- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-29
- Bylos Nr.
- 2-1-950/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Ridikas
- Ieškovas
- I. S.
- Atsakovas
- Ž. V.
- Kategorijos
- 3.2.6Teismo sprendimas
Prienų rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Ridikas, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms - Gailinai Jankauskienei ir Laimai Adomaitienei, dalyvaujant ieškovei I. S., ieškovės atstovei adv. M. L., atsakovei Ž. V., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų S. B., atsakovės ir trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų atstovui adv. E. M., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų Prienų rajono I-ojo notarų biuro notarei V. B., viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjęs civ. bylą pagal ieškovės I. S. 2014-07-09 patikslintą ieškinį atsakovei Ž. V., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų S. B., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų Prienų rajono I-ojo notarų biuro notarei V. B., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė I. S. patikslintu ieškiniu (T. 2, b.l. 89-101), pareikštu 2014-07-09 Prienų rajono apylinkės teisme, prašė:
(1) pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio 2005-04-14 buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarytą tarp A. U. ir Ž. V.; (2) pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio 2005-04-14 buto, esančio (duomenys neskelbtini), perdavimo-priėmimo aktą; (3) taikyti restituciją natūra ex oficio, įpareigojant Ž. V. grąžinti jos vardu registruotą butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovei I. S.; (4) priteisti iš atsakovės Ž. V. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė I. S. pareikštame patikslintame ieškinyje (T. 2, b.l. 89-101) nurodė, kad 2005-04-14 Prienų rajono I-ajame notarų biure buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios pagrindu A. U. perleido asmeninės nuosavybės teise turėtą butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovei Ž. V. (tuo metu - „B.“). Sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties 3.1 p. buvo nurodyta, kad anksčiau minėtas butas parduodamas už 20000,00 Lt sumą. A. U. mirė (duomenys neskelbtini). Ji yra mirusio A. U. sutuoktinė, nes su juo dar (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi bažnytinę santuoką. Taip pat, ji yra viso A. U. turto paveldėtoja pagal jo (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą. Ieškovė laiko, kad 2005-04-14 buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra niekinė ir negaliojanti, nes A. U. buvo apgautas, dėl savo sveikatos būklės tinkamai nesuvokė sudaromo pirkimo-pardavimo sandorio aplinkybių, be to, pats ginčijamas pirkimo-pardavimo sandoris laikytinas apsimestiniu. Nors parduodamo buto vertė buvo 27400,00 Lt, dėl neaiškių priežasčių jis buvo parduotas už daug mažesnę sumą - 20000,00 Lt. Nepaisant to, A. U. net ir nurodytos 20000,00 Lt sumos už parduotą butą niekada negavo. Atsakovei perleistas butas, jai niekada faktiškai perduotas nebuvo, po 2005-04-14 pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pasirašymo jame toliau gyveno A. U., o Ž. V. savo, kaip savininkės, teisių niekada neįgyvendino, įgytu butu nesinaudojo ir nesirūpino. Mirus A. U., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), toliau liko gyventi ji, t.y. ieškovė I. S., ji toliau mokėjo visus buto komunalinius mokesčius. Ieškovės nuomone, faktinę aplinkybę, kad A. U. buvo apgautas liudija ir tai, kad jis dar iki savo mirties kreipėsi į Alytaus apylinkės prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule. Ieškovės manymu, sudarydamas ginčijamą 2005-04-14 pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), A. U. galėjo ir suklysti, nes buvo garbaus amžiaus, jam tuo metu buvo 73 m., jis buvo pensininkas, neturintis tinkamo išsilavinimo, neturintis derybų vedimo patirties bei apskritai neturintis jokios patirties tokio pobūdžio sandoriuose. Atsakovė Ž. V. žinodama apie tokį A. U. nepatyrimą, neapdairumą, senyvą amžių, jį kamuojančias ligas, patiklumą, tuo pasinaudojo ir apgaule užvaldė jam priklausiusį butą, priversdama sudaryti 2005-04-14 pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) jam itin nepalankiomis sąlygomis, už įgytą nekilnojamąjį turtą neperduodama jokių pinigų. Taip pat, ieškovės I. S. nuomone, 2005-04-14 pirkimo-pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) turi