Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. N. ieškinį atsakovui A. N. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei santuokos metu įgyto turto padalinimo, bei atsakovo priešieškinį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu, kuris bylos eigoje buvo tikslinamas, prašo: santuoką, sudarytą tarp D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) Skuodo rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl Atsakovo A. N. kaltės; priteisti iš Atsakovo A. N. 3.000,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą Ieškovei D. N.; Atsakovui A. N. asmeninės nuosavybės teise priteisti nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - sodo pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - šiltnamį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - tvartą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - pirtį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei transporto priemones - transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekabą (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); Ieškovei D. N. iš Atsakovo A. N. priteisti 18.892,00 Eur kompensaciją už Ieškovei netenkančio santuokos metu įgyto turto dalį; Ieškovei palikti santuokos metu įgytą pavardę - „(duomenys neskelbtini)“; priteisti iš Atsakovo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; taip pat tikslindama ieškinį papildomai prašo Ieškovei D. N. iš Atsakovo A. N. priteisti 4949,50 Eur kompensaciją už Ieškovei netenkančio santuokos metu įgyto turto dalį.

Ieškinyje nurodė, kad D. N. (toliau - ir Ieškovė) ir A. N. (toliau - ir Atsakovas) susituokė (duomenys neskelbtini) Skuodo rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos nutraukimo momentu šalys neturi nepilnamečių vaikų.

Santuokoje šalys įgijo tokį registruotą turtą: Žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 7.000,00 Eur; Pastatą - sodo pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 23.000,00 Eur; Pastatą - šiltnamį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 425,00 Eur; Pastatą - tvartą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 684,00 Eur; Pastatą - pirtį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 525,00 Eur; Kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 150.00 Eur; Transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė - 2500.0 Eur; Transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė - 3000,00 Eur; Priekabą (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 500,00 Eur.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės nurodė, kad santuokos pradžioje sutuoktiniai D. N. ir A. N. gyveno darnų gyvenimą, tačiau ilgainiui išsiskyrė požiūriai į bendro gyvenimo vedimą, prasidėjo tarpusavio nesutarimai, nebeliko bendrų interesų. Santuokos metu dėl netinkamo Atsakovo A. N. elgesio šalių šeimos santykiuose kildavo įvairių problemų bei tarpusavio nesutarimų. Atsakovas A. N. savo sutuoktinę užgauliodavo, žemindavo, vartodavo psichologinį smurtą sutuoktinės atžvilgiu. Kadangi šeimoje augo vaikas, be to, Ieškovė tikėjosi, jog laikui bėgant Atsakovo elgesys pasikeis ir jie kartu gyvens normalų, ramų šeimyninį gyvenimą, todėl nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl netinkamo Atsakovo elgesio ar į teismą dėl santuokos nutraukimo. Tačiau ir toliau Atsakovui nekeičiant savo elgesio, Ieškovė nusprendė pradėti santuokos nutraukimo procesą. Pažymėtina, jog tiek santuokos metu, tiek pradėjus santuokos nutraukimo procesą Atsakovas nuolat kėlė ir kelia konfliktines situacijas, psichologiškai smurtauja, dėl netinkamo bei grėsmę keliančio Atsakovo elgesio Ieškovė patyrė ir patiria baimę - Ieškovė bijo viena pati būti su Atsakovu, nes jis dažnai grasina, agresyviai elgiasi, užgaulioja, t. y. vartoja psichologinį smurtą sutuoktinės atžvilgiu. Psichologinio smurto naudojimas pasireiškia ne tik grasinimu, agresyviu elgesiu, žeminimais bei patyčiomis, tačiau ir Atsakovo grasinimu nusižudyti, kilpų namuose priraišiojimu, Ieškovės sekimu ir kitais neleistinais veiksmais (Atsakovas važinėja automobiliu pro Ieškovės dabartinę gyvenamąją vietą lėtu tempu (per savaitę bent du kartus), lankosi gretimame sklype ir stebi iš to sklypo Ieškovę, tikrina, ar Ieškovė yra darbo vietoje, nuolat skambina Ieškovei bet kuriuo paros metu, taip pat skambinėja Ieškovės kolegoms ir kt.). Negalėdama pakęsti nuolatinio psichologinio smurto bei bijodama dėl savo saugumo, Ieškovė buvo priversta išsikelti iš bendrų namų ir apsigyveno pas savo mamą, adresu (duomenys neskelbtini).

