Kauno apylinkės teismo sprendimas

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį ir tripliku su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovės įsitikinimu ieškinys nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. Ieškovės sprendimas kreiptis į teismą susiklosčiusioje situacijoje, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, o taip pat yra visiškai nepriimtinas verslo etikos prasme. Nors ieškovė save pozicionuoja kaip vieną didžiausių draudimo grupių (duomenys neskelbtini), listinguojamą (duomenys neskelbtini) vertybinių popierių biržoje, tačiau iš esmės ieškovė bando pasinaudoti žmogiška atsakovės buhalterės klaida (sąžiningu suklydimu) ir tokiu būdu smulkiai pasipelnyti, prisiteisiant iš atsakovės 518,66 Eur sumą. Atsakovei sunku suprasti ieškovės verslo logiką kuomet ieškovė bando nepagrįstai reikalauti 518,66 Eur sumos iš savo lojalaus ilgamečio kliento, kuris su ieškove dirba nuo 2018 metų. Atsakovės nuomone, šalys turėtų abipusių nuolaidų būdu siekti surasti kompromisą ir šioje byloje sudaryti taikos sutartį, nes šalių bylinėjimasis tokiame ginče yra ne tik beprasmiškas šalims, tačiau ir bereikalingai apkrauna teismą. Atsakovė įvairias transporto priemones ieškovės draudimo įmonėje draudžia nuo 2018 metų, taigi ieškovė ir atsakovė yra ilgametės verslo partnerės. Atsakovė yra apdraudusi ieškovės įmonėje transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1) Transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)). Draudimo sutartis įsigaliojo ir draudimo sutarties liudijimas buvo išduotas nuo 2023 m. sausio 15 d.; 2) Transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat yra apdrausta KASKO draudimu (draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)). Draudimo sutartis įsigaliojo ir draudimo sutarties liudijimas buvo išduotas nuo (duomenys neskelbtini); 3) Transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra apdrausta tik transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ši draudimo sutartis įsigaliojo ir draudimo sutarties liudijimas buvo išduotas nuo 2023 m. sausio 15 d. (draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)). Byloje nėra ginčo, kad ieškovė dėl įvykusio eismo įvykio išmokėjo 518,66 Eur draudimo išmoką pagal draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė turėjo sumokėti 87,23 Eur draudimo įmoką. Akivaizdu, kad draudimo įmokos suma nebuvo didelė, tačiau vertinant nesumokėtos sumos dydį dar svarbiau yra tai, kad tą pačią dieną, t. y. (duomenys neskelbtini) turėjo įsigalioti net trys atsakovės sudarytos draudimo sutartys, pagal kurias iki (duomenys neskelbtini) turėjo būti sumokėtos tokios draudimo įmokos: draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigaliojimo data - (duomenys neskelbtini), įmokos dydis - 307,54 Eur; draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigaliojimo data - (duomenys neskelbtini), įmokos dydis - 168,70 Eur; draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigaliojimo data - (duomenys neskelbtini), įmokos dydis - 87,23 Eur. Taigi, pagal visas sudarytas ir tą pačią dieną ((duomenys neskelbtini)) turėjusias įsigalioti draudimo sutartis, draudimo įmokų suma iš viso sudarė 563,47 Eur. Atsakovė (duomenys neskelbtini) sumokėjo 307,54 Eur draudimo įmoką pagal draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną ((duomenys neskelbtini)) atsakovė sumokėjo 168,70 Eur draudimo įmoką pagal draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau per atsakovės buhalterės žmogišką klaidą, nebuvo sumokėta pati mažiausia, t. y. 87,23 Eur draudimo įmoka pagal draudimo sutartį (duomenys neskelbtini). Ši įmoka, per minėtą žmogišką klaidą buvo praleista ir buvo sumokėta (duomenys neskelbtini), t. y. jau po eismo įvykio įvykusio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Skaičiuojant