Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-43-287/2018

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-10-03
Bylos Nr.: e2-43-287/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-31-3-00098-2017-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rima Razumienė
Atsakovas: A. S., I. S.
Ieškovas: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Pakruojo rajono savivaldybėje
Advokatai: Diana Latotina-Micevičė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-43-287/2018Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00098-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1; 2.3.4.5; 2.3.5.1; 2.3.5.2.1; 3.1.7.1.1; 3.1.7.4; 3.1.7.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.2.6.8.1; 3.4.1.5; 3.4.5.9. (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 3 d.Pakruojis

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė,sekretoriaujant Janinai Juozaitienei,dalyvaujant:ieškovo atstovei E. K.,trečiajam asmeniui ieškovo pusėje D. Š.,atsakovui A. S.,atsakovės I. S. atstovei advokatei Dianai Latotinai-Micevičei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Pakruojo rajono savivaldybėje, atstovaujančio nepilnametės D. S. interesus, ieškinį atsakovams I. S., A. S. su trečiuoju asmeniu ieškovo pusėje D. Š. dėl tėvų atskyrimo nuo nepilnametės dukters, dėl nuolatinės globos ir nuolatinės gyvenamosios vietos nepilnametei nustatymo ir globėjos jai paskyrimo, dėl išlaikymo nepilnametei priteisimo ir išieškotojo vykdomojoje byloje pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (nuo 2018 m. liepos 1 d. jo teises perėmė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Pakruojo rajono savivaldybėje) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas atskirti nepilnametę D. S., gimusią (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo tėvo A. S. ir nuo motinos I. S., panaikinti D. S. laikinąją globą, nustatytą Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. AS-161(3.3) „Dėl laikinosios globos nustatymo D. S.“, nustatyti nuolatinę globą D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šeimoje, ir nuolatine globėja paskirti D. Š., nustatyti nepilnametės D. S. nuolatinę gyvenamąją vietą globėjos D. Š. šeimoje, priteisti iš atsakovės I. S. išlaikymą nepilnametei dukrai D. S. periodinėmis išmokomis po 60 eurų iki D. S. pilnametystės ((duomenys neskelbtini)), indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, skirto išlaikymo naudotoja uzufrukto teise paskirti globėją D. Š., pakeisti išieškotoją vykdomojoje byloje Nr. 2YT-71-744/2015m., kuriuo priteistas išlaikymas iš A. S. mažametei D. S. periodinėmis išmokomis po 70 eurų per mėnesį iki D. S. pilnametystės, iš I. S. į vaiko globėją D. Š., paskiriant ją vaikui skirto išlaikymo naudotoja uzufrukto teise, paskirti D. S. nuolatiniu turto administratoriumi D. Š., skirti I. S. teismo ambulatorinę kompleksinę psichiatrijos – psichologijos ekspertizę dėl jos psichinės būklės įvertinimo bei galimybės bendrauti su mažamete dukra D. S. nekenkiant vaiko interesams, sprendimo dalį dėl globėjo skyrimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Šalies argumentai

