumentuose bei priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Į teismo siūlymą atsakovui įrodinėti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, parodė, kad naujų įrodymų neteiks, pažymėjo, netesybos pagal kasacinio teismo praktiką atlieka kompensuojamąją, o ne baudžiamąją funkciją, be to, byloje nėra įrodymų, kad ieškovas patyrė nuostolių, todėl vien tai leidžia teigti, kad netesybos yra neprotingai didelės.
Teismo posėdžio metu liudytoja I. L. parodė, kad yra turto brokerė. Ieškovas į ją kreipėsi, nes norėjo pirkti sodybą iš atsakovo. Ieškovas prašė padėti sutvarkyti dokumentus, ką ji ir darė, o dėl kitų pardavimo sąlygų daugiausia bendravo pačios šalys. Parodo, kad su ieškovu ji buvo sudariusi žodinį susitarimą dėl brokerio paslaugų. Ji parengė preliminariosios sutarties projektą, pažymi, kad joje buvo numatytos standartinės tokiais atvejais sąlygos. Preliminariąją sutartį šalys pasirašė per nuotolį. Kai sulaukė abiejų šalių pasirašytos preliminariosios sutarties, ji rezervavo laiką pas notarą, taip pat, buvo užsakyta vertėja, nes ieškovas nemoka lietuvių kalbos. Už šias paslaugas sumokėjo ieškovas. Taip pat, ji rinko reikiamus duomenis pagrindinei sutarčiai sudaryti. Prisimena atsakovui 2025-03-07 rašytą laišką, kuriuo prašė atsakovo duomenų. Atsakovui nurodė, kad pirkėjai nerimauja, nes parduoda savo turtą. Paaiškina teismui, kad tuo metu ieškovas iš tikrųjų pardavinėjo savo sodybą (duomenys neskelbini), nes ruošėsi pirkti iš atsakovo sodybą. Iš notaro gavusi pirkimo – pardavimo sutarties projektą iš vakaro jį persiuntė el. paštu atsakovui. Ryte, kai atsakovo nesulaukė notarų biure, skambino atsakovui, bet atsiliepęs atsakovas atsakė, kad „neatvyks“. Paskui ji perdavė ieškovui savo telefoną ir ieškovas toliau pats kalbėjo su atsakovu išėjęs iš notarų biuro patalpos į lauką. Grįžęs ieškovas pasakė, kad atsakovas „neatvyks“, ar sakė dėl kokios priežasties atsakovas neatvyks, ji nebepamena.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Išnagrinėjus bylą yra nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas dėl pagal preliminarioje sutartyje numatyto ir ieškovo sumokėto avanso grąžinimo bei netesybų iš atsakovo priteisimo, kaip pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta.
Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Tai organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-381/2023, 56 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2010 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
Pagal CK 6.165 straipsnio 3 dalį, preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Pagal kasacinio teismo praktiką tai, kad preliminariosios sutarties negalima reikalauti įvykdyti natūra priverstinai, nereiškia, jog pasibaigus joje nustatytam terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti šalys nebegali tokios sutarties įvykdyti laisva valia. Priešingai, teismų praktikoje pripažįstama šalių teisė pratęsti preliminariojoje sutartyje nustatytą pagrindinės sutarties sudarymo terminą. Taigi, nėra teisinio pagrindo teigti, kad pasibaigus preliminariojoje sutartyje nustatytam terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti šios sutarties šalys jokiomis aplinkybėmis nebegali tokios sutarties vykdyti (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-823/2019, 36 punktas). Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pagrindinės sutarties preliminarioje sutartyje numatytu terminu (iki 2025-05-02) nepavyko sudaryti dėl objektyvios priežasties, bei ginčo, kad šalys po šios datos surinkusios visus reikiamus dokumentus sutarė pagrindinę sutartį pas notarą pasirašyti 2025-05-27.
Ikisutartiniuose santykiuose šalis sieja specifiniai – pasitikėjimo teisiniai santykiai, kurie reikalauja abipusio sąžiningumo viena kitos atžvilgiu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors preliminariosios sutarties šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo natūra, vis dėlto šis preliminariosios sutarties ypatumas nereiškia, kad šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios šalies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai neigiamų teisinių padarinių – ta preliminariosios sutarties šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis) (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020, 20 punktas). Sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį ar ne (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; kt.).
