- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-10
- Bylos Nr.
- I-604-643/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02921-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- J. B.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos J. B. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja J. B. (toliau - ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2018-08-06 sprendimą Nr. S-125 (7-94/2018) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2018-05-10 sprendimą Nr. (21.131.-31-5)FR0682-150.
Pareiškėja nurodo, kad VMI atliko jos gyventojų pajamų mokesčio (GPM) apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2014-12-31 ir surašė 2018-03-08 patikrinimo aktą Nr. (21.60-32) FR0680-104 (Patikrinimo aktas), kuriuo apskaičiavo mokėtiną į biudžetą 32 787,01 Eur GPM.
Pareiškėja nurodo, kad teikdama rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto bei skundą dėl VMI sprendimo, atkreipė dėmesį į netikslumus vertinant jos pajamas ir išlaidas atskirais laikotarpiais, kurie yra labai reikšmingi ir įtakoja neteisingą mokėtino GPM apskaičiavimą. VMI sprendime nurodyta, kad patirtų išlaidų suma, kuri viršijo pareiškėjos gautas pajamas bei mokestinio laikotarpio pabaigoje jos turėto pinigų likučio apskaičiavimai yra pateikti Patikrinimo akto prieduose. Komisija savo sprendime faktiškai atkartoja minėtuose prieduose pateiktus duomenis.
Pareiškėja nesutinka su Komisijos sprendimo argumentu, kad ji (pareiškėja) skunde nepateikė pretenzijų dėl nustatytų konkrečių pajamų ir išlaidų sumų. Pažymi, kad skunde nurodė, jog būtent Patikrinimo akto priede Nr. 1 yra nurodyta, kad 2013 metais pareiškėja gavo 767 892,51 Lt pajamų ir šio laikotarpio pradžioje turėjo 589,90 Lt pinigų likutį banke. Taigi, pagal mokesčio administratoriaus apskaičiavimą 2013 m. laikotarpiu pareiškėja disponavo 768 482,41 Lt suma. Mokesčių administratorius Patikrinimo akto priede taip pat nurodo, kad 2013 metais pareiškėja patyrė 1 022 440,18 Lt išlaidų. Atsižvelgiant į šiuos paskaičiavimus, galima būtų teigti, jog 2013 m. laikotarpiu pareiškėjos išlaidos viršijo pajamas 253 957,77 Lt suma, tačiau mokesčių administratorius nurodo, jog 2013 metais išlaidos gautas pajamas viršijo 729 653,92 Lt. Pareiškėja nurodo nesuprantanti, kodėl mokesčių administratorius nustatė būtent tokią, net paprasčiausiais aritmetiniais skaičiavimais nepagrįstą, sumą, kodėl šią nepagrįstą sumą laiko pareiškėjos asmeninėmis pajamomis ir šia suma didina jos mokesčio bazę, nuo kurios papildomai apskaičiuoja mokėtinas į biudžetą sumas.
Be to, iš Patikrinimo akto neaišku, kokiu būdu mokesčių administratorius nustatė, kad 2013 m. laikotarpio pabaigai pareiškėja sukaupė 474 724,21 Lt likutį.
Pareiškėjos manymu jos mokestinis patikrinimas buvo atliktas neobjektyviai, Patikrinimo akte pateiktas mokestinės bazės nustatymo būdas yra prieštaringas ir nesuprantamas. Tokie reikšmingi ir klaidinantys Patikrinimo akto duomenys prieštarauja mokestinių patikrinimų tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms, pažeidžia nustatytus viešojo administravimo principus bei akivaizdžiai riboja pareiškėjo teises ginti savo interesus ir teikti argumentuotus prieštaravimus dėl Patikrinimo akto.