nuo 563,47 Eur sumos, kurią atsakovė turėjo sumokėti ieškovei iki (duomenys neskelbtini), pagal visas tris draudimo sutartis, 87,23 Eur (kurie nebuvo laiku sumokėti) tesudaro 15,48 proc. Vertinant nesumokėtos sumos dydį, atsakovė neįvykdė itin nedidelės dalies prievolių, vykdytinų ieškovės naudai iki 2023 m. sausio 15 d. (15,48 proc.). Vėlavimas sumokėti pagal draudimo sutartį buvo nedidelės trukmės, t. y. užtruko tik 10 dienų. Kadangi draudimo sutartis sudaryta (duomenys neskelbtini) mėnesių akivaizdu, kad 10 dienų vėlavimas laikytinas nereikšmingu. Itin svarbu yra ir tai, kad visi kiti mokėjimai, kurie turėjo būti atlikti iki (duomenys neskelbtini), buvo atlikti laiku ir netgi anksčiau nei suėjo mokėjimo terminai. (duomenys neskelbtini) atsakovės vykdyti mokėjimų nurodymai pagal kitas draudimo sutartis, turėjusias įsigalioti tą pačią dieną (kaip ir draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtina, kad visas draudimo įmokas pagal sudarytas draudimo sutartis atsakovė atliko (duomenys neskelbtini), išskyrus vienintelį praleistą mokėjimą 87,23 Eur sumai. Akivaizdu, kad atsakovė vykdė sutartinius įsipareigojimus ir negalėjo turėti jokio sąmoningo intereso neatlikti nedidelės vertės (87,23 Eur) mokėjimo kartu su kitais mokėjimais, vykdytais 2023 m. sausio 12 d. Esamoje situacijoje, mokėjimo neatlikimas negali būti paaiškinamas niekaip kitaip, kaip tik žmogiška klaida. Iš atsakovės elgesio po draudiminio įvykio taip pat aiškiai matyti, jog atsakovė buvo sąžininga. Kurį laiką po eismo įvykio atsakovė apskritai nesuprato / nežinojo, kad mokėjimas yra per klaidą praleistas. Draudimo įmoka buvo sumokėta (duomenys neskelbtini), t. y. tik po to, kuomet ieškovė pavėluotai (po eismo įvykio) informavo atsakovę apie per klaidą neatliktą mokėjimą. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad atsakovė buvo sąžininga ir nežinojo / nesuprato, jog dėl klaidos laiku nesumokėjo draudimo įmokos. Be jau minėtos priežasties (klaidos), neabejotinai lemtinga draudimo įmokos mokėjimo vėlavimo priežastimi tapo ieškovės nebendradarbiavimas ir aplaidumas, neužtikrinant tinkamo klientų informavimo apie suėjusius ir pradelstus terminus. Pažymėtina, jog netgi komunalines ar ryšių paslaugas teikiančios įmonės yra įsidiegusios sistemas, kurių pagalba klientai yra informuojami apie ateinantį, suėjusį ir praleistą mokėjimo terminą. Tačiau ieškovė, vykdydama ypač išskirtinę ir atsakingą verslo veiklą draudimo sektoriuje, visiškai nesirūpina tinkamu bendradarbiavimu su savo klientais, klientų informavimu ir kokybišku sutartinių įsipareigojimų vykdymu. Laiku negavusi mokėjimo, pagal sudarytą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį ieškovė nevykdė bendradarbiavimo pareigos ir apie tai neinformavo atsakovės. Ieškovė turėjo sekti ir sekė mokėjimų būklę ir žinojo (turėjo žinoti), kad atsakovė (duomenys neskelbtini) turi atlikti mokėjimą, o (duomenys neskelbtini) jau yra praleidusi mokėjimo terminą. Nepaisant to, apie suėjusį, o vėliau praleistą mokėjimo terminą ieškovė atsakovės neinformavo. Apie nesumokėtą draudimo įmoką ieškovė atsakovę informavo tik po eismo įvykio praėjus keletui dienų. Šalims bendradarbiaujant nuo (duomenys neskelbtini) metų atsakovė yra sumokėjusi draudimo įmokas pagal visas sudarytas draudimo sutartis ir niekuomet dėl ieškovės mokėjimų tarp šalių nebuvo kilę jokių ginčų. Atsakovė nevengė vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų ir buvo sąžininga. Atsakovė pavėlavo įmoką sumokėti per klaidą, o ne piktybiškai vengė mokėjimo pareigos. Taigi, draudimo išmokos priteisimas iš atsakovės neatitiktų TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos teisės normos tikslų. Ši aplinkybė, be kitų šiame atsiliepime išdėstytų argumentų, tai pat yra svarbi sprendžiant dėl ieškovės ieškinio pagrįstumo.

