Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-04-02 · Administracinė byla Nr. eI3-1265-821/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-04-02Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-09-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-04-02
Bylos Nr.
eI3-1265-821/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03723-2019-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjai
Iveta Pelienė (pirm.), Jovita Einikienė, Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
UAB "EPT transportas"
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
  • 14.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI3-1265-821/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03723-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos 14.4.4; 14.4.5
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, I. P. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio,

sekretoriaujant R. Š.,dalyvaujant pareiškėjos direktoriui R. K. ir advokatei S. Ž.,atsakovo atstovui I. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „EPT transportas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „EPT transportas“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019-09-24 sprendimą Nr. AS-65 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo patvirtintas 2019-08-06 patikrinimo aktas Nr.PA78-51 bei patvirtinta 70 973 Eur mokėtina suma, arba jį pakeisti sumažinant mokėtiną sumą iki 1 463 Eur.

Skunde teismui pareiškėja nurodė, kad 2019-08-06 patikrinimo aktu, atlikus mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą už 2016 m. - 2018 m. mokestinius laikotarpius, pareiškėjai buvo priskaičiuota 62 051 Eur suma mokėtino laiku deklaracijoje neapskaičiuoto ir nesumokėto mokesčio už valstybinius gamtos išteklius (16263 m³ smėlio) bei 8922 Eur suma mokėtino laiku deklaracijoje neapskaičiuoto ir nesumokėto mokesčio už valstybinius gamtos išteklius (1930 m³ žvyro) taikant didesnį tarifą.

Bendrovė akcentavo, kad patikrinimo metu pateikė žodines, o 2019-09-05 pateikė rašytines pastabas, paaiškindama dėl kokių priežasčių susidarė tokia situacija, jog pildant deklaracija nebuvo siekta nuslėpti ar sumokėti mažesnius mokesčius, o tokia situacija susidarė dėl žmogiškos klaidos. Įmonė tik 2016 m. pradėjusi vykdyti gamtos išteklių kasybos veiklą VMI deklaravo mokėtino mokesčio duomenis pagal iškastų gamtos išteklių parduotus, o ne iškastus, kiekius. Todėl, nors nurodytais laikotarpiai buvo deklaruotas per mažas iškastų gamtos išteklių kiekis (dėl ko buvo sumokėtas per mažas mokestis), tačiau kitais laikotarpiais buvo deklaruoti didesni gamtos išteklių kiekiai nei faktiškai buvo išgauti, dėl ko atitinkamai buvo sumokėti didesni mokesčiai. Sistemiškai vertinant visus 2016-2018 m. deklaruotų bei sumokėtų mokesčių duomenis, darytina išvada, jog pareiškėja buvo deklaravusi 791 m³ žvyro daugiau, negu faktiškai jo išgavusi, dėl ko sumokėjo per daug mokesčio, o smėlio buvo deklaravusi 5310 m³ mažiau, nei faktiškai išgavo, ko pasėkoje už 2016-2018 m. laikotarpį buvo nesumokėjusi 1463 Eur mokesčio, jei mokestis būtų skaičiuotas įprastu tarifu. Tokia situacija susidarė dėl nepatyrimo, t.y. buvo deklaruoti duomenys apie gamtos išteklių gavybą ir sumokėti mokesčiai nuo parduotų naudingųjų iškasenų kiekio, todėl priskaičiuotos mokėtino mokesčio sumos taikant 10 kartų didesnį tarifą yra neproporcingos nustatytam pažeidimui.

Nepaisant pastabų Sprendimu 2019-08-06 patikrinimo aktas Nr.AS-65 buvo patvirtintas patvirtinant Patikrinimo aktu priskaičiuotą mokėtiną 70 973 Eur laiku deklaracijoje neapskaičiuoto ir nesumokėto mokesčio už valstybinius gamtos išteklius (16263 m³ smėlio ir 1930 m³ žvyro) mokesčio, taikant 10 kartų didesnį tarifą, sumą.

Su šiuo Sprendimu pareiškėja nesutinka, mano, kad jis buvo priimtas nevisapusiškai įvertinus ir ištyrus faktines aplinkybes, ko pasėkoje buvo patvirtinta mokėtino mokesčio suma neproporcinga nustatytam pažeidimui, neatitinkanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, dėl kurios Bendrovė pasmerkta žlugti.