Pareiškėjos įsitikinimu, mokesčių administratorius, siekdamas tinkamai pagrįsti galimai susidarančias mokestines nepriemokas, privalo atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą, kurio metu visi apskaičiavimai turi būti atlikti labai tiksliai ir argumentuotai. Naujame patikrinimo akte turi būti nurodyti išsamūs ir aiškūs duomenys tam, kad mokesčių mokėtojas galėtų suprasti kaip apskaičiuojama jo mokestinė nepriemoka.
Pareiškėja nesutinka ir su Komisijos išvada, kad jos paaiškinimai apie gautas paskolas iš V. O. bei pateikti paskolų rašteliai, pajamų gavimo nepagrindžia.
Pareiškėja nurodo, kad iš surinktos medžiagos matyti, jog neatitikimai dėl jos pajamų ir išlaidų balanso iš esmės yra susiję su UAB (duomenys neskelbtini) finansine veikla. Po to kai buvo surašytas Patikrinimo aktas bei priimti ginčijami sprendimai tapo aišku, kad mokesčių administratorius ir Komisija visiškai neatsižvelgė į tai, kad įmonė apyvartinėms lėšoms naudojo skolintas lėšas, kurios paprasčiausiai buvo įnešamos per atskaitingą asmenį, todėl niekaip nėra susijusios su pareiškėjos asmeninėmis pajamomis ar išlaidomis. 2013 metais pareiškėjos vadovaujama UAB (duomenys neskelbtini) sparčiai vystėsi, tačiau bendrovės veiklai trūko apyvartinių lėšų, todėl pareiškėja ieškojo galimybių skolintis. Pagal surašytus tris paskolos raštelius, surašytus 2013 metų kovo - gegužės mėnesių laikotarpiu, iš savo artimo draugo V. O. vienerių metų laikotarpiui pareiškėja pasiskolino 100 000 JAV dolerių ir 100 000 Eur. Paskolos rašteliuose pasirašė asmeniškai, tačiau lėšas naudojo tik UAB (duomenys neskelbtini) veiklai. Visas skolintas lėšas kreditoriui grąžino laiku, t. y. 2014 metų pradžioje iš lėšų, kurias jai, kaip atskaitingam asmeniui, grąžindavo bendrovė. Komisijai buvo pateikti 2013 metų kovo 2 d., balandžio 7 d. ir gegužės 4 d. pareiškėjos pasirašyti paskolos rašteliai, kurie patvirtina, jog minėtas sumas bendrovės reikmėms pareiškėja pasiskolino iš V. O..
Pareiškėjos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog didelėmis piniginėmis sumomis ji asmeniškai nedisponavo, todėl Patikrinimo akte bei ginčijamame sprendime minimos lėšos negali būti laikomos jos asmeninėmis lėšomis.
Be to, pareiškėja pažymi, kad Komisija nepagrįstai remiasi su byla visiškai nesusijusio asmens 2017-04-20 paaiškinimu Nr. (21.108-32)FR1047-300. Šios aplinkybės rodo, kad Komisija atmeta reikšmingus įrodymus, neteisingai traktuodama Civilinio kodekso nuostatas ir visiškai nenagrinėja gautų paskolų šios bylos kontekste ir jų įtakos teisingam mokestinės prievolės nustatymui.
Pareiškėja pažymi, jog Komisija savo sprendime tvirtina, kad jos (pareiškėjos) pasirašyti paskolos rašteliai nepatvirtina faktiško lėšų perdavimo, tačiau neatsižvelgia į tai, jog mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratorius pats nustatė, jog pareiškėja atitinkamomis lėšų sumomis disponavo, o šių lėšų šaltiniai yra pagrįsti neginčijamais rašytiniais įrodymais.