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovai I. S. ir A. S. turi nepilnametę dukrą D. S., gimusią (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini), kuri yra likusi be tėvų globos ir Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. AS-161(3.3) „Dėl laikinosios globos nustatymo D. S.“ jai nustatyta laikinoji globa šeimoje, jos laikinąja globėja paskirta mergaitės teta D. Š., nepilnametės gyvenamoji vieta nustatyta su globėja. Atsakovų I. S. ir A. S. šeima nuo 2012 m. balandžio 24 d. įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus 2012 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. 151 I. S. šeimai buvo paskirtos socialinės paslaugos: socialinė priežiūra – socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas namuose. I. S. administracine tvarka bausta viena kartą, A. S. administracine tvarka baustas dešimt kartų. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015-01-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-118-284/2015 buvo nutraukta I. S. ir A. S. santuoka, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje numatyta, kad sūnaus N. S. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu A. S., dukros D. S. gyvenamoji vieta nustatoma su motina I. S.. Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 3.179 straipsnyje nurodytos vaikų ir tėvų atskyrimo sąlygos, kurios taikomos tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Tokia vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.179 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste. CK 3. 179 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo, motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku. I. S. ir A. S. šeima gyveno (duomenys neskelbtini) nuosavame name. 2014-08-28 sudegus šeimos namui, I. S. su mažamete dukra D. S. laikinai apsigyveno D. V., gyvenančios (duomenys neskelbtini), o A. S. su nepilnamečiu sūnumi N. S. persikėlė gyventi pas savo motiną S. S., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Nuo 2014-12-12 I. S. su dukra apgyvendintos Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro Laikino gyvenimo namuose. Iš šeimos aplankymo aktų matyti, kad I. S. su mažamete dukra nuolat keitė gyvenamąją vietą, buitis netvarkinga, visur primėtyta rūbų, namų apyvokos daiktų, maisto likučių, mažametė dažnai murzina, rūbai netvarkingi, dažnai neatitinkantys sezono, maisto produktų rasta kiekvieno apsilankymo metu. Aplankymo aktuose ir atvejų aprašymuose nurodoma, kad kyla abejonių dėl mergaitės ugdymo, jos elgesio, todėl nuolat buvo skatinama I. S. dėl dukros D. S. ugdymo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. D. S. vaikų lopšelį-darželį pradėjo lankyti nuo 2015-06-10, tačiau lankė nereguliariai, o nuo 2015 m. liepos mėnesio dukros į ugdymo įstaigą nebevedė. 2016-02-25 Vaiko globos organizavimo komisijos posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl I. S. mažametės dukros D. S. teisėtų interesų užtikrinimo, I. S. apie posėdžio datą ir laiką buvo informuota tinkamai, tačiau į posėdį neatvyko. Į Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugo skyrių atvyko po posėdžio, kuomet buvo informuota apie posėdžio metu priimtus sprendimus. D. S. ugdymo įstaigą pradėjo lankyti 2016 m. balandžio 14 d. Dėl netinkamos I. S. dukros D. S. sveikatos priežiūros iš gydymo įstaigų nusiskundimų nėra gauta. Šeimos aplankymo aktuose nurodoma, kad I. S. su dukra lankėsi gydymo įstaigose, pagal savo supratimą rūpinosi savo dukros sveikata. Pakruojo vaikų lopšelio-darželio 2016-11-02 pateiktoje D. S. charakteristikoje nurodoma, kad D. S. trūksta kasdieninių higienos įgūdžių, bendravimo įgūdžių, tinkamo elgesio įvairiose situacijose įgūdžių, I. S. sunkiai pasitiki grupės auklėtojomis ir pastoviai stengiasi patikrinti ar jos tinkamai elgiasi su dukra, visada kažko bijo, ateina dienos metu, trukdo auklėtojoms užsiimti su vaikais, blaškosi po įstaigą, dažnai mergaitei neleidžia miegoti pietų miego, neleidžia mergaitei pavalgyti, traktuodama, kad maisto turi namuose, o tai apsunkina D., nes ją sutrikdo. Motinos elgesys yra nesuprantamas, D. yra paimama iš darželio ir bet kokiu oru su mama pastebima parke, mieste. Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešoji biblioteka 2016-11-02 raštu informavo, kad Vaikų literatūros sektoriuje dažnai lankosi I. S. su dukra D. S., kur moteris neadekvačiai reaguoja į kitus bibliotekos lankytojus, juos nepagrįstai apšaukia, kaltina nebūtais dalykais: berniuką, kuris norėjo pažaisti su jos dukra, išvadino „teroristu“, jį apšaukė. Bibliotekoje motina su dukra kartais išbūna visą dieną, pamiršdama mergaitę net pavalgydinti, mergaitė atrodo apleista, visada sloguojanti, neturi nosinaičių tad nosį valosi į rankovę, nuo motinos ir dukros sklinda blogas kvapas. I. S. dažnai kaitaliojasi nuotaika, visada nepakanti kitiems lankytojams, yra nerami, ji arba stovi prie dukros, arba vaikšto nuo lentynos prie lentynos traukdama iš jų krūvas knygų, jas deda ant stalo dukrai vartyti, nesilaiko bibliotekos elgesio taisyklių. I. S. motina E. S. savo rašte nurodo, kad jos dukrai vaidenasi triukšmas, dukra nuolat su visais konfliktuoja, į motinos prašymus kreiptis pagalbos į gydytojus nereaguoja. Nestacionarių socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja, dirbanti (duomenys neskelbtini) seniūnijos teritorijoje šeimos aplankymo aktuose nurodo, kad I. S., atvykusi į (duomenys neskelbtini) miestelį, nuolat pastebima sudegusio namo tvarte, ten planavo apsigyventi, kaimynai kartais informuodavo, kad įtaria I. S. su dukra D. S. ne kartą nakvojusias tame tvarte. Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centras pateikė Laikino gyvenimo namų budėtojų ir gyventojų informaciją, kurioje nurodoma, kad I. S. dažnai elgiasi neadekvačiai, nuolat konfliktuoja su darbuotojais ir (duomenys neskelbtini) gyventojais, naktimis dažnai nemiega, daužo sienas, kviečia policiją dėl triukšmo, tačiau nei budėtojai, nei Laikino gyvenimo namų gyventojai bei atvykę policijos pareigūnai triukšmo negirdi. Fiksuojamas I. S. nuolatinis higienos trūkumas ir nenoras priimti pagalbą, nes nesinaudoja bendruoju tualetu, gamtinius reikalus atlieka kambaryje. Dukrai neleidžia bendrauti su kitų laikino gyvenimo namų gyventojų vaikais, negamina maisto. Kartais visai negrįžta į (duomenys neskelbtini) nakčiai. Nuolat kyla problemos dėl mažametės nuvedimo į ugdymo įstaigą. 2016-01-05 Pakruojo Psichikos sveikatos centro socialinės darbuotojos pranešime nurodoma, kad D. baikšti, neaiškiai kalbanti, žodynas skurdus, vaikas neturi normalių poilsio ir lavinimosi sąlygų, dėl galimų vaiko raidos sutrikimų motinai I. S. rekomenduota kreiptis į vaikų gydytoją dėl siuntimo į Ankstyvosios reabilitacijos vaikų dienos stacionarą. Taip pat nurodoma, kad I. S. trūksta elementarių higienos, savitvarkos įgūdžių, savarankiškumo, menki socialiniai ir darbiniai įgūdžiai, ko pasekmėje sutrikusi socialinė adaptacija, stebimas ekscentriškas elgesys, įkyrūs apmąstymai, silpna emocinė kontrolė, asmenybė primityvoka, neracionalūs socialiniai sprendimai, nesugeba savarankiškai spręsti iškilusių socialinių problemų, šeimai reikalinga nuolatinė socialinio darbuotojo kontrolė ir pagalba. Aplankymo aktuose nurodoma, kad I. S., gyvendama (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro (duomenys neskelbtini), nuolat konfliktavo su šeimininkais, kaimynais dėl triukšmo. Socialiniai darbuotojai, dirbantys su šeima, aplankymo aktuose nurodo, kad I. S. elgesys kelia abejonių dėl jos psichinės būklės, todėl Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2014-12-23, 2016-03-23, 2016-05-19, 2016-09-29, 2016-11-28 raštais kreipėsi į Pakruojo pirminės sveikatos priežiūros centrą dėl I. S. sveikatos būklės įvertinimo. Į 2014-12-23, 2016-03-23, 2016-05-19, 2016-09-29 raštus buvo pateiktas atsakymas, kad nepakanka duomenų vertinti I. S. sveikatos būklę. 2016-12-12 raštu Nr. 1533 pateikė išvadą, kad I. S. negali pati rūpintis dukra. Dėl neadekvataus I. S. elgesio nuo 2016-11-03 ji buvo gydoma Šiaulių psichiatrijos klinikoje. Viešosios įstaigos Šiaulių Respublikinės ligoninės 2016-11-25 rašte Nr. S-7440(1.20) nurodoma, kad jai nustatyta diagnozė – F22.0 (Kliedesinis sutrikimas). Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro 2016-12-12 rašte Nr. 1535 nurodoma, kad D. S. įsitempusi, baugi, kalbinama nekalba, slepiasi už globėjos, lenda po kėde, elgiasi neadekvačiai pagal amžių, nerangi, veido išraiška kvaiša, specifinė kalba, greitai supykstanti, daug ką rodo pirštais, ryškiai socialiai apleista, galimi raidos sutrikimai, enurezė, enkoprezė. Su globėja jaučiasi saugi, apsikabina ją, glaudžiasi prie jos. Tolimesniam ištyrimui siunčiama į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų ir paauglių psichiatrijos centro Dienos stacionarą. D. S. yra du kartus savaitėje VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų ir paauglių psichiatrijos centro Dienos stacionare, nuo 2016-12-08 iki 2016-12-29 buvo taikoma dieninė gydymo programa. Medicinos dokumentų išraše nurodoma, kad D. S. visą savo sąmoningą gyvenimą augo stipriai deprivuotoje, socialiai apleistoje aplinkoje, yra matoma ryški skurdi ankstyvoji vaikystės patirtis, dėl ko galimai yra raidos atsilikimas, nei mergaitės elgesys, nei socialinis nuovokumas, supratimas ar verbalika neatitinka amžiaus normos, rekomenduota spręsti dėl gyvenamosios vietos, užtikrinant mergaitei saugią ir pastovią aplinką, kur būtų užtikrinta adekvati mergaitės priežiūra, auklėjimas, ugdymas, bendravimas su mergaite ir emocinių poreikių patenkinimas, ugdymas vaikų kolektyve, reguliarus logopedo darbas su mergaite, vaikų psichiatro konsultacija. Vaikų ir paauglių psichiatrė rekomendavo apriboti vaiko bendravimą su motina, kadangi tai kenkia vaiko interesams. Siekiant užtikrinti nepilnametės D. S. teises ir teisėtus interesus bei atsižvelgiant į Pakruojo pirminės sveikatos priežiūros centro Vaikų ir paauglių psichiatro rekomendacijas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.176 straipsnio 2 punktu Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2016-12-02 priėmė sprendimą laikinai sustabdyti motinos I. S. bendravimą su dukra D. S., iki kol bus gautos rekomendacijos iš psichiatrų dėl bendravimo su motina tvarkos. I. S. sprendimo laikinai nebendrauti su dukra nevykdo, visais įmanomais būdais bando susisiekti su dukra, ją išbalansuoja. 2016-12-08 D. Š. kvietėsi policijos pareigūnus dėl neteisėto I. S. įsiveržimo į jos nuosavybės teise priklausantį būstą. Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK 2016-12-15 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šių I. S. veiksmų. Šeimai paskirtos socialinės paslaugos – socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas namuose. Paslaugos teikėjas – Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centras. Paskutinį kartą 2016-05-10 buvo pervertintas šeimos rizikos lygis – šeima priskirta prie vidutinės rizikos. Su šeima socialiniai darbuotojai bendrauja nuo 8 kartų per mėnesį iki 19 kartų per mėnesį. Teikiamos paslaugos buvo efektyvios kol teikiamą pagalbą I. S. priėmė, tačiau tai būdavo periodiškai. I. S. buvo siūlomos gydymo paslaugos, psichologo konsultacijos, tačiau ji šių paslaugų kategoriškai atsisakė. Nuo vaiko paėmimo iš šeimos I. S. iki 2016-12-21 su socialiniais darbuotojais nebendravo, jokių planų, susitarimų nepasirašė, teikiamos pagalbos nepriėmė. 2016-12-21 pasirašytame susitarime su šeima, I. S. įsipareigojo nuvykti konsultacijai pas psichologę, socialinių darbuotojų pagalba atsakovė buvo užregistruota konsultacijai. Pastaruoju metu I. S. vengia bendravimo su socialinėmis darbuotojomis, nebeprisiima įsipareigojimų. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad atsakovė I. S. negali gyventi kartu su dukra, dalyvauti jos auklėjime, priežiūroje dėl objektyvių priežasčių – ligos. Esminis skirtumas tarp vaikų atskyrimo nuo tėvų ir tėvų valdžios ribojimo yra tėvų kaltės įrodymas. Tėvų valdžia gali būti ribojama esant tėvų kaltei, o atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, pasirenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas ar taikomas laikinas, ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Kadangi vienas iš tėvų – motina I. S., dėl ligos negali pasirūpinti dukra, visa atsakomybė tai daryti lieka tėvui A. S.. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.179 straipsnio 1 dalyje nenustatytas baigtinis aplinkybių, kurioms esant turi būti taikomas vaikų ir tėvų atskyrimas, sąrašas. A. S. po ištuokos gyvena su sūnumi N. S. sūnui D. S. priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Vyras (duomenys neskelbtini). Pagal pateiktus šeimos aplankymo aktus bei gautą informaciją iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos, A. S. kartais piktnaudžiauja alkoholiu, vyras pats pripažįsta, kad vienas nesugebėtų pasirūpinti problemų turinčia dukra. Be to, atsakovas su dukra bendraudavo labai retai, kadangi jam to neleisdavo daryti mažametės motina I. S.. Atsakovui reikalinga pagalba tvarkantis finansinius reikalus, jam daug padeda motina S. S. ir jo seserys. Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro pateiktoje informacijoje nurodoma, kad A. S. dukros D. S. prižiūrėti negali, nes neturi galimybių, nevengia alkoholio vartojimo. Dėl susiklosčiusios faktinės situacijos, atsakovas šiuo metu nėra pasirengęs savarankiškai auginti nepilnametę dukrą ir ja pilnavertiškai pasirūpinti, dėl ryšio nebuvimo su dukra, atsakovas šiuo metu negali tinkamai įgyvendinti savo kaip tėvo pareigų, todėl pagrįstai galima teigti, kad yra pagrindas taikyti vaiko atskyrimą nuo tėvo institutą. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme yra numatyta, kad nei vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos. Be to, CK 3.257 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad vaikui nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma, kai vaikas įstatymų nustatyta tvarka yra atskirtas nuo tėvų. Kadangi privaloma saugoti vaikus nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos, todėl vaikams, likusiems be tėvų globos, skirtina nuolatinė globa ir nustatytina gyvenamoji vieta. D. S. nuo laikinosios globos nustatymo gyvena tetos D. Š. šeimoje. D. Š. pateikė visus dokumentus, reikalingus norint tapti vaiko globėja (rūpintoja), kurie atitinka keliamus reikalavimus. D. Š. gyvena santuokoje su vyru A. Š., gimusiu (duomenys neskelbtini), turi nepilnametę dukrą A. Š., gimusią (duomenys neskelbtini) A. Š. ir A. Š. sutinka, kad jų šeimoje būtų globojama D. S.. (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktame D. Š. buities tyrimo akte nurodoma, kad D. Š. šeima tvarkinga, seniūnija šios šeimos atžvilgiu jokių nusiskundimų nėra gavusi. Šeima gyvena nuosavybės teise D. Š. priklausančiame name, D. S. yra skirtas atskiras kambarys, kuris apstatytas mergaitės poreikius atitinkančiais baldais. SODRA duomenų bazės išraše nurodoma, kad D. Š. yra draudžiama valstybės kaip asmuo, slauganti neįgalų asmenį. Pakruojo pirminės sveikatos priežiūros centro pateiktame 2016 m. lapkričio 24 d. medicininiame pažymėjime Nr. 509 nurodoma, kad D. Š. yra sveika, vaiką globoti gali. D. Š. neteista, administracine tvarka dėl vaiko teisių pažeidimų nebausta. Dėl D. S. globos vykdymo nusiskundimų nėra gauta. D. Š. sutinka būti nuolatine D. S. globėja. Duomenų apie kitus asmenis, norinčius rūpintis D. S., Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi. Mažametės D. S. močiutė S. S. savo 2016-11-22 paaiškinime nurodo, kad pati pasirūpinti anūke negali, sutinka, kad ja rūpintųsi dukra D. Š.. Kad D. S. globėja būtų paskirta D. Š. neprieštarauja ir kitos atsakovo A. S. seserys B. K. bei D. G.. D. Š. atitinka rūpintojams keliamus reikalavimus, t. y. prašant teismo paskirti būtent šį asmenį D. S. globėja, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.249 straipsniu, kuris apibrėžia vaiko globos (rūpybos) nustatymo principus. Taip pat nustatyta, kad D. Š. pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.269 straipsnį, kuris nustato, kokie asmenys negali būti skiriami vaiko globėjais (rūpintojais) nėra asmuo, kuris negali būti skiriamas vaiko globėju. Vaikui, galinčiam išreikšti savo nuomonę, suteikiama galimybė būti išklausytam ir jo nuomonė yra svarbi priimant sprendimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.249 str. 2 d.). D. S. yra dar mažo amžiaus, todėl raštu savo nuomonės pateikti negali. Bendraujant su mažamete išsiaiškinta, kad globėjos šeimoje jai gyventi patinka, globėjos gyvenamąją vietą vadina namais, globėją vadina teta. Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro 2016 m. gruodžio 13 d. išduotame pažymėjime Nr. 546 konstatuojama, kad D. S. yra nustatyti kiti emocijų sutrikimai vaikystėje, mišrūs specifiniai raidos sutrikimai, neorganinė enkoprezė. Apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl iš atsakovų priteistinas išlaikymas dukrai D. S. iki jos pilnametystės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.195 straipsnis). Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016-01-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-71-744/2015 pakeista I. S. ir A. S. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dalyje dėl nepilnametės dukros D. S. išlaikymo, kur A. S. įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnametei dukrai D. S. po 70 eurų kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Priteistų lėšų naudotoja uzufrukto teisėmis paskirta nepilnametės motina I. S.. Atsakovas A. S. išlaikymą dukrai teikė reguliariai, nustačius nepilnametei laikinąją globą, išlaikymą teikia vaiko laikinajai globėjai. Įsiskolinimo už vaiko išlaikymą neturi. Atsižvelgiant į tai, tikslinga pakeisti išieškotoją vykdomojoje byloje iš I. S. į D. Š.. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamą ir nekilnojamą turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. I. S. nedirba, registruota darbo biržoje, yra darbingo amžiaus ir sveikatos, todėl turi galimybę dirbti ir dalį pinigų skirti nepilnametės dukros D. S. išlaikymui, kurį prašo priteisti periodinėmis išmokomis po 70 eurų, kas mėnesį iki D. S. pilnametystės. Vaiko, D. S., turtui skirtinas nuolatinis turto administratorius – D. Š.. Atsakovas A. S. dėl bendravimo su dukra atskirų pageidavimų neišreiškė, atsakovas pagal galimybes bendrauja su dukra, todėl atskiros bendravimo tvarkos nustatyti nereikia. Atsakovė I. S. kreipėsi į Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių su prašymu leisti jai bendrauti su mažamete dukra D. S.. Siekiant užtikrinti nepilnametės D. S. teises ir teisėtus interesus bei atsižvelgiant į VšĮ Pakruojo pirminės sveikatos priežiūros centro Vaikų ir paauglių psichiatro rekomendacijas apriboti vaiko bendravimą su motina, kadangi tai kenkia vaiko interesams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.176 straipsnio 2 punktu Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2016-12-02 priėmė sprendimą laikinai sustabdyti motinos I. S. bendravimą su dukra D. S., iki kol bus gautos rekomendacijos iš psichiatrų dėl bendravimo su motina tvarkos. Baigus dieninę gydymo programą Vaikų ir paauglių psichiatrijos centre, 2016-12-30 buvo suorganizuotas motinos I. S. ir D. S. susitikimas Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje dalyvaujant Pakruojo pedagoginės psichologinės tarnybos vaikų ir paauglių psichologei L. S.. Susitikimo metu I. S. ribotai bendravo su dukra, daugiau kartojo pavienes frazes apie meilę iki mirties, ir pan., mažametės dukros akivaizdoje kaltino aplinkinius dėl susiklosčiusių aplinkybių. Po mažametės susitikimo su motina, globėja pastebėjo D. S. elgesio pasikeitimus į neigiamą pusę: maištavimą, pyktį, irzlumą, neapykantą, nuolatinį kalbėjimą apie mirtį. 2017-01-20 buvo suorganizuotas antras atsakovės I. S. susitikimas su mažamete dukra D. S. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose, dalyvaujant Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams, Pakruojo pedagoginės psichologinės tarnybos vaikų ir paauglių psichologei L. S.. Susitikimo metu atsakovė I. S. elgėsi neadekvačiai, agresyviai, šaukė, rėkė, vartojo daug necenzūrinių žodžių, neatsižvelgdama į vaiko nenorą bendrauti su motina, nereaguodama į perspėjimą sudaryti ramią aplinką mažametei. Dėl tokio neadekvataus atsakovės elgesio buvo iškviesti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo r. PK pareigūnai, pateiktas pareiškimas dėl chuliganiško I. S. elgesio mažamečio vaiko akivaizdoje. Mano, kad toks atsakovės elgesys kenkia mažametės D. S. interesams. Pakruojo pirminės sveikatos priežiūros centro 2017-01-25 rašte Nr. 119 nurodyta, kad D. S. motinai I. S. būtinas gydymas, šiuo metu D. S. psichinei sveikatai ir vystymuisi tikslinga su motina nebendrauti, o suteikti mergaitei saugią, ramią aplinką. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui kyla abejonių dėl atsakovės I. S. psichinės būsenos, jos galimybių bendrauti su dukra nekenkiant vaiko interesams. Be psichologinės – psichiatrinės ekspertizės išvadų tolimesnis I. S. bendravimas su mažamete dukra D. S. yra negalimas.

Ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Pakruojo rajono savivaldybėje atstovė E. K. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė pilna apimtimi ir nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir ieškinyje. Atsakydama į klausimus nurodė, kad I. S., jau kuris laikas nebeatvyksta nei į Vaiko teisių apsaugos skyrių, nei pas D. S. laikinąją globėją. Jos gyvenamoji vieta skyriui nežinoma, Stankūnienei nuosavybės teise priklausęs namas yra sudegęs ir neatstatytas. Duomenų apie jos gaunamas pajamas neturi. I. S. paskutiniu metu bendravimo su dukra neprašė. Mergaitė bendrauja tik su globėja, bendrauti su mama nebeprašo. Ieškinio reikalavimo vaikui uždrausti bendrauti su mama nekelia, nes mano, kad jos galės bendrauti bendra tvarka. Skyriaus nuomone globėja yra tinkama. Lankomasi globėjos šeimoje, jokių pažeidimų nenustatyta ir skundų nėra gauta. Prašo teismo ieškinį tenkinti.

Trečiasis asmuo ieškovo pusėje D. Š. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo ieškovo pusėje D. Š. teismo posėdžio metu ieškiniui pritarė, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad nori būti D. S. globėja. D. su ja gyvena beveik 2 metus. Mergaitė neturėjo jokių socialinių įgūdžių, buvo nekalbi, susigūžusi, visko bijanti, tačiau su specialisto bei artimųjų pagalba jau pasivijo savo amžiaus vaikų raidą. Pradėjo šiemet lankyti pirmą klasę, bendrauja su vaikais, drąsi, guvi, mažiau reikalinga specialisto pagalba. Sveikatos problemų jau mažiau, nei buvo anksčiau. Mergaitei yra nustatytos šeimoje taisyklės, kurių ji laikosi. Dabar jai viskas nauja – nauja mokytoja, draugai, todėl viskas įdomu, tačiau neaišku, kaip bus vėliau. Šiaip ji prisitaiko. Tik dabar D. pradėjo atvirauti, pasakoti, ką darydavo su mama, kaip miegodavo miške, tvarte, kaip keliaudavo, prisimena, kas buvo negerai, ko bijojo. Sako, kad dabar jai gerai. Nesako, kad norėtų pamatyti mamą. Mamos nematė nuo praeitų metų lapkričio mėnesio. Mama jos nepasveikino nei su gimtadieniu, nei rugsėjo pirmos dienos proga. O anksčiau net braudavosi į namus, kad pamatytų vaiką. Mergaitė jos namus dabar laiko savo namais, ją vadina vardu arba teta D., kartais mama, nes kiti namie esantys vaikai taip vadina. Anksčiau D. bijodavo tamsos, todėl ji palikdavo naktį įjungtą lempą. D. jai papasakojo, kad bijojo tamsos, krebždesio, nes su mama miegodavo po krūmais, parke, tvarte, būdavo žiurkių. Dabar dar šviesą palieka, kol užmiega, bet kai D. pabunda ir būna tamsu – nebebijo. Darželyje bendravo su logopede, psichologe, dabar dar lanko logopedę, bet jau kalba aiškiai. Jai reikėjo skaityti knygas, pasakas, nes ji nežinojo, kad knygas galima skaityti, knygas tik vartydavo. Nežiūrėdavo per televizorių rodomų vaikams skirtų laidų, labiau žiūrėdavo laidas, filmus, kuriuose rodomas smurtas. Sakydavo, kad žiūrėdavo tokias laidas su mama. Dabar ji jau žiūri vaikiškas laidas, nori piešti, vaidinti, šokti. D. tėvas A. S. yra jos brolis, D. matosi su tėčiu. Jis gyvena su suaugusiais sūnumis, moters neturi, todėl nebūtų kam pasirūpinti mergaite. Tėvas moka išlaikymą D. tiek, kiek priskirta mokėti ir dar papildomai duoda. I. S. nieko nemoka, bet iki to laiko, kol ateidavo, nešdavo purvinus, apdegusius žaisliukus, per mažus rūbus, gal rasdavo juos prie konteinerių. Valstybė, jai, kaip globėjai, moka 150 eurų, 80 eurų vaikui, 30 eurų vaiko pinigai ir 70 eurų tėvo mokamas išlaikymas. D. negauna mokykloje nemokamo maitinimo, nes yra globotinė. Finansiškai jas remia artimieji. Vyras po ligos, ji pati šiuo metu socialiai nedrausta ir ieškosi darbo.