Dėl Įstatymo 6 str. 2 d. taikymo bei sankcijų (baudų) taikymo proporcingumo padarytam pažeidimui taikymo yra suformuota teisminė praktika, kuria atsakovas nesivadovavo.

Nors 2016-2018 m. tam tikrais mokestiniais laikotarpiai Bendrovė deklaravo mažesnį kiekį smėlio ir žvyro išteklių gavybos, dėl ko buvo sumokėtas per mažas mokestis, tačiau kitais mokestiniais laikotarpiais buvo deklaruotas per didelis išgauto smėlio ir žvyro kiekis. Bendrovė neturėjo tyčios ir tikslo neteisingai deklaruoti gamtos išteklių (smėlio ir žvyro) duomenis, nuslėpti dalies išgautų valstybinių gamtos išteklių ir iš to gauti mokestinės naudos. Be to, buvo deklaravusi 791 m³ išgauto žvyro daugiau, negu faktiškai jo išgavo, dėl ko sumokėjo per daug mokesčio, o smėlio buvo deklaravusi 5310 m³ mažiau, nei faktiškai išgavo. Bendrovė iš viso už 2016-2018 m. laikotarpį buvo nesumokėjusi tik 1463 Eur mokesčio. Paaiškėjus aplinkybei, kad bendrovė neteisingai deklaravo išteklių duomenis ir sumokėjo atitinkamais laikotarpiais neteisingas mokesčio sumas, bendrovė iš karto patikslino deklaracijoje nurodytus duomenis ir sumokėjo teisingą mokesčio dydį.

Bendrovė akcentavo, jog joje dirba 4 asmenys, kuriems reikia mokėti darbo užmokestį, turi didelių ilgalaikių finansinių įsipareigojimų (59000 Eur, 116 523 Eur, 23 050 Eur). Pateikiama 2019 m. pelno nuostolių ataskaita patvirtina, jog Bendrovės padėtis nėra gera. Sprendimu nustačius papildomą pareigą sumokėti net 70 973 Eur mokesčio, Bendrovė tikėtina turėtų nutraukti veiklą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė teismo skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Sprendimą, atmesti kaip nepagrįstą, o skundo dalį, kuria prašoma sumažinti mokėtiną mokestį, spręsti teismo nuožiūra.

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėja pripažįsta, kad deklaracijose nurodė ne išgautus, o parduotus gamtos išteklių kiekius, bet pagal Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo nuostatas mokestis apskaičiuojamas ir mokamas už visą per mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį. Telkiniuose išgauto naudingųjų iškasenų išteklių kiekio apskaičiavimui atliekami markšeideriniai darbai.

Mokesčio mokėtojas apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį. Už klaidingų duomenų pateikimą deklaracijoje numatyta atsakomybė Administracinių nusižengimų kodekse, o už nedeklaruotą kiekį – Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme, kad įpareigoja gamtos išteklių naudotoją, siekiant išvengti numatytos atsakomybės, elgtis atsakingai ir būti maksimaliai tiksliam pildant deklaracijas. Pagal Deklaracijų pildymo taikylių 30 p. deklaracijoje nurodoma per mokestinį laikotarpį išgautas atitinkamos rūšies gamtos išteklių kiekis kubiniais metrais arba kilogramais nustatomas pagal išteklių naudojo privalomą vykdyti išgaunamų valstybinių gamtos išteklių apskaitą. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis, be to, kiekvienas gamtos išteklius yra apmokestinami skirtingu tarifu, kiekvienam ketvirčiui yra taikomas vis kitas indeksavimo koeficientas, todėl vertinami ne viso tikrinamojo laikotarpio mokesčiai, bet kiekvieno kalendorinio ketvirčio individualiai.

Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja pateikė 10 iš 12 KIT708 formų. Iš „Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ataskaitos buvo nustatyta, kad 2016 m. III ketvirtį buvo išgauta 10000 m³ smėlio, tad pareiškėja veiklos nevykdė tik 2016 m. I ketvirtį ir 2018 m. I ketvirtį, o teikti 2016 m. III ketvirčio deklaraciją buvo privalu.

