Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1645-230/2013

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-12-16
Bylos Nr.: 2A-1645-230/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-62-3-00440-2011-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Albina Rimdeikaitė, Galina Blaževič, Nijolia Indreikienė
Ieškovas: A. D., G. D., O. B., V. G.
Atsakovas: Kauno miesto savivaldybės administracijai, R. V., V. P.
Trečiasis asmuo: Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos

Kategorijos

29.1pavadinimo nepavyko patikrinti
30.1pavadinimo nepavyko patikrinti
30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1645-230/2013Teisminio proceso Nr. 2-62-3-00440-2011-6Procesinio sprendimo kategorija: 29.1; 30.1; 30.2; 30.10; 121.14; 121.21. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Albinos Rimdeikaitės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. D., G. D., O. B., V. G., V. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-419-329/2013 pagal ieškovų A. D., G. D., O. B., V. G., V. G. patikslintą ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, R. V., V. P., dalyvaujant trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos, dėl statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių pašalinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai patikslintu ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė pripažinti statybos leidimą Nr. 38-3-GN779-710, išduotą 2006 m. lapkričio 10 d. R. V. ir V. P., negaliojančiu ir pašalinti statybos padarinius – įpareigoti atsakoves R. V. ir V. P. per šešis mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo dienos teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, taip pat ieškovai prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Ieškovai nurodė, kad atsakovės yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bedraturtės, kuriame pradėjo statyti dvibutį gyvenamąjį namą. Statybos darbus atsakovės vykdo 2006 m. lapkričio 10 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos išduoto statybos leidimo Nr. 38-3-GN779-710 pagrindu. Atsakovių vykdomi darbai pažeidžia gretimų žemės sklypų savininkų, t. y. ieškovų interesus, kadangi atsakovių statomas namas kelia šlaito nestabilumą ir dėl to kyla pavojus ieškovams O. B., V. G., V. G. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) konstrukcijoms; namas statomas, nesilaikant numatyto minimalaus atstumo nuo ieškovams A. D. ir G. D. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos ir neturint šių ieškovų sutikimo, dėl ko per arti atsakovių statomas namas trukdo natūraliam ieškovams A. D. ir G. D. priklausančio gyvenamojo namo apšvietimui. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2011 m. vasario 1 d. ir 2011 m. vasario 15 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir nustatė, kad dalis atsakovių statomo pastato pastatyta ne projekte numatytoje vietoje, todėl atsakovėms buvo surašytas savavališkos statybos aktas. Ieškovas A. D. teigė, kad sutikimą atsakovėms jis pasirašė suklaidintas, nes jam nebuvo pateikta projektinė dokumentacija, šis jo sutikimas yra niekinis, nes nepatvirtintas notaro, jis nebuvo įgaliotas pasirašyti sutikimą ir savo sesers G. D., kuri kartu su juo irgi yra gretimo žemės sklypo bendraturtė, vardu. Atsakovės nesilaiko LR Aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji namai“ reikalavimo išlaikyti 3 m atstumą nuo statinių iki gretimo sklypo ribos, o aukštesniems pastatams (virš 8,5 m.) šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui, todėl atstumas iki žemės sklypo ribos turėtų būti ne mažesnis kaip 4 metrai. Statybos leidime nėra nurodytas žemės sklypo užstatymo tankis ir intensyvumas ir tuo buvo pažeisti STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ reikalavimai, leidimas taip pat neatitinka Kauno miesto savivaldybės valdybos 2002 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 141 patvirtintame detaliajame žemės sklypo plane nustatyto sklypo tvarkymo reglamento, nes šiuo leidimu buvo nustatytas žemės sklypo užstatymo intensyvumas dvigubai didesnis negu numatytas detaliajame plane – vietoje detaliuoju planu leidžiamo 0,50 užstatymo intensyvumo leista vykdyti tokias statybas, kurių intensyvumas būtų net 1,07, o taip pat viršijamas užstatymo tankumas - vietoje detaliuoju planu numatyto 0,50 užstatymo tankumo leistas 0,51 tankumas. Dėl šių pažeidimų atsakovėms 2006-11-10 išduotas statybos leidimas turi būti panaikintas, o atsakovės įpareigotos nugriauti statinį. Ieškovai nurodė, kad apie 2006-11-10 atsakovėms išduotą ginčijamą statybos leidimą jie sužinojo 2011-03-22, jo kopiją gavo 2011-04-30, o apie tai, kad minėto statybos leidimo turinys neatitinka detaliojo plano reikalavimų tapo žinoma tik 2012-07-11, todėl šias aplinkybes prašė pripažinti svarbiomis ir atnaujinti praleistą 1 mėnesio senaties terminą ginčyti administracinį aktą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš kiekvieno ieškovo po 300 Lt atstovavimo išlaidų kiekvienai atsakovei atskirai, o valstybei iš kiekvieno ieškovo po 32,30 Lt pašto išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės R. V. ir V. P. yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtės. Joms 2006 m. lapkričio 10 d. išduotas statybos leidimas Nr. 38-3-GN779-710 šiame sklype griauti gyvenamąjį namą bei ūkio pastatą ir statyti naują dvibutį gyvenamąjį namą pagal M. P. parengtą projektą.

