- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-29
- Bylos Nr.
- e2A-922-855/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Pareiškėjas
- G. S., V. S.
- Kategorijos
- 2.3.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (pareiškėjo) V. S. (V. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. S. ir V. S. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai G. S. ir V. S. kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti tarp šalių (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
1.1. Prašyme nurodė, kad sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena sutuoktinių gyvenimo. Kadangi išryškėjo skirtingi interesai bei poreikiai, gyvenimas santuokoje prarado perspektyvas ir yra netikslingas; bandymai pakeisti tarpusavio santykius nedavė rezultato, todėl mano, kad gyventi kartu ir išsaugoti šeimą neįmonoma. Klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu, aptarė sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pažymėjo, kad yra visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnyje nurodytos sąlygos ir informavo, jog kreditorinių įsipareigojimų neturi. Prašė prašymą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 4 d. sprendimu pareiškėjų prašymą patenkino ir nutraukė tarp pareiškėjų G. S. ir V. S. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)); patvirtino pareiškėjų 2021 m. lapkričio 5 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių Nr. 254/3.
3. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, laikė, kad šalių santuoka faktiškai iširo ir nutrauktina. Taip pat teismas sprendė, kad šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių ar kitų asmenų teisių ir interesų, todėl ją tvirtino.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliantas (pareiškėjas) V. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sąlygos, kuriomis aptartas turto padalijimas po santuokos nutraukimo, pažeidžia apelianto teisėtus interesus ir neatitinka tikrosios valios. Apeliantas santuoką nutraukė nesuprasdamas šio veiksmo sukeliamų pasekmių, neįsigilinęs ir neįvertinęs pasirašomos sutarties sąlygų. Taip atsitiko dėl to, kad apeliantas dėl sutuoktinės pareikšto ketinimo nutraukti santuoką patyrė didelį emocinį sukrėtimą, jam ši žinia buvo visiškai nelaukta ir netikėta. Sutarties 5-8 punktų dalis dėl turto dalybų apeliantas suprato taip, kad po santuokos nutraukimo turto statusas nesikeičia, t. y. jis ir toliau su pareiškėja lieka turto savininkais. Tokią išvadą apeliantas darė dėl to, kad visas šalių įgytas turtas santuokos metu buvo registruotas sutuoktinės vardu, dėl to manė, kad ir po santuokos nutraukimo turto registracija turi išlikti sutuoktinės vardu. Apeliantui nebuvo žinoma, kad po santuokos nutraukimo turto registracija yra galima ir jo vardu.
4.2. Teismo priimtas skundžiamas sprendimas akivaizdžiai pažeidžia apelianto interesus ir yra visiškai jam nenaudingas. Nagrinėjamu atveju teismui turėjo kilti pagrįsta abejonė, ar tokia sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria vienam iš sutuoktinių perleidžiamas visas didelės vertės turtas, o kitam neatitenka jokio turto, tik prisiimti įsipareigojimai, nepažeidžia šio sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, viešosios tvarkos. Teismas turėjo įvertinti, dėl kokių priežasčių sudaroma tokia nelygi sutartis, išsiaiškinti, ar sutarties šalys gerai supranta jos sudarymo pasekmes, ar šalis nėra paveikta kito sutuoktinio ar sveikatos būsenos, kitaip tariant – ar sutartis atitinka šalių tikrąją valią.
4.3. Ant žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., šalys yra pasistatę vasarnamį, kuris, galėtų kainuoti apie 15 000 Eur, ir kuris priimtame teismo sprendime nėra tarp sutuoktinių padalintas. Minėtas vasarnamis nėra įregistruotas VĮ „Registrų centras“, tačiau tai nesudaro pagrindo tokio turto tarp sutuoktinių nedalinti, nes jis taip pat yra įgytas santuokos metu. Taigi, skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas jau vien šiuo pagrindu, kadangi ne visas sutuoktinių turtas yra padalintas.
4.4. Apeliantas šiai dienai yra supratęs, jog nenori nutraukti santuokos su atsakove; šis sprendimas buvo priimtas iš pykčio ir įžeidimo. Iš tiesų apeliantas vertina atsakovę, jis jai puoselėja šiltus jausmus. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą nutraukti santuoką neįsitikinęs, kad pareiškėjų santuoka yra faktiškai iširusi. Teismas, matydamas, kad sutuoktiniai gyvena tuo pačiu adresu, prašyme nenurodė termino, kiek laiko negyvena kartu ir neveda bendro ūkio, turėjo šias aplinkybes išsiaiškinti ir nuspręsti, ar šiuo atveju nėra galimybės išsaugoti šeimos.
Atsiliepimas
5. Pareiškėja G. S. pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su apeliaciniu skundu ir jame išdėstytais argumentais, prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų
6. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – išrašus apie turto (kilnojamojo/nekilnojamojo) vertes, gautą iš registrų/skelbimų; namo (vasarnamio) nuotraukas.
7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).
8. Šiuo konkrečiu atveju pažymėtina, kad šie minėti įrodymai nėra naujai atsiradę ir galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys yra pakankami teisingam bylos pagal apelianto apeliacinį skundą išnagrinėjimui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apelianto pateiktus naujus įrodymus atsisakoma priimti.
Dėl bylos esmės
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.
11. Šiuo atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo bendru sutarimu buvo nutraukta tarp šalių sudaryta santuoka, taip pat patvirtinta tarp šalių 2021 m. lapkričio 5 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.
12. Apeliaciniu skundu apeliantas teigia, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka tikrosios jo valios, kadangi jos nuostatos dėl nekilnojamojo turto padalijimo neatitinka šalių susitarimo, turtas nėra padalytas lygiomis dalimis; taip pat apeliantas teigia, kad persigalvojo ir santuokos su pareiškėja apskritai nutraukti nebenori.
13. Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Pagal CK 3.51 straipsnio 1 dalį sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Santuoka šio straipsnio numatytais atvejais nutraukiama supaprastinto proceso tvarka (CK 3.51 straipsnio 2 dalis).
14. Kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus (CK 3.52 straipsnio 2 dalis, CPK 539 straipsnio 2 dalis). Teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).
15. Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, kreditorių teisėtų interesų. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta, be kita ko, siekiant užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007).
16. Nagrinėjamu atveju apeliantas, visų pirma, nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, pažeidžia jo teisėtus interesus ir neatitinka tikrosios jo valios, kadangi sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių pasirašė skubotai, neįsigilinęs ir neįvertinęs sutarties sąlygų, nesuprasdamas šio veiksmo sukeliamų pasekmių.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis bei apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo manyti, jog apeliantas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašė negalėdamas tinkamai įvertinti sutarties turinio ar negalėdamas jos suprasti.
18. Iš bylos duomenų nustatyta, kad abu pareiškėjus, įskaitant apeliantą, tiek iki teismo proceso iniciavimo, tiek viso teismo proceso metu atstovavo advokatas: sutartis su advokatu abiejų pareiškėjų buvo sudaryta dar iki kreipimosi į teismą – 2021 m. lapkričio 10 d.; į teismą pareiškėjai kreipėsi 2021 m. lapkričio 30 d.; teismo skundžiamas sprendimas, kuriuo buvo nutraukta pareiškėjų santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo, priimta 2022 m. sausio 4 d. Taigi, pareiškėjai, tame tarpe ir apeliantas, nuo sutarties derinimo pradžios iki teismo sprendimo priėmimo dienos (nuo 2021 m. lapkričio 30 d. iki 2022 m. sausio 4 d), t. y. tiek iki proceso, tiek teismo proceso metu, galėjo konsultuotis teisiniais klausimais su profesionaliu teisininku - advokatu, vertinti tiek prašymo, tiek sutarties sąlygas atitiktį tiek apelianto valiai, tiek imperatyvioms teisės normoms. Pažymėtina, kad apelianto atstovas (advokatas) buvo informuotas apie teismo 2022 m. sausio 4 d. paskirtą posėdį atskiru pranešimu dar 2021 m. gruodžio 8 d., todėl pareiškėjas, žinodamas apie paskirtą teismo posėdį, galėjo iki to laiko prieštarauti, atsiimti pareiškimą, keisti, tikslinti sutarties sąlygas, ar naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, tačiau per minėtą laiko tarpą apeliantas nepareiškė teismui, kad sutartis neatitinka jo tikrųjų ketinimų arba pasirašyta dėl jam daromo pareiškėjos spaudimo ar pan.
19. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs laikotarpį nuo sutarties derinimo pradžios iki teismo sprendimo priėmimo dienos, taip pat tai, kad apeliantas buvo atstovaujamas advokato, nesant jokių duomenų, pagrindžiančių pareiškėjos darytą spaudimą pareiškėjui, daro išvadą, kad apeliantas nepagrįstai nurodo, jog pasirašė sutartį paveiktas streso, pykčio ar psichologinio spaudimo arba, kaip bet kuris protingas ir atidus tokioje situacijoje asmuo (bonus pater familias) neturėjo galimybės išsiaiškinti pasirašytos sutarties sąlygų atitikties jo valiai ir interesams.
20. Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismui turėjo kilti abejonių dėl sutarties sąlygų, jų atitikties apelianto interesams arba kad teismas turėjo imtis papildomų / išskirtinių veiksmų ar priemonių ir ex officio (liet. savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar šalys suvokia sutarties esmę ir pasekmes.
21. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taigi, proceso teisės normomis teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais atvejais, būtinybė veikti aktyviai turi būti konstatuojama ir pagrindžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2014).
22. Nagrinėjamu atveju, visų pirma, pažymėtina, kad pareiškimą dėl santuokos nutraukimo teikė abu pareiškėjai, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo preziumuoti, kad tarp pareiškėjų yra interesų konfliktas; antra, jau minėta, abu sutuoktinius atstovavo kvalifikuotas teisininkas (advokatas), kas savaime preziumuojama, jog abi šalys yra informuotos apie jų sprendimo ir veiksmų, suderinant sutarties sąlygas bei ją pasirašant, pasekmes; trečia, pareiškėjai neturi nepilnamečių vaikų, neturi kreditorių, kurių interesai galėtų būti pažeidžiami atitinkamomis sutarties sąlygomis ir dėl ko teismas turėtų tas sąlygas įvertinti jų atitikties vaikų interesams / kreditoriams ir pan. prasme, veikti ex officio, būti aktyvus ir pan.
23. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai išnagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka. Teismų praktikoje yra nusistovėjusi taisyklė, kad santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu procesas įprastai ir vyksta rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka (CPK 540 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į trumpus bylos nagrinėjimo terminus ir į tai, kad šis klausimas yra nagrinėjamas ne ginčo teisena, žodinis teismo posėdis paprastai daromas tik tuomet, jei teismui kyla abejonių, ar sutuoktinių sudaryta sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, įstatymo imperatyvams, nepažeidžia kitų asmenų teisių, ir kitais atvejais, kai teismo vertinimu, tai yra būtina. Minėta aukščiau, kad pirmosios instancijos teismui pagrįstai nekilo abejonių dėl šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo, be to, nagrinėjamu atveju pačiame pareiškėjų prašyme (4 reikalavimas) pareiškėjai prašė jį nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o ne žodiniame teismo posėdyje, todėl teismas pagrįstai nerengė (ir neprivalėjo rengti) žodinio posėdžio.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo atskleistas visas registruotas šalių turimas tiek kilnojamasis, tiek nekilnojamasis turtas, Sutarties 5-8 punktais buvo aptartas šio turto padalijimo klausimas. Tuo tarpu apelianto apeliaciniame skunde nurodomo vasarnamio, padalijimo klausimas negali ir neturėjo būti sprendžiamas santuokos nutraukimo byloje, kadangi, kaip nurodo pats apeliantas, vasarnamis nėra suformuotas ir įregistruotas viešajame registre (VĮ „Registrų centras“), kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, todėl negali būti civilinių teisių objektas ir dėl to dėl jo padalijimo negali būti sprendžiama byloje. Pažymėtina ir tai, kad šios aplinkybės dėl papildomo turto - neįregistruoto vasarnamio, nei pareiškėjas vienas, nei abu pareiškėjai kartu apskritai nebuvo nurodę pirmosios instancijos teisme.
25. Nors apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad šiai dienai yra supratęs, jog visgi nenori nuraukti santuokos su pareiškėja, ir mano, kad pareiškėja nėra apsisprendusi ištuokai, tačiau apeliacinio teismo vertinimu, šios apelianto nurodomos aplinkybės yra siekis vilkinti procesą. Pažymėtina, jog pati pareiškėja savo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, t. y. pareiškėja nepatvirtino apelianto nurodomų aplinkybių, kad norėtų/matytų galimybę santuoką išsaugoti, kad pareiškėjai iki šiol faktiškai gyvena kartu šeimyninį gyvenimą ir pan. Abu pareiškėjai savo prašyme dėl santuokos nutraukimo nurodė, kad gyvenimas santuokoje neturi perspektyvų ir yra netikslingas.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į visus esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) apelianto (pareiškėjo) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato dėl materialiųjų reikalavimų neįtakoja. Pareiškėjas (apeliantas) su apeliaciniu skundu nepateikė pagrįstų argumentų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie tai, kad apylinkės teismas, analizuodamas bylos medžiaga bei atlikdamas byloje surinktų įrodymų teisinį vertinimą, būtų padaręs materialiosios ar procesinės teisės normų pažeidimų.
27. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
28. Dėl išdėstytų aplinkybių spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nei naikinti, nei keisti skundžiamo sprendimo teisinio pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Apelianto V. S. (V. S.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.