Kauno apygardos teismo nuosprendis

kaltinamajam G. P., jo gynėjai advokatei Onai Klinavičienei, viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, išsituokęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. (3 veikos), 165 str. 1 d., 140 str. 1 d., 135 str. 2 d. 8 p. (2 veikos), 138 str. 2 d. 8 p,

D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuva, vedęs, nedirbantis, teistas: 1) 2011-06-14 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 str. 1 dalį 15 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio baudos bausme (bauda sumokėta); 2) 2012-11-26 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 138 str. 2 d. 8 punktą ir 284 str. 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams BK 75 straipsnio pagrindu; 3) 2013-09-30 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 dalį 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams BK 75 straipsnio pagrindu; 4) 2015-04-16 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1 dalį ir 284 str. 1 dalį 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 165 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., 284 str.,

R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 12 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), teistas: 2017-02-09 Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal BK 259 str. 2 d. 6 MGL ( 225 eurų), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė- 4 MGL dydžio ( 150 eurų) bauda; 2) 2018-06-07 pagal BK 281 str. 7 d. , taikant BK 64¹ str., areštu 30 parų, bausmę atlikęs; 3) 2018-09-14 pagal BK 281 str. 7 d. , taikant BK 64¹ str., areštu 45 paroms, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 165 str. 1 d., 140 str. 1 d., 284 str.,

G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2016-01-11 Kauno apygardos teismo pagal BK 199(2) str. 1 d. 210 MGL dydžio bauda, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 165 str. 1 d., 140 str. 1 d., 284 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. K. 2017 m. rugsėjo 9 d., apie 01.00 val., viešoje vietoje, prie naktinio klubo "(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kitų klube susirinkusių asmenų akivaizdoje, elgdamasis įžūliai- tyčia, kilusio tarpusavio konflikto metu, sudavė apsaugos darbuotojui K. K. vieną smūgį peiliu į dešinę ranką, tuo padarė jam pjautinę dešinio delno žaizdą, nežymiai sužalojo nukentėjusįjį K. K. ir tuo demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Iš išdėstytų įrodymų matyti, kad kaltinamieji R. K., R. Ž., D. K. ir G. P. atliko nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 str. 1 d., objektyviosios pusės nusikalstamus veiksmus, tai yra, atvirai, panaudojant fizinį smurtą prieš savininko valią, įsibrovė į kito žmogaus butą. Kaltinamieji R. K., R. Ž., D. K. ir G. P. veikė bendrai, vieningai siekė nusikalstamo tikslo. Nusikaltimo padarymo motyvas- kaltinamojo R. Ž. kerštas asmenims dėl kilusio ginčo dėl merginų. Todėl kaltinamųjų R. Ž., R. K., G. P. ir D. K. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 str. 1 d. teisingai.