Šalies argumentai

Teismas taip pat nustatė, kad ieškovai A. D. ir G. D. 2011-03-29 pateikė prašymą Kauno miesto apylinkės teismui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-8086-429/2011, nurodydami, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), statomas dvibutis gyvenamasis namas pagal šioje byloje ginčijamą statybos leidimą. Ieškovai prie patikslinto prašymo pateikė ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011-02-19 rašto Nr. (15.2)-2D-1935 kopiją, adresuotą A. D., V. G. bei R. B., kuriame taip pat buvo pateikta informacija apie ginčijamą statybos leidimą, taip pat išaiškinta jų teisė kreiptis į teismą, jeigu jie mano, kad 2011-02-15 ir 2011-02-17 nustatyti atsakovių vykdomos statybos pažeidimai pažeidžia jų teises ir interesus. Be to, Kauno miesto apylinkės teismas, spręsdamas ieškovo A. D. 2011-03-22 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-8068-429/2011, dar 2011-03-25 nutartimi nustatė, kad pareiškėjas prašyme nurodė, jog dvibutis gyvenamasis namas statomas pagal 2006-11-10 išduotą statybos leidimą. Todėl teismas, nustatęs šias aplinkybes, padarė išvadą, kad ieškovams apie ginčijamą statybos leidimą ir vykdomus statybos darbus buvo žinoma vėliausiai 2011-03-22, todėl į teismą dėl statybos leidimo panaikinimo turėjo kreiptis per 1 mėnesį nuo sužinojimo apie statybos leidimą, t. y. ne vėliau kaip iki 2011-04-22, o kreipėsi tik 2011-06-01. Teismas nelaikė ieškovų nurodytų praleisto termino atnaujinimo priežasčių svarbiomis, todėl netenkino ieškovų prašymo atnaujinti praleistą administracinio akto apskundimo senaties terminą ir ieškinį šiuo pagrindu atmetė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas ieškovų reikalavimus, pareikštus kaip gretimų žemės sklypų savininkų, kurių teises pažeidžia ginčijamo statybos leidimo pagrindu atsakovių vykdomi statybos darbai, atmetė kaip nepagrįstus, kadangi remdamasis VĮ Registrų centro duomenimis nustatė, kad jie nėra gretimų žemės sklypų savininkai. Todėl teismas atmetė ieškovų argumentus, kad atsakovės kartu su prašymu išduoti statybos leidimą turėjo gauti jų rašytinius sutikimus statyti pastatą arčiau negu 3 metrų atstumu iki jiems priklausančių sklypų ribos. Remdamasis VĮ Registrų centras pateiktais duomenimis, teismas, nustatė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas, šiuo adresu viešame registre yra įregistruotas tik gyvenamasis namas, kurio 2/3 dalys nuosavybės teise priklauso G. D. ir 1/3 dalis registruota L. D. vardu. Ieškovo A. D. nuosavybės teisės nei į žemės sklypą, nei į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotos. Kadangi 2011-04-19 dingo dvibučio gyvenamojo namo techninio projekto ir statybos leidimo Nr. 38-3-GN779-710 išdavimo byla, teismas sprendė, jog nėra galimybės nustatyti objektyvią tiesą. Teismas nesirėmė atsakovių turimu techninio projekto egzemplioriumi, kadangi, kaip nurodė trečiojo asmens atstovė ir liudytojas K. S., atliekant patikrinimą 2012 m. liepos mėnesį buvo nustatyta, kad statytojo (atsakovių) pateiktoje projektinėje dokumentacijoje yra nepilnos tam tikro projekto dalys, nebuvo sklypo sutvarkymo plano dalies, konstrukcijų dalies, vandentiekio ir nuotekų šalinimo dalies. Ieškovai nepateikė įrodymų savo teiginiams, kad ginčijamas statybos leidimas buvo išduotas pažeidžiant ieškovų teises, pagrįsti, todėl teismas nesirėmė vien ieškovų paaiškinimais ir sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti ieškovų teisių pažeidimą.

Teismas taip pat atmetė ieškovų argumentus, kad atsakovėms vykdant statybos darbus yra keliama grėsmė kalno šlaito stabilumui, todėl iškilo pavojus ieškovų nuosavybei, ir kad atsakovių statomas namas trukdo natūraliam apšvietimui, kadangi ieškovai jų nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais. Teismas nesirėmė 2011-05-04 antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kadangi jame užfiksuoti statybos pažeidimai, dėl kurių atsakovėms 2011-02-17 buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir nustatytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuos atsakovės pašalino. Teismo nuomone, byloje esantys duomenys (liudytojo K. S. parodymai, 2012-07-11 Statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo akto išvada) duoda pagrindo manyti, kad 2006-11-10 išduotu statybos leidimu galėjo būti pažeisti 2002-02-12 Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 141 patvirtinto sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendiniai, tačiau nukrypimas nuo detalaus plano reikalavimų šiuo atveju gali būti susijęs ne su ieškovų teisėmis, o su viešo intereso pažeidimu. Todėl nėra galimybės tenkinti ieškinį šiuo pagrindu, kadangi CPK 49 str. nesuteikia ieškovams teisės teikti ieškinį viešam interesui ginti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog sprendimas priimtas, netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir padarius nepagrįstas išvadas, dėl ko buvo neatskleista bylos esmė ir neteisingai išspręsta bylą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų netinkamo taikymo