Šioje byloje atsakovas nuo ieškinio ginasi teigdamas, kad pagrindinės sutarties nepasirašė dėl objektyvių priežasčių. Atsakovo teigimu jam buvo per mažai laiko pasikonsultuoti su teisininku, kuris turėjo įvertinti notarinės sutarties projektą, be to, teismo posėdžio metu apklausus atsakovą paaiškėjo, kad atsakovui nepatiko (atrodė keista), kad ieškovas iki sandorio sudarymo neatvyko detaliai apžiūrėti perkamo turto. Įrodinėdamas savo sąžiningumą atsakovas teigia, kad vėliau siūlė ieškovui grąžinti avansą arba, visgi, parduoti turtą, bet ieškovas nesutiko. Išnagrinėjus bylą matyti, kad atsakovui 2025-05-08 I. L. pranešė apie laiką sandoriui pas notarą 2025-05-27 9.45 val., kuris atsakovui tiko, o 2025-05-26 nusiuntė atsakovui sutarties projektą. Iš byloje esančios notarinės pirkimo – pardavimo sutarties projekto matyti, kad šia sutartimi pardavėjas (atsakovas) pirkėjui (ieškovui) parduoda sutartyje išvardintą konkretų nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbini), už bendrą 80 000 Eur sumą, t. y., notarinės pirkimo – pardavimo sutarties projektas atitinka šalių sudarytos 2025-03-27 preliminariosios pirkimo - pardavimo sutarties nuostatas. Notariato įstatymo 2 straipsnis numato, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Šio įstatymo 30 straipsnis „Notarinių veiksmų prasmės ir pasekmių išaiškinimas“ numato, kad notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti. Jei sandoris sudėtingas, gali būti rašomas sandorio sudarymo (derybų) protokolas, kurį pasirašo sandorio dalyviai ir notaras. Aptartos įstatymo nuostatos patvirtina, kad įstatymo lygmeniu yra garantuojama sandorio šalių teisių apsauga. Teismo vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės, dėl ko jis neatvyko sudaryti pagrindinės sutarties nagrinėjamu atveju nėra paneigiančios atsakovo civilinę atsakomybę, nes kiekvienas rūpestingas ir atidus vidutinių gebėjimų asmuo tokiomis aplinkybėms būtų iš anksto pasirūpinęs galimybe gauti nepriklausoma teisinę pagalbą (jeigu, toks poreikis įžvelgiamas), pavyzdžiui, galima iš anksto susitarti su profesionaliu teisininku dėl dokumentų peržiūros prieš sandorį ar į notarų biurą atvykti su savo advokatu, nes sandorio laikas žinomas iš anksto. Visgi, atsakovas tokių veiksmų neatliko, ir dar svarbu tai, kad po 2025-05-27 nesiėmė iniciatyvos spręsti susidariusią situaciją, ir sureagavo tik gavęs ieškovo atstovo pretenziją. Esant aptartoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, todėl nėra pagrindo atsakovo, kaip preliminariosios sutarties šalies, atleisti nuo civilinės atsakomybės nesudarius pagrindinės sutarties.
Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020, 51 punktas). Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 65 punktas).
Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nesukonkretintos. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 46 punktas). Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Taigi, pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka netesybas mažinti prašančiai šaliai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
Nagrinėjamu atveju atsakovas nepasinaudojo teismo siūlymu ir neįrodinėjo, kad netesybos yra aiškiai per didelės. Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad preliminarioji sutartis yra sudaryta laisva šalių valia, kai abi šalys yra fiziniai asmenys. Laikytina, kad šalys sudarydamos preliminariąją sutartį turėjo (galėjo) įvertinti jos nuostatas bei savo galimybes vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, o jų pažeidimo atveju – galimas sutarties nevykdymo teisines pasekmes. Pažymėtina, kad šioje vietoje ieškovas yra laikytinas silpnesne šalimi, kadangi ieškovas nėra Lietuvos Respublikos pilietis, nemoka lietuvių kalbos, o preliminarioji sutartis buvo sudaryta tik lietuvių kalba. Pagal preliminariosios sutarties sąlygas sutarties nevykdymo atveju dėl ieškovo kaltės, sumokėta avanso suma lieka atsakovui. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad prieš pasirašydamas preliminariąją sutartį ją perskaitė „gal ne visą“ ir tikrai nematė, kad preliminarioje sutartyje yra numatytos netesybos už šios sutarties nevykdymą, tačiau pripažino, kad nebuvo jokių aplinkybių, kurios būtų sutrukdžiusios jam tinkamai susipažinti su preliminariąja sutartimi. Iš to seka, kad atsakovui preliminariosios sutarties nuostata dėl netesybų negali būti laikoma siurprizine. Taip pat, pažymėtina, kad preliminariosios sutarties šalys netesybų klausimu yra lygioje padėtyje, nes sutartyje netesybų mokėjimas yra numatytas abiem šalims.
Teismas, išnagrinėjęs bylą nenustatė jokių pagrindų, kuriais būtų galima mažinti šalių susitarimu nustatytų netesybų dydį. Sutiktina su ieškovo dublike nurodytomis aplinkybėmis, kad dėl atsakovo kaltės neįvykusio sandorio ieškovas patyrė dublike nurodytus nuostolius ir nepatogumus: ieškovo kelionė iš savo gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbini)) į Lietuvą sandoriui sudaryti ir su tuo susiję kaštai, lūkestis įsigyti preliminarioje sutartyje nurodytą turtą ir su tuo susiję planai ir kt. Ieškovo patirtų nuostolių realumą patvirtina ir aplinkybės, kad net neįvykus sandoriui ieškovas apmokėjo už notaro ir vertėjo paslaugas. Taip pat, svarbu tai, kad ieškovui iš atsakovo iki dabar neatgavus avanso sumos (kurio grąžinimo pareigos atsakovas neginčija, bet avanso negrąžina) ieškovas realiai patiria finansinius nuostolius, nes neturi galimybės naudotis savo pinigais. Teismo vertinimu, minimalią tokių nuostolių išraišką galima laikyti ir CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas, jau nekalbant apie tai, kad ieškovas neatgaudamas avanso sumos praranda galimybę šiuos pinigus panaudoti savo reikmėms ar investicijoms. Pažymėtina ir tai, kad nesudarius pagrindinės sutarties, ieškovą, kaip ir kiekvieną kitą žmogų, natūraliai turėjo apimti ir žmogiško nusivylimo jausmas dėl susidariusios situacijos. Taigi, esant tokiomis aplinkybėmis, kurias šioje byloje nustatė teismas, netesybų suma (4000 Eur) laikytina proporcinga.
Esant aptartų aplinkybių visumai, konstatuotina, jog ieškinys ir jo dydis yra pagrįstas leistinais įrodymais ir yra įrodytas, todėl ieškinys tenkintinas visiškai. Tenkinus ieškinį visiškai, išvestinis ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo irgi yra tenkintinas.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl ieškovo sumokėtas 180 Eur žyminis mokestis ir patirtos 2420 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos yra priteistinos iš atsakovo. Tenkinus ieškinį atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos. Nagrinėjant bylą buvo patirtos 15,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios tenkinus ieškinį visiškai yra priteistinos į valstybės biudžetą iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo Y. N. N., gim. (duomenys neskelbini), 4 000 Eur avansą ir 4 000 Eur minimalių nuostolių atlyginimą, 5 % dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (8000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025-06-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas: 180 Eur žyminį mokestį ir 2420 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
Iš atsakovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti valstybei 15,86 Eur pašto išlaidų (įmokos kodas – 5662) (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: AB „Swedbank“, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT74 4010 0510 0132 4763; AB „SEB“ bankas, sąskaitos Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB „Artea“ bankas, sąskaitos Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; UAB „Urbo bankas“, sąskaitos Nr. LT42 7230 0000 0012 0025; AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, sąskaitos Nr. LT78 7290 0000 0013 0151).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose.