Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2022 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 289 straipsnį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Už BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 289 straipsnyje numatytas ir idealiąją nusikaltimų sutaptį sudarančias veikas paskirtos bausmės subendrintos pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Ši paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrinta su bausme, paskirta už BK 214 straipsnio 1 dalį ir A. S. paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Valstybės patirtos išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, iš A. S. nepriteistos.

Šiuo nuosprendžiu taip pat pripažinti kaltais ir nuteisti A. R., I. R., G. R., M. T., V. A., E. Ž., tačiau dėl šių asmenų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. S. nuteistas už tai, kad jis pasisavino valstybės tarnautojo ir viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą, neteisėtai įgijo bei perdavė svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacija inicijuoti bei apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, būtent: jis, būdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (toliau – PN), esančiuose (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su kitais (duomenys neskelbtini) pataisos namuose nenustatytais asmenimis su (duomenys neskelbtini) PN, esančiais (duomenys neskelbtini), laisvės atėmimo bausmę atliekančiu V. A.; su laisvės atėmimo bausmę atliekančiais (duomenys neskelbtini) PN, esančiuose (duomenys neskelbtini). M. T. ir E. Ž.; su Vilniaus mieste esančiais A. R., G. R. (A.), I. R., turėdamas vieningą tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, kas pasireiškė tuo, kad M. T. 2017 m. gruodžio pabaigoje telefonu susitarus su A. R., kad pastarasis už atlygį ras banko sąskaitą į kurią būtų galima pervesti nusikalstamu būdu gautas pinigines lėšas bei jas išgryninti, o A. R. sutarus su G. R. (A.) ir I. R. bei joms sutikus dalyvauti nusikalstamoje veikoje už suteiktą piniginį atlygį, A. R. perdavus G. R. (A.) banke AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos numerį M. T., po ko V. A. 2018 m. sausio 17 d. 12.54 val. gavus SMS žinutę į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) nuo M. T. ir E. Ž. G. R. (A.) sąskaitos banke AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, į kurią būtų galima pervesti ir išgryninti nusikalstamu būdu gautus pinigus, jis (A. S.) 2018 m. sausio 17 d. laikotarpiu nuo 11.18 val. iki 16.36 val., kartu su kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, paskambino mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), UAB ,,T.” direktorei V. V. į pastarosios mobiliojo ryšio telefonų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) jis (A. S.) kartu su kitu nenustatytu asmeniu melagingai prisistatė V. V. policijos pareigūnu bei banko darbuotoju, tokiu būdu pasisavino valstybės tarnautojo (policijos pareigūno) ir viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens (banko darbuotojo) vardą, bei melagingai nurodė, jog neva atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl plėšimo bei nurodė suteikti jam (A. S.) telefonu prisijungimo prie UAB „T.“ elektroninės bankininkystės duomenis, o V. V. patikėjus ir padiktavus jam (A. S.) prisijungimų duomenis prie AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. vartotojo ID, slaptažodį, generatoriaus saugos kodų duomenis, jis (A. S.) minėtus gautus duomenis ne vėliau kaip 2018 m. sausio 17 d. laikotarpiu nuo 12.42 iki 13.41 val. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė V. A. į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini);

1.1 po ko neteisėtai disponuojant UAB „T.“ elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, neteisėtai panaudojus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo – UAB „T.“ – tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. prisijungimo vardą, slaptažodį ir generatoriaus saugos kodų duomenis, UAB „T.“ vardu, neteisėtai per internetinės prieigos adresą (duomenys neskelbtini), pažeidus informacinės sistemos apsaugos priemones, 2018 m. sausio 17 d. laikotarpiu nuo 12.42 val. iki 13.41 val. iš galinio tinklo įrenginio, kuriam buvo priskirtas IP (duomenys neskelbtini) su mobiliojo ryšio operatoriaus UAB „Telia“ išankstinio apmokėjimo paslaugos abonento Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai V. A. prisijungus prie UAB „T.“ AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bei apgaule inicijavus finansinę operaciją – iš minėtos banko sąskaitos neteisėtai pervedus į G. A. sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) 1700,10 Eur, taip neteisėtai panaudojus elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, po ko V. A. nuolat, nusikalstamos veikos padarymo metu, palaikant ryšį su nuteistaisiais M. T. ir E. Ž. mobiliojo ryšio priemonėmis, mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), kurie telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) kontroliavo ir koordinavo A. R., G. R. (A.), I. R. veiksmus, kurie už atlygį sutiko dalyvauti nusikalstamoje veikoje, siekiant išgryninti apgaule užvaldytas UAB „T.“ lėšas, kol A. R. 2018 m. sausio 17 d. 13.31 val. AB „Swedbank“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) iš G. R. (A.) AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitos išgrynino 1400 Eur, po ko, tęsiant nusikalstamą veiką, G. R. (A.) ir I. R. nuvykus 2018 m. sausio 17 d. apie 14.00 val. į AB „Swedbank“ banko padalinį, esantį (duomenys neskelbtini), tikslu išgryninti likusias sąskaitoje nusikalstamu būdu gautas lėšas, tačiau to nepadarė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jų valios, kadangi buvo išnaudotas G. R. (A.) banko sąskaitos limitas, tokiu būdu jis (A. S.) pasisavino valstybės tarnautojo ir viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą, neteisėtai įgijo bei perdavė svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacija inicijuoti bei apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą UAB „T.“ priklausančius 1700,10 Eur.

