- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-07-12
- Bylos Nr.
- A15.-1939-369/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01715-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. K.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Advokatai
- Stasė Budėnė
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. K., jos atstovei advokatei Stasei Budėnei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dirbančios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), deklaravusios gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 423 straipsnio 3 dalį, 424 straipsnio 2 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. K. 2020 m. birželio 29 d. 00.37 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivi, kai nustatytas lengvas 0,74 promilių girtumo laipsnis, važiuodama atbula, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir atsitrenkė į gale stovėjusį suoliuką. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir suoliukas. Tokiais savo veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 1950 9, 14, 101 punktų reikalavimus ir padarė ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Be to, J. K. 2020 m. birželio 29 d. 03.05 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai teisė vairuoti yra sustabdyta, važiuodama nepaliko tarpo iš šono, ir kliudė stovintį automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama toliau kliudė stovėjusį automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietos pasitraukė, pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Eismo įvykio metu buvo apgadinti automobiliai Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 1950 9, 14, 126 punktų reikalavimus ir padarė ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje bei 426 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.
Administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo J. K. teismo posėdyje pripažino padariusi administracinius nusižengimus ir paaiškino, kad tą vakarą pas ją atėjo draugė. Jos išgėrė vyno butelį. Jos darbinė mašina Škoda stovėjo automobilių aikštelėje ne jai priskirtoje statyti automobilį vietoje. Išlydėjusi draugę ji sugalvojo patraukti Škodą už šlagbaumo, nes jos vietoje stovėjo jos asmeninė mašina. Kažkaip susimėtė, užuot judėjusi priekin, pavažiavo į galą ir kliudė suoliuką. Atvyko pareigūnai, nustatė jai neblaivumą, jie sakė: „jums atims teises“. Vairuotojo pažymėjimo fiziškai neatėmė ir ji nesuvokė, kad dabar neturi teisės vairuoti. Protokolą ji pasirašė iš karto. Ji neskaitė, ką jai davė, tą aš pasirašė. Tuo metu ji buvo strese ir neblaivi. Škodą nugabeno į aikštelę. Tada ji grįžo namo, jai paskambino sūnus, pasakė, kad raktų neturi. Pas ją yra atsarginiai raktai. Sėdo į savo mašiną Toyota ir vėl važiavo. Antrą kartą, kai važiavo, ji tiesiog nesuvokė, kad jau negali vairuoti. Antru atveju, ji šiek tiek pajuto šalia stovinčią mašiną, pajuto, kad kliudė mašiną, bet galvojo grįžti, kai paduos raktus. Nemano, kad trečią mašiną kliudė. Ji du kartus pajuto, kad palietė automobilius. Prie antros mašinos ji sustojo, galvojo paduos raktus ir vėliau grįžus susisieks su tais žmonėmis. Ji labai gailisi, turėjo laiko apgalvoti, pasielgė taip, kaip neturėjo. Jo vairuotojos stažas nuo 1991 m. Pareigūnai atvykę išėjo ieškoti apgadintų automobilių. Ji nieko neaiškino tuo metu, nieko nekalbėjo. Žalas atlygino visiems automobiliams, vienam draudimas atlygino, bet draudimas iš jos išsiieškojo.
Dėl ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo.
Motyvuojamoji dalis
J. K. kaltė padarius ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą be jos prisipažinimo įrodyta šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:
Vilniaus apsk. VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio M. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2020 m. birželio 29 d. 00.37 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), kieme, automobilis valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į suoliuką ir šiukšlių dėžę, vairuotoja galimai neblaivi. Atvykus automobilio vairuotojai J. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., nustatytas 0,74 promilių girtumas. Įvykį matė liudytoja I. D.. Įvykio metu apgadintas suoliukas, šiukšlių dėžė, galinis automobilio bamperis. Automobilis Skoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabentas į saugojimo aikštelę (b.l. 20).
Byloje pateiktos apgadinto suoliuko nuotrauka (b.l. 29), taip pat automobilio Skoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuotrauka, kurioje užfiksuotas automobilio galinio bamperio sugadinimas (b.l. 30).