Atsiliepimas
Atsakovas VMI su skundu nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjos 2012 – 2013 m. patirtos išlaidos grynaisiais pinigais viršijo gautas pajamas 747 166,36 Lt suma (2012 m. – 17 512,44 Lt, 2013 m. – 729 653,92 Lt), todėl konstatuota, kad pareiškėja 2012 ir 2013 m. atitinkamai gavo 17 512,44 Lt ir 729 653,92 Lt kitų, įstatymų nustatyta tvarka nedeklaruotų ir neapmokestintų pajamų, kurių šaltiniai mokesčių administratoriui nežinomi. Remiantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) 22 straipsnio 3 dalimi, pripažinta, kad pareiškėjos 2012-2013 m. gautos kitos pajamos, priskiriamos B klasės pajamoms, kurias ji turėjo deklaruoti 2012 ir 2013 metų metinėse pajamų mokesčio deklaracijose ir nuo jų sumokėti GPM. Pareiškėja minėtų pajamų nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo GPM, todėl konstatuota, kad ji pažeidė GPMĮ 25 straipsnio 1 dalies ir 27 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Į pareiškėjos sąskaitą banke A. D. 2014-02-06 pervedė 250 Eur (863,20 Lt). Ši suma patikrinimo metu įvertinta kaip gyventojos 2014 m. gautos kitos, su darbo santykiais nesusijusios ir ne individualios veiklos pajamos, kurios pagal mokesčio mokėjimo tvarką taip pat priskiriamos B klasės pajamoms (GPMĮ 22 str. 3 d.). Taip pat nustatyta, kad pareiškėja 2013-11-11 už 10 000 Lt pardavė 100 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) paprastųjų nematerialiųjų vardinių akcijų, kurias ji buvo įsigijusi 2012-11-30 už 11 700 Lt. Pažeisdama GPMĮ 25 straipsnio ir 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, gyventoja nepateikė metinės pajamų mokesčio deklaracijos už 2013 m., taigi, nedeklaravo minėtų akcijų pardavimo pajamų.
Įvertinusi nurodytus pažeidimus, VMI Patikrinimo aktu pareiškėjai papildomai apskaičiavo 113 207 Lt (32 787,01 Eur) mokėtiną GPM sumą (už 2012 m. – 3 152 Lt, už 2013 m. – 109 891 Lt, už 2014 m. – 164 Lt), iš kurios 112 074,95 Lt (32 459,15 Eur) suma apskaičiuota pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, t. y. taikant Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) 70 straipsnį.
Patikrinimo metu atlikus VMI turimų bei surinktų duomenų analizę už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2011-12-31, nustatyta, kad 2005-2011 m. pareiškėja gavo 72 415,87 Lt pajamų ir patyrė 71 680 Lt išlaidų. Įvertinus banko sąskaitų išrašų duomenis iki 2011-12-31 bei minėtą informaciją apie pareiškėjos gautas pajamas ir patirtas išlaidas 2005-2011 metais, nustatyta, kad tikrinamo laikotarpio pradžiai, t. y. 2012-01-01 mokesčių mokėtoja galėjo turėti 735,87 Lt grynųjų pinigų likutį.
2012 m. pareiškėja gavo 21 424,95 Lt pajamų, iš jų: 1 452,01 Lt darbo užmokesčio pajamos iš UAB „Magneta LT“; 2 051,63 Lt darbo užmokesčio pajamos iš UAB „Skaitmeninis amžius“; 7 177,12 Lt darbo užmokesčio pajamos iš UAB „Verslas verslui“; 2 711,19 Lt automobilio nuomos pajamos; 50 Lt O. K. grąžinta paskola; 70 Lt L. D. pervedimas į sąskaitą; 913 Lt T. K. grąžinta paskola; 7 000 Lt automobilio pardavimo pajamos.Pareiškėja 2012 m. patyrė 39 083,36 Lt išlaidų, iš jų: 9 301,20 Lt vartojimo išlaidos; 50 Lt O. K. suteikta paskola; 913 Lt T. K. suteikta paskola; 318 Lt draudimo išlaidos; 50 Lt VMI bauda; 8 551,16 Lt kelionės į Turkiją išlaidos; 8 200 Lt automobilio įsigijimo išlaidos; 11 700 Lt UAB (duomenys neskelbtini) akcijų įsigijimo išlaidos.Įvertinus pareiškėjos 2012-01-01 turėtą 735,87 Lt grynųjų pinigų likutį, 2012 m. gautas 21 424,95 Lt pajamas, patirtas 39 083,36 Lt išlaidas bei 2012-12-31 turėtą 589,90 Lt pinigų likutį banke, nustatyta, kad pareiškėjos 2012 m. patirtos išlaidos grynaisiais pinigais 17 512,44 Lt suma viršijo gautas pajamas. Patikrinimo metu konstatuota, jog pareiškėja 2012 m. gavo 17 512,44 Lt kitų įstatymų nustatyta tvarka nedeklaruotų ir neapmokestintų pajamų.