Atsakovės atstovai teismo posėdžių metu palaikė atsiliepime ir triplike nurodytas aplinkybes, papildomai nurodė, kad ieškovės reikalavimas padengti visą ieškovės priskaičiuotą žalą neturi nieko bendro su kokiais nors ieškovės bandymais ieškoti kompromiso. Kompromiso paieškos reiškia siekį sudaryti taikų susitarimą abipusių nuolaidų būdu, tačiau tokio susitarimo ieškovė niekada nebandė ieškoti ir nesiūlė. Kilus eismo įvykiui, su ilgamečiu savo klientu (atsakove) ieškovė pradėjo bendrauti iš galios pozicijos. Ieškovė kategoriškai reikalavo sumokėti visą ieškovės nurodytą sumą, teigdama, jog atsakovei nesumokėjus 518,66 Eur sumos ieškovės nurodytu terminu, ieškovė kreipsis į teismą. Maža to, pretenzijoje ieškovė pareiškė, jog po teismo sprendimo atsakovės duomenis ir skolą bus perduota jungtinei skolininkų administravimo bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė turėjo teisę kreiptis į teismą jei manė, kad jos interesai yra pažeisti, tačiau ieškovė niekuomet nebandė ieškoti kompromiso kilusiame ginče su ilgamečiu savo klientu (atsakove). Ieškovės pateikta pretenzija buvo ne priemonė susitarti, o kategoriškas reikalavimas sumokėti tariamą skolą. Ieškovė ne tik nebandė geranoriškai susitarti, tačiau aiškiai nurodė, kad tuo atveju jei atsakovė ginčą teisme pralaimėtų, ieškovė ketina užsiimti kenkėjišku elgesiu ir atsakovės juridinio ir netgi atsakovės fizinio asmens duomenis perduoti jungtinei skolininkų administravimo bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokiu būdu ieškovė aiškiai nurodė atsakovei, kad jei ši ne ginčo tvarka nepatenkins nepagrįsto ieškovės reikalavimo, ieškovė kenks atsakovės reputacijai, viešins duomenis. Toks ieškovės pareiškimas yra akivaizdus spaudimas atsakovei, kad ši kuo greičiau ir besąlygiškai patenkintų nepagrįstą ieškovės reikalavimą. Kalbant apie ieškovės pretenzijoje patektą įspėjimą, atkreiptinas dėmesys, kad toks asmens duomenų tvarkymas neatitinka bendrojo asmens duomenų reglamento reikalavimų - ieškovė neturi teisės viešinti su juridiniu asmeniu susijusių fizinių asmenų duomenų nepriklausomai nuo bylos procesinės baigties. Ieškovės pretenzijoje išdėstytą ketinimą išviešinti asmens duomenis atsakovė vertina kaip neteisėtą spaudimą, siekiant realizuoti ginčijamą / tariamą ieškovės teisę. Toks ieškovės elgesys negali būti vertinamas kaip bandymas susitarti ir ieškoti kompromiso. Atsakovė ir anksčiau yra vėlavusi sumokėti draudimo įmokas, tačiau atsakovė pažymi, kad atsakovės vėlavimas sumokėti (duomenys neskelbtini)metais sudarytų ieškovės nurodomų draudimo sutarčių įmokas neturi jokio ryšio su šioje byloje nagrinėjamu ginču. (duomenys neskelbtini)metais įvykęs ieškovės nurodomas mokėjimų vėlavimas ne paneigia, o patvirtina atsakovės sąžiningumą, nes visas įmokas tiek pagal (duomenys neskelbtini) metų tiek ir pagal kitas draudimo sutartis atsakovė yra pilnai sumokėjusi ir jokių ginčų tarp šalių dėl to niekuomet nebuvo. Nereikšmingi vėlavimai, jei šalių bendradarbiavimo metu tokių ir buvo, daugeliu atvejų susiję su juridinio asmens mokėjimų planavimu - paprastai mokėjimus juridiniai asmenys planuoja ir atlieka kartą per mėnesį, savaitę ar kitokiu periodiškumu. Ta aplinkybė, kad nors ir su pasitaikiusiais nereikšmingais vėlavimais, tačiau atsakovė visuomet apmokėdavo visas draudimo sutartis, ne paneigia, o įrodo atsakovės sąžiningumą, nes atsakovė mokėjimų niekuomet nesiejo su kokiais nors eismo įvykiais ir niekuomet nepiktnaudžiavo bandydama išvengti mokėjimo pareigos. Nors pirmiau minėtos Standartinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Sąlygos nenumato aiškaus termino per kurį draudikas privalo informuoti draudėją apie pradelstą draudimo įmokos mokėjimo terminą, akivaizdu, kad pranešimas turi būti pateiktas operatyviai. Atsižvelgiant į tai kokias pasekmes draudėjui gali sukelti nesavalaikis draudimo įmokos sumokėjimas, dagiau nei akivaizdu, kad dublike nurodytas ieškovės numatytas klientų informavimo terminas (15 dienų po suėjusio mokėjimo termino) nelaikytinas protingu. Akivaizdu, kad teisės akte aiškiai nustatyta klientų informavimo pareiga turi būti vykdoma taip, kad nenukentėtų sąžiningų ir per klaidą mokėjimų neatlikusių klientų interesai. Jei kaip teigia Ieškovė, ji klientams pranešimus dėl pradelsto mokėjimo siunčia tik pralaukusi 15 dienų po suėjusio mokėjimo termino, tai yra akivaizdu, kad Ieškovė, vykdydama ypač išskirtinę ir atsakingą verslo veiklą draudimo sektoriuje, visiškai nesirūpina tinkamu bendradarbiavimu su savo klientais, klientų informavimu ir kokybišku įstatyminių įpareigojimų vykdymu. Ieškovė turi prisiimti nebendradarbiavimo su klientais pasekmes, nes taip, kaip klientas turi pareigą mokėti draudimo įmoką, taip draudikas turi pareigą informuoti apie jos nesumokėjimą. Akivaizdu, kad Ieškovės pasirinkimas klientus informuoti apie pradelstą mokėjimą praėjus 15 dienų po mokėjimo termino, nesudaro pagrindo vertinti ieškovės elgesio kaip apdairaus, rūpestingo ir atitinkančio kliento interesus. Tuo atveju jei ieškovė siektų apsaugoti savo klientus nuo klaidų ir atsitiktinių vėlavimų, akivaizdu, kad apie suėjusį mokėjimo terminą klientas būtų informuojamas tą pačią dieną kuomet sueina mokėjimo terminas.