Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-1878-556/2020

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-11-04
Bylos Nr.: A-1878-556/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02921-2018-8
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas
Pareiškėjas: J. B.
Atsakovas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Kategorijos

12.13.1.2Apmokestinamosios pajamos
12.13.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A-1878-556/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02921-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 12.13.1.2; 12.13.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. B. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėja J. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2018 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. S-125 (7-94/2018) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. (21.131.-31-5)FR0682-150 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėja nurodė, kad VMI atliko jos gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir surašė 2018 m. kovo 8 d. patikrinimo aktą Nr. (21.60-32) FR0680-104 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame apskaičiavo pareiškėjai į biudžetą mokėtiną 32 787,01 Eur GPM. VMI neatsižvelgė į pateiktas rašytines pastabas ir 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. (21.131.-31-5)FR0682-150 Patikrinimo aktą patvirtino bei papildomai nurodė sumokėti 13 915,94 Eur GPM delspinigių bei paskyrė 9 836,08 Eur GPM baudą. Komisija VMI Sprendimą pakeitė – apskaičiuotas GPM bei GPM delspinigių sumas patvirtino, o mokėtiną GPM baudą sumažino iki 3 278,70 Eur.

3. Pareiškėja teigė, kad teikdama rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto bei skundą dėl VMI Sprendimo atkreipė dėmesį į netikslumus vertinant jos pajamas ir išlaidas atskirais laikotarpiais, kurie yra labai reikšmingi ir turi įtakos neteisingam mokėtino GPM apskaičiavimui. VMI Sprendime nurodyta, kad patirtų išlaidų suma, kuri viršijo pareiškėjos gautas pajamas bei mokestinio laikotarpio pabaigoje jos turėto pinigų likučio apskaičiavimai yra pateikti Patikrinimo akto prieduose. Komisija savo sprendime faktiškai atkartoja minėtuose prieduose pateiktus duomenis.

4. Pareiškėja nesutiko su Komisijos sprendimo argumentu, kad ji skunde nepateikė pretenzijų dėl nustatytų konkrečių pajamų ir išlaidų sumų. Teigė, kad skunde nurodė, jog būtent Patikrinimo akto priede Nr. 1 yra nurodyta, kad 2013 metais pareiškėja gavo 767 892,51 Lt pajamų ir šio laikotarpio pradžioje turėjo 589,90 Lt pinigų likutį banke. Taigi pagal mokesčio administratoriaus apskaičiavimą 2013 m. laikotarpiu pareiškėja disponavo 768 482,41 Lt suma. VMI Patikrinimo akto priede taip pat nurodė, kad 2013 metais pareiškėja patyrė 1 022 440,18 Lt išlaidų. Atsižvelgiant į šiuos paskaičiavimus, galima būtų teigti, kad 2013 m. laikotarpiu jos išlaidos viršijo pajamas 253 957,77 Lt suma, tačiau mokesčių administratorius nurodo, jog 2013 metais išlaidos gautas pajamas viršijo 729 653,92 Lt. Pareiškėja nesupranta, kodėl mokesčių administratorius nustatė būtent tokią, net paprasčiausiais aritmetiniais skaičiavimais nepagrįstą sumą, kodėl šią nepagrįstą sumą laiko pareiškėjos asmeninėmis pajamomis ir šia suma didina jos mokesčio bazę, nuo kurios papildomai apskaičiuoja mokėtinas į biudžetą sumas.

5. Pareiškėja nurodė, kad iš Patikrinimo akto neaišku, kokiu būdu mokesčių administratorius nustatė, kad 2013 m. laikotarpio pabaigai pareiškėja sukaupė 474 724,21 Lt likutį.

6. Pareiškėjos nuomone, jos mokestinis patikrinimas buvo atliktas neobjektyviai, Patikrinimo akte pateiktas mokestinės bazės nustatymo būdas yra prieštaringas ir nesuprantamas. Tokie reikšmingi ir klaidinantys Patikrinimo akto duomenys prieštarauja mokestinių patikrinimų tvarką reglamentuojančioms teisės aktų nuostatoms, pažeidžia nustatytus viešojo administravimo principus bei akivaizdžiai riboja pareiškėjos teises ginti savo interesus ir teikti argumentuotus prieštaravimus dėl Patikrinimo akto.

7. Nurodė, kad mokesčių administratorius, siekdamas tinkamai pagrįsti galbūt susidarančias mokestines nepriemokas, privalo atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą, kurio metu visi apskaičiavimai turi būti atlikti labai tiksliai ir argumentuotai. Naujame patikrinimo akte turi būti nurodyti išsamūs ir aiškūs duomenys tam, kad mokesčių mokėtojas galėtų suprasti kaip apskaičiuojama jo mokestinė nepriemoka.

Šalies argumentai

8. Pareiškėja nurodė, kad nesutinka ir su Komisijos išvada, kad jos paaiškinimai apie gautas paskolas iš V. O. (V. O.) bei pateikti paskolų rašteliai pajamų gavimo nepagrindžia.

9. Pareiškėja paaiškino, kad iš surinktos medžiagos matyti, jog neatitikimai dėl jos pajamų ir išlaidų balanso iš esmės yra susiję su uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mercury Logistics” finansine veikla. Po to, kai buvo surašytas Patikrinimo aktas bei priimti ginčijami sprendimai tapo aišku, kad mokesčių administratorius ir Komisija visiškai neatsižvelgė į tai, jog įmonė apyvartinėms lėšoms naudojo skolintas lėšas, kurios paprasčiausiai buvo įnešamos per atskaitingą asmenį, todėl niekaip nėra susijusios su pareiškėjos asmeninėmis pajamomis ar išlaidomis. 2013 metais pareiškėjos vadovaujama UAB „Mercury Logistics“ sparčiai vystėsi, tačiau bendrovės veiklai trūko apyvartinių lėšų, todėl pareiškėja ieškojo galimybių skolintis. Pagal 2013 metų kovo–gegužės mėnesiais surašytus tris paskolos raštelius, pareiškėja iš savo artimo draugo V. O. vienerių metų laikotarpiui pasiskolino 100 000 JAV dolerių ir 100 000 Eur. Paskolos rašteliuose pasirašė asmeniškai, tačiau lėšas naudojo tik UAB „Mercury Logistics“ veiklai. Visas skolintas lėšas kreditoriui grąžino laiku, t. y. 2014 metų pradžioje iš lėšų, kurias jai, kaip atskaitingam asmeniui, grąžindavo bendrovė. Komisijai buvo pateikti 2013 m. kovo 2 d., 2013 m. balandžio 7 d. ir 2013 m. gegužės 4 d. pareiškėjos pasirašyti paskolos rašteliai, kurie patvirtina, kad minėtas sumas bendrovės reikmėms pareiškėja pasiskolino iš V. O..

10. Pareiškėjos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog didelėmis piniginėmis sumomis ji asmeniškai nedisponavo, todėl Patikrinimo akte bei ginčijamame Sprendime minimos lėšos negali būti laikomos jos asmeninėmis lėšomis.

11. Pareiškėja pažymi, kad Komisija nepagrįstai rėmėsi su byla visiškai nesusijusio asmens 2017 m. balandžio 20 d. paaiškinimu Nr. (21.108-32)FR1047-300. Šios aplinkybės rodo, kad Komisija atmetė reikšmingus įrodymus, neteisingai traktuodama Civilinio kodekso nuostatas ir visiškai nenagrinėja gautų paskolų šios bylos kontekste bei jų įtakos teisingam mokestinės prievolės nustatymui. Komisija skundžiamame sprendime tvirtindama, kad pareiškėjos pasirašyti paskolos rašteliai nepatvirtina faktiško lėšų perdavimo, neatsižvelgia į tai, jog mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratorius pats nustatė, kad pareiškėja atitinkamomis lėšų sumomis disponavo, o šių lėšų šaltiniai yra pagrįsti neginčijamais rašytiniais įrodymais.