ir apsimestinio sandorio požymių, nes butas, esantis (duomenys neskelbtini), po jo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, atsakovei Ž. V. perduotas nebuvo, o šalys dar (duomenys neskelbtini) buvo sudariusios minėto buto panaudos sutartį, kurios pagrindu atsakovė turėjo teisę naudotis A. U. priklausančiu butu. Dėl to, yra akivaizdu, kad 2005-04-14 pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) šalys - A. U. ir Ž. V. - sudarytu sandoriu nesiekė tikrųjų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo tikslų, o siekė ja pridengti kitą sandorį - ginčo turto panaudos sutartį. Dėl visų nurodytų aplinkybių, ieškovė I. S. prašė 2005-04-14 sudarytą buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarytą tarp A. U. ir Ž. V., pripažinti niekine ir negaliojančia Lietuvos Respublikos CK 1.90 str., 1.91 str. ir 1.87 str. numatytais pagrindais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu I. S. papildomai paaiškino (T. 3, b.l. 96-98), kad pažinojo A. U., su juo gyveno nuo 2003 m. Buvo su A. U. susituokusi. Kai pradėjo kartu gyventi, A. U. buvo sveikas, jautėsi gerai, buvo muzikantas grojo, dainavo. Jis buvo labai geras žmogus, nei rūkė, nei gėrė. A. U. turėjo žemės, butą, garažą. Butas buvo adresu (duomenys neskelbtini). Ji pati tuo metu dirbo Kauno klinikose, pas A. U. atvažiuodavo penktadieniais. A. U. kaimynas buvo S. B., Ž. V. yra jo dukra. S. B. nuolat lankėsi pas A. U., pavogė visus jo dokumentus. A. U. jokios pirkimo-pardavimo sutarties nesirašė, buvo apgautas. Ji jokios pirkimo-pardavimo sutarties nematė, notarė butą pardavė be jos žinios. Nei A. U., nei ji, negavo 20000,00 Lt sumos, taip pat negavo jokių papildomų pinigų, o S. B. dar pats pavogė 15000,00 Lt. Tie pinigai buvo sutaupyti A. U. ir jos pačios. Po buto pardavimo A. U. labai pergyveno, sakė jai, kad yra apgautas, kad jam nėra gyvenimo. Tuo metu pradėjo šlyti jo sveikata, sutriko A. U. nervų sistema. Gal 2007 m., ji pastebėjo, kad nėra jokių A. U. dokumentų. Nuėjo pas notarę aiškintis ir sužinojo, kad butas parduotas. A. U. tikrai apgavo S. B., jokių pinigų jis nesumokėjo. Apie tai, kad A. U. 2008 m. į banko sąskaitą įnešė 36000,00 Lt sumą, ji nieko nežino. A. U. mirė (duomenys neskelbtini). Ji yra jo turto paveldėtoja pagal testamentą. Nors testamentas buvo sudarytas (duomenys neskelbtini)., ji jo neturėjo, jį kaip ir visus kitus dokumentus, buvo pavogęs S. B.. Pagal testamentą paveldėjo žemę, jokių A. U. pinigų ji nepaveldėjo. Prašo panaikinti 2005-04-14 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. U. ir Ž. V., nes butas turi priklausyti jai.
Ieškovės atstovė adv. M. L. teismo posėdžio metu teisiniais argumentais pagrindė I. S. nurodytas faktines aplinkybes ir prašė jos patikslinto ieškinio reikalavimus tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovė Ž. V. su ieškovės I. S. pareikštu patikslintu ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė (T. 2, b.l. 126-130), kad iš tiesų 2005-04-14 pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu iš A. U. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tačiau nurodyto sandorio iniciatorius buvo būtent A. U., jis apgautas nebuvo, visus pinigus už perleidžiamą butą gavo. Jos tėvas, t.y. S. B., prieš pirkimo-pardavimo sandorio sudarymą sumokėjo A. U. 20000,00 Lt sumą. Kad nurodytą pinigų sumą gavo, A. U. patvirtino Prienų rajono I-ojo notarų biure pasirašydamas ginčijamą pirkimo-pardavimo sutartį. Staigiai pakilus butų kainoms, A. U. paprašė, kad S. B. sumokėtų dar 20000,00 Lt sumą, ką pastarasis ir padarė. Gautus pinigus A. U. laikė namuose, vėliau 36000,00 Lt sumą jis įnešė į AB „Šiaulių bankas“ atsidarytą sąskaitą. Su A. U. buvo tinkamai atsiskaityta, jo atžvilgiu nebuvo naudojama jokia apgaulė ar spaudimas. Įsigytas butas faktiškai buvo perduotas jai, t.y. Ž. V., nes ta pačią dieną, t.y. 2005-04-14, A. U. pasirašė buto, esančio (duomenys neskelbtini), perdavimo-priėmimo aktą. Po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, ji geranoriškai, žodinio susitarimo pagrindu, leido įsigytame bute toliau gyventi A. U., nes pati mokėsi ir bute gyventi tuo metu neketino. Dėl to akivaizdu, jog visus komunalinius ir kitus priklausančius mokesčius mokėjo ten gyvenę asmenys - A. U. bei ieškovė I. S.. Atsakovė nesutinka ir su tuo, kad 2005-04-14 pirkimo-pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo apsimestinė, skirta pridengti (duomenys neskelbtini) sudarytą panaudos sutartį. Minėta panaudos sutartis buvo sudaryta visiškai teisėtai, ji buvo patvirtinta notarine tvarka ir oficialiai įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Tokia, teisėtai sudaryta ir visiškai savarankiška sutartis, jokiomis aplinkybėmis negalėjo būti pridengta naujai sudaryta ir naujus teisinius santykius sukuriančia 2005-04-14 pirkimo-pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovė Ž. V. papildomai paaiškino (T. 3, b.l. 96-98), kad 2005-04-14 jai tėvai nupirko butą iš A. U.. Jos tėvai ir A. U. buvo pažįstami, gyveno gretimuose namuose. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta pas notarę. Tiek ji, tiek A. U., sudaromą pirkimo-pardavimo sutartį perskaitė, abu ją suprato. Pasirašytos pirkimo-pardavimo sutarties nuorašai buvo įteikti tiek jai, tiek ir A. U.. Ji tuo metu buvo studentė, savo piniginių lėšų neturėjo. Jos tėvas S. B. visiškai atsiskaitė su A. U., t.y. 2005-04-13 jis perdavė jam 20000,00 Lt sumą. Sandorį tvirtinusi notarė žinojo, kad už jos perkamą butą sumokėjo kitas asmuo, nes pats A. U. jai pasakė, kad S. B. su juo atsiskaitė. Pinigų perdavimo momento nematė. Tačiau A. U. būdamas pas notarę patvirtino, kad pinigus gavo. Žino, kad tėvas dar 20000,00 Lt perdavė A. U. jau po sandorio sudarymo. Tuo metu A. U. buvo sveikas, tvirtas vyras. Kadangi ji mokėsi, todėl leido bute ir toliau gyventi A. U.. Užbaigusi universitetą, ji gavo darbą Kaune, todėl A. U. ir toliau gyveno jos įsigytame bute. Žino, kad pas jį lankydavosi I. S., tačiau pastarosios ji nepažįsta. Kadangi jos bute gyveno A. U. su I. S., todėl jie mokėjo ir buto kumunalinius mokesčius. 2010 m. ji nusprendė butą parduoti ir paprašė, kad A. U. iš buto išsikeltų. Tuomet prasidėjo kaltinimai apgavyste, buvo jos atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vėliau ji kreipėsi į policiją dėl A. U. iškeldinimo, dar vėliau dėl to kreipėsi į teismą. Prieš pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, ji su A. U. buvo sudariusi ir panaudos sutartį. Minėtą sutartį sudarė tuo tikslu, kad A. U. gautų kompensaciją šildymui. Tačiau net ir sudarius panaudos sutartį, jokios kompensacijos jam nebuvo suteiktos. Kodėl po to nenutraukė su A. U. sudarytos panaudos sutarties, ji paaiškinti negali.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų S. B. su ieškovės I. S. pareikštu patikslintu ieškiniu nesutiko. 2014-11-11 pateiktame atsiliepime (T. 3, b.l. 6-8), S. B. iš esmės nurodė analogiškas faktines aplinkybes, kaip ir atsakovė Ž. V. savo pateiktame atsiliepime. Patvirtino, kad pats asmeniškai prieš A. U. ir Ž. V. pasirašant 2005-04-14 pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo, perdavė A. U. 20000,00 Lt sumą. Itin greitai kylant nekilnojamojo turto kainoms, taip pat, pačiam A. U. prašant, jis per 1,5 m. laikotarpį nuo ginčijamo sandorio sudarymo, papildomai jam sumokėjo dar 20000,00 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu S. B. papildomai paaiškino (T. 3, b.l. 96-98), kad jis 2005 m. gyveno (duomenys neskelbtini). A. U. buvo jo kaimynas, gyveno gretimame name. A. U. pats prašė, kad jis nupirktų jo butą, sakydamas, kad turi kitą butą Alytuje ir už abu butus neišgali susimokėti komunalinių mokesčių. Jis sutiko nupirkti butą iš A. U. už 20000,00 Lt. Jo apsisprendimui įtakos turėjo buto kaina, kuri jo manymu buvo maža. Butą pirko savo dukrai Ž. V., nes pats savo vardu turėjo kitą butą. A. U. atžvilgiu jokios apgaulės nenaudojo, viską sutarė gražiai. A. U. norėjo dar kurį laiką pagyventi bute, kol Ž. V. baigs mokslus. Pinigus už perkamą butą perdavė A. U. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo išvakarėse. Jokio pakvitavimo iš A. U. nepaėmė, pasitikėjo juo. Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą organizavo A. U., pas sandorį tvirtinusią notarę vyko tiek jis, tiek ir Ž. V.. Po kurio laiko, sparčiai kylant nekilnojamojo turto kainoms, A. U. pradėjo priekaištauti, kad per pigiai pardavė savo butą, kad jam reikia dar pinigų. Jis geranoriškai, jausdamas moralinę pareigą, A. U. dar sumokėjo 20000,00 Lt. Pinigus A. U. laikė namuose, tačiau jis jam patarė juos pasidėti į banko sąskaitą, ką šis ir padarė. Panaudos sutarties tarp A. U. ir Ž. V. sudarymo aplinkybių gerai neprisimena. Kiek žino, ji buvo sudaryta A. U. prašymu, kad jis galėtų gauti kompensaciją už šildymą. Vėliau A. U. nenorėjo išsikelti iš parduoto buto, bes jį įtakojo I. S..