Atsakovas A. S. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Šalies argumentai

Atsakovas A. S. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad dukters nesugebėtų pats auginti. Jis dabar dažnai lanko dukrą, atneša saldainių. Dukra labai pasikeitus į gerąją pusę – nebebijo su juo bendrauti, o anksčiau bijodavo, nes Stankūnienė drausdavo su juo bendrauti. Iš jo priteistas 70 eurų išlaikymas ir jį moka kas mėnesį, ir dar papildomai duoda, nes yra dirbantis. Kiek vaikui reikia per mėnesį lėšų – nežino, bet kiek sesuo paprašo, jis duoda.

Atsiliepimas

Atsakovės I. S. atstovė advokatė Diana Latotina-Micevičė nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad atsakovė I. S. su ieškiniu sutinka iš dalies, tai yra, su ta dalimi, kuria ieškovas prašo skirti teismo ambulatorinę kompleksinę psichiatrijos-psichologijos ekspertizę dėl jos psichinės būklės įvertinimo bei galimybės bendrauti su mažamete dukra, nekenkiant vaiko interesams. Atsakovė mano, kad ši ekspertizė padės teismui įsitikinti, kad jos psichinė būklė leidžia tinkamai auginti dukrą. Atsakovė mano, kad tiek iki vaiko iš jos paėmimo bei ieškovo reikalavimų teismui pateikimo, tiek ir dabar ji sugebėjo ir sugebės pasirūpinti visais būtinais vaiko poreikiais, kadangi pastaruoju metu darbo biržos pagalba susirado darbą pas ūkininką A. L., o nuo 2017 m. gegužės mėnesio persikelia gyventi į ūkininko jai skirtą gyvenamąjį plotą. Taip pat atsakovė nurodo, kad vis dėlto teismui nusprendus ieškinį tenkinti, turėtų būti nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, kurti leistų jai netrukdomai bendrauti su vaiku D. S..