Kaltinamieji R. Ž., R. K., G. P. prisipažino atlikę aprašyto nusikaltimo objektyviosios pusės veiksmus, tai yra, kad pirmas pastūmė nukentėjusįjį L. M. kaltinamasis R. Ž., o po to, fizinio smurto veiksmus tęsė kaltinamieji G. P. suduodamas L. M. du smūgius ranka į veidą (kad jis būtų sudavęs daugiau smūgių nukentėjusiajam, neatsimenantis) ir kaltinamasis R. K. suduodamas lazda. Kaltinamasis R. K. parodė, kad lazda sudavė dviem bute buvusiems asmenims į kojas, tačiau iš specialisto išvados matyti, kad sužalojimai L. M. padaryti galvos ir kaklo srityse, pats nukentėjusysis parodė, kad lazda jam sudavė į nugarą, prie kaklo, todėl teismas vertina šiuos kaltinamojo parodymus kaip pagrįstus. Lazdą turėjo tik kaltinamasis R. K., o tai patvirtina, kad pastarasis sudavė nurodytus smūgius. Iš aptartų įrodymų matyti, kad R. K. pripažino, jog bendrais veiksmais su kaltinamaisiais R. Ž. ir G. P. sudavė smūgius nukentėjusiajam L. M., nors jų nedetalizavo, kaip sužalojo L. M.. Sužalojimai lazda padaryti ne kojose. Šių veiksmų pasekmės konstatuotos minėtoje specialisto išvadoje. Joje užfiksuoti sužalojimai atitinka nukentėjusiojo L. M. parodymus, kad kaltinamasis G. P. sudavė ne du, o šešis smūgius. Kaltinamieji R. Ž., R. K., G. P. nusikaltimą padarė veikdami tiesiogine tyčia, kadangi naudodami fizinį smurtą nukentėjusiojo L. M. atžvilgiu, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, jog nusikalstamai veiksmais sukels nukentėjusiajam skausmą, gali sužaloti ir norėjo taip veikti. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtini subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Sprendžiant dėl bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinio ir susitarimo ribų, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą. Taigi bendrininkavimo atveju būtina nustatyti asmenų veikos bendrumą: susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu ir bendrą vieningą tyčią, t. y. situaciją, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu, kuris irgi suvokia atliekamus nusikalstamus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403-648/2016). Kaltinamieji R. Ž., R. K., G. P. veikė bendrai ir vieningai, kadangi visi jie buvo informuoti ir aptarę kaip aiškinsis santykius su kaltinamojo R. Ž. konfliktuojančiais dėl merginų asmenimis ir visi jie nutarė tuo tikslu vykti išsiaiškinti dėl R. Ž. reiškiamų pretenzijų dėl pastarojo nuviliotų merginų. Kokių būdu aiškinsis santykius, jiems visiems buvo žinoma, nes jie pasiruošė- į įvykio vietą nešėsi daiktus, kurie skirti kūnui žaloti, tai yra, R. K. lazdą, nenustatytas asmuo- peilį. Į įvykio vietą vyko kartu R. K. automobiliu. Kartu ieškojo asmenų, su kuriais buvo nusprendę aiškintis. Įvykio vietoje visi kaltinamieji veikė bendrai ir vieningai, tai yra, tik įsibrovę į butą, kartu visai jie naudojo fizinį smurtą bute buvusių asmenų atžvilgiu, kurie tik pakliuvo jų kelyje, nesiaiškindami ginčo aplinkybių (kaltinamojo D. K. „kas rašė“ ar panašiai, yra tik retorinis klausimas, kadangi pastarasis nelaukdamas atsakymo pradėjo smurto veiksmus). Todėl kaltinamieji R. Ž., R. K., G. P. bute radę daugiau asmenų, pasiskirstė kas kieno atžvilgiu imsis siekiamo tikslo- atkeršyti, sumušti asmenis. Tokiu būdu jie, kiekvienas savo nuožiūra, įgyvendino siekiamą tikslą nusikalstamais veiksmais ir taip sukėlė nukentėjusiesiems neigiamas pasekmes. Kaltinamasis R. K. dar prieš įsibraudamas į butą nešėsi lazdą, kuri panaši į beizbolo. Tai matė kaltinamasis R. Ž., kuris buvo iniciatorius vykti aiškintis santykių su kitais asmenimis ir to negalėjo nematyti kiti kaltinamieji. Tačiau R. K. nebuvo aptaręs su kitais kaltinamaisiais, kaip panaudos turimą lazdą ir kokių pasekmių sieks. Nenustatyta, kuris iš kaltinamųjų turėjo ir peilį. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamieji būtų aptarę, kaip ir kuris atliks konkrečius veiksmus, o tai parodo veiksmų alternatyvumą, tai yra, bendrai aiškinsis santykius. Todėl jie privalo atsakyti už jų aprašytais nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes, veikdami bendrininkų grupėje.

Kaltinamasis R. Ž. tęsdamas nusikalstamą veiką, suduodamas vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam E. Z. į kairį šoną, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Kaltinamasis R. Ž. nukentėjusiojo E. Z. atžvilgiu veikė vedamas tų pačių motyvų, kaip ir nukentėjusiojo L. M. atžvilgiu, tai yra, sukelti skausmą, keršydamas dėl išreikštų pretenzijų dėl merginų R. N.. Todėl kaltinamasis R. Ž. privalo atsakyti už sukeltas pasekmes. Valstybinis kaltintojas kaltinamojo R. Ž. veiksmus nukentėjusiųjų L. M. ir E. Z. atžvilgiu kvalifikavo kaip vieną tęstinį nusikaltimą, todėl šiuo atveju teismas negali savo iniciatyva perkvalifikuoti kaip du atskirus nusikaltimus. Todėl kaltinamųjų R. Ž., R. K., G. P. veiką kvalifikavo pagal BK 140 str. 1 d.