Atsiliepimas

12. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

13. VMI atsiliepime nurodė, kad mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjos 2012–2013 m. patirtos išlaidos grynaisiais pinigais viršijo gautas pajamas 747 166,36 Lt suma (2012 m. – 17 512,44 Lt, 2013 m. – 729 653,92 Lt), todėl konstatuota, kad pareiškėja 2012 ir 2013 metais atitinkamai gavo 17 512,44 Lt ir 729 653,92 Lt kitų, įstatymų nustatyta tvarka nedeklaruotų ir neapmokestintų pajamų, kurių šaltiniai mokesčių administratoriui nežinomi. Remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 22 straipsnio 3 dalimi pripažinta, kad pareiškėjos 2012–2013 m. gautos kitos pajamos, priskiriamos B klasės pajamoms, kurias ji turėjo deklaruoti 2012 ir 2013 metų metinėse pajamų mokesčio deklaracijose ir nuo jų sumokėti GPM. Pareiškėja minėtų pajamų nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo GPM, todėl konstatuota, kad ji pažeidė GPMĮ 25 straipsnio 1 dalies ir 27 straipsnio 1 dalies nuostatas.

14. VMI nurodė, kad į pareiškėjos sąskaitą banke A. D. (A. D.) 2014 m. vasario 6 d. pervedė 250 Eur (863,20 Lt). Ši suma patikrinimo metu įvertinta kaip gyventojos 2014 m. gautos kitos, su darbo santykiais nesusijusios ir ne individualios veiklos pajamos, kurios pagal mokesčio mokėjimo tvarką taip pat priskiriamos B klasės pajamoms (GPMĮ 22 str. 3 d.). Taip pat nustatyta, kad pareiškėja 2013 m. lapkričio 11 d. už 10 000 Lt pardavė 100 vnt. UAB „Mercury logistics“ paprastųjų nematerialiųjų vardinių akcijų, kurias ji buvo įsigijusi 2012 m. lapkričio 30 d. už 11 700 Lt. Pažeisdama GPMĮ 25 straipsnio ir 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareiškėja nepateikė metinės pajamų mokesčio deklaracijos už 2013 m., taigi nedeklaravo minėtų akcijų pardavimo pajamų. Įvertinusi nurodytus pažeidimus, VMI Patikrinimo aktu pareiškėjai papildomai apskaičiavo 113 207 Lt (32 787,01 Eur) mokėtiną GPM sumą (už 2012 m. – 3 152 Lt, už 2013 m. – 109 891 Lt, už 2014 m. – 164 Lt), iš kurios 112 074,95 Lt (32 459,15 Eur) suma apskaičiuota pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, t. y. taikant Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 70 straipsnį.

15. Atsakovas nurodė, kad patikrinimo metu atlikus VMI turimų bei surinktų duomenų analizę laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. nustatyta, jog 2005–2011 m. pareiškėja gavo 72 415,87 Lt pajamų ir patyrė 71 680 Lt išlaidų. Įvertinus banko sąskaitų išrašų duomenis iki 2011 m. gruodžio 31 d. bei minėtą informaciją apie pareiškėjos gautas pajamas ir patirtas išlaidas 2005–2011 metais nustatyta, kad tikrinamo laikotarpio pradžiai, t. y. 2012 m. sausio 1 d. mokesčių mokėtoja galėjo turėti 735,87 Lt grynųjų pinigų likutį. 2012 m. pareiškėja gavo 21 424,95 Lt pajamų, iš jų: 1 452,01 Lt darbo užmokesčio pajamos iš UAB „Magneta LT“; 2 051,63 Lt darbo užmokesčio pajamos iš UAB „Skaitmeninis amžius“; 7 177,12 Lt darbo užmokesčio pajamos iš UAB „Verslas verslui“; 2 711,19 Lt automobilio nuomos pajamos; 50 Lt O. K. grąžinta paskola; 70 Lt L. D. pervedimas į sąskaitą; 913 Lt T. K. grąžinta paskola; 7 000 Lt automobilio pardavimo pajamos. Pareiškėja 2012 m. patyrė 39 083,36 Lt išlaidų, iš jų: 9 301,20 Lt vartojimo išlaidos; 50 Lt O. K. suteikta paskola; 913 Lt T. K. suteikta paskola; 318 Lt draudimo išlaidos; 50 Lt VMI bauda; 8 551,16 Lt kelionės į Turkiją išlaidos; 8 200 Lt automobilio įsigijimo išlaidos; 11 700 Lt UAB „Mercury logistics“ akcijų įsigijimo išlaidos. Įvertinus pareiškėjos 2012 m. sausio 1 d. turėtą 735,87 Lt grynųjų pinigų likutį, 2012 m. gautas 21 424,95 Lt pajamas, patirtas 39 083,36 Lt išlaidas bei 2012 m. gruodžio 31 d. turėtą 589,90 Lt pinigų likutį banke, nustatyta, kad pareiškėjos 2012 m. patirtos išlaidos grynaisiais pinigais 17 512,44 Lt suma viršijo gautas pajamas. Patikrinimo metu konstatuota, jog pareiškėja 2012 m. gavo 17 512,44 Lt kitų įstatymų nustatyta tvarka nedeklaruotų ir neapmokestintų pajamų.

16. VMI taip pat nurodė, kad pareiškėja 2013 m. gavo 767 892,51 Lt pajamų, iš jų: 879,39 Lt darbo užmokesčio pajamos iš UAB „Šilkografijos spaudos centras“; 5 088,81 Lt darbo užmokesčio pajamos iš UAB „Vermont LT“; 5 910,31 Lt darbo užmokesčio pajamos iš UAB „Mercury logistics“; 329 Lt VMI grąžinta mokesčio permoka; 735 017 Lt UAB „Mercury logistics“ grynųjų pinigų išmoka (pagal avansines apyskaitas); 3 000 Lt E. D. suteikta paskola; 10 000 Lt UAB „Mercury logistics“ akcijų pardavimo pajamos; 7 668 Lt B. B. grąžinta suma (už kelionę pareiškėja 2013 m. patyrė 1 022 440,18 Lt išlaidų, iš jų: 9 301,20 Lt vartojimo išlaidos; 1 790,20 Lt grynųjų pinigų perlaida V. B.; 3 000 Lt paskolos grąžinimo E. D. išlaidos; 86,60 Lt draudimo išlaidos; 7 668 Lt kelionės į Bulgariją išlaidos; 1 000 594,18 Lt UAB „Mercury logistics“ atskaitingo asmens išlaidos grynaisiais pinigais (pagal avansines apyskaitas). Įvertinus pareiškėjos 2013 m. sausio 1 d. turėtą 589,90 Lt pinigų likutį banke, 2013 m. gautas 767 892,51 Lt pajamas, patirtas 1 022 440,18 Lt išlaidas bei 2013 m. gruodžio 31 d. turėtą 971,94 Lt pinigų likutį banke, nustatyta, kad pareiškėjos 2013 m. patirtos išlaidos grynaisiais pinigais 729 653,92 Lt suma viršijo gautas pajamas, ir pareiškėja 2013 m. gruodžio 31 d. galėjo sukaupti 474 724,21 Lt grynųjų pinigų likutį. Patikrinimo metu konstatuota, kad pareiškėja 2013 m. gavo 729 653,92 Lt kitų įstatymų nustatyta tvarka nedeklaruotų ir neapmokestintų pajamų.

17. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja 2014 m. gavo 277 919,79 Lt pajamų, iš jų: 11 181,31 Lt darbo užmokesčio pajamos iš UAB „Šilkografijos spaudos centras“; 199,09 Lt darbo užmokesčio pajamos iš UAB „Mercury logistics“; 99 Lt už prekes grąžinta suma; 863,20 Lt iš A. D. gautos pajamos; 265 577,19 Lt UAB „Mercury logistics“ grynųjų pinigų išmoka (pagal avansines apyskaitas). Pareiškėja 2014 m. patyrė 9 301,20 Lt vartojimo išlaidų. Įvertinus pareiškėjos 2014 m. sausio 1 d. turėtą 971,94 Lt pinigų likutį banke, 2014 m. sausio 1 d. turėtą 474 724,21 Lt grynųjų pinigų likutį, 2014 m. gautas 277 919,79 Lt pajamas, patirtas 9 301,20 Lt išlaidas bei 2014 m. gruodžio 31 d. turėtą 1 776,34 Lt pinigų likutį banke, nustatyta, kad mokesčių mokėtoja turėjo pakankamai pajamų 2014 m. išlaidoms padengti.

Šalies argumentai

18. Pareiškėja nepateikė jokių pagrįstų argumentų ar įrodymų, kurie leistų teigti, kad nagrinėjamu atveju mokesčio bazė nustatyta neteisingai, ar kad mokėtina GPM suma apskaičiuota neteisingai. Pareiškėja neįrodė, kad mokesčių administratorius neįvertino visų apmokestinimui reikšmingų faktinių aplinkybių ir duomenų, neteisingai vadovavosi apmokestinimą GPM bei mokesčių administravimą reguliuojančių teisės aktų nuostatomis.

19. Atsakovas pažymėjo, kad UAB „Mercury logistics“ mokesčių administratoriui pateikė buhalterinės apskaitos dokumentus (darbo užmokesčio žiniaraščius, atskaitingo asmens avansines apyskaitas, apyskaitų suvestines ir kt.). Pagal mokesčių administratoriui pateiktus buhalterinės apskaitos registrus nustatyta, kad pareiškėja, kaip minėtos bendrovės atskaitingas asmuo, 2013 m. naudojo asmenines pinigines lėšas bendrovės reikmėms, taip pat papildė bendrovės sąskaitą grynaisiais pinigais. Pareiškėja grynaisiais pinigais atsiskaitydavo už prekes ir paslaugas, skirtas UAB „Mercury logistics“ veiklai (mokėjimai įmonėms už transporto paslaugas, krovinių pervežimą, įsigytos prekės, apmokėtos ūkio išlaidos ir kt.); šios ūkinės operacijos buvo apskaitytos bendrovės apskaitoje Nr. 243501 sąskaitoje „Atskaitingi asmenys“. UAB „Mercury logistics“ pareiškėjai, kaip atskaitingam asmeniui, 2013 m. išmokėjo 735 017 Lt grynaisiais pinigais (ši suma 2013 m. pajamų – išlaidų balanse įvertinta kaip pareiškėjos 2013 m. gautos pajamos). Pareiškėja 2013 m. bendrovės veiklai panaudojo 1 000 594,18 Lt (ši suma 2013 m. pajamų – išlaidų balanse įvertinta kaip pareiškėjos 2013 m. patirtos išlaidos), t. y. 427 321,70 Lt sumokėjo už prekes ir paslaugas, skirtas bendrovės veiklai, 570 272,48 Lt papildė UAB „Mercury logistics“ sąskaitą grynaisiais pinigais bei 3 000 Lt pervedė bendrovei iš savo asmeninės sąskaitos banke. Bendrovės apskaitos registruose 2013 m. gruodžio 31 d. apskaityta 265 577,18 Lt įsiskolinimas pareiškėjai. UAB „Mercury logistics“ pareiškėjai, kaip atskaitingam asmeniui, 2014 m. iš bendrovės kasos grynaisiais pinigais išmokėjo 265 577,19 Lt (ši suma 2014 m. pajamų – išlaidų balanse įvertinta kaip pareiškėjos 2014 m. gautos pajamos). Pareiškėja, kaip atskaitingas asmuo, 2014 m. su bendrove susijusių išlaidų nepatyrė. UAB „Mercury logistics“ apskaitos registruose 2014 m. vasario 10 d. įsiskolinimų pareiškėjai ir/ar pareiškėjos įsiskolinimų bendrovei neapskaityta.

20. Įvertinus nurodytas aplinkybes, mokestinio patikrinimo metu konstatuota, kad pareiškėja, 2013 m. apmokėdama UAB „Mercury logistics“ išlaidas, naudojo kitas įstatymų nustatyta tvarka nedeklaruotas ir neapmokestintas pajamas.

Atsiliepimas

21. Atsakovas nurodė, kad nesutikdama su minėtomis išvadomis, siekdama pagrįsti nedeklaruotų pajamų šaltinį ir įrodyti, jog aptariamu laikotarpiu ji, kaip atskaitingas asmuo, UAB „Mercury logistics“ veiklai naudojo iš V. O. gautas skolintas lėšas, pareiškėja Komisijai pateikė tris paskolos raštelius: 2013 m. kovo 2 d., kuriame nurodyta, kad pareiškėja iš V. O. pasiskolina 100 000 JAV dolerių; 2013 m. balandžio 7 d., kuriame nurodyta, kad pareiškėja iš V. O. pasiskolina 50 000 Eur ir 2013 m. gegužės 4 d., kuriame nurodyta, kad pareiškėja iš V. O. pasiskolina 50 000 Eur. Pareiškėja informaciją apie šiuos sandorius iki 2014 m. gegužės 1 d. privalėjo pateikti mokesčių administratoriui, užpildydama ir pateikdama nuolatinio Lietuvos gyventojo pranešimo apie sudarytus sandorius formą PRC907, tačiau jo nepateikė, todėl vadovaujantis MAĮ 42¹ straipsnio 3 dalimi, aptariamais paskolos sandoriais negali būti pagrindžiami jos turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltiniai.

22. Taigi mokestinio patikrinimo metu, įvertinus pareiškėjos gautas pajamas bei patirtas išlaidas, nustatyta, kad iš viso tikrinamu laikotarpiu mokesčių mokėtojos patirtos išlaidos grynaisiais pinigais viršijo gautas pajamas 747 166,36 Lt suma (2012 m. – 17 512,44 Lt, 2013 m. – 729 653,92 Lt). Pareiškėja nepagrindė savo išlaidų, viršijančių pajamas, juridinę galią turinčiais dokumentais, todėl pagrįstai prieita prie išvados, kad patirtoms išlaidoms padengti pareiškėja 2012–2013 m. turėjo kitų iš mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių gautų, nedeklaruotų ir neapmokestintų pajamų.

23. Pareiškėja netinkamai vykdė savo pareigas teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčius, todėl mokesčių administratorius tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias mokestines prievoles, objektyviai bei visapusiškai įvertino surinktus įrodymus ir priėmė teisėtus bei pagrįstus sprendimus.

II.

24. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 10 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

25. Teismas nustatė, kad VMI 2017 m. rugsėjo 14 d. mokestinio tyrimo ataskaitoje Nr. (21.67-32)FR0686 padarė išvadą, jog įvertinus pareiškėjos gautas pajamas ir patirtas išlaidas nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu (2013 m.) jos patirtos išlaidos viršijo pajamas, ir šioms išlaidoms pagrįsti pareiškėja nepateikė pajamų šaltinio, todėl VMI 2018 m. kovo 8 d. patikrinimo aktu Nr. (21.60-32)FR0680-104 apskaičiavo pareiškėjai mokėtiną 32 787,01 Eur GPM sumą. Pareiškėja 2018 m. balandžio 10 d. pateikė VMI rašytines pastabas prašydama netvirtinti Patikrinimo akto, mokesčių administratoriui kėlė klausimą dėl pajamų ir išlaidų balanso apskaičiavimų netikslumo. VMI 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. (21.131-31-5)FR0682-150 patvirtino 2018 m. kovo 8 d. patikrinimo aktą Nr. (21.60-32)FR0680-104 ir jame papildomai apskaičiuotą 113 207 Lt (32 787,01 Eur) GPM sumą, iš kurios 112 074,95 Lt (32 459,15 Eur) apskaičiuota pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, apskaičiavo 48 048,96 Lt (13 915,94 Eur) GPM delspinigius ir paskyrė 33 962 Lt (9 836,08 Eur) GPM baudą. Komisija 2018 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. S-125(7-94/2018) pakeitė VMI Sprendimo dalį sumažindama pareiškėjai paskirtą GPM baudą iki 3 278,70 Eur.

