- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-23
- Bylos Nr.
- 2-391-878/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00193-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Liubinienė
- Ieškovas
- Ž. V.
- Atsakovas
- I. S., A. U.
- Kategorijos
- 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė, sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant ieškovei Ž. V., jos atstovui advokatui E. M., atsakovei I. S., jos ir atsakovo A. U. atstovui advokatui R. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. V. ieškinį atsakovams I. S. ir A. U. dėl iškeldinimo iš patalpų ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Ž. V. prašė iškeldinti atsakovus A. U. ir I. S. su visais jiems priklausančiais daiktais iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio 57,41 kv.m bendro ploto buto su rūsiu 4,50 kv.m, pažymėtu R-7 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).
Ieškinyje nurodė, kad ieškovė Ž. V. 2005 m. balandžio 14 d. buto pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš atsakovo A. U. asmeninės nuosavybės teise įsigijo nekilnojamąjį turtą: 57,41 kv.m bendro ploto butą su 4,50 kv.m ploto rūsiu, pažymėtu R-7 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), šis turtas jai perduotas sutarties pasirašymo dieną buto perdavimo-priėmimo aktu. Tačiau ieškovė neturi galimybės gyventi šiame bute, nes atsakovai atsisako išsikelti iš jai priklausančios nuosavybės. Tarp ieškovės ir atsakovo A. U. buvo žodinis susitarimas, kad po buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo jam leidžiama gyventi šiame bute iki 2008 m. balandžio 1 d., nes ieškovė tuo metu mokėsi Kauno medicinos universitete ir gyveno Kaune. Ieškovė, siekdama apsigyventi jai priklausančiame bute, 2010 m. kovo mėnesį prašė atsakovą iš buto išsikelti, tačiau šis kategoriškai ir nemotyvuotai atsisakė, netgi kreipėsi į Birštono policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Tačiau atsakovai iki šiol be ieškovės sutikimo gyvena jai priklausančiuose namuose ir kategoriškai atsisako iš jų išsikelti. Ieškovė negali valdyti ir naudotis jai teisėtai priklausančiu nekilnojamuoju turtu, todėl yra priversta kreiptis į teismą gindama savo, kaip savininkės, teises ir teisėtus interesus pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.34 straipsnio 1 dalį, 4.36 straipsnio 1 dalį. Jokių nuomos santykių tarp ieškovės ir atsakovų nėra. Jai priklausančiame bute yra atsakovams priklausančių baldų, buities priemonių, rūbų ir kitų asmeninių daiktų, todėl atsakovai turi būti iškeldinti su visais jiems priklausančiais daiktais. Atsakovai į buto vidų ieškovės neįsileidžia, ji neturi galimybės patikrinti, ar jie naudoja vandenį, elektrą, dujas, kiek konkrečiai sunaudoja, ar yra susidaręs įsiskolinimas už komunalinius patarnavimus ir panašiai. Atsakovai turi galimybę apsigyventi kitur, nes turi savo vardu registruotą kitą nekilnojamąjį turtą.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepime nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad dėl ginčo buto pirkimo pardavimo sutarties teisėtumo yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 79-2-00041-10, kuris pradėtas pagal A. U. pareiškimą dėl didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule, t.y. sukčiavimo (BK 182 straipsnio 2 dalis). A. U. buto pirkimo pardavimo sutartyje nurodytos pinigų sumos nei iš ieškovės Ž. V., nei iš pastarosios tėvo S. B. (veikusio kartu su Ž. V.) nėra gavęs, jis iš viso niekada neturėjo tikslo kam nors parduoti savo butą (duomenys neskelbtini). Buto neteisėto užvaldymo afera buvo įvykdyta pasinaudojant A. U. pasitikėjimu ir prasta jo sveikatos būkle. Ieškinyje melagingai nurodomas kažkoks žodinis susitarimas, pagal kurį ieškovė neva leidusi A. U. gyventi jos nuosavybėje iki 2008 m. balandžio 1 d. Apie tokio žodinio susitarimo faktą atsakovai sužinojo tik perskaitę ieškinį. Savo bute A. U. su savo sutuoktine I. S. gyvena nuolatos, nepertraukiamai, be jokių leidimų, moka už šį butą visus mokesčius.
Ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaiko visiškai.