Atsakovės Ž. V. ir trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų S. B. atstovas adv. E. M. teismo posėdžio metu teisiniais argumentais pagrindė savo atstovaujamųjų nurodytas faktines aplinkybes ir prašė Ieškovės I. S. patikslinto ieškinio reikalavimus atmesti.
Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų Prienų rajono I-ojo notarų biuro notarė V. B. atsiliepimo į ieškovės I. S. patikslintą ieškinį nepateikė.
Prienų rajono I-ojo notarų biuro notarė V. B. teismo posėdžio metu paaiškino (T. 3, b.l. 143-145), kad sandorį tvirtino seniai, jo sudarymo aplinkybių gerai neprisimena. Kiek atsimena, tai sutarties šalys pas ją buvo atvykusios ne vieną kartą, jos buvo pažįstamos, santykiai tarp jų buvo geri. Kas buvo sutarties sudarymo organizatorius, ji pasakyti negali. A. U. dalyvavo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašyme, ją pasirašė asmeniškai. Už perleidžiamą turtą notaro kontoroje atsiskaitoma nebuvo. Prieš tvirtindama pirkimo-pardavimo sutartį, ji klausė A. U., ar su juo yra atsiskaityta. A. U. jai tai patvirtino. Jai nekilo jokių abejonių dėl A. U. sveikatos būklės, nekilo abejonių, kad jis negali suprasti savo veiksmų prasmės. Be to, ji patikrino neveiksnių asmenų registrą, jame A. U. įrašytas nebuvo. A. U. nebuvo panašus į neveiksnų asmenį, ji nuolat jį matydavo Birštone, jis atrodė visiškai sveikas. Kodėl A. U. parduoda butą, ji nesidomėjo. Jos patvirtintas sandoris buvo visiškai įprastinis, niekuo neišsiskiriantis iš kitų. Gal 2010 m., į jos kontorą vėl buvo atvykęs A. U., kartu su nepažįstama moterimi. Moteris reikalavo išduoti sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties dublikatą, reiškė pretenzijas dėl buto perleidimo. A. U. atrodė kaip visada, jis nebuvo toks aktyvus kaip kartu atvykusi moteris. Kiek prisimena, tai ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties šalys jau anksčiau buvo sudariusios ir panaudos sutartį, ją irgi tvirtino ji. Sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, ji paaiškino A. U., kad tai ne panauda, kad jis jau perleidžia savo butą. A. U. tai suprato.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys atmestinas.
VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas liudija, kad A. U. vardu buvo registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (T. 1, b.l. 32-33). 1/2 dalį nurodyto buto A. U. buvo įgijęs (duomenys neskelbtini) sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), o kitą 1/2 dalį jis įgijo (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu po sutuoktinės B. U. mirties (T. 1, b.l. 32-33). B. U. mirė dar (duomenys neskelbtini) (T. 2, b.l. 166).
Iš civ. bylos Nr. 2-1-950/2016 medžiagos matyti, kad 2005-04-14 Prienų rajono I-ame notarų biure, A. U. (pardavėjas) ir Ž. V. (tuo metu – „B.“) (pirkėja) sudarė buto pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuos pagrindu A. U. perleido Ž. V. butą, esantį (duomenys neskelbtini) (T. 1, b.l. 23-26). Sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties 3.1 p. buvo nurodyta, kad butas parduodamas už 20000,00 Lt, kuriuos Ž. V. sumokėjo pardavėjui A. U. prieš pasirašant sutartį (T. 1, b.l. 23-26). Tą pačią dieną, t.y. 2005-04-14, A. U. bei Ž. V. pasirašė ir perleidžiamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), perdavimo-priėmimo aktą (T. 1, b.l. 27).
Iš Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2013-04-26 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą (T. 2, b.l. 140-147), taip pat pateiktos ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 79-2-00041-10 medžiagos (Prienų rajono apylinkės teismui nurodytos ikiteisminio tyrimo bylos II tomas buvo pateiktas 2014-08-29 (T. 2, b.l. 155), o nurodytos ikiteisminio tyrimo bylos I tomas buvo pateiktas tik 2016-09-28 (T. 4, b.l. 64)) matyti, kad 2010 m. A. U. kreipėsi dėl galimai jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. Anksčiau nurodytu Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, konstatuojant, jog nebuvo padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių (T. 2, b.l. 140-147).