26. Teismas nurodė, kad pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, remiasi dviem argumentų grupėmis: netiksliu pareiškėjos 2013 metų pajamų – išlaidų balanso nustatymu ir paskolos sutarčių su V. O. vertinimu.

27. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos 2013 metų pajamų – išlaidų balanso vertinimo, nurodė, kad pareiškėja skunde teigė, jog mokesčių administratorius nustatydamas 2013 metų pajamų – išlaidų balansą konstatavo aritmetiniais skaičiavimais nepagrįstą sumą – nustatęs, kad 2013 metais pareiškėja gavo 768 482,41 Lt pajamų ir patyrė 1 055 440,18 Lt išlaidų, konstatavo, kad pajamos išlaidas viršijo 729 653,92 Lt suma. Pareiškėjos vertinimu, išlaidos pajamas galėjo viršyti tik 253 957,77 Lt suma (1 022 440,18 Lt – 768 482,41 Lt).

Žemesnės instancijos teismas

28. Teismas pažymėjo, kad dėl pareiškėjos pajamų ir išlaidų 2013 metais ypač detaliai nurodyta Patikrinimo akto 2 ir 6.2 dalyse, taip pat Patikrinimo akto 2 lentelėje bei Patikrinimo akto 1 ir 2 prieduose. Mokesčių administratorius Patikrinimo akte nustatęs pareiškėjos pajamas (darbo užmokestis, VMI permoka, E. D. paskola, UAB „Mercury logistics“ akcijų pardavimas, B. B. kelionės išlaidų grąžinimas, grynųjų pinigų išmokėjimas pagal avansines apyskaitas) ir išlaidas (vartojimo išlaidos, perlaida V. B., skolos grąžinimas E. D., automobilio draudimas, kelionė į Bulgariją, atskaitingo asmens išlaidos pagal UAB „Mercury logistics“ avansines apyskaitas) konstatavo, kad pareiškėjos išlaidos viršijo pajamas 729 653,92 Lt suma.

29. Teismas nurodė, kadangi pareiškėja kvestionuoja pajamų – išlaidų balansą tik už 2013 metus, vertinimui yra aktualūs duomenys, užfiksuoti Patikrinimo 2 priedo lentelės dalyje, kurioje yra fiksuoti tokie reikšmingi duomenys, kaip data, pajamų suma ir paskirtis, išlaidų suma ir paskirtis, lėšų likutis bei pajamos, laikytinos kitomis pajamomis. Mokesčių administratoriaus apskaičiuota kitų pajamų suma yra atspindėta šiuose įrašuose: 2013 m. sausio 2 d. – 1 390,20 Lt; 2013 m. kovo 15 d. – 23 202,40 Lt; 2013 m. kovo 18 d. – 25 562,28 Lt; 2013 m. kovo 22 d. – 51 592,00 Lt; 2013 m. kovo 23 d. – 345,28 Lt; 2013 m. kovo 25 d. – 69 056,00 Lt; 2013 m. kovo 26 d. – 10 097,92 Lt; 2013 m. kovo 27 d. – 34 528,00 Lt; 2013 m. kovo 28 d. – 483,39 Lt; 2013 m. kovo 29 d. – 34 573,28 Lt; 2013 m. balandžio 3 d. – 16 918,72 Lt; 2013 m. balandžio 6 d. – 483,39 Lt; 2013 m. balandžio 8 d. – 4 833,92 Lt; 2013 m. balandžio 16 d. – 7 841,44 Lt; 2013 m. balandžio 18 d. – 4 488,64 Lt; 2013 m. balandžio 22 d. – 13 8529,92 Lt; 2013 m. balandžio 25 d. – 359,09 Lt; 2013 m. balandžio 30 d. – 9 740,48 Lt; 2013 m. gegužės 2 d. – 15 5376 Lt; 2013 m. gegužės 6 d. – 285,05 Lt; 2013 m. gegužės 8 d. – 9 800 Lt; 2013 m. gegužės 14 d. – 1 027,03 Lt; 2013 m. gegužės 28 d. – 13 328,20 Lt; 2013 m. gegužės 31 d. – 15 289,00 Lt; 2013 m. birželio 3 d. – 7 596,16 Lt; 2013 m. birželio 6 d. – 51 792,00 Lt; 2013 m. birželio 7 d. – 2 589,60 Lt; 2013 m. birželio 10 d. – 20 344,16 Lt; 2013 m. birželio 12 d. – 9 322,56 Lt; 2013 m. birželio 14 d. – 8 632,00 Lt; 2013 m. birželio 25 d. – 245,81 Lt. Pretenzijų dėl nustatytų konkrečių pajamų ir išlaidų turinio (paskirties) sumų pareiškėja nepateikė.

30. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja nepagrįstai atlieka aritmetinį skaičiavimą, t. y. iš patirtų išlaidų sumos atima gautų pajamų sumą. Šį aritmetinį veiksmą pareiškėja atlieka visų kalendorinių 2013 metų atžvilgiu, tačiau iš 2013 metų pajamų – išlaidų balanso matyti, kad pareiškėja didžiąją dalį pagrįstų pajamų gavo jau po to, kai patyrė išlaidas (nuo 2013 m. birželio 26 d.), ši aplinkybė leidžia spręsti, kad šioms išlaidoms pareiškėja turėjo kitų pajamų. Vėliau, t. y. po išlaidų gautos pajamos (474 724,21 Eur) pagrįstai priskirtos piniginių lėšų likučiui 2013 m. gruodžio 31 d.

Žemesnės instancijos teismas

31. Teismas vertino, kad aptarti faktiniai duomenys leidžia spręsti, jog mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir taikydamas Taisyklių 6.3.3 punktą, teisingai nustatė 747 166,36 Lt mokesčio bazę, ir, vadovaudamasis GPMĮ 22 straipsnio 3 dalimi, 6 straipsnio 1 dalimi, 25 straipsnio 1 dalimi, 27 straipsnio 1 dalimi, šias pajamas priskyrė B klasės pajamoms bei apskaičiavo 112 074,95 Lt (747 166,36 Lt x 15 proc.), t. y. 32 459,15 Eur GPM bei šio mokesčio delspinigius ir baudą.

32. Vertindamas pareiškėjos skundo argumentus dėl paskolų sutarčių su V. O., teismas nurodė, kad pareiškėja, siekdama pagrįsti 2013 metų pajamas, mokestinio ginčo metu Komisijai pateikė tris paskolos raštelius dėl: 100 000 USD (2013 m. kovo 2 d.), 50 000 Eur (2013 m. gegužės 4 d.), 50 000 Eur (2013 m. balandžio 7 d.) pasiskolinimo iš fizinio asmens V. O.. Pareiškėjos įsitikinimu, Komisija nepagrįstai šių rašytinių įrodymų nevertino, kaip tinkamų ir pakankamų pajamoms pagrįsti.

33. Teismas iš Patikrinimo akto nustatė, kad mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nenagrinėjo pareiškėjos paskolos sutarčių su V. O., kadangi jam tokie duomenys nebuvo pateikti. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja ir teikdama rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto šių argumentų nenurodė, o paskolos raštelius pateikė tik nagrinėjant mokestinį ginčą Komisijoje.

