Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-658-252/2019

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-10-30
Bylos Nr.: e2A-658-252/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-50-3-00666-2018-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Nijolė Danguolė Smetonienė, Laimutė Sankauskaitė, Birutė Valiulienė
Ieškovas: ADB „Gjensidige“
Trečiasis asmuo: V. V.

Civilinė byla Nr. e2A-658-252/2019 Proceso Nr. 2-50-3-00666-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.18.1; 2.6.39.2.6.1. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 30 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimutės Sankauskaitės ir Birutės Valiulienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau - ADB) „Gjensidige“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-69-842-/2019 pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Forza“, trečiajam asmeniui V. V. dėl išmokėtų sumų grąžinimo, Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nustatė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovė ADB „Gjensidige“ teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Forza“ 12 715,22 Eur, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2. Nurodė, kad 2017-02-08 (duomenys neskelbtini) mieste, eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis Audi SQ5 3.0 TDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio kaltininkas atsakovės darbuotojas vilkiko Mercedes Benz 1840, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. V. 3. Ieškovė buvo vilkiko draudikė ir dėl šio įvykio išmokėjo 12 715,22 Eur draudimo išmoką pagal InterEurope, AG prašymą. 4. Pažymėjo, kad atsakovė eismo įvykio metu dar nebuvo sumokėjusi įmokos pagal tarp šalių 2017-01-20 sudarytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - ir TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 7 dalį, draudikė turi teisę iš apdraustojo susigrąžinti išmokėtą draudimo išmoką. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2019-07-09 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovės 1907,28 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1907,28 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-05-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 105,90 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės atsakovei 1275,92 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 15,47 Eur išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. 6. Teismas pripažino, kad ieškovė turi teisę reikalauti laikytis pareigos laiku mokėti draudimo įmokas bei siekti, kad už jos nesilaikymą būtų taikomos įstatyme numatytos pasekmės, t.y. pareikšti regresinį reikalavimą. 7. Teismas nustatė, kad šalys 2016-11-24 sudarė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria aptariamo vilkiko valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta nuo 2016-11-30 iki 2017-02-27. Atsakovė 2016-12-27 pateikė prašymą atleisti nuo draudimo įmokų mokėjimo pagal šią sutartį nuo 2017-01-01 00.00 val. iki 2017-01-31 24.00 val. 8. Teismas iš ADB ,,Gjensidige“ 2017-02-01 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo akto, kuriame nurodoma, kad nepanaudota įmoka yra 298,06 Eur, o grąžintina suma klientui – 0.00 Eur, liudytojos V. S. parodymų, sprendė, kad minima sutartis nutraukta tik 2017-02-01 (pasibaigus stabdymo laikotarpiui). 9. Teismas atkreipęs dėmesį, kad paminėtas sutarties nutraukimo aktas nepasirašytas ir atspausdintas šalių ginčui jau persikėlus į teismą, vertino, kad nėra jokių duomenų, kad su aktu atsakovė būtų supažindinta anksčiau ir žinojusi, koks yra nepanaudotos draudimo įmokos likutis pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 10. Teismas nurodė, kad be papildomo ieškovės pranešimo atsakovė negalėjo žinoti, kokią sumą ji turėtų sumokėti, kad naujai sudarytos draudimo sutarties įmoka būtų pilnai padengta. Ieškovė neteikė į bylą įrodymų, kad atsakovė apie mokėtiną sumą buvo tinkamai informuota ir nepagrindė, kad anksčiau nei 2017-02-10 būtų atsakovę informavusi apie nepriemoką. 