Žemesnės instancijos teismas
Prienų rajono apylinkės teismo 2013-10-23 sprendimu, kuris buvo paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2014-02-11 nutartimi, A. U. ir I. S. teismo tvarka buvo iškeldinti iš Ž. V. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) (T. 2, b.l. 131-133, 134-139).
Mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) liudija, kad A. U. mirė (duomenys neskelbtini) (T. 1, b.l. 35). Visą po jo mirties likusį turtą paveldėjo ieškovė I. S., (duomenys neskelbtini) sudaryto testamento pagrindu (T. 2, b.l. 104).
Jau po vienos iš ginčijamo sandorio šalies (pardavėjo) A. U. mirties, jo turto paveldėtoja I. S. (testamentinis įpėdinis), 2014-07-09 pareiškė Prienų rajono apylinkės teisme patikslintą ieškinį (T. 2, b.l. 89-101), kuriuo prašė pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio 2005-04-14 buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė tris savarankiškus pagrindus, remiantis kuriais, jos manymu, ir turi būti niekine bei negaliojančia ab initio pripažinta anksčiau minėta pirkimo-pardavimo sutartis, t.y. (1) Lietuvos Respublikos CK 1.90 str. „Dėl suklydimo sudaryto sandorio negaliojimas“, (2) Lietuvos Respublikos CK 1.91 str. „Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudaryto sandorio negaliojimas“ bei (3) Lietuvos Respublikos CK 1.87 str. „Apsimestinio sandorio negaliojimas“.
Lietuvos Respublikos CK 1.90 str. nustatyta galimybė sandorį pripažinti negaliojančiu iš esmės suklydus. Pažymėtina, kad dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų - ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio jis nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t.y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t.y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias - praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes.
Teismas, įvertinęs nagrinėjamos civ. bylos medžiagą, civ. byloje surinktų faktinių duomenų visetą, sprendžia, jog nėra nustatytos jokios faktinės aplinkybės, kurios leistų daryti išvadą, kad A. U. pasirašydamas 2005-04-14 buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) suklydo.
Pažymėtina, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu (t.y. 2005 m.) A. U. buvo 70 m. amžiaus. Pati ieškovė I. S. duodama paaiškinimus patvirtino, kad nuo 2003 m. gyveno su A. U., tuo metu jis buvo visiškai sveikas, jautėsi gerai, buvo muzikantas grojo, dainavo, nei rūkė, nei gėrė. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai – R. M. J., D. D., A. G., M. K., M. M., A. G. ir S. Ž., kurie daugiau ar mažiau pažinojo A. U., patvirtino (T. 3, b.l. 96-98), kad: apie 2005 m. A. U. buvo sveikas, jautėsi gerai, nebuvo jokių požymių, kad jis nesuprastų kas vyksta, jo sveikata blogėti pradėjo daug vėliau. Kad ginčijamo sandorio sudarymo metu A. U. neturėjo jokių valingo elgesio sutrikimų, neginčijamai liudija pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 4, b.l. 21-26), kuriame konstatuota, kad: (1) nėra jokių duomenų apie tai, jog A. U. ginčijamo sandorio sudarymo metu - 2005-04-14 būtų sirgęs kokiu nors psichikos sutrikimu, taip pat nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad jam tuo laikotarpiu diagnozuotos somatinės ligos ar vartojami medikamentai turėjo esminės įtakos jo gebėjimui suvokti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti; (2) A. U. ginčijamo sandorio sudarymo metu - 2005-04-14 galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Faktą, kad A. U. norėjo sudaryti būtent jam priklausančio buto pirkimo-pardavimo sutartį, liudija ir teismo posėdžio metu apklaustos, 2005-04-14 sudarytą pirkimo-pardavimo sandorį tvirtinusios, Prienų rajono I-ojo notarų biuro notarės V. B. paaiškinimai (T. 3, b.l. 143-145), kuriuose ji nurodė, kad: sutarties šalys pas ją buvo atvykusios ne vieną kartą, jos buvo pažįstamos, santykiai tarp jų buvo geri; jai nekilo jokių abejonių dėl A. U. sveikatos būklės, nekilo abejonių, kad jis negali suprasti savo veiksmų prasmės; jis nebuvo panašus į neveiksnų asmenį, ji nuolat jį matydavo Birštone, jis atrodė visiškai sveikas; sudaromos pirkimo-pardavimo sutarties šalys jau anksčiau buvo sudariusios ir panaudos sutartį, kurią irgi tvirtino ji; ji sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, paaiškino A. U., kad tai ne panaudos sutartis, kad jis jau perleidžia savo butą; A. U. tai suprato; patvirtino, kad su juo atsiskaityta. Išvadą, kad A. U. negalėjo klysti sudarydamas 2005-04-14 pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), suprato sudaromo sandorio esmę ir sąlygas, leidžia daryti ir tai, kad įvairius sandorius jis sudarinėjo tiek iki nurodyto momento (t.y. 2005-04-14), tiek ir po to. A. U. (duomenys neskelbtini) su Ž. V. buvo sudaręs buto panaudos sutartį (T. 2, b.l. 164-165). VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašai liudija, kad (duomenys neskelbtini) jis sudarė dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria perleido ieškovei I. S. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (T. 1, b.l. 21-22), taip pat (duomenys neskelbtini) jis sudarė ir kitą dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria perleido ieškovei I. S. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (T. 1, b.l. 37-38). Atkreiptinas dėmesys, kad jokių faktinių aplinkybių, liudijančių dėl kokių konkrečiai sudaromo sandorio (pirkimo-pardavimo sutarties) sąlygų egzistavimo klydo A. U., nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu nenurodė pati ieškovė I. S.. Remiantis tuo, teismas sprendžia, jog nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti 2005-04-14 buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) niekine ir negaliojančia kaip sudarytą dėl pardavėjo A. U. suklydimo.