Šalies argumentai
Ieškovė Ž. V. teismo posėdyje paaiškino, kad butą jai nupirko tėvai. Ji 2005 m. balandžio 14 d. su atsakovu A. U. Prienų rajono I-ame notaro biure pasirašė buto pirkimo-pardavimo sutartį ir tapo buto savininke. Prieš tai buvo sudaryta jos vardu dar ir panaudos sutartis, kad ieškovei deklaravus gyvenamąją vietą bute, A. U. gautų kompensaciją už šildymą. Jis tuo metu bute gyveno vienas, nedirbo, gavo pensiją, neišsimokėjo mokesčių, todėl išsiaiškino, jog ieškovė kaip studentė gautų visišką kompensaciją už šildymą. Tačiau atsakovas kompensacijos negavo, todėl prašė ieškovės tėtį pirkti butą ieškovės vardu. Ieškovės tėvai ir A. U. artimai bendravo nuo 2003 m. 2005 m. balandžio 13 d. vakare buvo sumokėta A. U. šio namuose 20000 Lt grynaisiais, tą jai pasakė tėtis. A. U. prie notarės patvirtino, kad pinigai jam sumokėti. Iš viso butą pirko už 40000 Lt, per 2006 metus tėtis sumokėjo kitus 20000 Lt. A. U. norėjo pirkti sodybą, sakė, kad jam trūksta pinigų, kad būtų brangiau gavęs, jei butą būtų vėliau pardavęs. Tėtis nusprendė primokėti. Po buto pirkimo sudarė žodinę sutartį su A. U., kad kol ji mokosi universitete, jis tame bute gyvens. Baigus universitetą, ieškovei buto dar nereikėjo, leido atsakovui ten gyventi iki jai prireiks. 2010 m. paprašė, kad A. U. užleistų butą, nes ieškovė norėjo su šeima į butą įsikraustyti, bet jis atsisakė iš buto išsikelti. 2010 m. kovo mėnesį I. S. apšaukė ieškovės tėvus, kad užgrobė butą ir apgavo U.. Prasidėjo ikiteisminiai tyrimai. Ieškovė pasiuntė A. U. registruotą laišką, kad jis išsikraustytų iš buto, bet atsakovas nereagavo. Ieškovė vėl parašė jam 2012 metais, bet atsakovas vėl nesureagavo. Ieškovė 2012 m. liepą kreipėsi į Birštono policijos komisariatą, kad paragintų išsikelti. Atsakovas nesutiko. Ieškovė mokėjo buto mokesčius kelis kartus po mokslų baigimo, o iki 2010 metų mokesčius mokėjo tėtis. A. U. mokesčių kvitus atnešdavo tėvų adresu ir įmesdavo į pašto dėžutę. Apie 2010 metus į butą įsikėlė ir kita atsakovė.
Ieškovės atstovas paaiškino, kad nėra jokių duomenų, jog A. U. nesuprato, kokį sandorį sudaro. Jis atliko nuoseklius veiksmus – pateikė dokumentus notarui, užsakydamas sandorį, atvyko pas notarą, pasirašė sutartį ir po keliolikos dienų pasirašė buto perdavimo aktą. Atsakovas A. U. ikiteisminio tyrimo metu prieštaringai pasakojo pardavimo aplinkybes – tai teigė, kad butą S. B. sutarė parduoti už 40000 Lt, tai nurodė, kad butą sutiko parduoti už 150000 Lt. Vėliau pradėjo teigti, kad buto parduoti išvis neketino. Savo parašu sandoryje atsakovas patvirtino, kad pinigai už butą buvo gauti. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje užfiksuoti A. U. parodymai, jog jis įnešė į banko sąskaitą 3600 Lt ar 39000 Lt, tai atitinka sumą, sumokėta už butą pagal ieškovės ir S. B. paaiškinimus. Aplinkybės įrodo, kad butas teisėtai ir sąžiningai nupirktas. A. U. buto pardavimo sandorio neginčija, niekuo nepagrindžia savo atsikirtimų.
Atsiliepimas
Atsakovė I. S. ir jos bei atsakovo A. U. atstovas su ieškiniu nesutinka.