Nesunkus sveikatos sutrikdymas, sunkus sveikatos sutrikdymas

Iš išdėstytų įrodymų matyti, kad kaltinamasis D. K. įžūliais veiksmais, kitų žmonių akivaizdoje suduodamas nukentėjusiajam L. M. vieną smūgį kumščiu į veidą ir L. M. nuo šio smūgio nugriuvus ant grindų, tuo jam padarė muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, apatinio žandikaulio dešinės pusės kaklelio lūžimą, taip dėl apatinio žandikaulio dešinės pusės kaklelio lūžimo nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį L. M.. Kaltinamasis D. K. kaltu prisipažino sudavęs kumščiu nukentėjusiajam L. M. prieš tai paklausęs bute buvusių asmenų, kas rašė žinutę. Nukentėjusysis L. M. parodė, kad jis pajuto smūgį į galvą ir prarado sąmonę. Kai ją atgavo, pastebėjo ir pjautinį sužalojimą petyje. Iš aptartų įrodymų matyti, kad kaltinamasis D. K. atliko nusikaltimo objektyviosios pusės veiksmus ir netikėti kaltinamojo D. K. parodymais, jog jis smogė nukentėjusiajam, dėl ko pastarasis nugriuvo ant grindų, nėra pagrindo. Nukentėjusiajam L. M. konstatuotas nesunkus sveikatos sužalojimas dėl apatinio žandikaulio dešinės pusės kaklelio lūžimo. Konstatuotas nukentėjusiajam pjautinis sužalojimas šiam kūno sužalojimo laipsniui reikšmės neturi. Dėl šio sužalojimo, kuriuo padarymu kaltinamas R. K., pasisakyta žemiau. Todėl už sukeltas pasekmes privalo atsakyti kaltinamasis D. K.. Kaltinamasis D. K. nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, jog nusikalstamai veiksmais, tai yra, stipriai smogdamas nukentėjusiajam į veidą, sukels nukentėjusiajam sužalojimą ir norėjo taip veikti. Todėl privalo atsakyti už sukeltas pasekmes. Paskatos chuliganiškos, kadangi nusikalstamus veiksmus atliko dėl menkavertės dingsties ieškant jam nepažįstamų asmenų, su kuriais norėjo išsiaiškinti kaltinakojo R. Ž. santykius dėl merginų. Ginčas tarp kaltinamojo R. Ž. ir kitų asmenų dėl merginų nėra pagrindas įsižeisti, ieškoti ir keršyti kitiems, jam nepažįstamiems asmenims. Nusikaltimas baigtas.

Todėl kaltinamojo D. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.

Iš išdėstytų įrodymų matyti, kad kaltinamasis R. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliais veiksmais, kitų žmonių akivaizdoje, sudavė vieną smūgį medine lazda nukentėjusiajam J. V. į galvą, tuo padarydamas muštinę žaizdą kaktos kairėje pusėje, pereinant į momens kairę pusę, galvos smegenų trauminę ligą, ūmų periodą, vidutinio sunkumo forma, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos dangalu abiejų pusrutulių kaktinių ir momeninių skilčių srityje, galvos smegenų sumušimą, kaktikaulio lūžimą, taip dėl atviro kaukolės skliauto kaulų lūžimo, galvos smegenų sumušimo sunkiai sužalojo nukentėjusįjį J. V.. Kaltinamasis R. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad jis lazda sudavė nukentėjusiajam J. V.. Netikėti šiais kaltinamojo parodymais nėra pagrindo, kadangi juos patvirtina konstatuotas sužalojimas nukentėjusiajam J. V. ir tai, kad šiuos nusikalstamus veiksmus atliko R. K., parodė patys kaltinamieji, tai yra, D. K., G. P., R. Ž.. Kaltinamasis R. K. nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, jog nusikalstamai veiksmais, tai yra, stipriai smogdamas nukentėjusiajam į veidą, sukels nukentėjusiajam sužalojimą ir norėjo taip veikti. Todėl privalo atsakyti už sukeltas pasekmes. Paskatos chuliganiškos, kadangi nusikalstamus veiksmus atliko dėl menkavertės dingsties. Ginčas tarp kaltinamojo R. Ž. ir kito asmens dėl merginų nėra pagrindas įsižeisti, ieškoti ir keršyti kitiems, jam nepažįstamiems asmenims. Nusikaltimas baigtas. Todėl kaltinamojo R. K. veika kvalifikuota pagal 135 str. 2 d. 8 p. teisingai.