Šalies argumentai

Teismas netinkamai išaiškino materialiosios teisės normas dėl ieškinio senaties taikymo ir nepagrįstai nusprendė, kad ieškovai kreipėsi į teismą praleidę vieno mėnesio terminą pažeistoms teisėms apginti. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas A. D. apie ginčijamą statybos leidimą sužinojo 2011-03-22, kadangi, nors jis iš 2011-03-22 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo ir sužinojo apie ginčijamo leidimo egzistavimą, tačiau tai, kad jis neatitinka detaliojo plano sprendinių, ieškovui tapo žinoma tik 2011-04-30 gavus leidimo kopiją. Aplinkybė, kad ieškovai žinojo apie egzistuojantį statybos leidimą, negali būti prilyginama sužinojimui apie minėtame statybos leidime nustatytus reikalavimus. Be to, statybos leidimo turinys nebuvo nurodytas nė viename iš teismo nurodytų dokumentų, o tik nurodyta, jog yra išduotas statybos leidimas dvibučiam gyvenamajam namui žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) statyti. Neįvertinta ir tai, kad statybos leidimas priimtas ne ieškovų (apeliantų) atžvilgiu, kad buvo kreiptasi per mėnesį nuo skundžiamo statybos leidimo turinio sužinojimo, be to, ieškovai pateikdami prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. S2-7018-568/201, buvo aktyvūs gindami savo pažeistas teises.

1) Dėl teisės normų, nustatančių atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, netinkamo taikymo

Pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino materialinės teisės normas dėl statinio statymo mažesniu nei teisės aktų nustatytu atstumu iki žemės sklypų ribos ir nepagrįstai nusprendė, jog atsakovės neprivalėjo gauti ieškovų A. D. ir G. D. rašytinio sutikimo statybos darbams, kadangi jie nebuvo gretimo žemės sklypo savininkai. Iš teismo nurodytų argumentų nėra aišku, ar ieškovai neturi teisės grįsti savo ieškinio tuo argumentu, jog nėra gretimo žemės sklypo savininkai, ar dėl to, jog yra dingęs atsakovių techninis projektas ir pats statybos leidimas. Teismas, padarydamas išvadą, jog nebuvo reikalingas gretimame žemės sklype pastatyto gyvenamojo namo savininkų sutikimas, pažeidė LR Aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ 8 priedo „Statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai“ reikalavimus, kad statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų pagrįsti interesai. Reikalaujama, kad būtų nustatomas ne mažesnis kaip 3,0 m atstumas nuo statinių iki gretimo sklypo ribos, kai pastato aukštis yra iki 8,5 m aukščio, o aukštesniems pastatams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui. Nagrinėjamu atveju atstumas nuo atsakovių statomo dvibučio gyvenamojo namo iki žemės sklypų ribos turėtų būti ne mažesnis nei 4 metrai, tačiau šio imperatyvaus reikalavimo nesilaikyta, ir tai kelia grėsmę gretimo sklypo naudotojams – ieškovams. Teismas netyrė aplinkybių, jog ieškovai G. D. ir A. D. buvo gretimo žemės sklypo naudotojai, kurių rašytinis sutikimas buvo privalomas, kadangi, pastačius atsakovių statomą dvibutį gyvenamąjį namą per arti ieškovams priklausančio gyvenamojo namo, būtent pastariesiems kyla gaisro grėsmė. Teismas tik formaliai pasisakė, jog ieškovai nėra gretimo žemės sklypo savininkai. Atsakovės neturi teisės pasirinkti iš ko - gretimo žemės sklypo savininko ar naudotojo - privaloma gauti sutikimą dėl statybų. Priešingai, siekiant, kad nebūtų pažeisti žemės sklypo naudotojų, kurie dar nėra jo savininkai, nes nėra pabaigtos žemės išsipirkimo procedūros, interesai, yra privaloma gauti jų sutikimą. Ieškovė G. D. yra gretimo žemės sklypo naudotoja, kadangi jai nuosavybės teise priklauso 2/3 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nelaikė ieškovo A. D. minėto žemės sklypo naudotoju, padaręs išvadą, kad jam nepriklauso nurodyto gyvenamojo namo dalis. Nors paveldėjimo teisės liudijimas po L. D. mirties dar nėra išduotas, tačiau Kauno m. 10-ojo notaro biuro notarės O. M. 2011 m. kovo 17 d. išduotas liudijimas patvirtina aplinkybę, kad vienintelis palikimą po L. D. mirties priėmęs įpėdinis yra ieškovas A. D.. Atsakovės sutikimą statyti statinius, nesilaikant teisės aktų numatyto atstumo ik sklypo ribos reikalavimų, yra gavusios tik iš ieškovo A. D., o iš ieškovės G. D. toks sutikimas nėra gautas. Ieškovas A. D., pasirašydamas minėtą sutikimą, nebuvo įgaliotas savo sesers G. D. atlikti kokius nors veiksmus ir jos interesų 2006 metais neatstovavo, jis buvo savo sesers įgaliotas tik 2011 m. vasario 11 d. Taigi, G. D., kuriai priklauso 2/3 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) nebuvo sutikusi dėl atsakovių naujo statinio statybų vykdymo, nesilaikant teisės aktų numatyto minimalaus atstumo iki žemės sklypų ribos. A. D., pasirašydamas minėtą sutikimą, buvo suklaidintas, kadangi jam nebuvo pateikta statomo gyvenamojo namo projektinė dokumentacija, be to, jo parašas notariškai nepatvirtintas.