Dabartiniu metu Ieškovės ir Atsakovo šeima yra faktiškai iširusi, sutuoktiniai pakankamai ilgą laiką gyvena atskirai, bendro ūkio nebeveda. Kadangi išryškėjo skirtingi interesai ir poreikiai, gyvenimas santuokoje neturi perspektyvų ir yra netikslingas. Ieškovės bandymai pakeisti tarpusavio santykius nedavė jokio rezultato, todėl akivaizdu, kad toliau gyventi kartu ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma. Ieškovė mano, kad santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovo A. N. kaltės, kadangi Atsakovas vartojo ir toliau vartoja psichologinį smurtą Ieškovės atžvilgiu, buvo nelojalus sutuoktinei, iš esmės Atsakovas žiauriai elgiasi su Ieškove. Atsakovui neigiant nurodytas aplinkybes, Ieškovė teismui pateiks minėtus teiginius įrodančius duomenis/prašys minėtus dokumentus išreikalauti.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodė, kad dėl buvusio sutuoktinio netinkamo elgesio Ieškovė patyrė ir iki šiol patiria psichologinį sukrėtimą, emocinę ir nervinę įtampą, Ieškovę stipriai emociškai paveikė minėtas Atsakovo elgesys. Atsakovas sugriovė svarbiausius Ieškovės lūkesčius gyventi darnioje ir tvirtoje santuokoje, dvasiškai ir psichologiškai saugioje aplinkoje. Suprantama, jog neturtinės žalos dydį įvertinti pinigine išraiška yra labai sunku. Atsižvelgiant į Atsakovo veiksmus, kaltę, taip pat įvertinant teisminę praktiką, prašo iš Atsakovo priteisti Ieškovei 3000,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl santuokinio turto padalijimo nurodė, kad atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusius konfliktinius santykius, įvertinant tai, kad šalys iš esmės neturi galimybės visą turtą bendrai valdyti ir naudoti, be to, turtas turi būti padalintas taip, jog netrukdytų turtą racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir neribotų galimybių išgauti didžiausią naudą iš šio turto, taip pat įvertinant, jog visu turtu (tiek kilnojamuoju, tiek nekilnojamuoju) naudojasi išimtinai tik Atsakovas, todėl Atsakovui asmeninės nuosavybės teise turėtų būti priteistas visas nekilnojamasis turtas - žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - sodo pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - šiltnamis, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - tvartas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - pirtis, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visos transporto priemonės - transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei priekaba (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Tuo atveju, kai turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, jis įpareigojamas kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Šiuo konkrečiu atveju, atsakovui A. N. atitenka turto už 37.784,00 Eur (visa nekilnojamojo turto vertė - 31.784,00 Eur, o transporto priemonių vertė - 6.000,00 Eur), todėl ieškovei D. N. iš atsakovo A. N. priteistina 18.892,00 Eur dydžio kompensacija už jai netenkančio santuokos metu įgyto turto dalį.

Teismui teikia Ieškovės sudarytą kilnojamojo turto sąrašą, kuriame nurodyta, jog santuokos metu šalys įgijo kilnojamojo turto už 9899,00 Eur sumą (Priedas Nr. 1). Pastarajame priede nurodyta, kad kilnojamieji daiktai įgyti santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise: 1. Virtuvinis komplektas - 460 eurų vertės; 2. Virtuvės aukšta spinta (pirkta atskirai nuo virtuvinio komplekto) - 130 eurų vertės; 3. Garų surinkėjas (virtuvėje) - 75 eurų vertės; 4. Dujinė viryklė kartu su orkaite - 380 eurų vertės; 5. Virtuvinė kriauklė - 70 eurų vertės; 6. Valgomojo stalo su kėdėmis (komplektas, 6 vnt. kėdės) - 364 eurų vertės; 7. Sofa su gulima funkcija - 420 eurų vertės; 8. Komoda - 240 eurų vertės; 9. Aukšta šviesi drabužių spinta - 220 eurų vertės; 10. Tamsi komoda - 80 eurų vertės; 11. Moduliniai laiptai - 640 eurų vertės; 12. Skalbimo mašina - 320 eurų vertės; 13. Langų žaliuzės - 160 eurų vertės; 14. Valgomojo stalas su 4 kėdėmis (ištiesiamas) - 360 eurų vertės; 15. Sekcija (indauja) - 540 eurų vertės; 16. Komoda prie sekcijos (indaujos, pirkta atskirai) - 260 eurų vertės; 17. Minkštas kampas su miegama funkcija - 540 eurų vertės; 18. Dieninės užuolaidos 84 eurų vertės; 19. Toršeras - 120 eurų vertės; 20. Paveikslai 2 vnt. - 70 eurų vertės; 21. LED lempos 3 vnt. - 60 eurų vertės; 22. LED lempos 3 vnt. - 30 eurų vertės; 23. Lubinis šviestuvas su pulteliu - 80 eurų vertės; 24. Šaldytuvas - 460 eurų vertės; 25. Virtuvės lubinė lempa - 25 eurų vertės; 26. Tualeto lubinis šviestuvas - 20 eurų vertės; 27. Kieto kuro katilas - 460 eurų vertės; 28. Greito virimo katilas (greitpuodis) - 120 eurų vertės; 29. Daugiafunkcinis katilas - 68 eurų vertės; 30. Bulvių tarkavimo mašina - 80 eurų vertės; 31. Mikro bangų krosnelė - 80 eurų vertės; 32. Mėsos malimo mašina - 120 eurų vertės; 33. Lauko virimo špyžinis katilas - 78 eurų vertės; 34. Trimeriai 2 vnt - 380 eurų vertės; 35. Elektrinė žoliapjovė - 130 eurų vertės; 36. Benzininė žoliapjovė - 400 eurų vertės; 37. Konvekcinė kepimo krosnelė - 140 eurų vertės; 38. Indukcinė elektrinė kaitlentė - 140 eurų vertės; 39. Betono maišyklė - 300 eurų vertės; 40. Elektrinis pjūklas medienai (zeimeris) - 200 eurų vertės; 41. Grandininis pjūklas „Husqvarna“ - 400 eurų vertės; 42. Televizorius - 520 eurų vertės; 43. Dujų balionai 3 vnt. - 75 eurų vertės.