Atsakovės I. S. atstovė advokatė Diana Latotina-Micevičė teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra paskirta atsakovės atstove ir su atstovaujamąja intensyvus bendravimas vyko iki 2017 m. rugpjūčio 14 d., iki priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nuo to laiko ryšys nutrūko. Iki to laiko, kiek teko bendrauti su atsakove, tai atsakovės pagrindinis tikslas buvo susigrąžinti vaiką, nes, jos nuomone, ji nei fizinių, nei psichinių sveikatos problemų neturi. Atsakovė buvo sutikusi, kad būtų atlikta psichinė ekspertizė, kad įrodytų, jog ji jokių sveikatos problemų neturi, tačiau, kaip paaiškėjo – turi. Atsakovė teigia, kad jaučiasi gerai ir gali prižiūrėti savo vaiką ir juo pasirūpinti. Atsakovė nebuvo kategoriškai prieš, kad vaikas būtų nuo jos atskirtas, nes jos gyvenimo būdas nėra sėslus. Jai tik buvo nuoskauda, kad negali vaiko matyti. Atsakovė informuota, kad net po atskyrimo, jai išlieka teisė matytis su vaiku. Atsakovė nekilnojamojo turto neturi, paskutinės pajamos fiksuotos prieš metus. Nėra žinoma, kad turėtų kokias nors pajamas. Kiek žinoma, jos turtinė padėtis yra sunki, todėl prašo teismo priteisti kiek galima minimalesnį išlaikymą. Vaikas yra pilnai aprūpintas D. Š. ir vaiko tėvo dėka, be to valstybė remia. Prašo priteisti 20 eurų sumą, nes atsakovei ir taip tai reikšminga finansine prasme. Sutinka, kad vaiko išlaikymui ši suma nebus reikšminga, tačiau vaikas šiuo metu yra aprūpintas. Atsakovės pozicija – nesutinka su ieškiniu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, kur numatyta, jog tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Iš šios konstitucinės nuostatos inter alia kildinamos prigimtinės tėvų pareigos įgyvendinti tėvų valdžią vaikų atžvilgiu. Tėvų valdžia reiškia tėvų teisių ir pareigų, susijusių su savo nepilnamečiais vaikais, visumą. Tėvų valdžios įgyvendinimas ir šios valdžios neįgyvendinimo teisiniai padariniai reglamentuojami atskiruose įstatymuose, t. y., pirmiausia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Vaiko teisių konvencijoje ir t.t., kuriuose įtvirtintos principinės vaikų teisių apsaugos srities nuostatos, numatančios, kad būtent tėvų teisės ir pareigos vaikams yra išimtinės, kad tėvai yra savo nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymus, būtent tėvams tenka pagrindinė atsakomybė už vaikų auklėjimą ir vystymąsi, tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis ir pan. Išskirti vaiką su tėvais prieš vaiko, taip pat tėvų valią galima tik išimtiniais įstatymų numatytais atvejais bei nustatyta tvarka, vadovaujantis teismo sprendimu (nuosprendžiu) ir kai toks išskyrimas vaikui yra būtinas (siekiama išvengti pavojaus vaiko gyvybei, sveikatai, būtina pasirūpinti jo priežiūra, auklėjimu, apsaugoti kitus svarbius vaiko interesus ir t.t.). Taigi, aiškinant ir taikant materialinės teisės normas, reglamentuojančias tam tikrus visuomeninius santykius, visų pirma būtina atsižvelgti į tos teisės šakos teisinio reglamentavimo principus. Būtent Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnis detaliau įtvirtina tėvų valdžios turinį, kuriame nurodyta, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi (šio straipsnio 1 dalis) ir kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenei (šio straipsnio 2 dalis). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos CK 3.165 straipsnio 1 dalyje nustatytas tėvų asmeninių teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams turinys – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Taigi, tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 str.), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 str.). Tėvų valdžios ribojimas – tai tėvų teisių, susijusių su vaiku, įgyvendinimo ir pareigų vykdymo ribojimas, sustabdymas. Ir tai yra griežčiausia atsakomybė šeimos teisės požiūriu. Tėvų valdžia gali būti apribota ne kaip nors kitaip, o tik įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010 yra išaiškinęs, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis. Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi tėvų valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvų, vaiko nuolatinės globos, globos vietos nustatymo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.179 straipsnis numato, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, kuri taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės. Nurodytos priemonės taikymui būtina nustatyti dvi aplinkybes, t. y.: 1) abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku; 2) reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad pagal Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. nutartį Šiaulių apygardos teismo vyriausioji specialistė (psichologė) V. Š. išklausė mažametės D. S. nuomonę dėl bendravimo su mama I. S. ir pateikė teismui rašytinius atsakymus. Atsakymuose teismo psichologė nurodė, kad susitikimas su mergaite organizuotas Šiaulių apygardos teismo specializuotame vaiko apklausos kambaryje, naudojant pusiau struktūruotą pokalbį, bylos medžiagos analizę, projekcinę metodiką (šeimos piešinį). Mergaitės kalbos supratimas ir raiška apsunkinti: žodynas skurdus, gramatinis žodžių derinimas su klaidomis, dalis atsakymų į klausimus neprasmingi, stebimi sunkumai, vystant bendrą pokalbio temą, išryškėja netaisyklingas žodžių tarimas. Mergaitė nemoka teisingai vartoti ir suprasti laiką, kiekį, dažnį nusakančių sąvokų, dėl nepakankamo kalbos, suvokimo lygio yra sunku išklausyti pagrindinę faktinę informaciją apie ją supančią aplinką, jos norus, motyvus. Mergaitė atitinkamai savo amžiui yra įtaigi, lengvai pasiduoda suaugusiųjų poveikiui, ypatingai tose situacijoje, kurių reikšmės nesupranta. Iš mergaitės pasakojimo matyti, kad su teta D. ją sieja glaudus ryšys, teta geba patenkinti jos fizinius, emocinius poreikius, yra jai reikšmingas asmuo, su kuriuo jaučiasi saugi. Iš pokalbio su mergaite matyti, kad jai yra svarbu turėti mamą, tačiau gimdytojos elgesys (susitikimų metu) vaiką veikia psichotraumuojančiai. Pasakodama apie susitikimus su gimdytoja, mergaitė jaučiasi liūdna, natūraliai stengiasi išvengti, neatsakyti su tuo susijusių klausimų, atsakinėdama pyksta, pakelia balso toną, išreiškia norą, kad tokiuose susitikimuose dalyvautų tetos D. ir B. Pokalbio metu pastebėta, kad mergaitė nežino didžiausių švenčių, pilnai nesupranta jų reikšmės, elementariai paklausus, nurodo, kad šventes norėtų leisti su tetomis D. ir B., o su mama nenori. Iš mergaitės pasakojimo matyti, kad jai svarbu turėti šeimą, bendrauti su kiekvienu jos nariu, gauti teigiamas emocijas, tačiau bendravimas tiek su mama, tiek su tėčiu turėtų būti kokybiškas, susitikimų metu nepažeisti vaiko interesų, nesukelti neigiamų emocijų, baimių, kas pastebima mergaitei kalbant apie susitikimus su motina. Iš pokalbio su mergaite matyti, kad jai svarbi tėvo figūra, tačiau jis nėra asmuo, kuris visavertiškai dalyvauja jos auklėjime, tenkina jos poreikius, reguliariai palaiko ryšį. Papildomai apklausti mergaitę teisme nerekomenduojama dėl riboto jos gebėjimo argumentuotai išreikšti savo nuomonę.