Atsakovė I. S. paaiškino, kad ji su A. U. susituokė bažnyčioje 2003 m. ir gyveno A. U. bute (duomenys neskelbtini). Atsakovas atvažiuodavo pas ją į Kauną, kur ji dirbo ir turi butą, o ji pas jį atvažiuodavo savaitgaliais. Butas Birštone A. U. priklausė asmeninės nuosavybės teise. Apie buto pardavimą ji sužinojo, kai 2012 m. liepos mėnesį ieškovė su policijos pareigūnu įsibrovė į jų butą ir liepė jai dingti, pasakė, kad duoda savaitę pagyventi. A. U. atsakovei nieko nesakė apie buto pardavimą. Jie buvo gavę du registruotus laiškus iš ieškovės. Dėl to ji kreipėsi į policiją, į merą, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atsakovė iškėlė versiją dėl A. U. nuodijimo, nes ieškovė jam į alų pylė žiurkių nuodus. Kai ieškovė pradėjo lankytis bute, A. U. pradėjo blogai jaustis. Jis 2005 metais buvo silpnesnės sveikatos, buvo tylenis, turėjo psichinę negalią. A. U. gaudavo 772 Lt pensiją, ji gavo 800 Lt pensiją, dirbo klinikose. A. U. jai sakė, kad turėjo vieno kambario butą (duomenys neskelbtini), kurį buvo paveldėjęs. Nežino, kur šis butas realizuotas. Brolio sūnus paveldėjo buto dalį. A. U. jai padovanojo šio buto dalį 2012 m. Tas butas niekam neparduotas. Brolio sūnus jiems atsilygino, nes norėjo grįžti iš užsienio ir tame bute gyventi.
Atsakovas A. U. teismo posėdyje nedalyvauja, jis tinkamai atstovaujamas advokato R. Š., todėl byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui A. U. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnis).
Atsiliepimas
Atsakovų atstovas advokatas R. Š. paaiškino, kad A. U. gera valia buto nepardavė. Jis į notarų kontorą atvyko deklaruoti ieškovės gyvenamąją vietą. Dėl kažkokių intencijų ieškovės tėtis inicijavo studentės prisiregistravimą. Buvo pasirašyta tik panaudos sutartis ar gyvenamosios vietos deklaravimo sutartis. A. U. pirkimo pardavimo sutarties sudarinėti neketino, o parašai išgauti apgaule, kaip pasirašant ant kito dokumento. Atsakovė I. S., kuri yra A. U. žmona, apie buto pardavimą nieko nežinojo. Ji mano, kad jos vyras buvo apgautas, todėl neturėtų iš to buto išsikraustyti. Dėl buto sutarties pagrįstumo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, reiškiami įtarimai ieškovei ir jos tėčiui S. B.. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Nebuvo raštiškų įrodymų, jog A. U. sumokėti pinigai už butą. A. U. neturi kitos gyvenamosios vietos, jis nenori išsikelti iš buto.
Liudytoja notarė V. B. parodė, kad ji patvirtino ieškovės ir atsakovo A. U. sandorį. Ji visada šalis paklausia, ar jie atsiskaitę, supažindina su sutartimi, kurios tekstas surašomas pagal šalių valią. Atvejai, kai šalys atsiskaito prie notaro yra reti, dažniausiai būna atsiskaitę iki sandorio patvirtinimo. Ji visada patikrina duomenis registre, ar žmogus veiksmus, ar suvokia savo veiksmus, paaiškina sutarties sąlygas. Sutartys surašomos iš anksto, tekstas paruošiamas prieš šalims atvykstant. 2005 metais šalys iš Registrų centro atsinešdavo dokumentus. Neatsimena, kas šiam sandoriui atnešė dokumentus, bet mano, kad A. U., nes nuosavybės dokumentai būna pas pardavėją. Jei šalys nurodė, kad atsiskaitę, tai notarė ir patvirtino, kitaip veiksnus žmogus sutarties nepasirašytų.
Liudytoja D. D. parodė, kad I. S. yra jos kaimynė Kaune. A. U. atvykdavo pas I. S. į Kauną, likdavo ir nakvoti. Mirus broliui, A. U. išsiregistravo iš buto Birštone, nes prisiregistravo brolio bute. Sakė, kad kaimynas patarė jo bute priregistruoti jo dukrą studentę. Tai buvo prieš kokius 8 metus. I. S. mokėjo mokesčius už butą Birštone, atsiveždavo sąskaitas. Liudytoja klausė, kodėl sąskaitose ne A. U. pavardė. I. S. pasakė, kad dingo Birštono buto dokumentai, kad nori prisiregistruoti. Sakė, kad kaimynas išvijo, kad butą U. pardavė. Šią žiemą du mėnesius A. U. gyveno Kaune. Ji iš A. sužinojo, kad kaimynas patarė A. U. Alytuje prisiregistruoti, kad neprarastų to buto, o kaimyno dukrą studentę priregistruoti jo bute Birštone, nes tada pigiau mokės. A. U. viską suvokė ir anksčiau, ir dabar. Sakė, kad neskaitė, ką pasirašė, kad jam buvo pasakyti pasirašyti, jog priregistruoja kaimyno dukrą, sakė, kad jokių pinigų negavo. Atsakovai ruošėsi Birštone gyventi. Apie buto pardavimą niekada nebuvo kalbos, jie prieš kokius 3-4 metus ruošėsi butą remontuoti. Būtų Kaune pardavę butą ir remontavę šį butą. A. U. 2005 metais nepasakojo apie priregistravimą. A. U. pardavė paveldėtą brolio buto dalį Alytuje, jis labai gerai gyveno, grodavo, turėjo santaupų, nevartojo alkoholio, buvo taupus. Minėjo, kad brolis dar paliko žemių.
Liudytoja E. A. parodė, kad I. S. pažįsta 40 metų. A. U. nesiruošė parduoti buto Birštone, I. S. ruošėsi, išėjusi į pensiją, tame bute gyventi. Negirdėjo, kad A. U. kas nors apgavo. Jis nekalbėjo apie jokį buto pardavimą, jokius pinigus.
Liudytojas S. B. parodė, kad pas jį užeidavo A. U.. Mirus žmonai, A. U. negaudavo kompensacijos už butą. Jis primygtinai siūlė liudytojui už 25000 Lt pirkti jo butą dukrai, nes negali išmokėti už butą, sakė, kad dar turi butą Alytuje. Suderėjo už 20000 Lt. Sandorį sudarė dukra ir A. U. Prienuose pas notarę, o pinigus jis sumokėjo A. U. šio namuose grynaisiais prie važiuojant pas notarę, jokio raštelio nepasirašinėjo. Po dvejų metų primokėjo dar 20000 Lt per kelis kartus A. U., nes šis pradėjo reikšti pretenzijas, nes pakilo butų kainos. A. U. jam parodė, kur laikė gautus pinigus. Liudytojas jam patarė pinigus padėti į banką. Kartą po 2-3 metų nuo pardavimo A. U. atėjo ir prašė pavežti iki Šiaulių banko. Liudytojas jį paleido prie banko ir nuvažiavo. Leido A. U. gyventi bute iki dukra baigs mokslą, iki jai bus reikalingas butas. Nebuvo kalbos, kad jis bute gali gyventi iki gyvos galvos. Vieną kartą A. B., su kuriuo susipažino jau po A. U. buto pirkimo, parodė, kad jam A. U. siūlė šį butą keisti į sodybą Punioje.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuostatą nuosavybė yra neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymas. Žmogaus teisė į būsto neliečiamybę įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje, pagarbos šiai teisei principas įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovei Ž. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso 57,41 kv.m bendro ploto butas su 4,50 kv.m ploto rūsiu, pažymėtu R-7 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 10). Šis nekilnojamasis daiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo duomenimis Ž. V. įgytas 2005 m. balandžio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Šio buto pirkimo-pardavimo sutartis pasirašyta A. U. ir Ž. B. (po santuokos – V. (b.l. 14)) 2005 m. balandžio 14 d., patvirtinta Prienų rajono I-ojo notaro biuro notarės V. B., notarinio registro Nr. 2407 (b.l. 11-12), sutarties 3.1 punkte nurodyta, jog butas parduodamas už 20000 Lt, kuriuos pirkėja Ž. B. sumokėjo A. U. prieš pasirašant šią sutartį. Butas perduotas pirkėjai 2005 m. balandžio 14 d. buto perdavimo-priėmimo aktu, patvirtintu Prienų rajono I-ojo