UAB „B“ 2020 m. liepos 14 d. rašte bendrovės direktorė N. K. įvertino suoliuko apgadinimą pagal nuotraukas kaip nežymų, nurodė, kad buvo su J. K. susitarta dėl suoliuko sutaisymo, 2020 m. liepos 9 d. J. K. informavo, kad suoliukas suremontuotas, patikrinus šią aplinkybę, patvirtina, jog suoliukas suremontuotas (b.l. 79).
Liudytoja I. D. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2020 m. birželio 29 d. apie 00.37 val. svečiavosi pas draugę adresu (duomenys neskelbtini), kai per balkoną pamatė, jog namo kieme pilkos spalvos Skoda, važiuodama atbuline eiga užšoko ant šaligatvio ir kliudė šiukšliadėžę bei suoliuką, po to vairuotoja pradėjo važiuoti tiesiai link išvažiavimo, geso ir trūkčiojo. Ji paskambino numeriu 112 ir informavo. Tuo metu išbėgo vaikinas, kuriam sušuko, kad atimtų raktelius. Jai nusileidus, iš vairuotojo vietos išlipo apie (duomenys neskelbtini) metų moteris, šviesių trumpų plaukų. Paklausus, ar vartojo alkoholį, atsakė, kad taip, išgėrė tik pusę butelio vyno. Kol laukė policijos, moteris pradėjo šalintis. Ji ją lydėjo šnekėdama. Kalbėdamos jos grįžo prie mašinos. Moteris baiminosi, kas jos laukia, sakė, kad pataisys tą suoliuką. Aiškiai matė, kad vairavo minėta moteris, jokių pašalinių asmenų nebuvo. Moterį visą laiką matė, iš akiračio ji dingusi nebuvo (b.l. 23).
Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARFM-0209 (pagal metrologinės patikros sertifikatą Nr. 1217358, galioja iki 2020 m. spalio 2 d.) J. K. 2020 m. birželio 29 d. 00.54 val. buvo nustatytas 0,74 promilės neblaivumas (b.l. 24).
2020 m. birželio 29 d. 00.37 val. eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta (duomenys neskelbtini), joje automobilis Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi priparkuotas šonu prie šaligatvio per 300 m. nuo suolelio (b.l.21).
Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį užfiksuota, jog automobiliui Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas užpakalinis bamperis (b.l. 22).
AB „X“ 2020 m. liepos 14 d. rašte nurodė, jog automobilis Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso AB „X“. Jis buvo priskirtas vairuoti AB „X“ verslo draudimo ekspertams G. P. ir J. K.. J. K. automobilį valdė teisėtai (b.l. 78).
2020 m. birželio 29 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato sprendimu nušalinti nuo transporto priemonės vairavimo, J. K. buvo dėl neblaivumo nušalinta nuo transporto priemonės vairavimo iki bus blaivi (b.l. 27).
ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neblaivių asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą).
Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9 punktas nustato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 101 punktas nustato, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
J. K. pripažino, jog 2020 m. birželio 29 d. 00.37 val. (duomenys neskelbtini) ji vairavo darbdaviui priklausantį automobilį Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, nes išgėrė vyno, sutiko su nustatytu 0,74 promilių girtumu. Ji paaiškino, kad manevruodama susipainiojo ir pajudėjo atbula, užuot važiavusi į priekį, todėl kliudė suoliuką. J. K. automobilio Skoda vairavimo faktą bei atsitrenkimą į suoliuką, automobiliui judant atbuline eiga patvirtino liudytoja I. D., kuri matė eismo įvykį būdama balkone, nupasakojo eismo įvykio mechanizmą, atitinkantį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuodytas aplinkybes. Nustatyti vairuoto automobilio Skoda galinio bamperio apgadinimai patvirtina vairuotojos ir liudytojos nurodytą eismo įvykio mechanizmą. Vairuodama transporto priemonę neblaivi, būdama neatsargi ir judėdama atbuline eiga kliudydama suoliuką, J. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 101 punktų reikalavimus. Minėti J. K. Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. J. K. patvirtino, kad ji vairavo automobilį neblaivi, buvo išgėrusi su drauge butelį vyno, alkoholio kiekio matuokliu jai nustatytas lengvas 0,74 promilių girtumas. Kadangi J. K. padarė eismo įvykį, vairuodama transporto priemonę, būdama neblaivi, kai nustatytas neviršijantis 1,50 promilių neblaivumas, padarė žalą svetimam turtui, tokia jos veika atitinka ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo požymius.
Dėl ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų.