Iš tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo matyti, kad 2017-09-10, 02.05 val. Alytaus aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriuje iš VšĮ Alytaus Greitosios med. pagalbos buvo gautas telefoninis pranešimas, kad į priėmimo skyrių pristatė M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kuris buvo sužalotas peiliu bei paguldytas į reanimacijos skyrių ( t. 1, b.l. 13), 2017-09-10, 02.10 val. Alytaus aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriuje iš VšĮ Alytaus Greitosios med. pagalbos buvo gautas telefoninis pranešimas, kad nuvykę pagal iškvietimą į (duomenys neskelbtini), butą, rado G. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad jam einant namo, (duomenys neskelbtini), jį užpuolė keli asmenys bei sužalojo peiliu. G. S. buvo pristatytas į Alytaus St. Kudirkos ligoninę, kur jam nustatyti daugybiniai sužalojimai, dvi durtinės žaizdos, girtumas. Nuvykus pagal šį pranešimą, nukentėjusysis G. S. paaiškino, kad einant namo (duomenys neskelbtini), prie kibininės, jį užpuolė du ar trys nepažįstami vaikinai ir jį sužalojo ( t. 1, b.l. 16).

Nukentėjusysis G. S. parodė, kad 2017-09-10, apie 01 val., jis išėjo iš „(duomenys neskelbtini)“ į lauką parūkyti. Prie jo priėjo nepažįstamas vaikinas ir be jokios priežasties sudavė jam vieną smūgį, tačiau į kurią kūno dalį, nepamena. Su šiuo vyriškiu susigrūmė ant šaligatvio. Jis negali įvardinti, kiek ir į kelias kūno vietas jam buvo suduoti smūgiai, kadangi buvo neblaivus. Tik grįžęs į namus pamatė, kad yra sužalotas peiliu. Jam peiliu buvo sužalota kairės kojos šlaunis ir krūtinė dešinėje pusėje. Ligoninės priėmimo skyriuje sužinojo, kad į priėmimo skyrių yra atvežtas ir M. Š., kuris kartu su juo buvo „(duomenys neskelbtini)“. Pastarasis taip pat buvo sužalotas peiliu.

Nukentėjusysis M. Š. parodė analogiškai, kaip nukentėjusysis G. S.. Jis taip pat parodė, kad besikalbant su draugais, pro juos praėjo nepažįstamas vyriškis, kuris kairėje rankoje nešėsi lazdą arba strypą. Praėjęs pro juos, šis vyriškis jiems nieko nesakė, jie irgi nieko nesakė, tik visi nusistebėjo, kodėl jis čia vaikšto su lazda. Šis vyriškis nuėjęs apie 20- 30 metrų, sustojo. Matė rankoje laikant telefoną. Maždaug po 10- 15 minučių prie šio vyriškio atėjo dar vienas ir vyriškiui, kuris prieš tai turėjo lazdą, pradėjus šaukti "kuriam čia kas neaišku", pastarieji iš karto priėjo prie jų. Lazdos jau nematė. Vyriškis anksčiau turėjęs lazdą nieko nesakęs sudavė jam vieną smūgį kumščiu. Tada Gediminas pradėjo su juo grumtis. Jis taip pat pripuolė ir sudavė kelis smūgius kumščiu nepažįstamam vyriškiui, kadangi gynė G. S.. Nepažįstamasis jam taip sudavė kelis smūgius. Tuo momentu pajuto pilve karštį. Pamatė kraujuojant kairį šoną ir dešinės pusės pažastį. Tada suprato, kad tas vyriškis turi peilį, su kuriuo jį ir sužalojo. Ką veikė antrasis nepažįstamasis, jis nematė. Einant susiėmus rankom už pilvo, jį pasivijo dar du kažkokie vyriškiai, jį pradėjo mušti rankomis, o jam pargriuvus ant žemės, pradėjo spardyti. Jie mušė abu ir į įvairias kūno vietas, daugiausiai į veidą. Jam iš viso sudavė virš 10 smūgių.

Nukentėjusysis M. Š. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą prie kavinės- baro „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), kur 2017-09-10 jam būnant su savo pažįstamais, prie jų priėjo nepažįstamas vyriškis, kuris sudavė vieną smūgį šalio jo stovinčiam G. S. į veidą, o po to, jam bei G. S. grumiantis su minėtu vyriškiu, pastarasis sudavė jam kelis smūgius peiliu į dešinįjį ir kairį šoną. Taip pat parodė vietą prie (duomenys neskelbtini), kur jam nuėjus nuo kibininės, jį dar pasivijo du vyriškiai ir pradėjo jį mušti, suduodami smūgius rankomis bei kojomis į įvairias kūno vietas ( t. 2, b.l. 39- 40, 41- 45).