Pareiškėja 2013 m. gavo 767 892,51 Lt pajamų, iš jų: 879,39 Lt darbo užmokesčio pajamos iš UAB „Šilkografijos spaudos centras“; 5 088,81 Lt darbo užmokesčio pajamos iš UAB „Vermont LT“; 5 910,31 Lt darbo užmokesčio pajamos iš UAB (duomenys neskelbtini); 329 Lt VMI grąžinta mokesčio permoka; 735 017 Lt UAB (duomenys neskelbtini) grynųjų pinigų išmoka (pagal avansines apyskaitas); 3 000 Lt E. D. suteikta paskola; 10 000 Lt UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pardavimo pajamos; 7 668 Lt B. B. grąžinta suma (už kelionę pareiškėja 2013 m. patyrė 1 022 440,18 Lt išlaidų, iš jų: 9 301,20 Lt vartojimo išlaidos; 1 790,20 Lt grynųjų pinigų perlaida V. B.; 3 000 Lt paskolos grąžinimo E. D. išlaidos; 86,60 Lt draudimo išlaidos; 7 668 Lt kelionės į Bulgariją išlaidos; 1 000 594,18 Lt UAB (duomenys neskelbtini) atskaitingo asmens išlaidos grynaisiais pinigais (pagal avansines apyskaitas). Įvertinus pareiškėjos 2013-01-01 turėtą 589,90 Lt pinigų likutį banke, 2013 m. gautas 767 892,51 Lt pajamas, patirtas 1 022 440,18 Lt išlaidas bei 2013-12-31 turėtą 971,94 Lt pinigų likutį banke, nustatyta, kad pareiškėjos 2013 m. patirtos išlaidos grynaisiais pinigais 729 653,92 Lt suma viršijo gautas pajamas, ir kad pareiškėja 2013-12-31 galėjo sukaupti 474 724,21 Lt grynųjų pinigų likutį. Patikrinimo metu konstatuota, jog pareiškėja 2013 m. gavo 729 653,92 Lt kitų įstatymų nustatyta tvarka nedeklaruotų ir neapmokestintų pajamų.
Pareiškėja 2014 m. gavo 277 919,79 Lt pajamų, iš jų: 11 181,31 Lt darbo užmokesčio pajamos iš UAB „Šilkografijos spaudos centras“; 199,09 Lt darbo užmokesčio pajamos iš UAB (duomenys neskelbtini); 99 Lt už prekes grąžinta suma; 863,20 Lt iš A. D. gautos pajamos; 265 577,19 Lt UAB (duomenys neskelbtini) grynųjų pinigų išmoka (pagal avansines apyskaitas). Pareiškėja 2014 m. patyrė 9 301,20 Lt vartojimo išlaidų. Įvertinus pareiškėjos 2014-01-01 turėtą 971,94 Lt pinigų likutį banke, 2014-01-01 turėtą 474 724,21 Lt grynųjų pinigų likutį, 2014 m. gautas 277 919,79 Lt pajamas, patirtas 9 301,20 Lt išlaidas bei 2014-12-31 turėtą 1 776,34 Lt Lt pinigų likutį banke, nustatyta, kad mokesčių mokėtoja turėjo pakankamai pajamų 2014 m. išlaidoms padengti.