11. Teismas darė išvadą, kad tarp šalių nusistovėjusi įmokų mokėjimo/užskaitymo ilgalaikė praktika lėmė tai, kad neturėdama duomenų, kokią papildomą įmoką turi mokėti, atsakovė pagrįstai tikėjosi, kad draudimo apsauga pagal ginčo sutartį galioja, o ji savo prievoles ieškovei yra įvykdžiusi tinkamai. 12. Ieškovės darbuotojos, liudytojos V. S. paaiškinimus, kad ji atsakovę informavo keleto dienų bėgyje po sutarties pasirašymo apie mokėtiną sumą, teismas vertino kaip prieštaraujančius jos teiginiams, jog esant sustabdytai sutarčiai su ja niekas nedaroma, bei faktui, kad sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo aktas sudarytas tik 2017-02-01. 13. Teismas nustatė, kad iš ieškovės 2017-02-10 pranešimo matyti, jog priminta sumokėti įsiskolinimus ir pagal kitas sutartis, tačiau dauguma sumų nėra itin didelės, tikėtina atsiradę sudengus likučius, pradelsta nedaug, gavusi pranešimą ieškovė nedelsiant, t.y. 2017-02-15 sumokėjo įsiskolinimą. 14. Atkreipęs dėmesį į draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3.1.2 punkto nuostatas, teismas vertino, kad draudikė, būdama apdairi ir rūpestinga, liudijimą privalėjo išduoti tik esant sumokėtai visai įmokai, informacija apie kurios dydį, nesumokėtą/nepadengtą dalį, ji pati ir disponavo. 15. Teismas taip pat pasisakė, kad atsakovė, kaip savo srities profesionalė, taip pat turėjo būti apdairi ir rūpestinga bei reikalauti raštiškos informacijos apie mokėtinas sumas, tokiu būdu apsisaugodama nuo teisės aktuose numatytų neigiamų padarinių laiku nesumokėjus draudimo įmokos. Nurodė, kad atsakovė turėjo suprasti, jog pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) turimo likučio nepakaks padengti naujos sutarties kainai. 16. Teismas sprendė, kad laiku nesumokėtų draudimo įmokų rizika šiuo atveju tenka abiem ginčo šalims. Tačiau, atsižvelgęs į tai, kad draudikė disponavo didesniu kiekiu informacijos, leido susiformuoti ydingai praktikai, susijusiai su likučių užskaitymu, o ne grąžinimu, neteikė įrodymų dėl informavimo apie trūkstamą įmokos dalį, tarp ieškovės ir atsakovės draudimo santykiuose susiklosčiusią draudimo liudijimų išdavimo tvarką, atsakovės pasitikėjimą ieškovės darbuotoja, teismas konstatavo, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteisti 15 proc., t.y. 1 907, 28 Eur išmokėtos sumos. 17. Teismas vertino, kad yra pagrindas iš atsakovės ieškovei priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 907, 28 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bei tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 18. Apeliaciniu skundu ieškovė ADB „Gjensidige“ prašo pakeisti Utenos apylinkės Utenos rūmų 2019-07-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilna apimtimi ir priteisti iš atsakovės visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. 19. Nurodo, kad ketindama neeksploatuoti transporto priemonės viešajame kelių eisme, 2016-12-27 atsakovė pateikė prašymą dėl atleidimo nuo draudimo įmokų mokėjimo 1 mėnesio terminui (2017-01-01 - 2017-01-31). 2017-01-20, atsakovė informavo draudikę, kad nori atnaujinti draudimo apsaugą. Kadangi draudimo apsaugos sustabdymas būtų trumpesnis nei vienas mėnuo, atsižvelgiant į TPVCAPDĮ 9 straipsnio 3 dalį, nebuvo galimybės atnaujinti sustabdytąją draudimo sutartį, todėl atsakovė 2017-01-20 pateikė prašymą nutraukti sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir nepanaudotą įmokos likutį (298,06 Eur) užskaityti naujai sudarytai sutarčiai (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1.5.2 punkte paryškintai buvo nurodytas apmokėjimo terminas (2017-01-23) ir suma (462,50 Eur). 20. Apeliantės vertinimu, draudimo sutartimi suteikiama draudimo apsauga nėra absoliuti, nes draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis, tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis 21. Mano, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė nebuvo informuota apie mokėtinos įmokos likutį (164,44 Eur), nes atsakovei ši suma buvo žinoma. Ieškovės darbuotoja V. S. paliudijo teisme, kad likučio sumą pranešė atsakovei 1-2 dienų bėgyje po draudimo sutarties sudarymo, t.y. vėliausiai 2017-01-23. 