Vilniaus apsk. VPK Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio M. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2020 m. birželio 29 d. 03.05 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, jog automobilis, apgadinęs kelis automobilius iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Vykdami į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) g. pastebėjo link (duomenys neskelbtini) važiuojantį automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį sustabdė. Už vairo buvo pil. J. K., ant automobilio buvo švieži apgadinimai. Įtarus ją eismo įvykio kaltininke, kartu nuvažiavo į įvykio vietą, kur surado tris apgadintus automobilius: Toyota valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apgadinimų pobūdis atitiko apgadinimus ant automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Į alkotesterį vairuotoja J. K. įpūtė 0,40 promilių. Kad apgadino kelis automobilius vairuotoja sutiko, daugiau nieko paaiškinti negalėjo. Jai surašytas ANK protokolas, kad vairavo automobilį, kai teisė vairuot yra sustabdyta, apgadinusi kelias transporto priemones, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Automobilis Toyota nugabentas į saugomą automobilių aikštelę (b.l. 36).
Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 nr. ARFM-0209 (pagal metrologinės patikros sertifikatą Nr. 1217358, galioja iki 2020 m. spalio 2 d.) J. K. 2020 m. birželio 29 d. 03.15.07 nustatytas 0,40 promilės neblaivumas (b.l. 44).
Liudytoja I. D. 2020 m. birželio 30 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 03.05 val. (duomenys neskelbtini), išgirdo smūgį kieme, po kurio išėjo į balkoną ir pamatė per šaligatvį važiuojantį juodos spalvos hečbeką. Iškart paskambino 112 ir informavo. Įtartina juodos palvos mašina pasišalino per šlagbaumą. Po pasišalinimo išgirdo mažiausiai dar vieną smūgį. Išbėgo į lauką ir nubėgusi prie šlagbaumo pamatė, jog ekipažas stabdo automobilį (b.l. 42).
2020 m. birželio 29 d. 03.05 val. eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta (duomenys neskelbtini), automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi priparkuotas dešiniuoju šonu prie šaligatvio, o automobilis Audi valst. (duomenys neskelbtini) priparkuotas kitoje gatvės pusėje stačiu kampu, priekiu į važiuojamąją dalį už 25,1 m. nuo automobilio Volvo (b.l. 37) .
2020 m. birželio 29 d. 03.05 val. eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta (duomenys neskelbtini), automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi priparkuotas kieme stovėjimo aikštelėje (b.l. 38).
2020 m. birželio 29 d. pažymoje apie eismo įvykį nurodyta, jog eismo įvykyje dalyvavo automobiliai Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 40-41).
Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį užfiksuota, jog automobiliui Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas užpakalinis bamperis, automobiliui Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinta užpakalinis bamperis, užpakalinis kairės pusės (sparnas), automobiliui Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, automobiliui Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinta priekinis bamperis, užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, priekinis pusės sparnas (b.l. 39). Automobilių apgadinimai užfiksuoti nuotraukose (b.l. 48-54).
VĮ Regitra duomenimis, automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „Y“ (b.l. 3).
L. K. 2020 m. rugsėjo 1 d. paaiškinime nurodė, jog 2020 m. birželio 30 d. (duomenys neskelbtini), rado kortelę apie eismo įvykį praėjusią birželio 29 d. naktį. Apžiūrėjęs įmonei UAB „Y“ priklausantį automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimų nerado, žalos nepatyrė (b.l. 5).
UAB „Y“ direktorius Z. Č. 2020 m. liepos 13 d. rašte patvirtino, kad į bendrovę 2020 m. liepos 7 d. kreipėsi J. K., norėdama išsiaiškinti, ar 2020 m. birželio 29 d. naktį buvo apgadintas įmonės automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrėjęs automobilį, jokių apgadinimų nerado, jokių pretenzijų J. K. dėl šio automobilio pagadinimo jis neturi (b.l. 83).
P. M. 2020 m. birželio 30 d. paaiškinime nurodė, jog 2020 m. birželio 28 d. maždaug 19.00 val. paliko stovėti automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį jo mamai R. M., jam priklausančioje automobilio statymo vietoje, esančioje šalia namo adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio 29 d. rytą rado už mašinos valytuvo užkištą pranešimą, su prašymu atvykti Mėnulio g. 11, Vilnius, į KPV. Taip pat pamatė, jog automobilis buvo apgadintas – nubrauktas galinis bamperis ir keleivio pusės kampas (b.l. 43).
