Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Agnei Jakulytei, dalyvaujant ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės atstovams L. A., J. P., atsakovei D. K. – M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atsakovams I. M. ir D. K. – M. dėl iškeldinimo ir nesumokėto nuomos mokesčio priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VšĮ „Klaipėdos butai“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad šaukimas į teismo posėdį 2016-10-06 įteiktas atsakovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 straipsnio 2 dalis), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis), kad šis kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą. Pažymėtina, kad atsakovo ar jo atstovo prašymu bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Kitais atvejais teismas ieškovo prašymu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Jeigu ieškovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (CPK 246 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, iki paskirto teismo posėdžio pradžios jis nepranešė teismui apie aplinkybes, dėl kurių negali atvykti į teismo posėdį, bei nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovui apie 2016-11-03 teismo posėdžio datą pranešta 2016-10-06, todėl manytina, kad atsakovas turėjo pakankamai laiko informuoti teismą apie negalėjimą dalyvauti nurodytame teismo posėdyje, pasirūpinti tinkamu atstovavimu nagrinėjant bylą teisme ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka raštu pateikti teismui paaiškinimus dėl nagrinėjamo ginčo esmės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VšĮ „Klaipėdos butai“ atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė, procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui įteikti tinkamai.

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-02-17 tarp ieškovės ir atsakovo I. M. sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 658-2336, pagal kurią ieškovė įsipareigoti išnuomoti atsakovui butą, esantį (duomenys neskelbtini), iki 2013-01-20, o atsakovas įsipareigojo valdyti ir naudotis gyvenamąją patalpa sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei mokėti sutartyje nustatytą nuomos mokestį bei kitus mokesčius. Atsakovas I. M. 2015-06-16 pateikė ieškovei prašymą sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Atsakovai I. M. ir D. K. – M. 2015-03-18 sudarė santuoką, įregistruotą Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. 129. VĮ „Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad atsakovei D. K. – M. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2015-12-16 reikalavimu nurodė atsakovui iki 2016-01-15 sumokėti 908,05 Eur skolą bei išsikelti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pagal ieškovės 2016-10-05 pažymą Nr. 1294 atsakovo skolą už laikotarpį nuo 2013 metų vasario mėnesio iki 2016 metų rugsėjo mėnesio sudaro 1017,25 Eur.

Gyvenamosios patalpos terminuotos nuomos sutarties pasibaigimo pasekmes reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.613 straipsnis, kuriame numatyta, jog pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomotojo reikalavimu nuomininkas, jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai turi išsikelti iš gyvenamosios patalpos, o neišsikėlusieji iš jos iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-02-17 tarp ieškovės ir atsakovo I. M. sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 658-2336, pagal kurią ieškovė įsipareigoti išnuomoti atsakovui butą, esantį (duomenys neskelbtini), iki 2013-01-20, o atsakovas įsipareigojo valdyti ir naudotis gyvenamąją patalpa sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei mokėti sutartyje nustatytą nuomos mokestį bei kitus mokesčius. Atsakovas I. M. 2015-06-16 pateikė ieškovei prašymą sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, tačiau ieškovė atsakovo prašymo netenkino. 2015-12-16 raštu ieškovė įpareigojo atsakovą iki 2016-01-15 sumokėti 905,65 Eur skolą ir išsikelti iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Byloje duomenų apie tai, kad minėtas ieškovės sprendimas būtų apskųstas įstatymų nustatyta tvarka, nėra. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, jog ieškovė savo reikalavimą grindžia ne tik aplinkybėmis, jog yra pasibaigęs šalių sudarytos nuomos sutarties terminas bei tuo, jog atsakovai netinkamai vykdo pareigą mokėti nuomos mokestį, dėl ko yra susidaręs įsiskolinimas, tačiau ir aplinkybe, jog atsakovai neatitinka Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyto 9 straipsnyje numatytų teisės į socialinio būsto nuomą reikalavimų. Todėl esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, atsakovai iškeldintini iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš solidariai iš atsakovų 832,13 Eur skolą už laikotarpį nuo 2013 metų vasario mėnesio iki 2016 metų kovo mėnesio. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Ieškovė suteikė atsakovams gyvenamąją patalpą, atsakovai ja naudojosi, tačiau savo prievolės mokėti nuomos mokestį ieškovei už suteiktas patalpas neįvykdė, todėl atsakovai laikomi pažeidusias prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, kad atsakovė sutiko su ieškovės reikalavimu dėl skolos priteisimo, ieškovės reikalavimas, kaip pagrįstas, tenkintinas, ieškovei solidariai iš atsakovų priteistina 832,13 Eur skola (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59, 6.63 straipsniai).

Atsakovė D. K. – M. pateikė teismui prašymą išdėstyti teismo sprendimo dėl skolos priteisimo vykdymą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Teismo sprendimo vykdymas gali būti išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jam įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1997-06-13 nutarimo Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“ 13 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-17 nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą skolininko nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006). Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymą atsakovei D. K. – M. laikotarpiu nuo 2016-02-04 iki 2018-02-28 nustatytas 55 proc. darbingumo lygis. Laikotarpiu nuo 2009-07-30 iki 2012-02-01 – 20 proc. darbingumo lygis, laikotarpiu nuo 2012-02-02 iki 2014-02-04 – 40 proc. darbingumo lygis, laikotarpiu nuo 2014-02-04 iki 2016-02-03 – 50 proc. darbingumo lygis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatyta, kad atsakovė šiuo metu niekur nedirba. VĮ „Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad atsakovei D. K. – M. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad jai mokama 72,00 Eur dydžio invalidumo pensija, atsakovui I. M. mokamas vidutiniškai 400,00 Eur dydžio darbo užmokestis. Esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, atsižvelgus į tai, kad atsakovų finansinė padėtis sunki, siekiant užtikrinti abiejų ginčo šalių teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrą, siekiant dar labiau nepabloginti atsakovų padėties ir sudaryti sąlygas realiai įvykdyti teismo sprendimą, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas išdėstyti priteistos 832,13 Eur skolos išieškojimą dvejiems metams, išieškant po 34,68 Eur kiekvieną mėnesį iki visiško skolos išieškojimo (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieškinį, iš atsakovų 31,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą iškeldinti iš gyvenamosios patalpos ir 18,72 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl skolos priteisimo, t.y. po 24,86 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 7 dalis, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 8,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš atsakovų valstybei priteistina po 4,32 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovus I. M. ir D. K. – M. su visais jiems priklausančiais daiktais iš ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti solidariai iš atsakovų I. M. ir D. K. – M. 832,13 Eur skolą ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybei.

Priteisti iš atsakovės D. K. – M. 24,86 Eur žyminio mokesčio ir 4,32 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovo I. M. 24,86 Eur žyminio mokesčio ir 4,32 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Išdėstyti iš atsakovų I. M. ir D. K. – M. ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybei priteistos 832,13 Eur skolos ir išieškojimą 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpiui, išieškant po 34,68 Eur (trisdešimt keturis eurus 68 centus) kiekvieną mėnesį iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.