2. Marijampolės apylinkės teismas įvertinęs ištirtus įrodymus, konstatavo, kad A. S. pareikšti kaltinimai yra įrodyti ir jo veiksmai atitinka BK 214 straipsnio 1 dalyje, 289 straipsnyje, 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymius. Teismas skirdamas A. S. bausmę atsižvelgė į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje bei būdamas recidyvistu. Į tai, kad A. S. anksčiau teistas 12 kartų, nusikalstamas veikas padarė atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Teismas sprendė, jog A. S. už kiekvieną nusikalstamą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas pagal sankcijos vidurkį.

3. Nuteistasis A. S. skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti dėl jam paskirtos bausmės.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo A. S. gynėjas advokatas Dainius Gudas su nuteistojo skundu sutiko iš dalies, kadangi mano, jog skundžiamas nuosprendis turi būti nenaikinamas, o keičiamas, tačiau sutinka su skunde išdėstytais argumentais bei prašo paskirti švelnesnę bausmę. Prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. neginčija kaltės ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, o teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, abejoti A. S. veiksmų teisiniu vertinimu taip pat neturi jokio teisinio pagrindo, todėl nuteistojo kaltės klausimas išsamiau neanalizuojamas. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl nuteistajam paskirtos bausmės paskyrimo bei teigiama, jog apylinkės teismas nuteistajam paskyrė per griežtą bausmę bei bendrindamas bausmes pridėjo per didelę bausmės dalį.

6. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas A. S. bausmės rūšį, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą ir skirdamas laisvės atėmimo bausmę, išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam A. S. paskirta bausmės rūšis yra adekvati jo asmenybei, padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimą darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

7. Pirmosios instancijos teismas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymą, A. S. paskyrė 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už BK 214 straipsnio 1 dalyje – 3 metų laisvės atėmimo bausmę ir už BK 289 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką – 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Apylinkės teismas, parinkdamas A. S. bausmes atsižvelgė į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje bei būdamas recidyvistu. Į tai, kad nuteistasis A. S. praeityje teistas 12 kartų, o naują nusikalstamą veiką padarė atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę. Teismas įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį, stadiją ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką, į tai, kad A. S. buvo nusikalstamos veikos organizatorius, paskyrė terminuotos laisvės atėmimo bausmės rūšį.

8. Iš esmės nuteistasis savo apeliaciniu skundu neginčija jam paskirtos bausmės rūšies, o ir teisėjų kolegija, susipažinusi tiek su skundžiamu nuosprendžiu, tiek su visa bylos medžiaga, nuteistąjį A. S. charakterizuojančiais duomenimis, abejoti pirmosios instancijos teismo parinkta bausmės rūšimi, neturi jokio teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija sprendžia, jog apylinkės teismas individualizuodamas A. S. bausmes, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį. Apeliantas savo skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y., kad apeliantas pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Šiame kontekste, visų pirma pažymėtina, kad teismų praktikoje, aiškinant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus galėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020, 2K-276-1073/2020). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus teisme, nuteistasis A. S. neneigė daręs nusikalstamą veiką ir dėl to savo kaltę pripažino. Visgi, teisėjų kolegija pažymi, kad kaltininko prisipažinimas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė baudžiamajame įstatyme formuluojamas kaip esminių kvalifikacijai reikšmingų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių pripažinimas. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai asmuo savo noru prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių, ir nuoširdžiai gailisi. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Pažymėtina, kad ši aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus kaltininko pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-539/2006). Norint pripažinti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui reikia nustatyti ne tik kaltininko prisipažinimą, tačiau ir nuoširdų galėjimąsi, ko šiuo atveju negalima konstatuoti. Šiame kontekste svarbu įvertinti tai, kad A. S. būdamas jauno amžiaus iki skundžiamo nuosprendžio buvo teistas net 12 kartų, o iš jų paskutinius tris kartus dėl sukčiavimų padarymo. Be to, nuteistasis yra eilę kartų baustas administracine tvarka, nėra linkęs laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistąjį A. S. charakterizuojančius duomenis konstatuoja, kad apelianto kaltės pripažinimas tik formalus. Pastebėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai jo kaltę pagrindžiančių duomenų, dėl ko iš esmės kaltės neigimas būtų beprasmis. Kaip jau pastebėta, nuteistasis ne kartą teistas už analogiškus nusikaltimus, puikiai suvokė savo pasirinkto nusikaltimo elgesio kilsiančias pasekmes, todėl vertinti tokį A. S. elgesį atsitiktiniu ar pripažinti, jog jis dėl to nuoširdžiai gailisi, aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo.