I. S. prašė 2005-04-14 buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) niekine ir negaliojančia pripažinti kaip sudarytą dėl apgaulės. Teismas pažymi, kad būtent šį ginčijamo sandorio negaliojimo pagrindą ieškovė laiko pagrindiniu ir esminiu, apie tai, kad A. U. buvo apgautas S. B., ji nuolat kalbėjo duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu. Ieškovės I. S. teigimu, S. B. apgavo A. U., t.y. nesumokėjo jokios pinigų sumos už jo Ž. V. perleistą butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos CK 1.91 str. reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais. Remiantis nurodytos teisės normos nuostatomis, apgaulė - tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo - sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai, be kita ko, turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos CK 1.5 str.).
Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų S. B., teismo posėdžio metu paaiškino (T. 3, b.l. 96-98), jog A. U. dar iki pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo perdavė 20000,00 Lt sumą. Prienų rajono I-ojo notarų biuro notarė V. B. teismo posėdžio metu paaiškino (T. 3, b.l. 143-145), kad: A. U. dalyvavo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašyme, ją pasirašė asmeniškai; už perleidžiamą turtą notaro kontoroje atsiskaitoma nebuvo; prieš tvirtindama pirkimo-pardavimo sutartį, ji klausė A. U., ar su juo yra atsiskaityta; A. U. jai tai patvirtino. Pažymėtina, kad ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties 3.1 p. aiškiai nurodyta, kad butas parduodamas už 20000,00 Lt, kuriuos Ž. V. sumokėjo pardavėjui A. U. prieš pasirašant sutartį (T. 1, b.l. 23-26). Teismo vertinimu, faktinė aplinkybė, kad pinigus A. U. perdavė ne pati pirkėja, t.y. ne Ž. V., o kitas asmuo - jos tėvas S. B., neturi jokios teisinės reikšmės, nes prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti ne tik skolininkas, bet ir bet kuris trečiasis asmuo (Lietuvos Respublikos CK 6.50 str.). Iš tokios, anksčiau minėtos, 2005-04-14 pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos (t.y. jos 3.1 p.), galima daryti išvadą, kad atsakovė Ž. V. sumokėjo A. U. visą sutartą įsigyjamo nekilnojamojo turto kainą, nes abi sandorio šalys pasirašant notarinę pirkimo-pardavimo sutartį paliudijo, jog pinigai už pirkimo-pardavimo sutarties dalyku buvusį turtą buvo sumokėti iki šios sutarties pasirašymo. Pareiga sumokėti kainą už įsigyjamą turtą yra pagrindinė pirkėjo pareiga (Lietuvos Respublikos CK 6.344 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.344 str. 4 d., jeigu įstatymai nustato, kad pirkimo-pardavimo sutartį būtina sudaryti notarinės formos ir po to įregistruoti viešame registre, tai pirkėjas kainą sutarties pasirašymo metu privalo sumokėti į notaro depozitinę sąskaitą, o pardavėjui pinigus notaras perduoda po sutarties įregistravimo viešame registre, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas numato kitokią atsiskaitymo tvarką. Nagrinėjamu atveju, ginčijamo sandorio šalys susitarė dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos, t.y. kainos sumokėjimo dar iki notarinės sutarties pasirašymo. Notaro patvirtina buto pirkimo-pardavimo sutartis yra oficialus rašytinis įrodymas, todėl joje konstatuotas faktas apie pirkėjo sumokėtą pardavėjui pinigų sumą, kol jis nepaneigtas kitais įrodymais, laikytinas visiškai įrodytu (Lietuvos Respublikos CPK 197 str. 2 d.). Tokios, notarinės pirkimo-pardavimo sutarties nuostatų, susijusių su kainos sumokėjimu, aiškinimo bei taikymo praktikos nuosekliai laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr. Kauno apygardos teismo 2014-05-12 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 2A-874-527/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2013-05-02 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 2A-276/2013; ir kt.).
