- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-26
- Bylos Nr.
- e2S-593-569/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00098-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- I. S., A. S.
- Ieškovas
- Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. S. atskirąjį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams I. S. ir A. S., trečiajam asmeniui ieškovo pusėje, nereiškiančiam savarankiškų reikalavimų, D. Š. dėl tėvų I. S. ir A. S. atskyrimo nuo dukters D. S., dėl nuolatinės globos nustatymo, nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, nuolatinio globėjo ir turto administratoriaus skyrimo, išlaikymo priteisimo D. S., išieškotojo vykdomojoje byloje pakeitimo ir teismo ambulatorinės psichiatrijos-psichologijos ekspertizės I. S. skyrimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Nagrinėjamoje byloje 2017 m. gegužės 9 d. atsakovės I. S. atstovė advokatė D. L.-M. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti ieškovą sudaryti galimybes atsakovei ne mažiau kaip vieną kartą per savaitę matytis su dukra D. S., nes per daug apribojus atsakovės ir jos dukros bendravimą, gali būti padaryta nepataisoma žala ir sunaikintas ryšys tarp vaiko ir jo motinos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Pakruojo rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 10 d. nutartimi atsakovės I. S. atstovės advokatės D. L.-M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
3. Teismas sprendė, kad byloje nenustatyta jokių būtino reikalingumo požymių bei objektyvaus ir aiškaus pagrindo, suponuojančio išvadą, jog šiuo atveju gali būti padaryta nepataisoma žala ir sunaikintas ryšys tarp vaiko ir jos motinos. Priešingai, pritaikius ieškovės atstovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kaip tik gali būti pakenkta mažamečio vaiko interesams. Teismas sprendė, kad atsakovės I. S. atstovė advokatė D. L.-M. neįrodė būtinumo šioje bylos stadijoje, kol nėra įvertinta atsakovės psichinė būklė bei galimybės bendrauti su mažamete dukra, nekenkiant vaiko interesams, taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu atsakovė I. S. prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :
4.1. Teismas, atsisakydamas leisti atsakovei matytis su vaiku pažeidė vaiko ir motinos teises, kadangi nustatytas ribojimas, atsižvelgiant į šiuo metu esantį atsakovės adekvatų elgesį, yra perteklinis. Teismo padarytos išvados apie tai, kad metus laiko nesimatant vaikui su mama nebus padaryta žala vaiko ir motinos santykiams, yra nepagrįstas. (duomenys neskelbtini) rajono PSPC raštas bei socialinių darbuotojų išvados apie neprognozuojamą atsakovės I. S. elgesį yra nepakankamas pagrindas atsakovei neleisti su dukra matytis bent kartą per savaitę. Pažymėtina, kad atsakovė nė karto nesmurtavo savo mažametės dukters atžvilgiu, nuolatos ją rūpinosi pagal savo sugebėjimus. Tai, kad atsakovė yra konfliktiška su aplinkiniais, nesudaro pagrindo atimti iš jos teisę bent jau matytis su dukra.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius prašo atskirąjį skundą atmesti ir Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Iki atsiliepimo pateikimo dienos (2017-06-02) atsakovės I. S. šeimoje nėra išnykę pagrindai, dėl kurių vaikas D. S. buvo paimta iš šeimos. Teismo ambulatorinė kompleksinė psichiatrijos – psichologijos ekspertizė I. S. dar nėra atlikta. Atsižvelgiant į tai bei ginant vaiko teises ir teisėtus interesus, netikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo D. Š. prašo atskirąjį skundą atmesti ir Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Kol nebus atlikta ir įvertinta I. S. psichinė būklė bei įrodyta, kad ji adekvati ir gali bendrauti su savo dukra, ji negali matytis su dukra. I. S. iki šios dienos negaliojo jokie draudimai matytis su dukra D. ir ji su ja matydavosi, tačiau dukra su motina bendrauja nenoriai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti ieškovą sudaryti galimybes atsakovei ne mažiau kaip vieną kartą per savaitę matytis su dukra, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais, 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Pažymėtina, kad CK 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės.
9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant maksimalios vaiko interesu apsaugos, atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka.
10. Pažymėtina, kai sprendžiamas kiekvienas su vaiku susijęs klausimas, vaikas, nepriklausomai nuo jo amžiaus, tačiau sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme, o jei šitai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.177 straipsnis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę. Nagrinėjamu atveju atsakovės dukra yra (duomenys neskelbtini) metų, todėl yra pagrindo manyti, kad jau gali išreikšti savo nuomonę. Sprendžiant klausimą dėl šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turėjo imtis iniciatyvos, kad būtų išklausyta jos nuomonė dėl bendravimo su motina.
11. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vertino tokias aplinkybes – kad byloje yra pateiktas (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro (duomenys neskelbtini) raštas, kuriame nurodyta, jog I. S. būtinas gydymas, o D. S. psichinei sveikatai ir vystymuisi tikslinga su motina nebendrauti, o suteikti saugią ir ramią aplinką, be to, pateikti kiti rašytiniai įrodymai iš gydymo įstaigų, Psichikos sveikatos centro socialinės darbuotojos, (duomenys neskelbtini) nestacionarių socialinių paslaugų centro darbuotojų apie atsakovės neprognozuojamas, netinkamas elgesio problemas, gyvenant su mažamete dukra. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėti duomenys yra į bylą teikti kartu su ieškiniu – 2017 m. sausio mėn. Klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėtas 2017 m. gegužės mėn., todėl teismas privalėjo pasidomėti atsakovės psichikos sveikatos būkle nutarties priėmimo momentu.
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje neišklausius vaiko nuomonės dėl bendravimo su atsakove, neišsiaiškinus, kokia buvo atsakovės sveikatos būklė prašymo nagrinėjimo metu, nebuvo atskleista bylos esmė, todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nes yra būtina nustatyti nutartyje nurodytas reikšmingas aplinkybes (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.