Šiuo konkrečiu atveju Atsakovui atiteko santuokoje įgyto turto už 9899,00 Eur sumą, todėl Atsakovas turėtų sumokėti Ieškovei 4949,50 Eur dydžio kompensaciją už netenkančio turto dalį. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei įvertinant tai, kad Atsakovas nesutinka Ieškovei sumokėti kompensacijos, Ieškovei iš Atsakovo priteistini 4949,50 Eur už jai netenkančio santuokos metu įgyto turto dalį.

Dėl santuokoje įgyto turto balanso ir turto padalijimo nurodė, kad viso nekilnojamojo turto vertė pagal ieškovės įvertinimą sudaro 31784 Eur. Remiantis VĮ Registrų centras duomenimis viso šio turto vertė sudaro 5193 Eur. Nesuprantama kokiais principais vadovaudamasi ieškovė nustatė, kad turtas vertas 31784 Eur, nes jokio nepriklausomo turto vertintojo akto nepateikė. Ieškovės prašomos piniginės kompensacijos jai sumokėti neturi finansinių galimybių.

Ieškovė į turto balansą įtraukė automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabą (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl šių transporto priemonių paaiškina, kad automobilis (duomenys neskelbtini) buvo pirktas sūnui D. N.. Jis pats jį pardavė ir gavo pinigus, todėl iš bendro turto balanso turi būti pašalintas. Dėl automobilinės priekabos paaiškina, kad ji yra 1991 m. gamybos, naudojimui netinkama, nes yra surūdijusi ir techniškai netvarkinga, nėra apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir viešajame eisme nedalyvauja, todėl artimiausiu metu bus utilizuota. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes automobilis (duomenys neskelbtini) ir automobilinė priekaba iš šeimos turto balanso pašalintini ir nedalintini. Automobilį F. G. pirko 2020 metais, jis pagamintas 2004 metais. Remiantis skelbimų portalo „Autoplius“ duomenimis automobilio F. G. kaina sudaro apie 2400 Eur. Pageidauja, kad automobilis būtų priteistas jam, o jis ieškovei sumokės 1200 Eur kompensaciją.

Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo: santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Skuodo r. savivaldybės administracijos CMS, akto įrašo Nr. 95, tarp D. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti pavardes - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); pripažinti turtą: žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - sodo pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - šiltnamį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - tvartą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - pirtį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine atsakovo A. N. nuosavybe; Ieškovės ieškinį dėl šio turto padalijimo atmesti; priteisti atsakovui nuosavybės teise automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 2400 Eur, o ieškovei D. N. iš atsakovo 1200 Eur kompensaciją; santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą padalinti ir ieškovei bei atsakovui priteisti kiekvienam turto už 720 Eur.

Nurodė, kad priešieškinis reiškiamas dėl santuokoje įgyto turto. Ieškovės iniciatyva UAB Verslavita įkainavo turtą, esantį (duomenys neskelbtini) 20000-22000 Eur. Taigi pats turto vertintojas negali nurodyti tikslios ir realios kainos. Tai kelia abejonių dėl ieškovės pasirinkto turto vertintojo kompetencijos. Sąlyginiai vertinimai yra draudžiami. Atsakovo iniciatyva buvo atliktas VĮ Registrų centras specialisto įvertinimas, yra konkretus ir aiškus, nustatant, kad žemės sklypas ir pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), kainuoja 16000 Eur.

Atsakovas iki santuokos sudarymo su ieškove buvo įgijęs garažą ir žemės sklypą su pastatais. 1998-08-25 atsakovas garažą, adresu (duomenys neskelbtini), garažų kooperatyve „(duomenys neskelbtini)“ pardavė už 2000 litų, o 2001-05-16 atsakovas už 5000 litų pardavė žemės sklypą ir pastatus esančius (duomenys neskelbtini). Turto perleidimo sutartys teismui yra pateiktos.

Atsakovas gavo už parduotą turtą 7000 litų ir už šią sumą nupirko žemės sklypą ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina ir teikiama 2001-07-23 pirkimo-pardavimo sutartis. Jokių esminių pertvarkymų name nebuvo atlikta, todėl atsakovas prašo pripažinti minėtą turtą jo asmenine nuosavybe.