Pažymėtina, kad ieškovės I. S. kartu su ieškiniu pateiktame VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išraše yra nurodyta buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 27400,00 Lt (T. 1, b.l. 32). Iš ginčijamos 2005-04-14 pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad A. U. priklausęs butas buvo perleistas už 20000,00 Lt sumą (T. 1, b.l. 23-26). Atsižvelgiant į nedidelę sandorio sumą (20000,00 Lt), į tai, jog S. B. 2005 m. dirbo dvejuose darbovietėse - UAB „Birštono butų ūkis“ ir Birštono savivaldybės administracijoje, bei gavo pastovias, ganėtinai nemažo tam laikotarpiui dydžio, pajamas (T. 3, b.l. 17), taip pat į tai, kad jo sutuoktinė V. B. 2005 m. gavo pastovias pajamas iš S. B. prekybos įmonės veiklos (T. 3, b.l. 28), darytina išvada, jog S. B. realiai galėjo turėti 20000,00 Lt sumą ir buvo finansiškai pajėgus atsiskaityti su A. U., už pastarojo jo dukrai Ž. V. perleidžiamą butą.
Teismas pažymi ir tai, kad anksčiau nurodyti faktiniai duomenys - teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai, Prienų rajono I-ojo notarų biuro notarės V. B. paaiškinimai, pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvados, liudija, kad A. U. buvo sveikas ir visiškai sąmoningas asmuo. Todėl visiškai nelogiška ir sunkiai tikėtina, kad jis, negavęs už parduotą butą jam priklausančios pinigų sumos, iki pat savo mirties nebūtų asmeniškai kreipęsis į teismą dėl 2005-04-14 pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažinimo negaliojančia.
Kad A. U. nebuvo apgautas liudija ir įsiteisėjęs Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2013-04-26 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 79-2-00041-10 (T. 2, b.l. 140-147), kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., konstatuojant, jog nebuvo padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių. Pažymėtina, kad minėtame nutarime, be kita ko, yra konstatuota, kad 2008-03-12 A. U. atidarė savo vardu banko sąskaitą AB „Šiaulių bankas“, į kurią jis įnešė 36000,00 Lt suma. Tai patvirtina ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 79-2-00041-10 esantis AB „Šiaulių bankas“ pateiktas A. U. sąskaitos išrašas (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 79-2-00041-10, T. 1, b.l. 130-132). Ši aplinkybė leidžia tikėti trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų S. B. paaiškinimais, kad jis dar iki 2005-04-14 pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pasirašymo perdavė A. U. 20000,00 Lt sumą, o po nurodytos sutarties pasirašymo, papildomai perdavė dar 20000,00 Lt sumą. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2013-04-26 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 79-2-00041-10 (T. 2, b.l. 140-147) yra itin detaliai nurodytos faktinės aplinkybės, dėl kurių, A. U. tokios sumos susitaupyti realiai neturėjo galimybės, todėl teismas tokių aplinkybių papildomai neanalizuoja.
Atsižvelgiant į visas nustatytas faktines aplinkybes bei išdėstytus teisinius argumentus, teismas konstatuoja, jog nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, kad 2005-04-14 buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) A. U. sudarė įtakotas kitų asmenų (trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų S. B.) apgaulės.
Ieškovė I. S. prašė 2005-04-14 buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) niekine ir negaliojančia pripažinti taip pat ir Lietuvos Respublikos CK 1.87 str. pagrindu.
Lietuvos Respublikos CK 1.87 str. 1 d. nustato, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento - šalių valios - ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Sandoris neturi valios trūkumų ir šiuo aspektu yra teisėtas, kai jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, atitinka jų vidinę valią. Šiuo atveju esminė aplinkybė yra šalių valia, buvusi sandorio sudarymo momentu. Be kita ko, pažymėtina tai, kad apsimestiniu laikomas ir sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu.
Nagrinėjamoje civ. byloje teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų pripažinti 2005-04-14 sudarytą buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) apsimestiniu sandoriu.