Pareiškėja nepateikė jokių pagrįstų argumentų ar įrodymų, kurie leistų teigti, kad nagrinėjamu atveju mokesčio bazė nustatyta neteisingai, ar kad mokėtina GPM suma apskaičiuota neteisingai. Tas pats pasakytina ir dėl kitų mokesčių mokėtojos teiginių, jog mokesčių administratorius neįvertino visų apmokestinimui reikšmingų faktinių aplinkybių ir duomenų, jog neteisingai vadovavosi apmokestinimą GPM bei mokesčių administravimą reguliuojančių teisės aktų nuostatomis.
Motyvuojamoji dalis
VMI pažymi, kad pareiškėja informaciją apie šiuos sandorius iki 2014-05-01 privalėjo pateikti mokesčių administratoriui, užpildydama ir pateikdama Nuolatinio Lietuvos gyventojo pranešimo apie sudarytus sandorius formą PRC907. Pareiškėja minėtos formos mokesčių administratoriui nepateikė, o tai reiškia, kad vadovaujantis MAĮ 42¹ straipsnio 3 dalimi, aptariamais paskolos sandoriais negali būti pagrindžiami jos turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltiniai.
Mokestinio patikrinimo metu, įvertinus pareiškėjos gautas pajamas bei patirtas išlaidas, kaip jau minėta, nustatyta, kad iš viso tikrinamu laikotarpiu mokesčių mokėtojos patirtos išlaidos grynaisiais pinigais viršijo gautas pajamas 747 166,36 Lt suma (2012 m. – 17 512,44 Lt, 2013 m. – 729 653,92 Lt). Pareiškėja nepagrindė savo išlaidų, viršijančių pajamas, juridinę galią turinčiais dokumentais, todėl pagrįstai padaryta išvada, jog patirtoms išlaidoms padengti pareiškėja 2012-2013 m. turėjo kitų iš mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių gautų, nedeklaruotų ir neapmokestintų pajamų.
Pareiškėja netinkamai vykdė savo pareigas teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčius, todėl mokesčių administratorius tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias mokestines prievoles, objektyviai bei visapusiškai įvertino surinktus įrodymus ir priėmė teisėtus bei pagrįstus sprendimus.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas konstatuoja:
2017-09-14 mokestinio tyrimo ataskaitoje Nr. (21.67-32)FR0686 (Komisijos bylos medžiagos b.l. 13-17) VMI padarė išvadą, kad įvertinus pareiškėjos gautas pajamas ir patirtas išlaidas nustatyta, jog tiriamuoju laikotarpiu (2013-01-01 – 2013-12-31) jos patirtos išlaidos viršijo pajamas, ir šioms išlaidoms pagrįsti pareiškėja nepateikė pajamų šaltinio.
2018-03-08 patikrinimo aktu Nr. (21.60-32)FR0680-104 (Patikrinimo aktas, Komisijos bylos medžiagos b.l. 25-36) VMI apskaičiavo pareiškėjai mokėtiną 32 787,01 Eur GPM sumą.
2018-04-10 pareiškėja pateikė VMI rašytines pastabas (Komisijos bylos medžiagos b.l. 22-24), kuriose prašydama netvirtinti Patikrinimo akto mokesčių administratoriui kėlė klausimą dėl pajamų ir išlaidų balanso apskaičiavimų netikslumo.
2018-05-10 sprendimu Nr. (21.131-31-5)FR0682-150 (b.l. 17-26) VMI patvirtino 2018-03-08 patikrinimo aktą Nr. (21.60-32)FR0680-104 ir jame papildomai apskaičiuotą 113 207 Lt (32 787,01 Eur) GPM sumą, iš kurios 112 074,95 Lt (32 459,15 Eur) apskaičiuota pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, apskaičiavo 48 048,96 Lt (13 915,94 Eur) GPM delspinigius ir paskyrė 33 962 Lt (9 836,08 Eur) GPM baudą.