Atsakovas siūlo tokį kilnojamojo turto įvertinimą: 1. Virtuvinis komplektas - pirktas prieš 4-5 metus, šiai dienai vertė - 200 eur; 2. Virtuvės aukšta spinta - pirkta prieš 4-5 metus, šiai dienai vertė - 100 eur; 3. Garų surinkėjas - pirktas prieš 4-5 metus, šiai dienai vertė - 20 eur; 4. Dujinė viryklė kartu su orkaite - pirkta ne nauja prieš 20 metų, šiai dienai vertė - 20 eur; 5. Virtuvinė kriauklė - pirkta prieš 4-5 metus, šiai dienai vertė - 20 eur; 6. Valgomojo stalo su kėdėmis (komplektas su 6 vnt kėdėmis) - pirktas prieš 4-5 metus, šiai dienai vertė - 100 eur; 7. Sofa su gulima funkcija - pirkta prieš 4 metus, šiai dienai vertė - 50 eur; 8. Komoda šiai dienai vertė - 40 eur; 9. Aukšta šviesi drabužių spintutė šiai dienai vertė - 50 eur; 10. Tamsi komoda šiai dienai vertė - 20 eur; 11. Moduliniai laiptai, jų vertė įskaičiuota į namo vertę; 12. Skalbimo mašina - pirkta prieš 4-5 metus, šiai dienai vertė - 50 eur; 13. Langų žaliuzės šiai dienai vertė - 20 eur; 14. Valgomojo stalas su 4 kėdėmis šiai dienai vertė - 80 eur; 15. Sekcija (indauja) - pirkta prieš 4-5 metus, šiai dienai vertė - 120 eur; 16. Komoda prie sekcijos - pirkta prieš 4-5 metus, šiai dienai vertė - 60 eur; 17. Minkštas kampas su miegama funkcija - pirktas prieš 4-5 metus, šiai dienai vertė - 100 eur; 18. Dieninės užuolaidos šiai dienai vertės nebeturi; 19. Toršeras šiai dienai vertė - 20 eur; 20. Paveikslai 2 vnt - šiai dienai vertė po 5 eur - 10 eur; 21. LED lempos 3 vnt - šiai dienai vertė 0 eur; 22. LED lempos 3 vnt - šiai dienai vertė 0 eur; 23. Lubinis šviestuvas su pulteliu - keletą metų nebeveikia, šiai dienai vertė - 0 eur; 24. Šaldytuvas pirktas už 389 eur 2022 metais, šiai dienai vertė - 200 eur; 25. Virtuvės lubinė lempa - šiai dienai vertė 0 eur; 26. Tualeto lubinis šviestuvas - šiai dienai vertė 0 eur; 27. Kieto kuro katilas jo vertė įskaičiuota į namo vertę; 28. Greito virimo katilas - pirktas prieš 15 metų, vertė šiai dienai - 10 eur; 29. Daugiafunkcinis katilas - pirktas už 54 eur, keli metai kaip nebeveikia, vertė šiai dienai - 0 eur; 30. Bulvių tarkavimo mašina - vertė šiai dienai - 50 eur; 31. Mikro bangų krosnelė gauta nemokamai, vertė šiai dienai - 0 eur; 32. Mėsos malimo mašina, pirkta už 60 eur prieš 10 metų ir prieš 3 metus sugedo ir yra išmesta lauk, vertė šiai dienai - 0 eur; 33. Lauko virimo špyžinis katilas - šiai dienai vertė - 20 eur; 34. Trimeris - pirktas padėvėtas prieš 7 metus už 80 eur, nebeveikia, vertė šiai dienai 0 eur; 35. Elektrinė žoliapjovė - atidavė veltui kaimynas, vertė šiai dienai 0 eur; 36. Benzininė žoliapjovė - pirkta prieš 9 metus už 80 eur, šiai dienai vertė 0 eur; 37. Konvekcinė kepimo krosnelė vertė šiai dienai - 50 eur; 38. Indukcinė elektrinė kaitlentė pirkta už 90 eur, nenaudojama. 39. Betono maišyklė - atidavė nemokamai D. N. brolis Vidmantas, gali paliudyti, vertė šiai dienai 0 eur; 40. Elektrinis pjūklas medienai (zeimeris) - prieš 12-13 metų pats pasidarė, savadarbis įrankis, vertė šiai dienai 0 eur; 41. Grandininis pjūklas - pirktas prieš 14 metų, nebeveikia, vertė šiai dienai 0 eur; 42. Televizorius - turėjo du televizorius, naująjį televizorių išsinešė D. N.; 43. Dujų balionai 2 vnt. po 15 eur, bendra suma - 30 eur.