Pažymėjo, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.

Kadangi mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis ir mokesčio deklaravimas bei sumokėjimas vertinamas ketvirčio ribose, nesvarbu, jei kuriame nors ketvirtyje deklaruota daugiau mokesčio (mokesčio mokėtojas turi teisę permoką susigrąžinti).

Atkreipė dėmesį, kad nei Mokesčių administravimo įstatymas, nei Mokesčio už valstybinius išteklius įstatymas, nei joks kitas teisės aktas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams nesukeikia teisės ar galimybės taikyti kitokį koeficientą nei numatyta Įstatyme ar kaip nors kitais šį mokestį mažinti ar didinti.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovai palaikė skundą jame nurodytais argumentais, prašė skundą tenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Sprendimą, atmesti, o skundo dalį, kuria prašoma sumažinti mokėtiną mokestį, spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Departamentas 2019-05-31 raštu Nr. (7.2)-AD5-9761 pranešė pareiškėjai, kad pradėjo planinį pareiškėjos patikrinimą. Patikrinimo dalykas – mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimas už 2016–2018 metų mokestinius laikotarpius.

Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius patikrinus pareiškėją 2019-08-06 surašė patikrinimo aktą Nr. PA78-51 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame nustatyta, kad Bendrovei 2015-05-25 išduotas leidimas Nr. 33p-15 naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes ir pasirašytos dviejų telkinių („Piliakalniai“ ir „Rasiai I“) naudojimo sutartis. Departamentas atsižvelgiant į 3 lentelėje pateiktą informaciją apie faktiškai išgautą bei deklaruotą smėlio kiekį ir į tai, kad įmonė 2016 m. II, III, IV ketv. bei 2017 m. I ketv. deklaravo 16263 m³ (2958 m³ + 13305 m³) mažesnį smėlio kiekį nei faktiškai išgavo ir dėl to neapskaičiavo bei laiku nesumokėjo mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, mokėtino mokesčio sumą už nedeklaruotą smėlio kiekį apskaičiavo vadovaujantis MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalimi. Atsižvelgiant į 4 lentelėje pateiktą informaciją apie faktiškai išgautą bei deklaruotą žvyro kiekį ir į tai, kad įmonė 2016 m. II ketv., 2017 m. IV ketv., 2018 m. IV ketv., deklaravo 1930 m³ (235 m³ + 1664 m³ + 31 m³) mažesnį žvyro kiekį nei faktiškai išgavo ir dėl to neapskaičiavo bei laiku nesumokėjo mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, mokėtino mokesčio sumą už nedeklaruotą žvyrokiekį apskaičiavo vadovaujantis MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalimi. Už nedeklaruotą išgautą smėlio kiekį 16263 m³ (2958 m³ 2016 m. II ketv., 10000 m³ 2016 m. III ketv., 3305 m³ 2017 m. I ketv.) ir laiku deklaracijoje (KIT708 forma „Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą“) neapskaičiuotą bei nesumokėtą mokestį, patikrinimo metu apskaičiuota mokėtino mokesčio už valstybinius gamtos išteklius (smėlį) suma yra 62 051 Eur (11330 Eur už 2016 m. II ketv., 37886 Eur už 2016 m. III ketv., 12835 Eur už 2017 m. I ketv.). Už nedeklaruotą išgautą žvyro kiekį 1930 m³ (235 m³ 2016 m. II ketv., 1664 m³ 2017 m. IV ketv., 31 m³ 2018 m. IV ketv.) ir laiku deklaracijoje (KIT708 forma „Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą“) neapskaičiuotą bei nesumokėtą mokestį, patikrinimo metu apskaičiuota mokėtino mokesčio už valstybinius gamtos išteklius (žvyrą) suma yra 8 922 Eur (1042 Eur už 2016 m. II ketv., 7732 Eur už 2017 m. IV ketv., 148 Eur už 2018 m. IV ketv.).