2018-08-06 sprendimu Nr. S-125(7-94/2018) (b.l. 6-15) Komisija pakeitė VMI 2018-05-10 sprendimą Nr. (21.131-31-5)FR0682-150: vietoje nurodymo pareiškėjai sumokėti į valstybės biudžetą 32 787,01 Eur GPM, 13 915,94 Eur GPM delspinigių ir 9 836,08 Eur GPM baudą, nurodė sumokėti 32 787,01 Eur GPM, 13 915,94 Eur GPM delspinigių ir 3 278,70 Eur GPM baudą.
Nagrinėjamoje byloje spręstinas VMI 2018-05-10 sprendimo Nr. (21.131-31-5)FR0682-150 teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjos reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą pagrįstumą, būtina įvertinti ir ginčijamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių ginčijamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Pareiškėja , nesutikdama su mokesčių administratoriaus sprendimu, kuriuo jai buvo apskaičiuotas mokėtinas GPM ir su šiuo mokesčiu susijusios sumos, o tuo pačiu ir Komisijos sprendimu, kuriuo buvo patvirtintas mokesčių administratoriaus sprendimas, iš esmės remiasi dviem argumentų grupėmis: netiksliu pareiškėjos 2013 metų pajamų – išlaidų balanso nustatymu ir paskolos sutarčių su V. O. vertinimu.
Dėl 2013 metų pajamų – išlaidų balanso vertinimo
Pareiškėja skunde nurodo, mokesčių administratorius nustatydamas 2013 metų pajamų – išlaidų balansą konstatavo aritmetiniais skaičiavimais nepagrįstą sumą – nustatęs, kad 2013 metais pareiškėja gavo 768 482,41 Lt pajamų ir patyrė 1 055 440,18 Lt, konstatavo, kad pajamos išlaidas viršijo 729 653,92 Lt suma. Pareiškėjos vertinimu, išlaidos pajamas galėjo viršyti tik 253 957,77 Lt suma (1 022 440,18 Lt – 768 482,41 Lt).
Dėl pareiškėjos pajamų ir išlaidų 2013 metais ypač detaliai nurodyta Patikrinimo akto 2 ir 6.2 dalyse, taip pat Patikrinimo akto 2 lentelėje bei Patikrinimo akto 1 ir 2 prieduose (Komisijos bylos medžiagos b.l. 25-36). Mokesčių administratorius Patikrinimo akte nustatęs pareiškėjos pajamas (darbo užmokestis, VMI permoka, E. D. paskola, UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pardavimas, B. B. kelionės išlaidų grąžinimas, grynųjų pinigų išmokėjimas pagal avansines apyskaitas) ir išlaidas (vartojimo išlaidos, perlaida V. B., skolos grąžinimas E. D., automobilio draudimas, kelionė į Bulgariją, atskaitingo asmens išlaidos pagal UAB (duomenys neskelbtini) avansines apyskaitas) konstatavo, kad pareiškėjos išlaidos viršijo pajamas 729 653,92 Lt suma.