34. Teismas pritarė Komisijos vertinimui, kad mokesčių mokėtojo įpareigojimas pagrįsti atitinkamų pajamų šaltinius reiškia, jog jo nurodomi pajamų šaltiniai turi būti realūs, o pateikti įrodymai apie piniginių lėšų gavimą iš atitinkamų šaltinių atspindėti realiai susiklosčiusias faktines aplinkybes. Todėl turi būti pateikti pakankami ir neginčijami įrodymai, kad atitinkamo dydžio pajamos realiai yra gautos konkrečiu nurodytu būdu iš nurodyto pajamų šaltinio, t. y. šaltinis turi būti ne tik realus, bet ir turi būti objektyviais duomenimis patvirtintos aplinkybės, jog lėšos realiai perduotos mokėtojui. Komisija pažymėjo, kad paskolos rašteliuose nesant vienos sandorio šalies – V. O. parašo, o tuo pačiu tinkamai išreikštos šios sandorio šalies valios sudaryti sandorį (Civilinio kodekso 1.63 str. 1 ir 6 d., 1.76 str. 1 d.), nėra pagrindo jų vertinti kaip pareiškėjos ir V. O. 2013 m. kovo–gegužės mėn. sudarytus sandorius patvirtinančių dokumentų ir neįrodo faktinio lėšų perdavimo.

Žemesnės instancijos teismas

35. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju lemiančia aplinkybe pareiškėjos pajamų iš aptariamų paskolos teisinių santykių nepripažinti yra mokesčių administratoriaus nurodomas teisinis reglamentavimas – MAĮ 42¹ straipsnio nuostatos. Duomenų, kad pareiškėja minėtas paskolas būtų laiku ar vėliau iki pradedant jos mokestinį patikrinimą deklaravusi, byloje nepateikta. Imperatyvus minėtų MAĮ nuostatų pobūdis suponuoja išvadą, kad nedeklaruodama tariamai iš V. O. gautų pajamų, pareiškėja prarado galimybę jomis grįsti savo pajamų šaltinius.

36. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei ginčui aktualų teisinį reglamentavimą teismas konstatavo, kad tiek mokesčių administratoriaus sprendimas, tiek Komisijos sprendimas yra tinkamai pagrįsti ir teisiškai motyvuoti, todėl juos naikinti nėra pagrindo.

III

37. Pareiškėja J. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, o skundą tenkinti.

38. Pareiškėja nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Teigia, kad akivaizdu, jog būtent laikotarpiu iki 2013 m. birželio 26 d. įmonės išlaidoms dengti buvo naudojamos gautos iš V. O. lėšos. Pateikti įrodymai patvirtina paskolų 200 000 Eur gavimą. Nurodytos lėšos nebuvo naudojamos asmeniniam turtui įsigyti. MAĮ 42¹ straipsnis nustato draudimą asmeniui grįsti turto įsigijimui panaudotas lėšas paskolomis, apie kurias nebuvo pranešta mokesčių administratoriui. Teigia, kad pateikdama paskolos sutartis patvirtino faktą, jog įmonė disponavo gautomis iš fizinio asmens per pareiškėją lėšomis. Taigi nurodė tikslų įmonės veikloje naudotų lėšų gavimo šaltinį, tai, pareiškėjos teigimu, neleidžia apskaičiuoti jai tenkančius mokesčius remiantis MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kurio nors MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje nurodyto mokesčio mokėtojo netinkamo elgesio buvimo konstatavimas savaime dar nereiškia, jog kartu yra konstatuojama, kad yra tokia teisinė situacija, kai mokestinės prievolės dydžio negalima nustatyti įprastine tvarka, t. y. tiesiogiai.

39. Pareiškėja pažymi, kad teismas turėjo pagrindą atsižvelgti į tai, jog buvo vertinamos pajamos bei išlaidos, susijusios ne su jos asmeniniu turtu ar tokio turto įgijimu, tačiau pajamos ir išlaidos buvo siejamos su įmonės veikla. Kitų asmenų lėšų panaudojimas įmonės apyvartinėms lėšoms, kai yra konkrečiai nurodomas asmuo – lėšų davėjas, sudaro pakankamą pagrindą, atlikus priešpriešinį konkrečiai nurodyto asmens mokestinį patikrinimą, spręsti dėl mokestinės bazės nustatymo tiesiogiai.

40. Pareiškėja akcentuoja, kad V. O., kaip paskolų įmonei per ją teikėją, nurodė dar mokestinio tyrimo metu, t. y. net būdama gimdymo namuose nurodė šį asmenį, todėl visiškai nepagrįsti teiginiai, jog patikrinimo metu ji neteikė duomenų apie paskolas. Šis teiginys prieštarauja ir Patikrinimo akte nurodytai aplinkybei, kad mokesčių administratorius kvietė ir apklausė V. O.. Mokesčių administratoriui pateikė informaciją tinkamai bei laiku, tačiau ne dėl jos kaltės buvo kviečiamas asmuo, kurio duomenys visiškai neatitinka nurodyto V. O. duomenų. Mokesčių administratoriui nurodė ir asmens kodą, ir gyvenamosios vietos adresą, tai sudarė pagrindą apklausti tinkamą asmenį ir patvirtinti pareiškėjos nurodytas aplinkybes apie tai, kad V. O. skolino lėšas būtent įmonės veiklai, o ne jos asmeniniams poreikiams.

41. Pareiškėja teigia, kad patikrinimo metu surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių nustatyti įmonės veikloje naudotų lėšų gavimo šaltinį, todėl mano, jog mokesčių administratorius neturėjo pagrindo mokestinę bazę apskaičiuoti remdamasis MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

42. Nurodo, kad dėl įrodymų vertinimo tos pačios kategorijos bylose (kuomet, remiantis įvairiais civiliniais sandoriais, įrodinėjamas (grindžiamas) mokesčių mokėtojo gautų pajamų realumas) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog įrodinėjimo dalykas šiuo atveju yra aplinkybės, ar pinigų sumos mokesčių mokėtojui realiai buvo ar nebuvo perduotos, t. y. gautos ar negautos pajamos. Šios aplinkybės turėtų būti įrodinėjamos tiesioginiais įrodymais, iš kurių galima daryti vienareikšmę išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes (pvz., mokėjimo pavedimai, patvirtinantys lėšų judėjimą; asmenų, iš kurių pajamos neva gautos, paaiškinimai apie tai, kad lėšos perduotos ar neperduotos; kitų liudytojų, galinčių patvirtinti ar paneigti lėšų perdavimą, parodymai), įstatymas nedraudžia įrodinėti ir netiesioginiais įrodymais, t. y. įrodymais, daugiareikšmiai susijusiais su įrodinėjimo dalyką sudarančiomis aplinkybėmis (pvz., įrodymai apie tai, kokiomis lėšomis galėjo disponuoti asmuo, iš kurio galėjo būti gautos pajamos; įrodymai apie gautų lėšų panaudojimo aplinkybes ir pan.). Jokių veiksmų, kurie leistų objektyviai patvirtinti ar paneigti V. O. lėšų naudojimo įmonės veikloje mokesčių administratorius neatliko.

43. Pareiškėja taip pat nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. balandžio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A602-27/2013 atkreipė dėmesį į tai, jog nagrinėjamu atveju pareiga pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas teko vietos mokesčių administratoriui. Pažymėjo, kad tokia mokestiniuose teisiniuose santykiuose taikoma įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė implikuoja ir mokesčių administratoriaus pareigą objektyviai pagrįsti savo sprendimą konkretų asmenį pripažinti atsakingu už atitinkamas mokestines prievoles.