Pažymėtina, kad visiškai civ. bylos baigtimi nesuinteresuotas asmuo - Prienų rajono I-ojo notarų biuro notarė V. B. teismo posėdžio metu paaiškino (T. 3, b.l. 143-145), kad: atvykusios šalys nurodė, jog nori sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį; kodėl A. U. parduoda butą, ji nesidomėjo; prisimena, tai šalys jau anksčiau buvo sudariusios ir panaudos sutartį, ją irgi tvirtino ji; sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, ji paaiškino A. U., kad tai ne panauda, kad jis jau perleidžia savo butą; A. U. tai suprato. Jokių faktinių aplinkybių, kurios liudytų, kad ginčijamos sutarties šalys ketino sudaryti kokią nors kitą sutartį (t.y. ne pirkimo-pardavimo sutartį), nagrinėjamoje civ. byloje nėra nustatyta. Faktinė aplinkybė, kad už atsakovės Ž. V. perkamą butą sumokėjo ne ji pati, o jos tėvas S. B., nereiškia, kad sutartis buvo sudaryta su statytiniu. Kaip jau buvo minėta anksčiau, bet kokią prievolę (taip pat ir prievolę atsiskaityti už įsigyjamą turtą) visiškai ar iš dalies gali įvykdyti ne tik skolininkas, bet ir bet kuris trečiasis asmuo (Lietuvos Respublikos CK 6.50 str.). A. U. buvo žinoma, kad už Ž. V. perleidžiamą butą sumokės jos tėvas S. B., nes jis 20000,00 Lt sumą iš nurodyto asmens gavo dar prieš 2005-04-14 pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) sudarymą. Nėra jokių duomenų, kad tokiam atsiskaitymo būdui A. U. prieštaravo ar jam toks atsiskaitymo būdas buvo nepriimtinas. A. U. žinojo, kad butą perleidžia Ž. V., su tuo sutiko. Taip pat, nėra ir jokių faktinių duomenų liudijančių, kad 2005-04-14 pirkimo-pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo sudaryta siekiant pridengti kitą tų pačių šalių sudarytą sutartį, t.y. (duomenys neskelbtini) sudarytą buto panaudos sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (T. 2, 164-165). Nurodyta buto panaudos sutartis (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) laikytina visiškai savarankiška. Ji buvo sudaryta oficialiai ir viešai, buvo patvirtinta notarine tvarka. Tiek atsakovė Ž. V., tiek trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų S. B. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buto panaudos sutartis (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo sudaryta A. U. prašymu, kad jis gautų kompensaciją už buto šildymą. Duomenų, kurie sudarytų prielaidas abejoti tokiais nurodytų asmenų paaiškinimais, ieškovė I. S. nepateikė. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad 2005-04-14 sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartimi jos šalys siekė sukurti būtent pirkimo-pardavimo teisinius santykius, t.y. A. U. norėjo nuosavybės teise turimą butą perleisti, o Ž. V. siekė jį įgyti savo nuosavybėn. Todėl nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo 2005-04-14 sudarytą buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažinti apsimestiniu sandoriu.
Atsižvelgiant į visas nustatytas faktines aplinkybes bei išdėstytus teisinius argumentus ir motyvus, teismas konstatuoja, kad nėra nustatytas nei vienas Lietuvos Respublikos CK įtvirtintas pagrindas, kuriuo remiantis 2005-04-14 buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) galėtų būti pripažinta niekine ir negaliojančia. Todėl ieškovės I. S. 2014-07-09 patikslintas ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (Lietuvos Respublikos CPK 178 str., 185 str.).
Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Atsakovė Ž. V. patyrė 1014,77 EUR dydžio išlaidas adv. E. M. teisinei pagalbai apmokėti (T. 3, b.l. 89-85, 103-107), o trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų S. B. patyrė 300,00 EUR dydžio išlaidas adv. E. M. teisinei pagalbai apmokėti (T. 4, b.l. 53-59). Minėtos teisinės pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į civ. bylos apimtį ir jos sudėtingumą, rengtų procesinių dokumentų pobūdį ir skaičių, joje vykusių parengiamųjų bei teismo posėdžių skaičių, jų trukmę, yra realios ir protingos, neviršijančios LR Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatytų maksimalių dydžių, todėl jos atsakovei Ž. V. ir trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų S. B. yra priteistinos iš ieškovės I. S. (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. ir 2 d.).
Atmetus ieškovės I. S. patikslintą ieškinį, iš jos priteistinos ir teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos - 83,63 EUR, valstybės naudai (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).
Atmetus ieškovės patikslintą ieškinį, naikintinos Prienų rajono apylinkės teismo 2014-07-11 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos Respublikos CPK 149 str., 150 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 92 str., 93 str., 149 str., 150 str., 178 str., 185 str., 259 str., 265 str., 268 str. 5 d., 270 str., 271 str.,
nusprendžia:
Ieškovės I. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei Ž. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės I. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas - 1014,77 EUR (vienas tūkstantis keturiolika EUR, 77 ct.) teisinei pagalbai apmokėti.
Priteisti trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų S. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės I. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas - 300,00 EUR (trys šimtai EUR) teisinei pagalbai apmokėti.
Priteisti valstybei, iš ieškovės I. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) - 83,63 EUR (aštuoniasdešimt trys EUR, 63 ct.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2014-07-11 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones:
- nuosavybės teisės į butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), registruotą Ž. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) vardu, perleidimo draudimą;
- Prienų rajono apylinkės teismo 2013-10-23 sprendimo, priimto civ. byloje Nr. 2-391-878/2013, dėl I. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų - buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), registruoto Ž. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) vardu, vykdymo sustabdymą.
Sprendimas apeliaciniu skundu per 30 d. (trisdešimt dienų) nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.