3) Dėl teisės normų, nustatančių žemės sklypo užstatymo tankio ir intensyvumo reikalavimus, netinkamo taikymo

Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino rašytinius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jų pažeidžiamas teises, t. y. kad atsakovių vykdomomis statybomis yra keliama grėsmė kalno šlaito stabilumui ir ieškovų nuosavybei. Ši teismo išvada prieštarauja kitai sprendime padarytai išvadai, kad ginčijamu statybos leidimu galėjo būti pažeisti 2002-02-12 Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 141 patvirtinti detaliojo plano sprendiniai. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog šis nukrypimas nuo detaliojo plano nėra susijęs su ieškovų teisėmis, o yra susijęs su viešo intereso pažeidimu, kurį ginti turi teisę tik prokuroras. Detaliajame plane nustatyti apribojimai, t. y. užstatymo tankumas ir užstatymo intensyvumas yra skirti būtent gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų interesų apsaugai, juolab, kad gyvenamoji teritorija yra išsidėsčiusi ant kalno šlaito. Todėl teismui padarius išvadą, kad ginčijamu leidimu buvo pažeisti detaliojo plano sprendiniai, buvo patvirtintas faktas, kad minėta statyba pažeidžia gretimų gyventojų interesus. Apeliantai nesutinka su teismo nuomone, kad statybos leidimo neatitikimas detaliojo plano sprendiniams yra viešas interesas, kadangi LR ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 1 dalies nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Byloje nustatyta, kad viršytas detaliuoju planu patvirtintinas teritorijos užstatymo intensyvumas ir užstatymo tankumas, ir šie pažeidimai turi tiesioginę įtaką gretimų žemės sklypų savininkams bei naudotojams, kadangi viršyti užstatymo rodikliai sukelia grėsmę kalno šlaito stabilumui.

Atsiliepimas

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad terminas ieškiniui dėl statybos leidimo panaikinimo paduoti turi būti skaičiuojamas nuo 2011-03-22. Ieškovai, nepažeisdami LR ABTĮ 33 str. 1 d. numatytų reikalavimų, turėjo kreiptis į teismą dėl statybos leidimo panaikinimo per 1 mėnesį nuo sužinojimo apie statybos leidimą, t. y. ne vėliau kaip iki 2011-04-22, o skundą teismui pateikė 2011-06-01. Patys apeliantai nurodo, kad jie jau 2011-03-22 žinojo, jog pagal ginčijamą statybos leidimą vykdomos statybos, dėl ko ir yra pažeidžiamos jų teisės. Ieškovai, būdami rūpestingi ir apdairūs, vos tik sužinoję apie ginčijamą statybos leidimą turėjo pareigą imtis priemonių kreiptis į statybos leidimą išdavusią instituciją dėl susipažinimo su šiuo leidimu. Be to, ieškovai nenurodė jokių svarbių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, dėl kurių turėtų būti atnaujintas praleistas terminas. Atsakovė nesutinka su skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas dėl statinio statymo mažesniu nei teisės aktų nustatytu atstumu iki žemės sklypų ribos. Nurodo, jog atsakovės neprivalėjo gauti ieškovų A. D. ir G. D. rašytinio sutikimo statybos darbams, kadangi jie nebuvo gretimo žemės sklypo savininkai. Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr. D1-338, 8 priede numatyta, kad mažinant 3 m atstumą, turi būti gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu. Tačiau žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), statybos leidimo išdavimo metu nebuvo ir iki šiol nėra suformuotas ir įregistruotas, todėl nebuvo ir pagrindo reikalauti ieškovų sutikimo. Be to, šie ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad jų teisės ar interesai ginčijamu statybos leidimu yra pažeidžiami. Atsakovė taip pat laiko nepagrįstais skundo argumentus, kad A. D., pasirašydamas sutikimą, buvo suklaidintas, nes jam nebuvo pateikta jokia naujai statomo pastato projektinė dokumentacija, nes nepateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra jokių duomenų, kad šis sutikimas būtų negaliojantis ar nuginčytas. Atsakovės nuomone, ieškovas, prieš pasirašydamas sutikimą, turėjo teisę reikalauti visos reikalingos informacijos apie statybos darbų projektinius sprendinius. Argumentas, kad A. D. sutikimas turėjo būti notariškai patvirtintas, atmestinas, kadangi ieškovai nenurodo, kokiems teisės aktams prieštarauja šis sutikimas ir koks teisės aktas nustato, kad tokio pobūdžio sutikimas turi būti patvirtintas notarine forma. Apeliantai nėra pateikę jokių įrodymų ar kitaip pagrindę teiginių, kad yra pažeistos jų teisės dėl to, jog ginčijamas statybos leidimas galimai neatitinka Kauno miesto valdybos 2002-02-12 sprendimu Nr. 141 patvirtintų detaliojo plano sprendinių. Kadangi ginčijamo statybos leidimo originali byla yra dingusi, todėl negalima konstatuoti, kad išduodant statybos leidimą nebuvo laikomais žemės sklypo užstatymo tankio ir intensyvumo reikalavimų, o teismas tik teigė, kad statybos leidimu galėjo būti pažeisti detaliojo plano sprendiniai.