44. Pareiškėja mano, kad mokesčių mokėtojo mokėtini mokesčiai yra apskaičiuojami MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka tik tuo atveju, kai jo pajamų šaltiniai nėra žinomi. Atliekant patikrinimą jos atžvilgiu, mokesčių administratorius turėjo galimybę surinkti bei vadovautis objektyviais įrodymais apie pajamų šaltinį, kad daroma išvada apie mokesčio mokėtoją atitiktų protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingumo kriterijus.

45. Patikrinimas buvo atliekamas dėl to, kad buhalterinės apskaitos duomenimis UAB „Mercury logistics“ veikloje buvo naudojamos ne įmonės lėšos. Šis faktas leidžia teigti, kad teismo sprendime nurodytas MAĮ 42¹ straipsnyje numatytas draudimas grįsti turto įsigijimo pajamomis iš paskolų, apie kurias nebuvo pranešta, negali būti taikomas.

Šalies argumentai

46. Pareiškėja teigia, kad nagrinėjamos bylos faktinių ir teisinių aplinkybių kontekste mokesčių administratorius savo išvadų dėl nesuteiktų paskolų iš esmės nepagrindė objektyviais duomenimis, mokesčių administratorius nepakankamai pagrindė savo išvadas, nesiėmė būtinų priemonių, jog būtų ištirtos ir įvertintos visos aplinkybės ir įrodymai, būtini tinkamam mokesčio apskaičiavimui, todėl Sprendime nustatyta mokestinė prievolė nagrinėjamu atveju negali būti pripažįstama pagrįsta, Sprendimas negali būti laikomas atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, o mokestinį ginčą nagrinėjusios institucijos bei pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas.

Atsiliepimas

47. Atsakovas VMI atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

48. Atsakovas atsiliepime nurodo faktines aplinkybes, nustatytas pareiškėjos mokestinio patikrinimo metu. Teigia, kad mokestinio patikrinimo metu, taikant GPMĮ, MAĮ ir Taisyklių nuostatas, įvertinus pareiškėjos gautas pajamas bei patirtas išlaidas, nustatyta, jog iš viso tikrinamu laikotarpiu mokesčių mokėtojos patirtos išlaidos grynaisiais pinigais viršijo gautas pajamas 747 166,36 Lt suma (2012 m. – 17 512,44 Lt, 2013 m. – 729 653,92 Lt). Pareiškėja nepagrindė savo išlaidų, viršijančių pajamas, juridinę galią turinčiais dokumentais, todėl prieita prie išvados, kad patirtoms išlaidoms padengti pareiškėja 2012–2013 m. turėjo kitų, iš mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių gautų, nedeklaruotų ir neapmokestintų pajamų.

49. VMI nurodo, kad pagal MAĮ 66 straipsnio 2 dalį, tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje (MAĮ V skyrius „Mokesčių apskaičiavimas, sumokėjimas ir išieškojimas“) numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais. Atsižvelgiant į tai, kad ir 2013 m. pareiškėjos išlaidos grynaisiais pinigais viršijo jos pajamas, patikrinimo metu nustatyta, kad minėtais laikotarpiais ji gavo 747 166,36 Lt (2012 m. – 17 512,44 Lt, 2013 m. – 729 653,92 Lt) kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų, kurių nustatyta tvarka nedeklaravo, nuo jų neapskaičiavo ir į biudžetą nesumokėjo GPM, todėl šis mokestis (už nustatytas iš mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių gautas pajamas) buvo apskaičiuotas vienu iš specialių mokesčių apskaičiavimo būdų, t. y. pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio 1 dalies ir Taisyklių nuostatomis bei taikant Taisyklėse numatytą išlaidų metodą.

50. Atsakovas, pasisakydamas dėl mokesčių administratoriaus sudaryto pareiškėjos 2013 m. pajamų - išlaidų balanso, t. y. nustatytos gyventojos patirtų išlaidų sumos, kuri viršijo gautas pajamas, bei tuo pačiu nustatyto 2013 m. pabaigoje turėto grynųjų pinigų likučio, atkreipia dėmesį, kad išsamūs minėtų sumų apskaičiavimai pateikti Patikrinimo akto 1 ir 2 prieduose. Pareiškėja nesutikimo motyvų dėl nustatytų konkrečių pajamų ir išlaidų turinio (paskirties) sumų nepateikė, tačiau nesutinka su aritmetiniu mokesčio bazės už 2013 m. apskaičiavimu. Pareiškėja laikosi pozicijos, jog nustatant jos pajamų - išlaidų balansą už atitinkamą laikotarpį (šiuo atveju už 2013 m.), iš visų per kalendorinius metus patirtų išlaidų turi būti atimamos visos per kalendorinius metus gautos pajamos. VMI pažymi, kad tokia mokesčių mokėtojos pozicija yra nepagrįsta, nes mokesčių administratorius, siekdamas kuo tiksliau apskaičiuoti mokestinę prievolę, lygino ne bendras atitinkamais metais (tikrintu laikotarpiu) gautas pajamų ir išlaidų sumas, bet konkrečiomis dienomis išmokėtas sumas lygino su piniginėmis lėšomis, kuriomis pareiškėja disponavo konkrečią dieną. Mokestinio ginčo medžiaga patvirtina, kad tikrinto laikotarpio pareiškėjos pajamų ir išlaidų analizė yra išsami bei objektyvi, taip pat, kad pareiškėja 2012–2013 m., konkrečiomis datomis, disponavo atitinkamomis lėšomis, t. y. 747 166,36 Lt pajamomis, kurių nedeklaravo ir kurių gavimo šaltiniams pagrįsti nepateikė jokių juridinę galią turinčių dokumentų.

51. VMI atkreipia dėmesį, kad MAĮ 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Administracinių teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad sąvoka „pagrįsti“ turi dvejopą reikšmę. Vienu atveju „pagrįsti“ reiškia pateikti pagrįstus argumentus, kad pagal mokesčių administratoriaus turimą ir tirtą medžiagą mokestis apskaičiuotas neteisingai ar neteisingai nustatyta mokesčio bazė arba interpretuotos faktinės aplinkybės, arba taikytos materialiosios teisės normos. Kitu atveju sąvoka „pagrįsti“ reiškia pateikti naujus įrodymus, kurie patvirtintų faktines aplinkybes, lemiančias nustatytos mokesčio bazės neteisingumą ar mokesčio dydžio apskaičiavimo neteisingumą arba įrodymus apie kitas aplinkybes, kuriomis mokesčių mokėtojas grindžia savo reikalavimą. Šiuo atveju pareiškėja nepateikė jokių pagrįstų argumentų ar įrodymų, kurie leistų teigti, kad nagrinėjamu atveju mokesčio bazė nustatyta neteisingai.