P. M. 2020 m. rugsėjo 2 d. paaiškinime nurodė, kad 2020 m. birželio 29 d. rytą rado pranešimą apie prie jo valdomo automobilio, kurio savininkė yra jo mama R. M., naktį įvykusį eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas jo automobilis. Jau susitarė su kaltininke ir draudimo bendrove, jog pretenzijų dėl apgadintos mašinos neturi, nes kaltininkė atlygino patirtą 230 Eur žalą (b.l. 8). Žalos atlyginimo faktą jis patvirtino ir 2020 m. liepos 3 d. pareiškime (b.l. 80).
AB „X“ 2020 m. liepos 13 d. rašte nurodyta, kad byla dėl draudiminio įvykio (automobilio Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo 2020 m. birželio 29 d.) yra nutraukta, nes nukentėjusieji pareiškė, kad pretenzijų neturi ir neturės, draudimo išmoka išmokėta nebuvo (b.l. 81).
VĮ Regitra duomenimis automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso V. G. (b.l. 6, 9).
V. G. 2021 m. vasario 11 d. el. paštu tyrėjai nurodė kad dėl automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo (galinio bamperio, sparno ir ratlankio subraižymo) draudimo bendrovė jam išmokėjo 309,77 eur žalos atlyginimo (b.l. 10). 2020 m. liepos 14 d. pareiškime V. G. nurodė, kad dėl jam priklausančio automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo į jį kreipėsi J. K. ir pasiūlė atlyginti žalą, padarytą 2020 m. birželio 29 d. naktį, tačiau jis žalos atlyginimo pasiūlymo atsisakė (b.l. 82).
ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.
J. K. automobilio Toyota Corolla vairavimo faktas įrodytas jos pačios prisipažinimu, policijos pareigūno M. K. tarnybiniu pranešimu, kuris matė automobilio vairavimo faktą, sustabdęs automobilį konstatavo, kad jį vairavo J. K.. Ši neigė padariusi šį nusižengimą tyčia, nurodė nesupratusi, kad nebegali vairuoti automobilio, nes vairuotojo pažymėjimas iš jos nebuvo paimtas.
ANK 602 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog kai įtariama, kad administracinis nusižengimas, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, padarytas neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, arba kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengė pasitikrinti dėl apsvaigimo, vartojo alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po veikos padarymo ar iki jos aplinkybių nustatymo, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė vairuoti transporto priemones sustabdoma tol, kol administracinio nusižengimo byloje įsiteisėja galutinis sprendimas ir apie tai įrašoma administracinio nusižengimo protokole.
2020 m. birželio 29 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. 10-ANR_P-52610-2020 nurodyta, jog J. K. nuo 2020 m. birželio 29 d. sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, kol administracinio nusižengimo byloje įsiteisės galutinis sprendimas (b.l. 16). J. K. buvo supažindinta su šiuo protokolu vietoje, parašu patvirtino jį gavusi. Ji teismo posėdyje nurodė dėl streso neskaičiusi, ką pasirašo. Tačiau antras vairavimo faktas įvyko praėjus daugiau nei dviem valandoms nuo to, kai teisė vairuoti buvo sustabdyta, tą laiką J. K. leido namuose, turėjo pakankamai laiko ir nusiraminti, ir perskaityti jai įteiktą administracinio nusižengimo protokolą. Todėl teismas skeptiškai vertina jos teiginį, esą jis nesuprato negalinti vairuoti transporto priemonės. Tam tikros teisės sustabdymas iš esmės reiškia, kad asmuo šia teise naudotis nebegali, ir pažeidėjai, kaip asmeniui, turinčiam aukštąjį išsilavinimą tai turėjo būti suprantama.
Kadangi J. K. vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti yra sustabdyta, ji pažeidė KET 14 punkto nuostatas ir jos veika kvalifikuotina kaip ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas.