Pareiškėja 2019-09-05 pateikė pastabas dėl Patikrinimo akto, kuriose nurodė, kad mokesčiai buvo mokami pagal išgautus išteklius. Patikrinimo metu matyti, kad kai kuriais mokestiniais periodais buvo mokami ženkliai didesni mokesčiai, todėl deklaracijų pateikimas su techninėmis klaidomis negali būti vertinamas kaip mokesčių nuslėpimas.

Departamentas 2019-09-24 Sprendimu Nr. AS-65 Patikrinimo aktą patvirtino ir nurodė, kad Sprendimu patvirtinta 70 973 Eur suma turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio Sprendimo įteikimo dienos.

Pažymėtina, kad byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių, išgauto smėlio ir žvyro kiekio ir apskaičiavimų nėra. Teismas pažymi, kad ginčijamu Departamento Sprendimu konstatuota, kad pareiškėja nedeklaravo išgautų valstybinių gamtos išteklių (16263 m³ smėlio ir 1930 m³ žvyro) ir už šį gamtos išteklių kiekį nesumokėjo mokesčių. Pareiškėja nagrinėjamu atveju neginčija aplinkybės, kad ji nurodytais laikotarpiai deklaravo per mažą iškastų išteklių kiekį dėl ko buvo sumokėtas per mažas mokestis, teigia, kad tai atsitiko dėl žmogiškos klaidos, nes mokesčiai buvo deklaruojami pagal gamtos išteklių parduotus, o ne iškastus, kiekius. Todėl teismas nagrinėjamu atveju neanalizuos pareiškėjos ginčijamo sprendimo dalies, kuria konstatuotas pažeidimas teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau vertins pareiškėjai apskaičiuoto mokesčio pagrįstumą bei teisėtumą ir analizuos ar egzistuoja pagrindas tokį mokestį sumažinti pareiškėjos nurodomais pagrindais.

Nagrinėjamoje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuoja Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymas (toliau – ir MVGIĮ), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006-12-27 įsakymu Nr. D1-614/VA-99 patvirtintos „Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos KIT708 formos ir jos papildomo lapo KIT708P formos užpildymo ir pateikimo taisyklės“ (toliau – ir Taisyklės).

MVGIĮ nustato valstybinių gamtos išteklių, kurie pagal šį įstatymą yra mokesčio objektas, apmokestinimo mokesčiu už valstybinius gamtos išteklius ir ginčų nagrinėjimo tvarką (1 straipsnis). Šio įstatymo tikslas – ekonominėmis priemonėmis skatinti gamtos išteklių naudotojus taupiai ir efektyviai naudoti valstybinius gamtos išteklius, kompensuoti gamtos išteklių tyrimo ir priemonių jų kiekiui bei kokybei išsaugoti valstybines išlaidas (2 straipsnis). Vadovaujantis MVGIĮ 4 straipsnio 1 dalimi ir 1 priedu, naudingos iškasenos, nurodytos šio įstatymo 1 priede, taip pat smėlis bei žvyras yra valstybinių gamtos išteklių mokesčio objektas. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas (5 straipsnio 1 dalis).

Taisyklių 5 punkte įtvirtinta, kad deklaracijas teikia mokesčio mokėtojai, išgaunantys (naudojantys) valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas; mokesčio mokėtojai, kurie mokestiniu laikotarpiu nevykdė veiklos ir neišgavo valstybinių gamtos išteklių, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius nedeklaruoja ir nemoka; 6 punkte – jog mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą mokestinis laikotarpis yra kalendorinių metų ketvirtis; 7 punkte – kad mokesčio mokėtojai pildo deklaracijos KIT708 formą ir jos papildomo lapo KIT708P formą (jei reikia) pagal Taisykles; užpildyta deklaracija pateikiama ir mokestis sumokamas per Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytus terminus, t. y. per kalendorinį mėnesį, einantį po mokestinio laikotarpio, kurio mokestis deklaruojamas, pabaigos.

Pagal MVGIĮ 7 straipsnio 1-2 dalis, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytą tarifą, apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį. Taigi kiekvieną metų ketvirtį mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojai turi pareigą teikti deklaracijas, apskaičiuodami ir sumokėdami mokestį už visą per tą ketvirtį išgautą gamtos išteklių kiekį.