Atsakovės R. V. ir V. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovių manymu, pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo bylą ir priėmė teisėtą sprendimą. Laiko nepagrįstais skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo ABTĮ numatyto 1 mėnesio ginčijamo leidimo – individualaus akto – apskundimo termino taikymo. Apeliantai nepagrįstai termino leidimui apskųsti skaičiavimo pradžia laiko 2011-04-30, kuomet gavę leidimą detaliai susipažino su jo turiniu. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, spręstina, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją, priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2011-02-19 pateikė ieškovams raštą, kuriame šie elementai buvo aiškiai nurodyti, vėliau ieškovai A. D. ir G. D., remdamiesi šia informacija, 2011-03-22 ir 2011-03-29 pateikė teismui procesinius prašymus, todėl pagrįsta teismo išvada, kad visa informacija apie ginčijamo leidimo turinį ieškovams tapo prieinama ne vėliau kaip 2011-03-22, o ne 2011-04-30, kaip teigia ieškovai. Ieškovai, turėdami informaciją apie ginčo statybos leidimą, nesikreipė į leidimą išdavusią instituciją, prašydami šio leidimo kopijos ar leisti su juo susipažinti, jie taip pat nenurodė jokių svarbių nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, dėl kurių praleistas terminas galėtų būti atnaujintas. Atsakovės laiko nepagrįstu ir skundo argumentą, kad gaunant ginčijimą statybos leidimą buvo privalomas gretimo sklypo naudotojų sutikimas. Byloje nustatyta, kad ieškovai A. D. ir G. D. nėra gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai, kadangi žemės sklypas šiuo adresu apkritai nėra suformuotas ir jo nebuvo leidimo išdavimo metu, o ieškovių O. B., V. G. ir V. G. nuosavybės teise turimas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nesiriboja su atsakovių sklypu. Ieškovai teigdami, kad ginčo statybos leidimui išduoti buvo privalomas gretimo sklypo naudotojų raštiškas sutikimas, nepagrįstai plečiamai aiškina statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo nuostatas, kadangi minėtas teisės aktas nenumato, kad atstumų sumažinimui būtų reikalingas ne tik gretimo sklypo savininkų, bet ir naudotojų sutikimas. Atsakovių nuomone, pagrįsta teismo išvada, kad galimi nukrypimai nuo detaliojo plano sprendinių, viršijant užstatymo tankį ir intensyvumą, sietini ne su ieškovų subjektinių teisių, o su viešo intereso pažeidimu. Ieškovai neįrodė, jog atsakovėms išduotas statybos leidimas dėl tariamo neatitikimo detaliojo plano sprendiniams pažeidžia jų teises dėl keliamos grėsmės kalno šlaito stabilumui, todėl jie nėra tinkami subjektai reikalauti panaikinti ginčo statybos leidimą, o ginti viešo intereso jie nėra įgalinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas. Byloje nustatyta, kad atsakovės R. V. ir V. P. yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtės (t. 3, b. l. 61). Joms 2006 m. lapkričio 10 d. išduotas statybos leidimas Nr. 38-3-GN779-710 šiame sklype griauti gyvenamąjį namą bei ūkio pastatą ir statyti naują dvibutį gyvenamąjį namą pagal M. P. parengtą projektą (t. 1, b. l. 36, 68). Ieškovei G. D. nuosavybės teise priklauso 2/3 pastatų, esančių gretimame žemės sklype P(duomenys neskelbtini), likusi 1/3 dalis statinių įregistruota L. D. nuosavybės teise (t. 1, b. l. 19-20, 51-52). Ieškovas A. D. pagal Kauno miesto notarės O. M. išduotą liudijimą (t. 1, b. l. 21, 53) yra L. D. įstatyminis įpėdinis. Ieškovai O. B., V. G. (bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktiniu V. G.) nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris nesiriboja su atsakovėms priklausančiu žemės sklypu (t. 3, b. l. 53-54, 63-64). Kauno miesto savivaldybės valdybos 2002 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 141 yra patvirtintas žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) detalusis planas (t. 1, b. l. 146-148).

