Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Kristinai Uktverytei, dalyvaujant ieškovės atstovei O. G., viešame teismo posėdyje nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atsakovams I. M., D. M., S. M. dėl iškeldinimo, nuompinigių ir nuostolių (negautų pajamų) priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovai į 2015-06-18 į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių teismui nenurodė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, nors apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės atstovė posėdžio metu pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių. Esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Byla dalyje dėl nuompinigių ir nuostolių priteisimo nutrauktina, kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Atlikus formalų rašytinių įrodymų vertinimą nustatyta, kad 2010-01-20 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-98 atsakovui I. M. trejų metų terminui buvo išnuomotos Savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). 2010-02-17 tarp ieškovės ir atsakovo I. M. buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 658-2336, pagal kurią ieškovė terminuotai iki 2013-01-20 išnuomojo atsakovui I. M. ir jo šeimos nariams butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas I. M. ir jo šeimos nariai naudojosi ieškovei priklausančiu butu, tačiau pagal byloje pateiktą skolos paskaičiavimo pažymą nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio mėn. iki 2013 m. vasario mėn. nustatytais terminais nemokėjo, susidarė 45,56 Eur (157,32 Lt) įsiskolinimas, o už laikotarpį nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2013 m. gegužės mėn. ieškovė paskaičiavo 60,75 Eur (209,76 Lt) nuostolių. 2013-01-23 raštu Nr. (26.5)-BŪS6-117 Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsisakė su atsakovu I. M. sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį naujam terminui, kadangi jo pajamos viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus dydžius.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.613 straipsnį pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomotojo reikalavimu nuomininkas, jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai turi išsikelti iš gyvenamosios patalpos, o neišsikėlusieji iš jos iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Ieškovė, remdamasi minėtu CK straipsniu, prašo iškeldinti atsakovus iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką iškeldinimo bylose, yra išaiškinęs, jog teismai kiekvienu konkrečiu atveju privalo spręsti dėl teisės į būstą apribojimo proporcingumo ir atitikties būtinumui asmens nenaudai priimti griežčiausią teisinę sutarties pažeidimo priemonę – iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitų. Kasacinis teismas nurodė, kad, sprendžiant dėl teisės į būstą ribojimo proporcingumo ir atitikties būtinumui nutraukti nuomos sutartį / iškeldinti, kiekvienu atveju turi būti tiriamos ir aiškinamos faktinės aplinkybės dėl skolininko socialinės padėties (turtinės būklės, amžiaus ir galimybių gerinti turtinę būklę, buitinio elgesio, nepilnamečių vaikų, kitų nedarbingų asmenų išlaikymo); skolos aplinkybių (skolos susidarymo laiko, dydžio, priežasčių); skolininko pastangų gerinti turtinę padėtį ir (ar) galimybių grąžinti skolas; nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo padarinių (skolininko galimybių apsirūpinti kita gyvenamąja patalpa, nepilnamečių vaikų ir kitų paramos reikalingų asmenų būsto netekimo ir kitokių neigiamų padarinių). Pagal šių ir kitų konkrečiam ginčui reikšmingų aplinkybių visumą teismai turėtų spręsti, ar pareikštas ieškinys dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo / iškeldinimo pagrįstas ir, jei pagrįstas, tai kokia apimtimi tenkintinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2012-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2012).

Pagal ginčui aktualią Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 2 straipsnio 8 punkto redakciją socialinis būstas – nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal šio Įstatymo nustatytas sąlygas. Suteikiamo socialinio būsto paskirtis yra apgyvendinti tokiame būste teisę į tokio būsto suteikimą turintį asmenį ir jo šeimos narius. Pažymėtina, kad socialinio būsto suteikimo socialiai remtiniems asmenims paskirtis yra užtikrinti šių asmenų interesus ir toks būstas suteikiamas dėl jų socialinės padėties. Ieškovė nurodo, kad atsakovas I. M. nebeatitinka sąlygų socialiniam būstui gauti, todėl jis ir jo šeimos nariai nebeturi teisės į socialinį būstą, ir turi būti iš jo iškeldinti, vadovaujantis Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 11 straipsnio 4 dalimi – viršijus leistiną pajamų dydį vienam asmeniui. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo 2015-05-26 priimtame nutarime Nr. KT16-N10/2015 konstatavo, kad Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 11 straipsnio (2010 m. spalio 12 d. redakcija) 4 dalies nuostata, kad socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama socialinio būsto nuomininko (jo šeimos) deklaruotam turimam turtui ar gautoms pajamoms viršijant Vyriausybės nustatytus didžiausius turto ir pajamų dydžius, tiek, kiek ja buvo nustatyta, kad sutartis nutraukiama ir tais atvejais, kai jo (jo šeimos) turtas ar pajamos Vyriausybės nustatytus dydžius viršija mažiau nei pakaktų minimalius socialiai priimtinus asmens (šeimos) poreikius atitinkančiam būstui išsinuomoti, prieštaravo Konstitucijos 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Teismas išsiaiškino, kad tokiu teisiniu reguliavimu sudarytos prielaidos ženkliai pabloginti socialinio būsto nuomininko (jo šeimos) padėtį, socialinio būsto nuomininką (jo šeimą) sugrąžinti į iš esmės tą pačią padėtį, kurioje jis (jo šeima) buvo prieš suteikiant jam socialinį būstą, tokiu teisiniu reguliavimu nesudarytos prielaidos tinkamai įgyvendinti valstybės pareigą padėti būsto neturintiems asmenims, kurie negali juo apsirūpinti iš darbo ir (ar) kitokių pajamų, apsirūpinti bent minimalius socialiai priimtinus jų poreikius atitinkančiu būstu, taip pat neužtikrinta tinkama pusiausvyra tarp visuomenės intereso prisidėti prie būsto neturinčių asmenų, kurie negali juo apsirūpinti iš darbo ir (ar) kitokių pajamų, apsirūpinimo būstu ir būsto neturinčio asmens intereso pačiam pasirūpinti savo gerove, o ne pasikliauti vien valstybės laiduojama socialine apsauga.

Esant tokioms aplinkybėms bei išaiškinimams, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįrodė, o ir neįrodinėjo, jog atsakovo I. M. (jo šeimos) turtas ar pajamos Vyriausybės nustatytus dydžius viršija daugiau nei pakaktų minimalius socialiai priimtinus asmens (šeimos) poreikius atitinkančiam būstui išsinuomoti, o pagal byloje esančius duomenis atsakovo pajamos nėra didelės, jo šeimos narys (sugyventinė) yra sunkiai sergantis ir iš dalies darbingas asmuo, todėl atsakovų iškeldinimas būtų neproporcingas ieškovės siekiamam tikslui, pažeistų individo ir savivaldybės interesų pusiausvyrą, todėl konstatuotina, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas ieškovės ieškinį dalyje dėl atsakovų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų atmesti, o kitoje dalyje civilinę bylą nutraukti, ieškovei atsisakius nuo ieškinio dalyje dėl nuompinigių ir negautų pajamų priteisimo (b. l. 48) ir teismui tokį atsisakymą, kaip neprieštaraujantį imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui ir šalių interesams, priėmus (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 293 straipsnio 4 punktas).

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), todėl ieškinį dalyje dėl iškeldinimo atmetus, o kitoje dalyje bylą nutraukus dėl to, jog įsiskolinimo už nuompinigius ir patirtų nuostolių nebuvo, žyminis mokestis valstybei nepriteistinas (CPK 96 straipsnis).

Šalys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

priimti ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl nuompinigių ir nuostolių (negautų pajamų) priteisimo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.