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto nustatyta, kad I. S. serga lėtiniu psichikos sutrikimu, diagnozė – kliedesinis sutrikimas, kuris priskiriamas prie lėtinių psichikos sutrikimų grupės ir I. S. galėjimo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti klausimas turėtų būti sprendžiamas asmens civilinio veiksnumo vertinimo tam tikroje srityje tvarka. I. S. dėl savo psichikos sveikatos būklės negali būti pilnaverte teismo proceso dalyve. Dėl I. S. sutrikusios psichikos būklės, gyvenant kartu su nepilnamečiu vaiku D. S., pastarajai galima žalos psichikos sveikatai rizika, nes dėl sutrikusios psichikos būklės I. S. pilnavertiškai nesuvokia visų savo pareigų nepilnamečio vaiko D. S. atžvilgiu, priežiūros klausimais, nesugebėtų pilnavertiškai dukra pasirūpinti, tinkamai identifikuoti dukros gyvenimo poreikių ir jų stabiliai užtikrinti. Esminė nepilnametės dukros D. S. interesus galinti pažeisti aplinkybė šiuo metu yra I. S. sutrikusi psichikos būklė.

Šios specialistų išvados patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir prie ieškinio pateiktus rašytinius įrodymus apie atsakovės I. S. ligą, jos atsisakymą teikiamų ir siūlomų socialinių paslaugų, gydymo, psichologo konsultacijos, nesugebėjimą tinkamai auginti dukrą, ir duoda teismui pakankamą pagrindą teigti, kad I. S. dėl savo psichikos būklės (ligos) negali atlikti motinos pareigų savo mažametės dukros D. S. atžvilgiu, todėl dukra D. S. nuo atsakovės (motinos) I. S. atskirtina.

Atsižvelgiant į byloje pateiktus rašytinius įrodymus, į šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, atsakovas A. S. po santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini) su atsakove I. S., su kuria jų sutarimu buvo nustatyta mažametės dukros D. S. gyvenamoji vieta ir su kuria atsakovas labai retai matydavosi, nes motina neleisdavo jiems bendrauti, su dukra ryšio neturėjo ir šiuo metu šis ryšys nėra tvirtas. Be to, atsakovas A. S. gyvena su savo pilnamečiais sūnumis, vyriškoje aplinkoje, turi problemų su alkoholio vartojimu, pačiam reikalinga pagalba finansinių reikalų tvarkyme, todėl dėl susiklosčiusių tokių faktinių aplinkybių, jis šiuo metu pats dukra pilnavertiškai pasirūpinti ir ją savarankiškai auginti, kaip tėvas, negali, todėl dukra D. S. nuo atsakovo (tėvo) A. S. atskirtina.

Kadangi atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvai, be kitų asmeninių teisių, netenka ir teisės gyventi kartu su vaiku bei reikalauti grąžinti jį iš kitų asmenų, teismas, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, nustato vaikui nuolatinę globą (rūpybą) ir jo gyvenamąją vietą (CK 3.183 str. 4 d., CPK 407 str.). Atsižvelgus į ieškinį, teismo posėdyje nustatytas aplinkybes, į tai, kad globėjos pareigas šiuo metu atlieka laikinoji globėja D. Š., pas kurią mažametė D. S. gyvena, įvertinus vaiko interesus, D. S. nustatytina prioritetinė vaikų globos forma – globa šeimoje (CK 3.252 straipsnio 2 dalies 1 punktas), jos nuolatine globėja paskiriant D. Š., kuri Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. AS-161(3.3) buvo paskirta laikinąja D. S. globėja ir kuri atitinka vaiko globėjui keliamus reikalavimus bei nėra nustatyta jokių Lietuvos Respublikos CK 3.269 straipsnyje numatytų aplinkybių, dėl kurių D. Š. negalėtų būti paskirta D. S. globėja. D. Š. yra D. S. teta, gyvena santuokoje su vyru A. Š., turi dukrą A. Š., kuri jau pilnametė, pati D. Š. sutinka ir toliau globoti D. S., jos šeimos nariai tam neprieštarauja, pagal savo sveikatos būklę mažametę globoti taip pat gali. Kitų asmenų, norinčių ir galinčių globoti mažametę D. S., nėra.

Kadangi nustatyta nuolatinė globa D. S., kas yra laikinosios globos pasibaigimo pagrindas (CK 3.255 str. 1 d. 3 p.), todėl panaikintina Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. AS-161(3.3) nustatyta laikinoji globa.

Lietuvos Respublikos CK 3.265 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad vaiko globėjas (rūpintojas) turi gyventi kartu su globotiniu (rūpintiniu), todėl mažametės D. S. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su globėja D. Š. jos gyvenamojoje vietoje.

Sprendimas dalyje dėl mažametės atskyrimo nuo tėvų, laikinosios globos panaikinimo, nuolatinės globos nustatymo, nuolatinio globėjo paskyrimo ir vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo vykdytinas skubiai (CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 496 straipsnis).

Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus iki jų pilnametystės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Ši pareiga išlieka ir apribojus tėvų valdžią, atskyrus vaiką nuo tėvų, išskyrus, kai vaikas įvaikinamas (CK 3.195 str.). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia (CK 3.194 str. 1 d.). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 23.3 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą, tačiau išlaikymo dydis, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį. Išlaikymas turi būti priteisiamas ir iš tėvo (motinos), gaunančio tik minimalią mėnesio algą, senatvės pensiją ar kitokias minimalias pajamas. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti vaikus. Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, bei siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje).