Byloje kilo ginčas dėl išduoto statybos leidimo teisėtumo ieškovų teisių pažeidimo aspektu.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovų ieškinį, padarė išvadą, kad ieškovai savo teisę kreiptis į teismą realizavo, praleidę LR Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio terminą administracinės teisės aktui apskųsti, o termino praleidimo priežastis nepripažino svarbiomis. LR ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, konstatavo, kad ieškovams apie ginčijamą statybos leidimą buvo žinoma vėliausiai 2011-03-22, o į teismą jie kreipėsi tik 2011-06-01, t. y. praleidę įstatymo nustatytą terminą. Ieškovai iš esmės neginčija teismo nustatytos aplinkybės, kad jie apie ginčijamo leidimo egzistavimą sužinojo iš 2011-03-22 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, tačiau teigia, kad tik 2011-04-30 gavus leidimo kopiją ieškovams tapo žinoma, jog leidimas neatitinka detaliojo plano sprendinių. Todėl, jų nuomone, aplinkybė, kad ieškovai žinojo apie egzistuojantį statybos leidimą, negali būti prilyginama sužinojimui apie minėtame statybos leidime nustatytus reikalavimus. Tačiau ieškovų reikalavimas pripažinti statybos leidimą negaliojančiu faktiškai yra grindžiamas dviem savarankiškais pagrindais: 1) kad negautas gretimo žemės sklypo savininkų (naudotojų) - ieškovų A. D. ir G. D. sutikimas raštu statyti ginčo pastatą arčiau nei 3 m atstumu iki žemės sklypo ribos, 2) kad statybos leidimas neatitinka žemės sklypo užstatymo tankio ir intensyvumo reikalavimų, nustatytų detaliajame plane, todėl statomas statinys neatitinka mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimų ir kelia grėsmę šlaito stabilumui. Ieškinio reikalavimams, grindžiamiems pirmuoju pagrindu (dėl negautų gretimo sklypo savininkų (naudotojų) sutikimų) statybos leidimo turinys nėra svarbus, nes teisės aktų nustatytų atstumų iki gretutinio žemės sklypo ribos nesilaikymas, kuo yra pažeidžiamos gretimo žemės sklypo savininkų (naudotojų) teisės, paaiškėja ne iš statybos leidimo turinio, tai turi būti akivaizdu net pradėjus vykdyti statybas, o duomenų apie išduotą statybos leidimą sužinojimas yra pakankamas ginčyti statybos leidimą šiuo pagrindu. Pažymėtina, kad byloje atsakovių pateikti įrodymai patvirtina, kad darbai pagal ginčijamą statybos leidimą, išduotą griauti prieš tai buvusius pastatus ir statyti naują statinį, buvo atliekami dar 2007 m. (t. 1, b. l. 115-120). Įvertinus statybos darbų atlikimo pradžią bei atsižvelgus į tai, kad ieškovas A. D. vis tik buvo davęs sutikimą raštu statyti ginčo statinį, (t. 1, b. l. 30, 62), darytina išvada, jog ieškovai A. D. ir G. D., siekdami apginti savo teises, elgėsi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai ir ieškinį pareiškė, be svarbių priežasčių praleidę ieškinio senaties terminą. Nustatyti ieškinio senaties terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus, nes priešingu atveju gali būti pažeistas teisinių santykių stabilumas ir susiformavusių santykių pagrindu įgytų teisių apsauga. Todėl kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovams A. D. ir G. D. apie statybos leidimą buvo žinoma vėliausiai 2011-03-22 (nors apie teisių pažeidimą turėjo būti žinoma dar 2007 m. pradėjus statybas), sutinka ir su tuo, kad teismas šiuo atveju pagrįstai, esant atsakovių reikalavimui, taikė ieškinio senatį CK 1.126 straipsnio ir ieškinį šiuo pagrindu atmetė (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Kadangi ieškinio reikalavimas pripažinti statybos leidimą negaliojančiu grindžiamas ir kitu faktiniu pagrindu, t. y. kad yra pažeidžiamos ieškovų teisės ir teisėti interesai, nes statant pastatą pagal išduotą leidimą, tai gali turėti įtakos šlaite suformuotuose žemės sklypuose esančių statinių stabilumui, todėl atskirai svarstytina, kada ieškovai įgijo teisę reikšti ieškinį šiuo pagrindu. Kaip nurodyta, teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškovai teigia, kad jiems apie užstatymo tankio ir intensyvumo pažeidimus, kas turi tiesioginės įtakos jų teisėms, tapo žinoma tik susipažinus su leidimo turiniu ir nustačius statinio techninių reikalavimų neatitikimą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytiems statybos sklypo tvarkymo reikalavimams. Kolegija pripažįsta, kad statybos leidimo ginčijimas šiuo pagrindu yra galimas tik turint duomenis apie statinio techninius-ekonominius rodiklius, kurie ieškovams tapo žinomi tik atsakovėms 2011-04-30 juos pateikus (t. 1, b. l. 13-17, 33). Ieškovai, remdamiesi būtent šiais atsakovių pateiktais duomenimis, nustatė, kad gali būti pažeidžiamos jų teisės. Todėl ieškinio senaties terminas reikalavimui pripažinti statybos leidimą šiuo pagrindu nėra praleista.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs pagrindą ieškiniui atmesti dėl praleisto ieškinio senaties termino, kartu pasisakė ir dėl ieškinio pagrįstumo jame nurodytais pagrindais, todėl apeliacinės instancijos teismas analizuoja apeliacinio skundo argumentus ir vertina apylinkės teismo išvadas ir dėl ieškinio pagrįstumo.