notaro biuro notarės V. B., notarinio registro Nr. 2407 (b.l. 13). Ieškovė ir jos dukros deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (b.l. 15, 53). Vidutinė buto rinkos vertė pagal kadastro įmonės specialistų įvertinimą 2005 m. kovo 30 d. buvo 27400 Lt (b.l. 51). Būsto šildymo išlaidų kompensacija butui (duomenys neskelbtini), buvo skiriama nuo 2005 m. lapkričio 1 d. iki 2006 m. vasario 1 d., nuo 2006 m. vasario 1 d. iki 2006 m. gegužės 1 d., išlaidų karštam vandeniui ir išlaidų šaltam vandeniui ir nuotėkoms kompensacijos skiriamos nuo 2005 m. lapkričio 1 d. iki 2006 m. vasario 1 d., nuo 2006 m. vasario 1 d. iki 2006 m. gegužės 1 d., už 2006 m. lapkričio – 2007 m. balandžio mėnesius, 2008 m. sausio–kovo mėnesius (b.l. 59-63). Ikiteisminis tyrimas Nr. 79-2-00041-10, pradėtas 2010 m. lapkričio 10 d. Prienų rajono apylinkės prokuratūroje dėl A. U. pareiškime nurodytų aplinkybių pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, Ž. V. ir S. B. atžvilgiu nutrauktas (b.l. 111-113).
Atsakovai neneigia, jog jie gyvena ginčo bute. Taip pat atsakovė I. S. pripažino, jog 2012 metais jie gavo du registruotu paštu siųstus ieškovės pranešimus, jog privalo išsikelti iš ieškovei priklausančio buto. Atsakovai atsiliepime atsisakymą išsikelti iš buto motyvavo tuo, jog butą ieškovė užvaldė neteisėtai, tačiau jie teisme neprašė pripažinti buto pardavimo sandorį negaliojančiu. Taigi, sandoris, kuriuo ieškovė įgijo nuosavybės teisę į ginčo butą (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra galiojantis ir patvirtina ieškovės nuosavybės teisę į šį butą. Atsakovai geruoju neketina išsikelti iš ginčo buto. Nuomos sutartis su atsakovais nėra sudaryta.
Nagrinėjamu atveju ginčo dalykas ir pagrindas yra kildinamas iš valdymo pažeidimo teisinių santykių, t.y. ieškovė prašo iškeldinti atsakovus, kurie, žinodami, jog ieškovės patalpomis naudojasi neteisėtai, geruoju išsikraustyti su visais daiktais nesutinka. Atsakovų gyvenimas, daiktų laikymas ginčo bute, neturint tam ieškovės sutikimo ir leidimo, negali kelti neigiamų padarinių nekilnojamojo daikto savininkui, kuris dėl neteisėto atsakovų elgesio negali laisvai disponuoti nuosavu turtu. Atsakovai atsiliepime nenurodė tarp šalių buvus panaudos teisinius santykius, tačiau iš bylos medžiagos, taip pat pačios ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių spręstina, kad tarp ieškovės ir atsakovo A. U. buvo žodinis susitarimas, kad po buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo jam leidžiama gyventi šiame bute iki ieškovei jo prireiks pačiai, taigi, galima konstatuoti buvus faktinius panaudos santykius tarp šių asmenų – Ž. V. ir A. U. (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Nė viena iš šalių nepateikė jokio įrodymo, jog panaudos sutartis buvo sudaryta konkrečiam terminui, taigi, laikytina, jog ji buvo neterminuota. Norėdama nutraukti su atsakovu A. U. sudarytą neterminuotą panaudos sutartį, ieškovė turėjo jį įspėti apie tai prieš 3 mėnesius (CK 6.642 straipsnio 1 dalis). Įspėjimo apie sutarties nutraukimą termino tikslas – informuoti šalį apie ketinimą nutraukti sutartį ir taip išvengti papildomų nuostolių, kurių gali atsirasti sutarties šaliai esant netinkamai informuotai apie sutartį ketinančios nutraukti šalies poziciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2011 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2011). Pranešimo apie sutarties nutraukimą tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei pranešimo turiniui, nei formai (būdui) (CK 6.218 straipsnis). Laikytina, kad jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie nutraukimą gali būti pranešama įvairia forma. Svarbu, kad šalis, su kuria yra nutraukiama sutartis, žinotų apie ketinimą ją nutraukti.
Bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovė dar 2010 m. kovo mėnesį prašė atsakovą išsikelti iš jai nuosavybės teise priklausančio buto – tą nurodė pati ieškovė, be to, iš prie bylos prijungtos ikiteisminio tyrimo Nr. 79-2-00041-10 medžiagos matyti, jog būtent 2010 m. atsakovai, gavę ieškovės raginimą išsikelti, inicijavo ikiteisminį tyrimą dėl ieškovės ir jos tėvo S. B. tariamai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, kaltindami Ž. B. apgaule iš A. U. įgijus butą. Taigi, akivaizdu, kad atsakovas A. U. dar 2010 metais buvo įspėtas apie neterminuotos panaudos sutarties nutraukimą. Tarp ieškovės ir I. S. tokio susitarimo dėl buto panaudos nebuvo, taip pat nepateikta jokių įrodymų, jog ieškovė kaip panaudos davėja buvo davusi rašytinį sutikimą panaudos gavėjui A. U. leistu naudotis butu I. S. (CK 6.637 straipsnio 2 dalis). Todėl tarp I. S. ir buto savininkės Ž. V. panaudos teisiniai santykiai nesusiklostė, jokio teisėto pagrindo gyventi ieškovės bute atsakovė I. S. neturėjo ir neturi. Tačiau pastebėtina taip pat, kad ir I. S. nuo 2010 m. žinoma apie ieškovės reikalavimą išsikelti iš jos buto. Taip pat nustatyta, kad ieškovė bent du kartus atsakovus ragino geruoju išsikelti jiems registruotu paštu siųstais ir, kaip patvirtino atsakovė I. S., įteiktais laiškais. Iškeldinti atsakovus ieškovė bandė ir 2012 m. liepos mėnesį kreipdamasi pagalbos į policiją (b.l. 64-65).
Teismas atsakovų argumentų dėl buto pirkimo-pardavimo sandorio neteisėtumo nevertina, nes byloje nebuvo keliamas reikalavimas pripažinti šį sandorį negaliojančiu. Byloje nustatyta, jog atsakovai, žinodami apie ieškovės reikalavimą išsikelti iš jos buto, daugiau kaip metus laiko, ne kartą prašyti ir įspėti geruoju išsikelti, to nepadarė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nagrinėjamoje situacijoje prioritetas teiktinas savininko teisių apsaugai.
Pagal CK 4.95 straipsnį savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. CK 4.98 straipsnyje numatyta, jog savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Atsakovė I. S. neturi teisės iš savininko paimti nuosavybę prievarta (CK 4.93 straipsnis). Taip pat pripažintina, kad su atsakovu A. U. neterminuotą panaudos sutartį ieškovė nutraukė, tinkamai jį įspėjusi, dar 2010 metais. Taigi, atsakovas A. U. nuo to laiko taip pat neturi jokios teisės gyventi ieškovės bute ir šį butą iš jo teisėtos savininkės paimti prievarta. Taip pat nustatyta, kad atsakovai turi galimybę apsigyventi kitur, nes atsakovė I. S. turi kitą nekilnojamąjį turtą.
Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetu darytina išvada, kad ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas, atsakovai iškeldintini iš ieškovei priklausančio buto su visais jiems priklausančiais daiktais.
Teismui patenkinus ieškinį visiškai, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovų ieškovės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos advokato pagalbai apmokėti 300 Lt sumoje (b.l. 7, 8, 9), kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių ir vertintinos atsižvelgiant į parengtus bylos dokumentus, taip pat 144 Lt žyminis mokestis (b.l. 5) ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktai, 92-93, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Iškeldinti A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su visais jiems priklausančiais daiktais iš Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančio 57,41 kv.m bendro ploto buto su rūsiu 4,50 kv.m, pažymėtu R-7 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovų A. U. ir I. S. ieškovei Ž. V. po 72 Lt (septyniasdešimt du litus 00 ct) žyminio mokesčio ir po 150 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų 00 ct) advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovų A. U. ir I. S. valstybės naudai po 24,47 Lt (dvidešimt keturis litus 47 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šiais išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį teismą.