Nustatyta, kad atsakovė I. S. mažiausiai nuo 2016 m. lapkričio 24 d., kada mažametei D. S. buvo nustatyta laikinoji globa, neišlaiko savo mažametės dukros, todėl ieškinys šioje dalyje tenkinamas visiškai, priteisiant iš atsakovės I. S. išlaikymą jos mažametei dukrai D. S. periodinėmis išmokomis po 60 (šešiasdešimt) eurų kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo iki D. S. pilnametystės (2029-05-30), indeksuojat priteistas lėšas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse įtvirtintas vaikų ir tėvų (globėjų) turto atskyrimo principas (CK 3.185 straipsnio 1 dalis), pagal kurį nepilnametis gali būti nuosavybės teisinių santykių subjektas, turto savininkas. Dėl to išlaikymas priteistinas vaikams, o ne jų įstatyminiam atstovui.

Kai vaikui yra nustatyta globa (rūpyba), išieškomų lėšų ir (ar) turto tvarkytoju skiriamas globėjas (rūpintojas) (CK 3.202 straipsnio 1 dalis), kuris gaunamą išlaikymą tvarko Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka (CK 3.275 straipsnis, 4.236-4.252 straipsniai), todėl mažametei D. S. nustatytinas paprastasis turto administravimas ir jos turto administratore skirtina globėja D. Š..

Ieškovo reikalavimas dėl išieškotojo vykdomojoje byloje Nr. 2YT-71-744/2015m. pakeitimo taip pat tenkinamas, kadangi Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016-01-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-71-744/2015m. buvo pakeista I. S. ir A. S. sudaryta ir teismo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią A. S. įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnametei dukrai D. S. po 70 eurų kas mėnesį periodinėmis išmokomis ir priteistų lėšų naudotoja uzufrukto teisėmis buvo paskirta I. S., pakeičiant išieškotoją vykdomojoje byloje iš I. S. į mažametę D. S., o ne į globėją D. Š.. Kaip jau minėta aukščiau, išlaikymas yra priteistas ir mokamas mažametei D. S. ir ji yra šio turto (gaunamų lėšų) savininkė, o jos globėja D. Š. yra šių lėšų tvarkytoja, paskyrus ją mažametės D. S. turto administratore.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir dėl išieškotojo pakeitimo priteisto išlaikymo vykdomojoje byloje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Atsakovams I. S. ir A. S. išaiškintinos vaiko atskyrimo nuo tėvų teisinės pasekmės.

Trečiajam asmeniui D. Š. išaiškintinos globėjos bei turto administratorės teisės ir pareigos.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinys šioje byloje patenkintas visiškai.

Atsakovė I. S. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-17-T-826-5524, 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-17-P-826-15044 ir 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr.2.5-(NTP-2)-18-T-2411-14978 yra atleista 100 procentų nuo žyminio mokesčio, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo, todėl iš jos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Atsakovas A. S. nuo bylinėjimosi išlaidų neatleistas, todėl iš jo priteistinas šioje byloje mokėtinas 75,00 eurų žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis) ir 37,15 eurų procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-271, 279, 282, 406, 407, 496 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Atskirti nepilnametę D. S., gimusią (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo tėvo (atsakovo) A. S., gimusio (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir nuo motinos (atsakovės) I. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nežinoma.

Panaikinti Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. AS - 161 (3.3) D. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatytą laikinąją globą.

Nepilnametei D. S., gimusiai (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatyti nuolatinę globą D. Š. šeimoje ir nepilnametės nuolatine globėja paskirti D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnametės D. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su globėja D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančia (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės I. S., gimusios (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nežinoma, nedirbančios, išlaikymą nepilnametei dukrai D. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 60 (šešiasdešimt) eurų, mokamomis kas mėnesį, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki D. S. pilnametystės ((duomenys neskelbtini)), indeksuojat priteistas lėšas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti paprastąjį D. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto administravimą, turto administratoriumi paskirti globėją D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini).

Pakeisti išieškotoją vykdomojoje byloje Nr. 2YT-71-744/2015 m., kuriuo priteistas išlaikymas iš atsakovo A. S. mažametei D. S. periodinėmis išmokomis po 70 eurų kas mėnesį iki D. S. pilnametystės, iš I. S. į mažametę D. S., paskiriant mažametės globėją D. Š. šių lėšų tvarkytoja.

Sprendimą dalyje dėl mažametės atskyrimo nuo tėvų, laikinosios globos panaikinimo, nuolatinės globos nustatymo, nuolatinio globėjo paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išieškotojo pakeitimo priteisto išlaikymo vykdomojoje byloje ir turto administratoriaus paskyrimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 112,15 eurų (vieną šimtą dvylika eurų ir 15 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas, sumokant jas į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas 5660.

Atsakovams I. S. ir A. S. išaiškinti vaikų atskyrimo nuo tėvų teisines pasekmes, kad atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste; kad atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, kad kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 str. 2 d., 3 d.); kad vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas, išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas; kad jeigu atskirti tėvai (tėvas ar motina) nuo vaikų savo tėvų valdžią naudoja priešingai vaikų interesams, jiems gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas; kad prašymą panaikinti vaiko atskyrimą nuo tėvų (tėvo ar motinos) gali paduoti tėvai, vienas iš tėvų, vaiko globėjas (rūpintojas), artimieji vaiko giminaičiai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, prokuroras (3.181 str. 1 d., 5 d., 3.182 str. 4 d.).

Paskirtai globėjai D. Š. išaiškinti, kad globėjas privalo: užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą, rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi, auklėti vaiką; spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis, netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams, palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais, rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius, rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje. Taip pat išaiškintina, kad globėjas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Globėjas turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CPK 504 straipsnio 4 dalis, CK 3.271 straipsnis, 3.272 straipsnis).

D. Š. taip pat išaiškinti, kad ji globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis privalo disponuoti išimtinai tik vaiko interesais CK IV knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka (CK 3.275 straipsnis) ir kad vaiko globėjas neįgyja turtinių teisių į globojamam vaikui nuosavybės teise priklausantį turtą (CK 3.276 straipsnio 2 dalis).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacine tvarka, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Teisėja Rima Razumienė