Dėl teisės normų, nustatančių atstumus nuo statinių iki kaimyninių sklypų ribų, taikymo

LR aplinkos ministro 2005 m liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priede „Statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai“ numatyta, kad „statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų pagrįsti interesai. Nustatomi šie mažiausi atstumai nuo statinių iki sklypo ribos ir gatvių raudonųjų linijų, išskyrus atvejus, kai mažesnis atstumas numatytas teritorijų planavimo dokumentuose, ir kiti reikalavimai: 1.1. pastatų (priestatų) iki 8,5 m aukščio – ne mažesnis kaip 3,0 m. Aukštesniems pastatams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui. Atstumas iki žemės sklypo ribos nustatomas nuo kiekvienos skirtingą aukštį turinčios pastato ar jo dalies. Šis atstumas gali būti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu“.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra reikalingi ieškovų A. D. ir G. D. sutikimai statyti ginčo pastatą arčiau nei 3 m atstumu iki žemės sklypo ribos, kadangi šie ieškovai nėra gretimo žemės sklypo savininkai. Bylos duomenys patvirtina, kad žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas (t. 3, b. l. 52). Tačiau kartu nustatyta, kad ieškovei G. D. nuosavybės teise priklauso 2/3 dalys statinių, esančių tuo pačiu adresu, likusi 1/3 dalis statinių įregistruota L. D. nuosavybės teise (t. 1, b. l. 19-20, 51-52). Nors ieškovui A. D., kaip palikėjos L. D. įstatyminiam įpėdiniui, paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas, tačiau byloje pateiktas Kauno miesto notarės O. M. išduotas liudijimas (t. 1, b. l. 21, 53) patvirtina, kad A. D. yra kreipęsis dėl palikimo priėmimo, t. y. yra realizavęs savo teisę į palikimą, nes teisę į palikimą lemia ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas, o palikimo priėmimas (CK 5.3 straipsnis, 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalys). Todėl darytina išvada, jog A. D. taip pat turi teises į nurodytą pastatų dalį, priklausiusią palikėjai L. D.. Todėl ieškovai, turėdami tiesiogines ar išvestines daiktines teises į statinius, esančius gretimame nuo statomo ginčo pastato žemės sklype, faktiškai yra žemės sklypo, esančio prie jų pastatų, naudotojai, ir nors jie nėra šio sklypo savininkai, tačiau gretimame žemės sklype vykstančios statybos betarpiškai liečia jų interesus.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šių ieškovų ieškinį dėl jų teisių pažeidimo, statant pastatą arčiau nei teisės aktais nustatytas atstumas iki žemės sklypo ribos be jų rašytinio sutikimo, netinkamai taikė nurodytus reikalavimus. Nurodyti tam tikri atstumo iki žemės sklypo ribos reikalavimai yra nustatyti tam, „kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų pagrįsti interesai“, kas betarpiškai įtvirtinta nurodytame teisės akte. Ir todėl nors vėliau tame pačiame akte nurodyta, kad mažinant jame numatytus atstumus turi būti „gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu“, ši normos dalis aiškintina visų išdėstytų reikalavimų apimtyje ir kontekste, ir tai turėtų reikšti, kad toks sutikimas turėtų būti gautas ir iš gretimų sklypų naudotojų. Ginčo atveju toks sutikimas raštu turėjo būti gautas iš abiejų gretutinio sklypo naudotojų - ieškovų A. D. ir G. D., tačiau buvo gautas tik iš A. D. (t. 1, b. l. 30, 62). Iš ieškovės G. D. sutikimas raštu nėra gautas, nes tokių įrodymų byloje nepateikta, to neteigia ir pačios statytojos - atsakovės V. P. ir R. V. (t. 1, b. l. 104-108).

Nors ieškovas A. D. teigia, kad sutikimą pasirašė suklydimo įtakoje, tačiau suklydimą patvirtinančių aplinkybių neįrodinėjo CPK 178 straipsnio tvarka ir reikalavimo pripažinti šį sutikimą negaliojančiu nereiškė, taip pat nenustatyti ir pagrindai pripažinti ieškovo sutikimą niekiniu. Ieškovas teigia, kad toks sutikimas turėjo būti pavirtintas notarine tvarka, tačiau nenurodo jokio teisės akto, nustatančio tokią sutikimo formą, o STR 2.02.09:2005 numatyta tik rašytinė sutikimo forma.