Kadangi pareiškėja kvestionuoja pajamų – išlaidų balansą tik už 2013 metus, vertinimui yra aktualūs duomenys, užfiksuoti Patikrinimo 2 priedo lentelės dalyje, kurioje yra fiksuoti tokie reikšmingi duomenys, kaip data, pajamų suma ir paskirtis, išlaidų suma ir paskirtis, lėšų likutis bei pajamos, laikytinos kitomis pajamomis. Mokesčių administratoriaus apskaičiuota kitų pajamų suma yra atspindėta šiuose įrašuose: 2013-01-02 – 1 390,20 Lt; 2013- 03-15 – 23 202,40 Lt; 2013-03-18 – 25 562,28 Lt; 2013-03-22 – 51 592,00 Lt; 2013-03-23 – 345,28 Lt; 2013-03-25 – 69 056,00 Lt; 2013-03-26 – 10 097,92 Lt; 2013-03-27 – 34 528,00 Lt; 2013-03-28 – 483,39 Lt; 2013-03-29 – 34 573,28 Lt; 2013-04-03 – 16 918,72 Lt; 2013-04-06 – 483,39 Lt; 2013-04-08 – 4 833,92 Lt; 2013-04-16 – 7 841,44 Lt; 2013-04-18 – 4 488,64 Lt; 2013-04-22 – 13 8529,92 Lt; 2013-04-25 – 359,09 Lt; 2013-04-30 – 9 740,48 Lt; 2013-05-02 – 15 5376 Lt; 2013-05-06 – 285,05 Lt; 2013-05-08 – 9 800 Lt; 2013-05-14 – 1 027,03 Lt; 2013- 05-28 – 13 328,20 Lt; 2013-05-31 – 15 289,00 Lt; 2013-06-03 – 7 596,16 Lt; 2013-06-06 – 51 792,00 Lt; 2013-06-07 – 2 589,60 Lt; 2013-06-10 – 20 344,16 Lt; 2013-06-12 – 9 322,56 Lt; 2013-06-14 – 8 632,00 Lt; 2013-06-25 – 245,81 Lt. Pretenzijų dėl nustatytų konkrečių pajamų ir išlaidų turinio (paskirties) sumų pareiškėja nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja nepagrįstai atlieka aritmetinį skaičiavimą, t.y. iš patirtų išlaidų sumos atima gautų pajamų sumą. Šį aritmetinį veiksmą pareiškėja atlieka visų kalendorinių 2013 metų atžvilgiu, tačiau iš 2013 metų pajamų – išlaidų balanso matyti, kad pareiškėja didžiąją dalį pagrįstų pajamų gavo jau po to, kai patyrė išlaidas (nuo 2013-06-26), tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šioms išlaidoms pareiškėja turėjo kitų pajamų. Vėliau, t.y. po išlaidų gautos pajamos (474 724,21 Eur) pagrįstai priskirtos piniginių lėšų likučiui 2013-12-31.
Visi aptarti faktiniai duomenys leidžia daryti išvadą, kad mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir taikydamas Taisyklių 6.3.3, teisingai nustatė 747 166,36 Lt mokesčio bazę, ir, vadovaudamasis GPMĮ 22 straipsnio 3 dalimi, 6 straipsnio 1 dalimi, 25 straipsnio 1 dalimi, 27 straipsnio 1 dalimi, šias pajamas priskyrė B klasės pajamoms ir apskaičiavo 112 074,95 Lt (747 166,36 Lt x l5 proc.), t. y. 32 459,15 Eur GPM bei šio mokesčio delspinigius ir baudą.
Dėl paskolos sutarčių su V. O.
Pareiškėja , siekdama pagrįsti 2013 metų pajamas, mokestinio ginčo metu (Komisijai) pateikė tris paskolos raštelius dėl: 50 000 Eur (2013-05-04), 50 000 Eur (2013-04-07) ir 100 000 USD (2013-03-02) pasiskolinimo iš fizinio asmens V. O. (Komisijos bylos medžiagos b.l. 221, 222, 223). Pareiškėjos įsitikinimu, Komisija nepagrįstai šių rašytinių įrodymų nevertino, kaip tinkamų ir pakankamų pajamoms pagrįsti.
Iš Patikrinimo akto matyti, kad mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nenagrinėjo pareiškėjos paskolos sutarčių su V. O., kadangi jam tokie duomenys nebuvo pateikti. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja ir teikdama rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto (Komisijos bylos medžiagos b.l. 22-24) šių argumentų nenurodė, o paskolos raštelius pateikė tik nagrinėjant mokestinį ginčą Komisijoje.