Ieškovė į turto balansą įtraukė automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabą (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis (duomenys neskelbtini) buvo pirktas sūnui D. N.. Jis pats jį pardavė ir gavo pinigus, todėl iš bendro turto balanso turi būti pašalintas. Automobilinė priekaba yra 1991 m. gamybos, naudojimui netinkama, nes yra surūdijusi ir techniškai netvarkinga, nėra apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir viešajame eisme nedalyvauja, todėl yra utilizuota. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes automobilis (duomenys neskelbtini) ir automobilinė priekaba iš šeimos turto balanso pašalintini ir nedalintini. Automobilį F. G. pirko 2020 metais. Jis pagamintas 2004 metais. Remiantis skelbimų portalo „Autoplius“ duomenimis automobilio F. G. kaina sudaro apie 2400 Eur. Pageidauja, kad automobilis būtų priteistas jam, o jis ieškovei sumokės 1200 Eur kompensaciją.

Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašo priešieškinį atmesti, priteisti iš Atsakovo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Nurodė, kad su Atsakovo priešieškinio reikalavimais nesutinka.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės/abiejų sutuoktinių kaltės nurodė, kad priešieškinyje Atsakovas nurodo, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė nesutinka su minėtu priešieškinio reikalavimu ir palaiko savo poziciją, išdėstytą ieškinyje, jog santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovo A. N. kaltės, kadangi Atsakovas vartojo ir toliau vartoja psichologinį smurtą Ieškovės atžvilgiu, buvo nelojalus sutuoktinei, iš esmės Atsakovas žiauriai elgėsi su Ieškove.

Dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe nurodė, kad šalys santuoką sudarė 1998-09-26, visas nekilnojamasis turtas įgytas 2001-07-23 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-2311, nurodyta, jog turtas įgytas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Pažymėtina, kad turto įgijimo metu jokios Atsakovo aiškiai išreikštos valios įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn, nebuvo. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, akivaizdu, jog Atsakovo prašymas pripažinti nekilnojamąjį turtą asmenine Atsakovo nuosavybe yra visiškai nepagrįstas.

Be to, A. N. teiginiai (priešieškinio 3-4 psl. - 18 p., 21 p., 22 p., 25 p., 26 p., 34 p., 35 p., 36 p., 41 p.,) - ,, <...> šiai dienai vertė 0 eurų <...> “ yra neteisingi ir neatitinkantys tikrovės. Visi minėti daiktai jiems gyvenant santuokoje buvo bendrų namų ūkio dalis ir įgyti santuokoje už pinigus, o ne gauti nemokamai.

Taip pat neteisingas Atsakovo teiginys (priešieškinio 4 psl. 35 p.), kad elektrinę žoliapjovę atidavė kaimynas veltui, kadangi minėtas daiktas buvo įsigytas parduotuvėje naujas. Betono maišyklę (priešieškinio 39 p.) padovanojo Ieškovės brolis Vidmantas, ji buvo veikianti ir labai mažai naudota. Kokios techninės būklės šiuo metu ji yra - Ieškovei nėra žinoma, bet kol šalys gyveno santuokoje ji buvo veikianti ir techniškai tvarkinga. Mikrobangų krosnelę (priešieškinio 31 p.) Ieškovė pirko naują, už ją sumokėjo beveik 100 eurų, jokios nemokamos mikrobangų krosnelės, kaip nurodo A. N., šalys nebuvo gavusios.

Pažymėjo, jog Atsakovo teiginiai (priešieškinio 3-4 psl. - 23 p., 29 p., 32 p., 34 p., 38 p.) „<...> keli metai kaip nebeveikia <...>”, „<...> nebeveikia ir yra išmesta lauk <...>“ yra neteisingi, kadangi gyvenant santuokoje visi namų apyvokos ir ūkio daiktai buvo naudojami pagal jų paskirtį ir jie buvo veikiantys (mano, kad ir dabar yra veikiantys). A. N. sąmoningai siekia suklaidinti teismą siekdamas sau finansinės naudos pasisavindamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą.

Kartu teismui pateikia sąrašą daiktų - panašių ir labai panašių arba net tokių pačių įgytų namų apyvokos daiktų pavyzdžiai su nuotraukomis ir kainomis, kurie yra skelbiami internetinėse svetainėse. Nurodyti daiktai sutampa su A. N. priešieškinio 3-4 psl. nurodytu kilnojamųjų daiktų sąrašu.

Teismo posėdyje ieškovė D. N. palaikė ieškinį, nepripažino priešieškinio.

Teismo posėdyje atsakovas A. N. nepripažino ieškinio, palaikė priešieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies. Priešieškinys atmetamas.

Dėl santuokos nutraukimo, pavardžių, neturtinės žalos

Ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Skuodo rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (Įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos ketvirtajame skirsnyje. Pagal CK 3.60 straipsnio 1 dalį sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (šio kodekso 3.51-3.54 straipsniai) (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

Sutuoktinių pareigos nustatytos CK 3.26-3.30; 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Pagal CK 3.27 straipsnio 1 dalį sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės, teisiškai reikšmingos yra tik tos aplinkybės, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo, o tos aplinkybės, kurios atsirado jau santuokai faktiškai iširus, teisinės reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis 3K-3-24/2010). Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, svarbu atsižvelgti į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu.

Ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas vartojo psichologinį smurtą prieš ją, buvo nelojalus jai, iš esmės žiauriai elgėsi su ja. Teismas sprendžia, kad be pačios ieškovės paaiškinimų byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovės nurodytas aplinkybes, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Kaip nurodė pati ieškovė, sutuoktinių santykiai buvo blogi jau nuo tada, kai dar šeimoje tebeaugo vaikas. Atsakovas taip pat nurodė, kad sutuoktinių santykiai buvo blogi jau ilgą laiką, o išvis nutrūko 2023 m. pavasarį, kai ieškovė išvyko dirbti į Vokietiją.

Įvertinęs šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, kad santuokinio gyvenimo metu abu sutuoktiniai nebuvo vienas kitam tolerantiški, supratingi, susvetimėjo, tarp jų neliko emocinio prieraišumo, todėl pripažįstama, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir yra nutrauktina (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, 3.53 straipsnio 1, 2 dalys).

Pagal CK 3.69 straipsnio 1 dalį sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Dėl to, šalių prašymu, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama pavardė – (duomenys neskelbtini), atsakovui – (duomenys neskelbtini).

Pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalių santuoką nutraukiant dėl abiejų sutuoktinių kaltės atmestinas ieškovės reikalavimas dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo.

Dėl turto padalijimo

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti, inter alia, sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje, reglamentuojančiame turto balanso sudarymą. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalį iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. Nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 straipsnio 3 dalis). Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus CK nustatytas išimtis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. B. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-686/2013).

Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei toks šalių susitarimas nepasiekiamas, turto vertė gali būti nustatoma remiantis bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. R. V. B., bylos Nr. 3K-3-12/2008). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose. Kai abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, o byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais, tai teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Taigi, kiekvienoje byloje teismas turėtų individualizuoti būtinybę patvirtinančias faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ir netaptų taisykle visoms šeimos byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-505/2014).

Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal minėto straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas yra sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Pagal minėto straipsnio 2 dalį faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Šalių santuokos metu, 2001-07-23 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-2311, atsakovo A. N. vardu buvo įgytas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas - sodo pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas - šiltnamis, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas - tvartas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas - pirtis, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovas priešieškiniu prašo nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti jo asmenine nuosavybe, nes šis turtas buvo įgytas už lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą. Į bylą pateikė pirkimo-pardavimo sutartis, kad jis 2001-05-15 pardavė jam priklausantį žemės sklypą su pastatu už 5000 litų, 1998-08-25 pardavė jam priklausantį garažą už 2000 litų. Teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutinka.

Kaip pirmiau minėta, pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kad turtas būtų pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe nepakanka vien tik to, kad turtas būtų įgytas už lėšas, gautas realizavus sutuoktinio asmenine nuosavybe esantį turtą, tačiau to turto įgijimo metu turi būti ir aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Teismas sprendžia, kad minėto turto pirkimo-pardavimo sutartyje nėra aiškiai nurodyta, kad šis turtas įgyjamas asmeninėn atsakovo A. N. nuosavybėn. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad atsiliepime į ieškinį atsakovas reiškė reikalavimą, kad šis turtas šalims būtų padalintas po ½. Taip pat pažymėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad perkant šį turtą tarėsi kartu su ieškove, kartu jį išsirinko, turtas buvo perkamas šeimai, nes jis tuomet nežinojo, kad praėjus kuriam laikui šalių santykiai taip pasikeis.

Esant nurodytoms aplinkybėms atsakovo reikalavimas nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti jo asmenine nuosavybe, yra atmetamas.

Ieškovės pateiktoje UAB „Verslavita“ Konsultacinio pobūdžio išvadoje dėl objekto kainos, nurodyta, kad pirmiau minėto turto – žemės sklypo su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), tikėtina rinkos kaina 2024-02-09 datai yra apie 20000-22000 Eur (vidurkis 21000 Eur).

Atsakovo pateiktoje VĮ Registrų centras Konsultacinėje išvadoje dėl nekilnojamojo turto kainos, nurodyta, kad pirmiau minėto turto – žemės sklypo su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), rinkos kaina 2024-02-29 datai galėtų būti 16000 Eur.

Atsižvelgiant į skirtingus šalių pateiktus duomenis dėl galimos turto kainos teismas vadovaujasi pateiktų duomenų vidurkiais ir laiko, kad pirmiau minėto turto – žemės sklypo su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), kaina yra 18500 Eur.

Kadangi santuokos metu įgytus kilnojamuosius daiktus šalys taip pat vertina skirtingai, todėl teismas nustatydamas šių daiktų vertes taip pat vadovaujasi šalių procesiniuose dokumentais nurodytų daiktų verčių vidurkiais.