9. Nenustačius nuteistojo A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, svarbu įvertinti tai, kad nustatytos dvi apelianto atsakomybę sunkinančios aplinkybės, t. y., jog nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės. BK 214 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės. O BK 289 straipsnio sankcijoje numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Apylinkės teismas parinko A. S. griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, tačiau jų dydį nustatė šiek tiek mažesnį nei sankcijos vidurkis, t. y. už nusikalstamos veikos numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje padarymą skyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę, kai sankcijoje numatytos bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėn. ir 15 d. Už nusikalstamos veikos numatytos BK 289 straipsnio padarymą skyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę, kai sankcijoje numatytos bausmės vidurkis yra 1 metai 1 mėn. ir 15 d. Ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymą paskyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę, kai sankcijoje numatytos bausmės vidurkis yra 1 metai 7 mėn. ir 15 d. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Taigi, įvertinus nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių egzistavimą, parinko netgi mažesnį už kiekvieno straipsnio sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, bausmę. Iš nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumos matyti, jog nuteistasis sistemingai daro nusikalstamas veikas, o šią nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Kaip jau minėta, pagal BK 27 straipsnį, A. S. laikomas recidyvistu, o tai rodo, jog išvadų iš ankstesnių teistumų apeliantas nedaro. Aptarti duomenys nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių dydžiu už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, pagrįstumu bei teisingumu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę gali sušvelninti kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, kas nagrinėjamu atveju nenustatyta.

10. Apeliantas savo skunde nurodo, jog apylinkės teismas bendrindamas nuosprendžiu paskirtas bausmes, pridėjo per dideles bausmės dalis, o tai grindžia jo atžvilgiu ankstesniu priimtu sprendimu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1579-1034/2020. Teisėjų kolegija šiuos nuteistojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Visų pirma, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje susipažinus su apelianto minėtos baudžiamosios bylos nuosprendžiu, matyti, jog šioje baudžiamojoje byloje A. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartimi, A. S. apeliacinis skundas dalyje dėl bausmės skyrimo, buvo atmestas. Todėl apeliantas, nurodydamas šios baudžiamosios bylos numerį, visiškai nepagrįstai remiasi kaip pagrindu, mažinti jam paskirtos galutinės bausmės dydį. Visgi, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO išties matyti, jog Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžiu A. S. buvo sumažinta Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė, tačiau tai nesudaro pagrindo manyti, jog ir skundžiamu nuosprendžiu A. S. paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė. Skundžiamu nuosprendžiu, A. S. paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 289 straipsnyje, subendrintos taikant bausmių apėmimo būdą, t. y. esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų skirtinguose BK straipsniuose. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, A. S. pasisavinęs valstybės tarnautojo ir viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, todėl A. S. veiksmai kvalifikuojami kaip ideali nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 289 straipsnyje, sutaptis. Prie šios apėmimo būdų subendrintos bausmės, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 dalimi, pridėjo dalį pagal BK 214 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės, t. y. 3 mėnesius, kas yra minimalus šio straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis. Pažymėtina, kad BK 63 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis. Taigi, teisėjų kolegija, neturi pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuosprendžiu paskirtas bausmes, pridėjo per didelę bausmės dalį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog toks apylinkės teismo pasirinktas bausmių bendrinimo būdas tinkamas įvertinus tiek A. S. asmenybę, tiek nusikalstamų veikų pobūdį, o skundžiamu nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė nelaikytina neteisinga ar per griežta.

11. Nuteistasis A. S. pateiktame apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog tuo pačiu nuosprendžiu nuteistajam V. A. paskirta tokia pati – 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nors V. A. anksčiau teistas net 37 kartus, be to, šis nuteistasis yra pripažintas kaltu papildomai ir pagal BK 215 straipsnį. Teisėjų kolegija, neturi pagrindo sutikti ir su šiais apelianto skundo argumentais. Visų pirma, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas paduotas tik dėl A. S. paskirtos bausmės, todėl teismas nesprendžia skundžiamu nuosprendžiu V. A. paskirtos bausmės pagrįstumo. Apelianto skundo argumentai, kad jam skiriama bausmė turėtų būti gretinama su kitam nuteistajam paskirta bausme yra nepagrįsti, kadangi bausmė individualizuojama įvertinus nuteistojo asmenybę bei veikos pavojingumą, o ne lyginant su kitiems nuteistiesiems skiriamomis bausmėmis. Teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto nurodytos aplinkybės susijusios su V. A. paskirta galutine bausme, nėra reikšmingos bausmės individualizavimui. Byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog už A. S. padarytas nusikalstamas veikas, paskirta bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

12. Teisėjų kolegija aptartų duomenų pagrindu sprendžia, kad Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. spalio 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, paskirta subendrinta galutinė bausmė už nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas nėra per griežta, todėl keisti teismo nuosprendį dėl skunde nurodytų priežasčių, nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

13. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.

14. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. vasario 1 d. patikslinta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, teikiant teisinę pagalbą nuteistajam A. S., kurias sudaro 295,00 Eur.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam A. S. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, kuris atmetamas kaip nepagrįstas, tačiau byloje nėra jokių aktualių duomenų apie nuteistojo turimą turtą. Be to, A. S. ne kartą baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos, šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, o skundžiamu nuosprendžiu jam taip pat paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už A. S. antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš A. S. valstybės naudai 295,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. vasario 1 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.