Teismas pritaria Komisijos vertinimui, kad mokesčių mokėtojo įpareigojimas pagrįsti atitinkamų pajamų šaltinius reiškia, kad jo nurodomi pajamų šaltiniai turi būti realūs, o pateikti įrodymai apie piniginių lėšų gavimą iš atitinkamų šaltinių atspindėti realiai susiklosčiusias faktines aplinkybes. Todėl turi būti pateikti pakankami ir neginčijami įrodymai, kad atitinkamo dydžio pajamos realiai yra gautos konkrečiu nurodytu būdu iš nurodyto pajamų šaltinio, t. y. šaltinis turi būti ne tik realus, bet ir turi būti objektyviais duomenimis patvirtintos aplinkybės, kad lėšos realiai perduotos mokėtojui. Komisija, be kita ko, pažymi, kad paskolos rašteliuose nesant vienos sandorio šalies – V. O. parašo, o tuo pačiu tinkamai išreikštos šios sandorio šalies valios sudaryti sandorį (CK 1.63 str. 1 ir 6 d., 1.76 str. 1 d.), nėra pagrindo jų vertinti kaip pareiškėjos ir V. O. 2013 m. kovo - gegužės mėn. sudarytus sandorius patvirtinančius dokumentus ir, svarbiausia, neįrodo faktiško lėšų perdavimo.
Kita vertus nagrinėjamu atveju lemiančia aplinkybe pareiškėjos pajamų iš aptariamų paskolos teisinių santykių nepripažinti yra mokesčių administratoriaus nurodomas teisinis reglamentavimas – MAĮ 42¹ straipsnio nuostatos.
MAĮ 42¹ straipsnyje (redakcija, galiojusi nuo 2013-01-01 iki 2015-01-01) įtvirtinta, kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai pateikia Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie jų sudarytus sandorius, kurie atitinka visas šias sąlygas: 1) gyventojas pagal sudarytus sandorius gauna lėšų (įskaitant pasiskolintas) iš fizinių arba užsienio juridinių asmenų (toliau šiame straipsnyje – asmuo); 2) asmens gyventojui per vienus kalendorinius metus grynaisiais pinigais sumokėta suma pagal vieną sandorį arba pagal keletą su tuo pačiu asmeniu sudarytų sandorių viršija penkiasdešimt tūkstančių litų; 3) sandoriai nėra notarinės formos; 4) gyventojas pagal sandorius negauna pajamų, kurios mokesčių administratoriui yra deklaruotos kitų mokesčių įstatymų nustatyta tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija pateikiama vieną kartą per kalendorinius metus centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais. Jeigu gyventojas centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos nepateikė, tokiais sandoriais negali būti pagrindžiami jo turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltiniai. Gyventojo pavėluotai pateikta arba patikslinta šiame straipsnyje nurodyta atitinkamo laikotarpio informacija nevertinama, jeigu dėl gyventojo kompetentinga valstybės institucija yra jau pradėjusi mokestinį patikrinimą arba kitą MAĮ 143 straipsnyje nurodyto teisės pažeidimo tyrimą. Duomenų, kad pareiškėja šias paskolas būtų laiku ar vėliau iki pradedant jos mokestinį patikrinimą būtų deklaravusi, į bylą nepateikta. Imperatyvus aptartų įstatyminių nuostatų pobūdis suponuoja išvadą, kad nedeklaruodama tariamai iš V. O. gautų pajamų, pareiškėja prarado galimybę jomis grįsti savo pajamų šaltinius.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, remiantis anksčiau šiame teismo sprendime išdėstytais motyvais teismas daro išvadą, kad tiek mokesčių administratoriaus sprendimas, tiek ir Komisijos sprendimas yra tinkamai pagrįsti ir teisiškai motyvuoti, todėl juos naikinti nėra pagrindo (ABTĮ 91 str. 1 d.). Atitinkamai pareiškėjos skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos J. B. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.