Už nurodytos pareigos nevykdymą, t. y. už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį nei išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį MVGIĮ numato sankciją (dėl deklaruoto mažesnio gamtos išteklių kiekio bei jų rūšies nei faktiškai buvo išgauta) – t. y. taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas MVGIĮ 1, 2, 3 ir 4 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10 (6 straipsnio 2 dalis).

Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius (MVGIĮ 8 straipsnio 2 dalis). Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją mokestinio patikrinimo rezultatus įformina bei juos patvirtina Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka (MVGIĮ 8 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis MVGIĮ 6 ir 7 straipsniais, pareiga apskaičiuoti išgautą gamtos išteklių kiekį ir jį teisingai deklaruoti yra nustatyta mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojui.

Pareiškėja skunde nurodo, kad Departamentas tvirtindamas patikrinimo aktą nepagrįstai neatsižvelgė į pastabas dėl laiku nedeklaruoto ir neapskaičiuoto mokesčio. Pažymėtina tai, kad atsakovui tvirtinant patikrinimo rezultatus, šiuo atveju nesuteikta teisė taikyti kitokius mokesčių tarifus nei tuos, kurie nustatyti MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes bei cituotą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad Sprendimą atsakovas priėmė pagrįstai. Kitokio sprendimo priimti Departamentas negalėjo pagal teisės aktų jam suteiktą kompetenciją.

Įstatymuose įtvirtinta imperatyvi pareiškėjos pareiga nustatytais terminai deklaruoti ir mokėti mokestį už išgautus valstybinius gamtos išteklius, todėl pareiškėjos argumentai, jog vienais laikotarpiai buvo deklaruoti didesni gamtos išteklių kiekiai, nei faktiškai buvo išgauta, negali nulemti ginčijamo administracinio akto neteisėtumo.

Pareiškėja teismui paaiškino, kad nesiekė nuslėpti išgaunamų išteklių (žvyro ir smėlio), o situacija iš esmės susidarė dėl nežinojimo, pareiškėja veiklą pradėjo vykdyti tik 2016 m. ir deklaravo mokesčio duomenis pagal gamtos išteklių parduotus, o ne iškastus, kiekius. Teismas konstatuoja, jog būtent pareiškėja naudoja mokesčiu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius ir yra šio mokesčio mokėtoja, todėl turėjo būti atidi ir rūpestinga ir tik ji turėjo pareigą nustatyta tvarka ir terminais teikti deklaracijas apie išgautų išteklių kiekius ir atitinkamai nuo šių kiekių deklaruoti ir sumokėti mokesčius.

Kaip jau buvo minėta, pareiškėja Patikrinimo akte nurodytus teisės pažeidimus pripažįsta, tačiau nurodo ir tai, kad už pažeidimus pritaikyta sankcija nėra proporcinga ir adekvati padarytam teisės pažeidimui, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, sprendžiant dėl pareiškėjai taikytinos mokesčio sumos, svarbu atsižvelgti į pažeidimo pobūdį ir jį lėmusias aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas).

LVAT laikosi nuostatos, jog teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę būtina teikti teisingumui (LVAT 2015 m. vasario 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015, 2019 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-278-624/2019).

Proporcingumo principo taikymas atsiskleidžia tuo, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą, todėl šis principas neatskiriamas nuo teisingumo principo. Įgyvendinant teisingumo principą, reikalaujama, kad asmeniui skiriama sankcija būtų proporcinga padarytam pažeidimui. Teisingumo principas taip pat įpareigoja, kad asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų atsakomybės, tačiau skiriant jam bausmę būtų atsižvelgiama į jo turtinę padėtį bei svarbias kitas aplinkybes. Konstitucinis Teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime nurodyta, kad teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui.