Taip pat santuokos metu šalys įgijo: automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - 2700 Eur vertės; virtuvinį komplektą - 330 eurų vertės; virtuvės aukštą spintą (pirkta atskirai nuo virtuvinio komplekto) - 115 eurų vertės; garų surinkėją (virtuvėje) - 47,50 eurų vertės; dujinę viryklę kartu su orkaite - 200 eurų vertės; virtuvinę kriauklę - 45 eurų vertės; valgomąjį stalą su kėdėmis (komplektas, 6 vnt. kėdės) - 232 eurų vertės; sofą su gulima funkcija - 235 eurų vertės; komodą - 140 eurų vertės; aukštą šviesą drabužių spintą - 135 eurų vertės; tamsią komodą - 50 eurų vertės; skalbimo mašiną - 185 eurų vertės; langų žaliuzes - 90 eurų vertės; valgomojo stalą su 4 kėdėmis (ištiesiamas) - 220 eurų vertės; sekciją (indauja) - 330 eurų vertės; komodą prie sekcijos (indaujos, pirkta atskirai) - 160 eurų vertės; minkštą kampą su miegama funkcija - 320 eurų vertės; dienines užuolaidas - 42 eurų vertės; toršerą - 70 eurų vertės; paveikslus 2 vnt. - 40 eurų vertės; LED lempas 3 vnt. - 30 eurų vertės; LED lempas 3 vnt. - 15 eurų vertės; lubinį šviestuvą su pulteliu - 40 eurų vertės; šaldytuvą - 330 eurų vertės; virtuvės lubinę lempą -12,5 eurų vertės; tualeto lubinį šviestuvą - 10 eurų vertės; greito virimo katilą (greitpuodis) - 65 eurų vertės; daugiafunkcinį katilą - 34 eurų vertės; bulvių tarkavimo mašiną - 65 eurų vertės; mikro bangų krosnelę - 40 eurų vertės; mėsos malimo mašiną - 60 eurų vertės; lauko virimo špyžinį katilą - 49 eurų vertės; trimerius 2 vnt - 190 eurų vertės; elektrinę žoliapjovę - 65 eurų vertės; benzininę žoliapjovę - 200 eurų vertės; konvekcinę kepimo krosnelę - 95 eurų vertės; indukcinę elektrinę kaitlentę - 115 eurų vertės; betono maišykę - 150 eurų vertės; elektrinis pjūklas medienai (zeimeris) - 100 eurų vertės; grandininį pjūklą „Husqvarna“ - 200 eurų vertės; televizorių - 520 eurų vertės; dujų balionus 3 vnt. - 52,50 eurų vertės. Iš viso šalys santuokos metu įgijo kilnojamojo turto už 8124,50 Eur.

Į dalintino turto balansą netrauktinas ieškovės nurodytas automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekaba (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nes atsakovas į bylą pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad jis šio turto neturi. Taip pat į dalintino turto balansą netrauktini ieškovės nurodyti moduliniai laiptai ir kieto kuro katilas, nes sutiktina su atsakovo argumentais, kad šio turto vertė yra įtraukta į namo vertę.

Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Nekilnojamuoju turtu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai naudojasi atsakovas, ten yra ir jo gyvenamoji vieta. Atsakovė minėtu turtu nesinaudoja, jame negyvena. Teismas pripažįsta, kad minėto nekilnojamojo turto nėra galima padalinti natūra tokiu būdu, kad būtų galima abiem šalims juo racionaliai ir protingai naudotis, todėl šis turtas priteistinas atsakovui.

Pažymėtina, kad ieškovė prašo visą dalijamą turtą natūra priteisti ieškovui, o jai priteisti piniginę kompensaciją. Atsakovas prašo kilnojamuosius daiktus šalims padalyti natūra, tačiau nesuformulavo konkretaus daiktų padalijimo reikalavimo, nurodydamas, kad ieškovė daiktus gali pasiimti savo nuožiūra. Teismo posėdžio metu teismas taip pat siūlė atsakovui nurodyti, kokius daiktus jis pageidauja pasilikti sau, o kokius ieškovei, tačiau atsakovas nurodė, kad nepageidauja to daryti. Esant nurodytoms aplinkybėms atsakovui taip pat priteistinas visas dalintinas kilnojamasis turtas.

Iš viso atsakovui priteistina turto už 26624,50 Eur sumą. Dėl to ieškovei iš atsakovo priteistina 13312,25 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią turto dalį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė D. N. su pradiniu ieškiniu pateikė duomenis apie sumokėtą 534 Eur žyminį mokestį (už ieškinyje reiškiamus neturtinio pobūdžio reikalavimus 109 Eur, o už turtinio pobūdžio reikalavimą 425 Eur). Šalindama ieškinio trūkumus ieškovė primokėjo 68 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Už pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo ieškovė sumokėjo 111 Eur žyminį mokestį. Taip pat ieškovė turėjo 250 Eur išlaidas už turto vertinimą. Taip pat ieškovė turėjo 2000 Eur (2x1000 Eur) išlaidas už savo atstovo advokato D. K. teisines paslaugas. Iš viso ieškovė turėjo 2963 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Šioje byloje iš dalies tenkinamas ieškovės prašymas dėl santuokos nutraukimo (ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės), atmetamas prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, apie 56 proc. tenkinamas prašymas dėl turto padalijimo (ieškovė prašė priteisti 23841,50 Eur kompensaciją, o priteisiama kompensacija yra 13312,25 Eur). Teismas sprendžia, kad iš viso yra tenkinama apie 75 proc. ieškovės reikalavimų.