22. Nesutinka su teismo vertinimu, kad praleistas sumokėti draudimo įmoka terminas yra trumpas, nesumokėtos draudimo įmokos suma maža. Pabrėžia, kad teismas nenurodė kokias imperatyvias teisės normas šiuo atveju pažeidė ieškovė, kai, iš kitos pusės, draudėja praleisdama draudikės nurodytą terminą sumokėti nepriemoką net 16 dienų akivaizdžiai pažeidė TPVCAPDĮ įtvirtintą pareigą sumokėti draudimo įmoką. 23. Pabrėžia, kad net ir draudikė nesilaikė reikalavimo neišduoti draudimo liudijimo draudėjai, kol negavo viso draudimo įmokos apmokėjimo, lieka neaišku, kodėl toks pažeidimas (kuris, jei ir padarytas, padarytas išimtinai kliento naudai ir kliento interesais) turėtų lemti 75 proc. draudiko kaltės, paliekant tik 15 proc. kaltės skolingam draudėjui. 24. Nurodo, kad priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, atsakovė neturėjo pagrindo tikėtis, kad ji prievolę ieškovei yra įvykdžiusi tinkamai. Atsakovė bendradarbiaudama su ieškove sistemingai pažeidinėjo draudimo sutarčių sąlygas, susijusias su įmokų apmokėjimu, bei nuolat vėlavo mokėti įmokas. Atsakovė gavo draudimo apsaugą už tai nesumokėjusi paskaičiuotos draudimo kainos. 25. Atsakovė, elgdamasi nesąžiningai, nepagrįstai siekia išvengti civilinių teisinių pasekmių, susijusių su draudimo įmokų nesumokėjimu laiku. 26. Esant bendrai draudimo įmokai 462,50 Eur, skola 164,44 Eur sudaro 36 proc., t.y. daugiau nei trečdalį, mokėtinos draudimo įmokos, kas laikytina ženklia skola ir esminiu draudimo sutarties sąlygų pažeidimu. 27. Apeliantė cituoja kasacinio teismo išaiškinimus dėl TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies padarinių taikymo ir pažymi, kad pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 64 punktą ieškovė turi į draudėją regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę 12 715,22 Eur sumai, nes atsakovės draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala tretiesiems asmenims. 28. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo ADB „Gjensidige“ apeliacinį skundą atmesti, palikti pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. 29. Nurodo, kad apeliantė vykdydama sutartį, nebuvo pakankamai rūpestinga ir apdairi, nepakankamai bendradarbiavo su atsakove. 30. Teigia, kad pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, jog draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimas ir po jos sekęs naujos draudimo sutarties sudarymas, pagal kurią priklausančios sumokėti draudimo įmokos dalies vėlavimo sumokėti teisinių pasekmių kilo ginčas, buvo apeliantės parinktas šalių tarpusavio bendradarbiavimo įforminimo būdas. Tikroji atsakovės valia buvo tęsti draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą, numatant, kad draudimo apsauga galiotų proporcingai ilgiau. 31. Teigia, kad naujos draudimo sutarties įteikimas atsakovei negali būti prilyginamas tinkamu informavimu apie likučio dydį, kadangi apeliantės negrąžino atsakovei likučio už nepanaudotą draudimo apsaugą. Nesant duomenų, kad šis likutis būtų buvęs apskaičiuotas anksčiau nei 2017-02-01, apie tai informuojant ir atsakovę, apeliantė negali remtis šiomis aplinkybėmis, įrodinėdama atsakovės žinojimą apie pareigą prisimokėti atitinkamą draudimo įmokos likutį pagal naują sutartį. 32. Nepriemoka buvo padengta per 5 dienas nuo pranešimo apie ją, todėl atsakovės vertinimu, teismas šį terminą pagrįstai vertino kaip nežymų. 33. Sutinka su teismo vertinimu dėl ilgalaikio šalių bendradarbiavimo, kuris rodė, jog įmokos ir jų likučiai atsakovo buvo sumokami gavus iš apelianto tarpusavio mokėjimų sudengimo aktą. 34. Ieškinio tenkinimo proporcijos buvo nustatytos teismui įvertinus teisės aktų reikalavimus, teismų praktiką ginčo klausimu, šioje byloje susiklosčiusias išskirtines šalių ilgalaikio bendradarbiavimo aplinkybes, šalių statusą, laiku nesumokėtos įmokos dydį, mokėjimo termino praleidimo priežastis ir trukmę. Teisėjų kolegija konstatuoja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas atmetamas. 35. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. 36. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės bendrovėje Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2016-11-30 iki 2017-02-27 apdrausta atsakovės transporto priemonės Mercedes Benz 1840, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. Šioje sutartyje nurodoma, kad draudimo įmoka yra 462,50 Eur, apmokama iki 2016-11-30. Iš atsakovės 2016-11-30 banko sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovei pervesta 1850 Eur suma pagal pirmiau paminėtą ir kitas šalių sudarytas draudimo sutartis. Atsakovė 2016-12-27 pateikė prašymą atleisti ją nuo draudimo įmokų mokėjimo pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2017-01-01 00.00 val. iki 2017-01-31 24.00 val. 2017-01-20 atsakovė pateikė prašymą ieškovei nutraukti sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir likutį (suma nenurodoma) užskaityti naujai sutarčiai Nr. (duomenys neskelbtini). Šia 2017-01-20 sudaryta sutartimi apdrausta transporto priemonės Mercedes Benz 1840, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė nuo 2017-01-23 00.00 val. iki 2017-04-22 24.00 val. Sutartyje nurodyta, kad 462,50 Eur įmoka už sutartį mokama iki 2017-01-23. 2017-02-10 ieškovė informavo atsakovę apie laiku nesumokėtas draudimo įmokas pagal penkias privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis, įskaitant ir draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2017-02-15 mokėjimo pavedimu ieškovei sumokėjo 837,38 Eur pagal penkias sutartis, įskaitant ieškovės 2017-02-10 priminimu nurodytą įmokos likutį 164,44 Eur pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 37. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad 2017-02-08 Austrijoje, Schwerlig mieste, atsakovės darbuotojas V. V., vairavęs Mercedes Benz 1840, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu padarė žalą kitai transporto priemonei Audi SQ5 3.0 TDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Austrijos bendrovė Inter Europe, AG laikotarpiu nuo 2017-04-24 iki 2017-07-25 teikė ieškovei žalos dėl šio eismo įvykio sureguliavimo medžiagą. Byloje yra rašytiniai duomenys apie tai, kad ieškovė pilnai apmokėjo Inter Europe, AG, 11 595,80 Eur išmoką žalos atlyginimui bei 1153,34 Eur žalos sureguliavimo išlaidoms atlyginti. Ieškovė 2017-10-05 pateikė atsakovei pretenziją 12 715,22 Eur sumai, tuo pagrindu, kad atsakovė eismo įvykio dienai nebuvo pilnai apmokėjusi sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytos draudimo įmokos. 38. Ginčo tarp šalių, kad įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėta ieškovei užskaičius nepanaudotos pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įmokos dalį – 298,06 Eur ir atsakovei 2017-10-15 atlikus pavedimą likusiai įmokos sumai (164,44 Eur), nėra. Šalys taip pat iš esmės neginčijo ir eismo įvykio metu nukentėjusiems išmokėtų sumų ir žalos sureguliavimo išlaidų. 39. Remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktų įrodymų visuma, apeliacinės instancijos teismas su skundžiamu sprendimu iš esmės sutinka, todėl pirmosios instancijos teismo visų išvadų iš naujo nebekartoja ir pasisako tik dėl teisiškai reikšmingų ieškovės apeliacinio skundo argumentų. 40. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, atkreipia apeliantės dėmesį, kad jos akcentuojama draudiko teisė reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas, kai draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos, ginčijamu sprendimu nebuvo kvestionuojami. Priešingai, pirmosios instancijos teismas šią ieškovės teisę pripažino tik sprendė, kad dėl laiku nesumokėtos draudimo įmokos, rizika turi tekti abiem ginčo šalims ir priteisė iš atsakovės mažesnę nei ieškiniu reikalauta draudimo išmoką. 41. Ginčo klausimu pakankamai išplėtotoje teismų praktikoje pažymima, kad TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko teisė reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas, aiškinama ir taikoma kartu su TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais dėl grąžinamos sumos dydžio nustatymo. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijai yra nustatytų pareigų pažeidimas, reikšmingos byloje aplinkybės ir Vyriausybės nustatyta Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarka, bei kiti kriterijai, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikšmingais pripažins teismas (LAT 2012-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012; 2013-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2013). Kasacinis teismas taip yra pažymėjęs, kad grąžinamos sumos dydžio nustatymui gali turėti įtakos nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos aplinkybės (LAT 2012-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012). Be to, turi būti įvertinami sutarties šalių tarpusavio santykiai ir jų pasirinktas bendravimo variantas – tarpusavio nesutarimus dėl draudimo sutarties tinkamo nevykdymo spręsti geranoriškai, sudarant sutartį – suderinimą (LAT 2013-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2013). 42. Vertinant vieną iš grąžinamos sumos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų – įmokos apmokėjimo termino praleidimo priežastis, atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad atsakovė iš karto po sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo buvo informuota apie mokėtinos įmokos likutį. Pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavęs ankstesnės draudimo sutarties nutraukimo ir šios sutarties sudarymo aplinkybes bei tarp šalių susiklosčiusią bendravimo, atsiskaitymo praktiką, pagrįstai sprendė, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad anksčiau nei 2017-02-10 būtų informavusi atsakovę apie draudimo įmokos nepriemoką. 43. Pažymėtina, kad draudimo sutartis yra ne tik rizikos, bet ir fiduciarinė sutartis, t.y. draudimo sutarties šalių santykiuose, be kitų bendrųjų prievolių vykdymo principų (CK 6.38 straipsnis), yra ypač svarbus draudimo sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principas, pagal kurį šalys privalo padėti įgyvendinti viena kitai savo teises ir vykdyti pareigas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis). Šis principas taip pat svarbus ir draudimo sutarties šalių tarpusavio atsiskaitymų santykiuose. Draudikas, kuriam draudimo veikla yra profesinė, privalo paaiškinti draudėjui ne tik dėl draudimo įmokos mokėjimo terminų, mokėjimo tvarkos, tačiau taip pat ir dėl šios įmokos nesumokėjimo nustatytais terminais teisinių pasekmių. 44. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apeliante, kad ieškovės darbuotojos V. S. paaiškinimai patvirtina apie atsakovės atstovų savalaikį informavimą dėl neapmokėto likučio dydžio pagal draudimo sutartį. Nors liudytoja pripažino, kad pagal tarp šalių susiklosčiusią praktiką, anksčiau termino nutraukus sutartį draudimo įmokos likutis nebūdavo grąžinamas, o perkeliamas į naujai sudarytą sutartį, bet nurodė, kad nepanaudotus įmokų likučius ji draudimo bendrovės sistemoje pamatydavo vėliau, t.y. ne naujos sutarties sudarymo metu. Iš jos paaiškinimų akivaizdu, kad ji nedirbdavo su sutarčių nutraukimu, o taip pat į jos kompetenciją neįeidavo ir nepanaudotų draudimo įmokų likučių skaičiavimas. Kita vertus, V. S. paaiškinimai dėl atsakovės informavimo ne tik, kad abstraktaus pobūdžio, bet ir prieštarauja ieškovės pateiktam į bylą sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo aktui, kurio sudarymo data nurodyta 2017-02-01, kai šalių sudaryta nauja draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią ieškovė pripažįsta įmokos dalies pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) užskaitą, įsigaliojo dar 2017-01-23. 45. Vertinant šalių pozicijas, ieškovės darbuotojos V. S. paaiškinimus šalių bendradarbiavimo draudimo santykiuose kontekste, daroma išvada, kad ieškovės bendrovėje buvo suformuota ydinga praktika dėl draudimo įmokų užskaitymo ir apskaitos bei klientų tinkamo informavimo apie tikslias mokėtinas sumas iki draudimo liudijimo išdavimo. 46. Ieškovės apeliavimas į tai, kad atsakovė turėjo suvokti, jog konkrečios draudimo sutarties įmokos pilnai nepadengia pagal anksčiau nutrauktą sutartį likusi pas ieškovę nepanaudota įmokos dalis, pirmosios instancijos teismo vertinimo, kad už laiku nesumokėtų draudimo įmokų rizika šiuo atveju tenka abiems ginčo šalims, nepaneigia. 47. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė apie draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įmokos likutį buvo informuota tik ieškovės 2017-02-10 pranešimu, kuriame nurodomos konkrečios mokėtinos sumos pagal kelias draudimo sutartis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad tik teisminio nagrinėjimo metu atspausdintas 2017-02-01 draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo aktas, kuriame įvardytas įmokos likutis, nesant jokių atžymų apie atsakovės atstovų susipažinimą su jo turiniu, nepagrindžia, kad ieškovė anksčiau nei 2017-02-10 būtų informavusi atsakovę apie draudimo įmokos nepriemoką. 48. Kaip minėta, teismas nustatė, kad tikslų draudimo įmokos nepriemokos dydį atsakovė sužinojo 2017-02-10, o 2017-02-15 mokėjimo pavedimu apmokėjo visas draudimo įmokų nepriemokas, pagal ieškovės pateiktą informaciją. Nors pavėluotas draudimo įmokos sumokėjimas yra esminis draudimo sutarties pažeidimas, kas sudaro pagrindą TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje numatytiems padariniams kilti, bet vertinti, kad atsakovė nesąžiningai siekė draudimo apsaugos, dėl ko ji pilna apimtimi turėtų grąžinti ieškovei draudimo išmoką, pagrindo nėra. 49. Atsižvelgęs į užskaitytos, nutraukus ankstesnę draudimo sutartį draudimo įmokos dydį, nesumokėtos draudimo įmokos, kurios teismas pagrįstai nenustatė pagrindo vertinti kaip ženklios, santykį su bendra draudimo įmoka, vėlavimo sumokėti draudimo įmokos likutį priežastis, trukmę, susiformavusią tarp šalių atsiskaitymo praktiką, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ginčijamu sprendimu nustatytu ADB „Gjensidige“ grąžintinos draudimo išmokos dydžiu. 50. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko teisė nėra absoliuti, ji yra santykinė, aiškinama ir taikoma kartu su TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijais. Taigi grąžintinos draudikui sumos dydis nebūtinai turi sutapti su dėl padarytos žalos išmokėtų draudimo sumų dydžiu (LAT 2013-12-18 nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-671/2013). 51. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė, išimtinai disponuodama informacija apie klientės draudimo įmokų užskaitų ir nepriemokų dydžius, netinkamai vykdė bendradarbiavimo su atsakove pareigą, dėl ko pastaroji buvo pavėluotai informuota apie draudimo įmokos dalies nesumokėjimą, kas didesne dalimi ir lėmė atsakovės prisiimtų sutartinių pareigų pažeidimą, dėl ko ieškovė turi prisiimti didesnę atsakomybės dalį. Spręsti, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teisiniu reguliavimu ir kasacinio teismo išaiškinimais nustatytus grąžinamos išmokos dydžiui reikšmingus kriterijus ar, kad priteista iš atsakovės procentinė draudimo išmokos suma neatitinka teisingumo, protingumo ar sąžiningumo principų, pagrindo nėra.

52. Tai, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas.

53. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį išdėstyti argumentai neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

54. Atsakovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 786,50 Eur atstovavimo išlaidų, kurios įvertinus suteiktų paslaugų pobūdį ir apimtį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77, nustatytas ribas, priteistinos iš ieškovės pilna apimtimi.

55. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019-07-09 sprendimo atmeta, o sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

56. Teisėjų kolegija taip pat ištaiso rašymo apsirikimą, padarytą pirmos instancijos teismo 2019-07-09 sprendimo įžanginėje dalyje, kurioje nurodyta, kad posėdyje dalyvavo ieškovės UAB „Forza“ atstovai. Todėl rašymo apsirikimas taisytinas ir nurodytina, kad teismo posėdyje dalyvavo atsakovės UAB „Forza“ direktorius A. K. ir advokatė A. V.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės ADB Gjensidige, j.a.k. (duomenys neskelbtini), atsakovei UAB „Forza“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), 786,50 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ištaisyti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. liepos 9 d sprendimo įžanginėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą, nurodant, kad teismo posėdyje dalyvavo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Forza“ direktorius A. K. ir advokatė A. V.

Teisėjai Laimutė SankauskaitėNijolė Danguolė SmetonienėBirutė Valiulienė