Teismo vertinimu, pareiškėjos kaltės forma yra netyčinė. Pareiškėja nurodo, kad deklaravo mažesnį nei atitinkamais laikotarpiais išgautą smėlio ir žvyro kiekį, tačiau kitais mokestiniais laikotarpiais buvo deklaruotas per didelis išgauto smėlio ir žvyro kiekis (ir atitinkamai mokami didesni mokesčiai). Bendrovė iš viso už 2016-2018 m. laikotarpį buvo nesumokėjusi tik 1463 Eur mokesčio. Bylos duomenys nepatvirtina aplinkybės, kad pareiškėja būtų siekusi nuslėpti išgautus smėlio ir žvyro kiekius. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja būtų sistemingai pažeidinėjusi įstatymus ir kad jai anksčiau būtų taikytos ekonominės sankcijos už analogiškus pažeidimus. Svarbu ir tai, kad Bendrovė pripažįsta pažeidimą.

Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, į pareiškėjos argumentus, kad paaiškėjus aplinkybei, jog buvo neteisingai deklaruojami mokesčio duomenys, ji patikrino deklaracijas ir sumokėjo 1463 Eur mokesčio (sumą kuri būtų skaičiuojama, jei mokestis būtų skaičiuojamas įprastu tarifu ir padarant įskaitymus už permokėtas sumas), t.y. siekė ištaisyti pažeidimą, laikytina, kad, padarytas pažeidimas savo pobūdžiu nebuvo tiek pavojingas, kad taikyti maksimalią MVGIĮ numatytą sankciją (priskaičiuotą mokestį dauginant iš 10). Dėl padaryto pažeidimo nekilo sunkių pasekmių nei aplinkai, nei žmonėms, valstybės finansinis interesas galėjo būti ir buvo užtikrintas mokesčių administratoriui prieinamos informacijos pagalba ir imantis kontrolės veiksmų. Teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nurodytos aplinkybės yra reikšmingos, sprendžiant dėl mokesčio už valstybinius gamtos išteklius dydžio nustatymo.

Taigi šiuo atveju, atsižvelgus į aukščiau išdėstytus motyvus ir reikšmingas ekonominės sankcijos individualizavimui aplinkybes, - laikytina, kad 200 proc. (dvigubai paskaičiuoto mokesčio už išteklius dydžio) padidintas mokesčio tarifas atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus ir būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir mastui.

Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytus motyvus, skundas jo ribose tenkintinas iš dalies ir skundžiamas Sprendimas, kuriuo patvirtintas Patikrinimo aktas, keistinas toje dalyje, kurioje už nedeklaruotus valstybės gamtos išteklius pritaikytas 10 kartų didesnis tarifas. Atsižvelgiant į šio sprendimo motyvus, taikant 200 proc. (2 kartus) padidintą tarifą, atitinkamai deklaruotą mažesnį nei faktiškai išgautą smėlio kiekį 16263 m³ priskaičiuota mokesčio suma už 2016 m. II ketv. mažintina iki 2266 Eur (2958*0,38*1,008*2), III ketv. mažintina iki 7577 Eur (10000*0,38*0,997*2), 2017 m. I ketv. mažintina iki 2567 Eur (3305*0,38*1,022*2), už deklaruotą faktiškai mažesnį nei išgautą žvyro kiekį 1930 m³ priskaičiuota mokesčio suma už 2016 m. II ketv. mažintina iki 208 Eur (235*0,44*1,008*2), 2017 m. IV ketv. mažintina iki 1546 Eur (1664*0,44*1,056*2), 2018 m. IV ketv. mažintina iki 30 Eur (31*0,44*1,083*2), iš viso priskaičiuota mokesčio padidintu tarifu suma sumažintina iki 14 194 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos prašymas sumažinti mokėtiną sumą iki 1463 Eur mokėtiną negali būti tenkinamas, nes tai prieštarautų aukščiau įtvintoms teisės aktų nuostatoms ir teismų praktikai.

Teismui nusprendus keisti Sprendimą ir sumažinus mokesčio sumą nuo 70 973 Eur iki 14 194 Eur konstatuotina, jog pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1, 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „EPT transportas“ skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019-09-24 Sprendimu Nr. AS-65 patvirtintą mokesčio didesniu tarifu 70 973 Eur sumą sumažinant iki 14 194 Eur (keturiolikos tūkstančių šimto devyniasdešimt keturių eurų).

Likusią pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „EPT transportas“ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jovita EinikienėIveta PelienėErnestas Spruogis