Atsiliepimas

52. Atsakovas dėl paskolos sutarčių vertinimo nurodo, kad VMI duomenimis, pareiškėjai nuo 2012 m. gruodžio 6 d. iki 2013 m. gruodžio 6 d. priklausė 100 proc. UAB „Mercury Logistics“ akcijų. Bendrovė mokesčių administratoriui pateikė buhalterinės apskaitos dokumentus (darbo užmokesčio žiniaraščius, atskaitingo asmens avansines apyskaitas, apyskaitų suvestines ir kt.). Pagal mokesčių administratoriui pateiktus buhalterinės apskaitos registrus nustatyta, kad pareiškėja, kaip bendrovės atskaitingas asmuo, 2013 m. naudojo asmenines pinigines lėšas Bendrovės reikmėms, taip pat papildė bendrovės sąskaitą grynaisiais pinigais. Pareiškėja grynaisiais pinigais atsiskaitydavo už prekes ir paslaugas, skirtas UAB „Mercury Logistics“ veiklai (mokėjimai įmonėms už transporto paslaugas, krovinių pervežimą, įsigytos prekės, apmokėtos ūkio išlaidos ir kt.); šios ūkinės operacijos buvo apskaitytos Bendrovės apskaitoje Nr. 243501 sąskaitoje „Atskaitingi asmenys“. Bendrovė pareiškėjai, kaip atskaitingam asmeniui, 2013 m. išmokėjo 735 017 Lt grynaisiais pinigais (ši suma 2013 m. pajamų – išlaidų balanse įvertinta kaip pareiškėjos 2013 m. gautos pajamos). Pareiškėja 2013 m. bendrovės veiklai panaudojo 1 000 594,18 Lt (ši suma 2013 m. pajamų – išlaidų balanse įvertinta kaip pareiškėjos 2013 m. patirtos išlaidos), t. y. 427 321,70 Lt sumokėjo už prekes ir paslaugas, skirtas bendrovės veiklai, 570 272,48 Lt papildė bendrovės sąskaitą grynaisiais pinigais bei 3 000 Lt pervedė bendrovei iš savo asmeninės sąskaitos banke. Bendrovės apskaitos registruose 2013 m. gruodžio 31 d. apskaityta 265 577,18 Lt įsiskolinimas pareiškėjai. Taip pat bendrovė pareiškėjai, kaip atskaitingam asmeniui, 2014 m. iš bendrovės kasos grynaisiais pinigais išmokėjo 265 577,19 Lt (ši suma 2014 m. pajamų – išlaidų balanse įvertinta kaip pareiškėjos 2014 m. gautos pajamos). Pareiškėja, kaip atskaitingas asmuo, 2014 m. su bendrove susijusių išlaidų nepatyrė, bendrovės apskaitos registruose 2014 m. vasario 10 d. įsiskolinimų pareiškėjai ir/ar pareiškėjos įsiskolinimų bendrovei neapskaityta.

53. Įvertinus nurodytas aplinkybes, mokestinio patikrinimo metu konstatuota, kad pareiškėja, 2013 m. apmokėdama UAB „Mercury Logistics“ išlaidas, naudojo kitas įstatymų nustatyta tvarka nedeklaruotas ir neapmokestintas pajamas.

54. Nesutikdama su minėtomis išvadomis, siekdama pagrįsti nedeklaruotų pajamų šaltinį ir įrodyti, kad aptariamu laikotarpiu pareiškėja, kaip atskaitingas asmuo, bendrovės veiklai naudojo iš V. O. gautas skolintas lėšas, pareiškėja Komisijai atsiuntė tris paskolos raštelius. Vertinant lėšų, gautų pagal paskolos sutartis realumą, svarbu tai, kad 2012 m. birželio 19 d. buvo priimtas MAĮ 29, 33, 40, 88, 95, 105 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir MAĮ papildymo 42¹, 104¹, 104² straipsniais įstatymas Nr. XI-2078, kuriuo MAĮ nuo 2013 m. sausio 1 d., be kita ko, buvo papildytas 42¹ straipsniu, nustačiusiu nuolatiniams Lietuvos gyventojams pareigą pateikti mokesčių administratoriui informaciją apie jų sudarytus sandorius (atitinkančius šiame straipsnyje nurodytas sąlygas) bei įtvirtinusiu šios pareigos neįvykdymo, t. y. nurodytos informacijos apie sudarytus sandorius nepateikimo teisines pasekmes. VMI pažymėjo, kad pareiškėjos paskolos sandoriai atitiko visas MAĮ 42¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąlygas, todėl remiantis šio straipsnio 2 dalimi bei Taisyklių 3, 4, 5 ir 31 punktais, pareiškėja informaciją apie šiuos sandorius iki 2014 m. gegužės 1 d. privalėjo pateikti mokesčių administratoriui, užpildydama ir pateikdama Nuolatinio Lietuvos gyventojo pranešimo apie sudarytus sandorius formą PRC907. Pareiškėja minėtos formos mokesčių administratoriui nepateikė, todėl vadovaujantis MAĮ 42¹ straipsnio 3 dalimi, paskolos sandoriai, įrodymų leistinumo aspektu, negali būti vertinami kaip įrodymai, kuriuo remiantis gali būti nustatomas mokesčių mokėtojo pajamų pagal pateiktas paskolos sutartis gavimo faktas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

55. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VMI 2018 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. (21.131.-31-5)FR0682-150 dėl pareiškėjai apskaičiuoto GPM, GPM delspinigių ir baudos bei MGK 2018 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. S-125 (7-94/2018), kuriuo dalyje pakeistas VMI 2018 m. gegužės 10 d. sprendimas, sumažinant pareiškėjai paskirtą GPM baudą, teisėtumo ir pagrįstumo.

56. Byloje nustatyta, kad VMI, atlikusi pareiškėjos GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., surašė Patikrinimo aktą, kuriame pareiškėjai papildomai apskaičiavo 32 787,01 Eur mokėtiną GPM, iš šios sumos 32 459,15 Eur suma apskaičiuota taikant MAĮ 70 straipsnį. Skundžiamu VMI Sprendimu patvirtintas Patikrinimo aktas, kuriuo pareiškėjai apskaičiuota 32 787,01 Eur GPM, 13 915,94 Eur GPM delspinigiai ir paskirta 9 836,08 Eur GPM (30 proc.) bauda. MGK sprendimu VMI sprendimas pakeistas, sumažinant pareiškėjai paskirtą GPM baudą iki 3 278,70 Eur.

57. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pareiškėjos skundą atmetė konstatavęs, kad mokesčių administratorius skundžiamame sprendime teisingai nustatė mokesčio bazę bei šias pajamas priskyrė B klasės pajamoms, pagrįstai pareiškėjai apskaičiavo GPM bei šio mokesčio delspinigius ir baudą, o MGK skundžiamame sprendime sumažino pareiškėjai paskirtą baudą, todėl naikinti skundžiamų sprendimų nėra pagrindo.

58. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad mokesčių administratorius neturėjo pagrindo mokestinę bazę apskaičiuoti remdamasis MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kadangi ji nurodė gautų grynųjų pinigų šaltinį pagal gautas paskolas. Patikrinimas buvo atliekamas dėl to, kad UAB „Mercury logistics“ veikloje buvo naudojamos ne įmonės lėšos, todėl MAĮ 42¹ straipsnyje numatytas draudimas grįsti turto įsigijimo pajamomis iš paskolų, apie kurias nebuvo pranešta, negali būti taikomas. Teismas neatsižvelgė, kad buvo vertinamos pajamos bei išlaidos, susijusios ne su pareiškėjos asmeniniu turtu ar tokio turto įgijimu, tačiau pajamos ir išlaidos buvo siejamos su įmonės veikla.

59. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

60. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjos skunde ir apeliaciniame skunde bei atsakovo atsiliepimuose nurodytus argumentus, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pasisakė dėl visų esminių pareiškėjos skundo argumentų, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus.

61. Vertindama pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus dėl MAĮ 70 straipsnio taikymo, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal MAĮ 70 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. Detalią šio straipsnio įgyvendinimo tvarką pagal savo kompetenciją nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru (MAĮ 70 str. 2 d.).

62. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad mokesčių administratorius įgyja teisę apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą esant dviem būtinoms sąlygoms, kurių buvimas sudaro prielaidas taikyti šioje teisės normoje įtvirtintą elgesio modelį: pirma, mokėtino mokesčio dydžio negalima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka ir, antra, to padaryti (apskaičiuoti mokesčio) negalima dėl to, jog mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus (žr., pvz., LVAT 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1542/2010, 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-146/2011, 2012 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1984/2012, 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-27/2013, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2210-502/2015, 2016 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-384-442/2016).

63. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos ginčo laikotarpiu išlaidos viršijo jos pajamas. Pareiškėja neginčytinų duomenų, patvirtinančių, kokiomis pajamomis dengė patiriamas išlaidas, mokesčių administratoriui nepateikė. Be to, pareiškėja nevykdė mokesčių administratoriaus nurodymų pateikti paaiškinimus bei juridinę galią turinčius dokumentus apie ginčo laikotarpiu įsigytą turtą ir pajamų gavimo šaltinius bei kitus dokumentus, susijusius su pajamų gavimu, turėtomis išlaidomis ir pan. Šios aplinkybės lemia, kad pajamų gavimas iš nenustatytų šaltinių ir jų nedeklaravimas sudarė teisines prielaidas mokesčių administratoriui taikyti MAĮ 70 straipsnio nuostatas (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-602/2018). Bylos medžiaga patvirtina, kad mokesčių administratorius atlikto patikrinimo metu pareiškėjo GPM bazę nustatė vadovaudamasis MAĮ 70 straipsniu, pagal jo atliktą įvertinimą, pritaikęs išlaidų metodą. Nepagrįsti yra pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad mokesčių administratorius netinkamai taikė MAĮ 70 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams dėl MAĮ 70 straipsnio taikymo.

64. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra konstatavęs, kad pareiga nurodyti pajamų šaltinius pirmiausia tenka mokesčių mokėtojui, kuris ir privalo užtikrinti, jog esant kompetentingų valstybės institucijų reikalavimui, galės pateikti šiuos šaltinius pagrindžiančius dokumentus. Pasirinkdamas pajamas gauti grynaisiais pinigais (dėl ko šių pajamų gavimo faktas nėra fiksuojamas kredito įstaigose esančių sąskaitų įrašuose) ir šių pajamų nedeklaruodamas pateikiant atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamų deklaracijas (pvz., kai tokios deklaracijos teikimas nėra privalomas), mokesčių mokėtojas prisiima ir visą riziką dėl jam tenkančios įrodinėjimo naštos (2013 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-27-13/2013, 2019 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1342-422/2018). Taigi pareiškėjos tvirtinimas apie tai, kad pinigus jai pagal sudarytas paskolos sutartis, kurios, be kita ko, nepasirašytos neva paskolą suteikusio asmens, paskolino V. O., turėjo būti pagrįstas taip, kad nekiltų jokių abejonių dėl šių pinigų realumo, tačiau ši pareiga neįvykdyta – pajamų šaltinis nebuvo pagrįstas pakankamais įrodymais. Pažymėtina, kad tiek MGK, tiek ir pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjos nurodytas aplinkybes bei MGK pateiktas neva pareiškėjos su V. O. sudarytas paskolos sutartis nagrinėjamos bylos kontekste, ir, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai jų nelaikė sudarytus sandorius patvirtinančiais dokumentais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos pateiktos paskolos sutartys, kurios nepasirašytos V. O., yra formalios, įformintos siekiant mokestinės naudos – išvengti GPM mokėjimo nuo neapmokestintų pajamų.

65. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl įrodymų vertinimo mokestinių ginčų bylose, kuomet, remiantis įvairiais civiliniais sandoriais, įrodinėjamas (grindžiamas) mokesčių mokėtojo gautų pajamų realumas, yra išaiškinęs, jog įrodinėjimo dalykas šiuo atveju yra aplinkybės, ar pinigų sumos mokesčių mokėtojui realiai buvo ar nebuvo perduotos. Šios aplinkybės turėtų būti įrodinėjamos tiesioginiais įrodymais, iš kurių galima daryti vienareikšmę išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes (pvz., mokėjimo pavedimai, patvirtinantys lėšų judėjimą; asmenų, iš kurių pajamos neva gautos, paaiškinimai apie tai, kad lėšos perduotos ar neperduotos; kitų liudytojų, galinčių patvirtinti ar paneigti lėšų perdavimą, parodymai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1345-442/2017, kt.). Tik paaiškinimų (duomenų) apie gautas pajamas teikimas, nesant realaus tų pajamų gavimo fakto, pajamų gavimo nepagrindžia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje A-3363-556/2020).

66. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal MAĮ 42¹ straipsnio 1 dalį, nuolatiniai Lietuvos gyventojai (toliau šiame straipsnyje – gyventojas) pateikia Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie jų sudarytus sandorius, kurie atitinka visas šias sąlygas: gyventojas pagal sudarytus sandorius gauna lėšų (įskaitant pasiskolintas) iš fizinių arba užsienio juridinių asmenų (toliau šiame straipsnyje – asmuo); asmens gyventojui per vienus kalendorinius metus grynaisiais pinigais sumokėta suma pagal vieną sandorį arba pagal keletą su tuo pačiu asmeniu sudarytų sandorių viršija 15 000 eurų; sandoriai nėra notarinės formos ir gyventojas pagal sandorius negauna pajamų, kurios mokesčių administratoriui yra deklaruotos kitų mokesčių įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, jeigu ji ir buvo sudariusi minėtas paskolos sutartis, buvo atsiradusi prievolė pateikti mokesčių administratoriui informaciją apie sudarytus sandorius (pranešimo forma PRC907) (pagal neva paskolų sutartis pareiškėja iš fizinio asmens gavo pinigines lėšas, viršijusias 50 000 Lt (15 000 Eur), sandoriai nebuvo tvirtinami notaro (be notarinės formos), pareiškėja šių pajamų nėra deklaravusi), tokio pranešimo nepateikė. MAĮ 42¹ straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintos tokio pranešimo nepateikimo teisinės pasekmės, t. y., jeigu gyventojas centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos nepateikė, tokiais sandoriais negali būti pagrindžiami jo turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltiniai. Gyventojo pavėluotai pateikta arba patikslinta šiame straipsnyje nurodyta atitinkamo laikotarpio informacija nevertinama, jeigu dėl gyventojo kompetentinga valstybės institucija yra jau pradėjusi mokestinį patikrinimą arba kitą šio Įstatymo 143 straipsnyje nurodyto teisės pažeidimo tyrimą.

67. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas MAĮ 42¹ straipsnio 3 dalies nuostatas, yra pažymėjęs, kad šio straipsnio 1 dalies sąlygas atitinkančios paskolų sutartys, apie kurias mokesčių mokėtojas nepateikė centriniam mokesčių administratoriui informacijos, įrodymų leistinumo aspektu, negali būti vertinamos kaip įrodymai, kuriais remiantis gali būti nustatomas pareiškėjo pajamų gavimo faktas. Todėl ginčo situacijoje vien ši byloje nustatyta faktinė aplinkybė, t. y. sandorio nedeklaravimas, teismo vertinimu, yra pagrindas mokesčių administratoriui pareiškėjos nurodytų sandorių nevertinti kaip pareiškėjos pajamų šaltinio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1057-442/2019, 2019 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2019).

68. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius surinko faktinius duomenis, kuriais grindžia pareiškėjai apskaičiuotus papildomus mokesčius bei su jais susijusias sumas, t. y. įvykdė MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą. Pareiškėjos paaiškinimai dėl neteisingai mokesčių administratoriaus apskaičiuotų mokesčių nepagrįsti faktiniais duomenimis ir negali paneigti mokesčių administratoriaus surinktų ir administracinėje byloje esančių įrodymų. Taigi pareiškėja nepaneigė, kodėl mokesčio ir su juo susijusios sumos apskaičiuotos nepagrįstai, nepateikė duomenų, kurių visumos pagrindu būtų galima nuginčyti mokesčių administratoriaus poziciją, pagrįstą administracinėje byloje surinktais įrodymais, ar bent suabejoti dėl papildomų mokesčių apskaičiavimo. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti skundžiamą sprendimą.

69. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,148 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Pareiškėjos J. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas GadliauskasRičardas PiličiauskasArūnas Sutkevičius