Atsakovas A. N. už reiškiamą priešieškinį sumokėjo 46 Eur žyminį mokestį. Šalindamas priešieškinio trūkumus atsakovas papildomai sumokėjo dar 134 Eur žyminį mokestį. Taip pat atsakovas turėjo 800 Eur išlaidas už savo buvusio atstovo advokato A. S. teisinę pagalbą, 2000 Eur už savo atstovės advokato padėjėjos S. Š. teisinę pagalbą, 1000 Eur už savo atstovo advokato G. Ž. teisinę pagalbą. Iš viso atsakovas turėjo 3980 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendžia, kad atsakovo priešieškinio reikalavimai iš esmės nėra patenkinti.

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovo priteistinos 2222,25 Eur bylinėjimosi išlaidos, o atsakovui iš ieškovės priteistinos 995 Eur bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Įskaičius priešpriešines šalių mokėtinas bylinėjimosi išlaidų sumas, atsakovei priteistinos iš ieškovo 1227,25 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Skuodo rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (Įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei D. N. palikti pavardę – (duomenys neskelbtini), atsakovui A. N. palikti pavardę – (duomenys neskelbtini).

Padalyti D. N. ir A. N. santuokos metu įgytą turtą ir A. N. asmeninės nuosavybės teise priteisti:

žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - sodo pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - šiltnamį, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - tvartą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - pirtį, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso nekilnojamojo turto 18500 Eur vertės;

automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - 2700 Eur vertės; virtuvinį komplektą - 330 eurų vertės; virtuvės aukštą spintą (pirkta atskirai nuo virtuvinio komplekto) - 115 eurų vertės; garų surinkėją (virtuvėje) - 47,50 eurų vertės; dujinę viryklę kartu su orkaite - 200 eurų vertės; virtuvinę kriauklę - 45 eurų vertės; valgomąjį stalą su kėdėmis (komplektas, 6 vnt. kėdės) - 232 eurų vertės; sofą su gulima funkcija - 235 eurų vertės; komodą - 140 eurų vertės; aukštą šviesą drabužių spintą - 135 eurų vertės; tamsią komodą - 50 eurų vertės; skalbimo mašiną - 185 eurų vertės; langų žaliuzes - 90 eurų vertės; valgomojo stalą su 4 kėdėmis (ištiesiamas) - 220 eurų vertės; sekciją (indauja) - 330 eurų vertės; komodą prie sekcijos (indaujos, pirkta atskirai) - 160 eurų vertės; minkštą kampą su miegama funkcija - 320 eurų vertės; dienines užuolaidas - 42 eurų vertės; toršerą - 70 eurų vertės; paveikslus 2 vnt. - 40 eurų vertės; LED lempas 3 vnt. - 30 eurų vertės; LED lempas 3 vnt. - 15 eurų vertės; lubinį šviestuvą su pulteliu - 40 eurų vertės; šaldytuvą - 330 eurų vertės; virtuvės lubinę lempą -12,5 eurų vertės; tualeto lubinį šviestuvą - 10 eurų vertės; greito virimo katilą (greitpuodis) - 65 eurų vertės; daugiafunkcinį katilą - 34 eurų vertės; bulvių tarkavimo mašiną - 65 eurų vertės; mikro bangų krosnelę - 40 eurų vertės; mėsos malimo mašiną - 60 eurų vertės; lauko virimo špyžinį katilą - 49 eurų vertės; trimerius 2 vnt - 190 eurų vertės; elektrinę žoliapjovę - 65 eurų vertės; benzininę žoliapjovę - 200 eurų vertės; konvekcinę kepimo krosnelę - 95 eurų vertės; indukcinę elektrinę kaitlentę - 115 eurų vertės; betono maišyklę - 150 eurų vertės; elektrinį pjūklą medienai (zeimeris) - 100 eurų vertės; grandininį pjūklą „Husqvarna“ - 200 eurų vertės; televizorių - 520 eurų vertės; dujų balionus 3 vnt. - 52,50 eurų vertės, iš viso kilnojamojo turto už 8124,50 Eur.

Priteisti D. N. iš A. N. 13312,25 Eur (trylikos tūkstančių trijų šimtų dvylikos eurų 25 ct) kompensaciją.

Priteisti D. N. iš A. N. 1227,25 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dvidešimt septynių eurų 25 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.