Dėl nurodytų aplinkybių pagal byloje pateiktus įrodymus būtų pagrindas konstatuoti ieškovės G. D. teisių pažeidimą, statant statinį gretimame žemės sklype, neturint gretimo žemės sklypo naudotojos sutikimo raštu, tačiau ši jos teisė negintina dėl praleisto ieškinio senaties termino.

Dėl ieškovų teisių, pažeidus žemės sklypo užstatymo tankio ir intensyvumo reikalavimus, gynimo

Pirmosios instancijos teismas ieškinį, reiškiamą šiuo pagrindu, atmetė todėl, kad ieškovai O. B., V. G. ir V. G. neįrodė, kad statybos leidimas pažeidžia šių ieškovų teises, susijusias su tuo, kad vykdant statybos darbus keliama grėsmė šlaito stabilumui, dėl ko iškyla pavojus ieškovų nuosavybei. Apeliantų nuomone, tokia teismo išvada prieštarauja kitai tame pačiame sprendime padarytai išvadai, kuria teismas, įvertinęs liudytojo K. S. parodymus ir 2012-07-11 Statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo akto išvadas, sprendė, kad 2006-11-10 išduotu statybos leidimu galėjo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendiniai. Tačiau prieštaravimo tarp šių pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų nėra. CK 4.99 straipsnis numato, kad žemės sklypo savininkas turi teisę reikalauti, kad kaimyniniuose žemės sklypuose nebūtų statomi nauji statiniai, perstatomi, rekonstruojami ir netgi išsaugomi nepakeisti esantys statiniai, jeigu galima padaryti įtikinamą prielaidą, kad tokių naujų statinių statymas ar esamų statinių pakeitimas ir netgi nepakeistų egzistavimas ar naudojimas padarys neigiamą neleistiną poveikį jo žemės sklypui ar jo žemės sklype esantys pastatai neteks stabilumo. Nurodyti ieškovai savo teisių pažeidimą būtent grindė tuo, kad leidus statyti statinius pagal ginčo statybos leidimą kyla pavojus šlaito nestabilumui ir tuo pačiu ieškovų turimai nuosavybei - statiniams, esantiems žemės sklype šiame šlaite. Tai reiškia, kad ieškovai privalėjo įrodyti būtent šią aplinkybę, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų nurodytą grėsmę, t. y. ši aplinkybė nėra įrodyta CPK 178 straipsnio tvarka.

Pirmosios instancijos teismo iš liudytojo K. S. parodymų ir 2012-07-11 Statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo akto išvadų (t. 2, b. l. 105-110, t. 3, b. l. 76-77) padaryta prielaida, kad 2006-11-10 išduotu statybos leidimu galėjo būti pažeisti Kauno miesto valdybos 2002-02-12 sprendimu Nr. 141 patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendiniai (t. 1, b. l. 146-148), nepatvirtina ieškovų O. B., V. G. ir V. G. teisių pažeidimo, t. y. kad vien dėl to kyla grėsmė jų nuosavybei. Todėl ieškovams neįrodžius, kad statybos leidimo prieštaravimas patvirtino detaliojo plano sprendiniams tiesiogiai pažeidžia jų teises, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad tai nesusiję su ieškovų subjektinėmis teisėmis, o ieškovai neturi įgalinimų ginti viešą interesą CPK 49 straipsnio pagrindu. Tokia teismo išvada atitinka LR Statybos įstatymo 23 straipsnio 30 dalies reikalavimus, kuriais numatyta, kad kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją; jeigu yra pažeistas viešasis interesas, šios institucijos dėl viešojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į prokuratūrą. Bylose dėl neteisėtai išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, neteisėtai pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui. LR Statybos įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 6 punkte taip pat numatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl neteisėtai priimtų su statybos procesu susijusių administracinių sprendimų panaikinimo kreipiasi į šiuos sprendimus priėmusius subjektus arba į teismą. Todėl Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui nustačius, kad suprojektuotas dvibutis namas neatitinka nurodyto patvirtinto detaliojo plano sprendinių, statybos leidimo panaikinimo klausimas gali būti sprendžiamas kreipiantis į teismą kitiems įstatyme numatytiems bei įstatymo suteiktus įgalinimus turintiems subjektams.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad nors pirmosios instancijos teismas padarė kai kurias nepagrįstas išvadas, tačiau iš esmės pagrįstai atmetė ieškinį jame nurodytais pagrindais. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus ieškovų apeliacinį skundą iš ieškovų atsakovėms R. V. ir V. P. lygiomis dalimis priteistinos jų turėtos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme, kurios yra 1 500 Lt (t. 3, b. l. 143-145).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) G. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) O. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovėms R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 150 Lt iš kiekvieno ieškovo kiekvienai atsakovei atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai: Galina BlaževičNijolia IndreikienėAlbina Rimdeikaitė