J. K. pripažino savo kaltę, pažeidus KET 9 ir 126 punktų reikalavimus. Teismo vertinimu, administracinio nusižengimo padarymo faktines aplinkybes bei J. K. kaltę, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, patvirtina byloje esantys aukščiau nurodyti duomenys, kurie pripažintini įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Iš liudytojos I. D. paaiškinimo, pačios J. K. parodymų matyti, policijos pareigūno N. K. tarnybinio pranešimo nustatyta, jog įvykio dieną apie 3.15 val. J. K. vairavo automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kieme išvažiuodama, buvo neatsargi, manevruodama nepaliko pakankamo tarpo iki stovinčių priparkuotų automobilių ir užkliudė stovinčius automobilius Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei juos apgadino. Iš eismo įvykio schemų, papildomų duomenų apie eismo įvykį, nuotraukų, automobilių savininkų nurodytų duomenų apie jiems padarytos žalos dydį, draudimo bendrovės išmoką, nustatyta, jog dėl kontakto automobiliui Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas užpakalinis bamperis, automobiliui Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinti sugadinti užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis. P. M. nurodė, kad dėl automobilio Toyota Corolla apgadinimo jam J. K. atlygino 230 Eur, V. G. nurodė, kad draudimo bendrovė jam apskaičiavo ir atlygino 309,77 Eur žalą.
Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, bei atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad byloje visiškai įrodyta, jog 2020 m. birželio 29 d. 03.05 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama nepaliko tarpo iš šono, ir kliudė stovintį automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama toliau kliudė stovėjusį automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juos apgadindama. Šiais savo veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126 punktus bei padarydama administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje. Jos veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Šie J. K. Kelių eismo taisyklių pažeidimai lėmė svetimų automobilių sugadinimą.
Teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, tikslina, kad pagal protokole nurodytas faktines aplinkybes, J. K. šiuo atveju pažeidė ne KET 101 punkto, o KET 126 punkto nuostatas, numatančias, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
Teismas vertina, kad J. K. nepagrįstai inkriminuota kaltinime aplinkybė, kad ji pravažiuodama kliudė ir stovintį automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytoja I. D. nurodė, jog ji išgirdo smūgio garsą, po to dar vieną smūgio garsą – iš viso du. Pati J. K. nurodė kliudžiusi tik du automobilius. Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad automobiliai Audi ir Volvo priparkuoti skirtingose gatvelės pusėse, nėra greta, juos skiria 25,1 metrų (b.l. 37), todėl vienu smūgiu kliudyti abu automobiliai negalėjo būti. Automobilio Audi vairuotojas L. K., taip pat UAB „Y“ vadovas patvirtino, kad automobiliui Audi jokie apgadinimai po 2020 m. birželio 29 d. įvykio nepadaryti. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą šalinti iš J. K. kaltinimo aplinkybę apie automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudymą.
ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių
Pagal KET 219 punktą, Įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka; pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus; pateikti galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba galiojantį vairuotojo pažymėjimą, informaciją, būtiną transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo įmonei nustatyti, jeigu to reikalauja kiti su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai <...>. Pagal KET 222 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
J. K. neneigė suvokusi sukėlusi eismo įvykius, ji nurodė, kad ji juto kliudžiusi abu automobilius. Ji nurodė, kad pirma ketino nuvežti raktus sūnui, o po to grįžus aiškintis su kliudytų automobilių savininkais. Kaip jau minėta, KET 219 ir 222 punktai aiškiai nustato, kaip asmuo privalo elgtis, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala, o nukentėjusio asmens vietoje nėra. KET 222 punkto nuostatos įpareigoja kaltininką ieškoti nukentėjusiųjų ir jiems pranešti nedelsiant. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nevykdė nei vienos KET 219 ir 222 punkte numatytos vairuotojo pareigos: sustoti, pažymėti eismo įvykio vietą, neleisti, kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, ieškoti nukentėjusiojo ar kviesti policiją, pasišalino iš eismo įvykio vietos jokia forma nepalikusi nukentėjusiesiems informacijos apie žalą padariusį automobilį, jo vairuotoją. Darytina išvada, kad ji neįvykdė pareigos nedelsiant informuoti nukentėjusiuosius apie eismo įvykį, taip pat nesiėmė veiksmų pranešti apie jį policijai. Be to ji turėjo motyvą šalintis iš eismo įvykio vietos, nes vairavo automobilį, kai ši teisė buvo sustabdyta. Tokiu savo neveikimu ji pažeidė KET 222 punkto nuostatas. Kadangi svetimoms transporto priemonėms padaryta žala neviršijo penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (sudarė iš viso 539,77 eurų), J. K. veika kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 426 straipsnio 1 dalyje.
Administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimas.
ANK 423 straipsnio 3 dalies nuostatomis, už šio administracinio nusižengimo įvykdymą yra numatyta bauda vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Pagal šio straispnio 4-5 dalių nuostatas už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
ANK 417 straipsnio 7 dalies nuostatomis už šio administracinio nusižengimo įvykdymą yra numatyta bauda vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. ANK 424 straipsnio 2 dalies nuotatomis – bauda nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.
ANK 426 straipsnio 1 dalies nuostatomis, už šio administracinio nusižengimo įvykdymą yra numatyta bauda vairuotojams, neturintiems teisės vairuoti transporto priemonių nuo aštuonių šimtų penkiasdešimties iki dviejų tūkstančių eurų. Be to, už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų (ANK 426 str. 7 d.), o vairuotojams, neturintiems teisės vairuoti transporto priemonių – gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 426 str. 8 d.).
J. K. atsakomybę lengvina tai, kad ji pripažino padariusi administracinius nusižengimus ir dėl jų nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), savo noru atlygino nuostolius ir pašalino padarytą žalą (ANK 35 str. 1 d. 2p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, taip pat atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį – transporto priemonės vairavimas neblaiviam, laikytinas itin šiurkščiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu, dėl jo buvo padaryta žala. Teismas taip pat atsižvelgia į J. K. asmenybę apibūdinančius duomenis – ji brandaus amžiaus, dirba, darbe charakterizuojama teigiamai (b.l. 95), yra bausta administracine tvarka, tame tarpe ir už smulkius KET pažeidimus (greičio viršijimą, transporto priemonės statymo ir mokėjimo tvarkos už stovėjimą pažeidimus), tačiau nuobaudos jau negalioja, paskirtos baudos sumokėtos, LITEKO duomenimis neteista.
Įvertinęs šias aplinkybes, tai, kad tokio pobūdžio administracinius nusižengimus padarė pirmą kartą, aktyviai ėmėsi šalinti savo veiksmais padarytą žalą, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti J. K. paskyrus minimalias ANK 423 straipsnio 3 dalies, 417 straipsnio 7 dalies, 424 straipsnio 2 dalies, 426 straipsnio 1 dalies sankcijose nustatytas baudas. Šiuo atveju teismas taiko ANK 426 straipsnio 1 dalies sankciją kaip asmeniui, kuris neturi teisės vairuoti transporto priemonių, nes pagal teismų praktiką tokiu subjektu laikytini ir asmenys, kuriems ši teisė yra atimta ar sustabdyta (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutartis Nr. AN2-250-576/2019). Paskirtos nuobaudos bendrintinos, paskiriant galutinę nuobaudą už sunkiausią nusižengimą (ANK 38 str. 2 d.). Įvertinus padarytų nusižengimų pavojingumą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens charakteristiką, vadovaujantis ANK 423 straipsnio 5 dalimi, J. K. skirtinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams.
Kadangi J. K. pirmą kartą sukėlė eismo įvykį ir vairavo neblaivi, abu eismo įvykiai padaryti vieną dieną, nedideliu laiko tarpu, teismo vertinimu taikyti ANK 423 straipsnio 5 dalyje ir 426 straipsnio 8 dalyje numatytas administracinio poveikio priemones – automobilio Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės ir automobilio Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą netikslinga. (ANK 29 str. 4 -5 d., 423 str. 5 d., 426 str. 8 d.).
Atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbinės pajamos vidutinės, ji turi ilgalaikių finansinių prievolių, J. K. prašymu baudos mokėjimas išdėstytinas dalimis dvylikos mėnesių terminui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
J. K. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 1 200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų baudą.
J. K. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 10 (dešimties) eurų baudą.
J. K. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 300 (trijų šimtų) eurų baudą.
J. K. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 850 (aštuonių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis, subendrinti J. K. paskirtąsias nuobaudas ir nustatyti galutinę nuobaudą - 1 200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 4 dalimi, skirti J. K. administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi išdėstyti J. K. paskirtos 1 200 eurų baudos mokėjimą dalimis dvylikos mėnesių terminui, mokant kas mėnesį po 100 (vieno šimto) eurų įmoką, pradedant mokėti nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20117987238.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).