Liudytojas A. L. parodė analogiškai, kaip nukentėjusysis M. Š.. Taip pat, jis parodė, kad prasidėjus susistumdymui iš tamsos, iš tos pačios pusės iš kurios atėjo ir nepažįstamas vyriškis, atbėgo kitas vyriškis, kurį jis sulaikė už rankos ir neleido prisiartinti prie tos vietos, kur ant žemės grūmėsi G. S. su vyriškiu. Pastarajam į pagalbą buvo pribėgęs M. Š.. Grumtynių metu pro jį praėjo susirietęs M. Š., laikydamasis už dešinio šono, prašė kviesti pagalbą. Jis tuomet bandė skambinti, bet pamatė, kad jį atsiveja du asmenys. Jis pabėgo. Nepažįstamas vyriškis G. S. pirmas sudavė smūgį be jokios priežasties.

Liudytoja Z. B. parodė, kad kaltinamasis R. Ž. su dar trimis asmenimis 2017 m. rugsėjo 9 d., apie 23.30 val., kavinėje- bare „(duomenys neskelbtini)", kažko ieškojo, todėl ji pastaruosius įspėjo, kad nebūtų nesąmonių". Sekančios dienos ryte R. Ž. domėjosi kas girdėti po nakties".

Liudytoja D. K. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 10 d. apie 19.00 val. jai R. Ž. parašė SMS ir paprašė pas ją pernakvoti, kadangi jis prisidirbo, todėl negali grįžti į savo butą. Jam atvažiavus, R. Ž. papasakojo kad jis su „ D.“ ir „ R.“ (duomenys neskelbtini) namo bute sumušė ten buvusius asmenis bei sulaužė vienam asmeniui žandikaulį. Po to jie dar kažką sumušė ir pribadė peiliu prie netoli to buto esančios „(duomenys neskelbtini)“. Kai jį suėmė ir ji nuėjo aplankyti, tai tada R. Ž. pasakė, kad jie buvo keturiese- R. K., G. P. ir „(duomenys neskelbtini)“, jo vardo ir pavardės nesakė. R. Ž. pasakė, kad galbūt R. K. turėjo peilį.

Iš reikalaujamų daiktų pateikimo protokolų matyti, kad kavinės- baro „(duomenys neskelbtini)“ savininkė Z. B. pateikė kompaktinį diską su kavinės vaizdo kamerų įrašais ( t. 2, b.l. 127- 129), nukentėjusysis G. S. pateikė savo drabužius, kuriuos vilkėjo, kai buvo sužalotas ( t. 2, b.l. 134- 136), L. K. pateikė nukentėjusiajam M. Š. priklausančius drabužius, kuriuos šis vilkėjo, kai buvo sužalotas (t. 2, b.l. 137-139), tariamasis R. K. pateikė savo drabužius ( t. 2, b.l. 140), G. P. pateikė savo drabužius ( t. 2, b.l. 141), D. K. pateikė savo drabužius (t. 2, b.l. 142-144), liudytojas R. N. pateikė savo mobilųjį telefoną ( t. 2, b.l. 146- 147), įtariamieji G. P., R. Ž. ir D. K. pateikė savo mobiliuosius telefonus (t. 2, b.l. 148- 149, 150- 152, 153- 154).

Iš kratos pas įtariamąjį R. Ž. protokolo matyti, kad pas jį namuose buvo rasti ir paimti jam priklausantys drabužiai, batai bei mobilusis telefonas ( t. 2, p. 174- 177).

Iš kratos pas įtariamąjį R. K. protokolo matyti, kad pas jį namuose buvo rasti ir paimti jam priklausantys drabužiai, batai bei mobilusis telefonas ( t. 2, p. 183- 186).

Iš kratos R. K. priklausančiame automobilyje protokolo matyti, kad automobilyje buvo rasta ir paimta peilio ašmenų apsauga ( t. 2, p. 195-198).

Iš kratos pas G. P. protokolo matyti, kad pas jį namuose buvo rasti ir paimti jam priklausantys drabužiai bei mobilieji telefonai ( t. 3, p. 17- 20).

Iš 2018-02-05 vyresniojo tyrėjo A. D. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad atlikta pas įtariamuosius G. P., R. Ž., D. K. ir R. K. paimtuose mobiliuose telefonuose buvusios informacijos analizė, kurios metu nustatyta: Kaltinamojo R. K. mobiliojo ryšio telefone „ Apple_iPhone4S" išsaugoti duomenys, kad iki nusikaltimų padarymo ir po R. K. skambučiais ir SMS bendravo su savo drauge G. K., bendrininku įtariamuoju R. Ž. ir jo drauge D. K.. Bendravimas vyko nuo 2017-09-09 iki 2017-09-11 apie nusikalstamas veikas ir kitomis temomis; Kaltinamojo R. Ž. mobiliojo ryšio telefone „ Nokia 210.4" išsaugoti duomenys, kad iki nusikalstamų vaikų padarymo ir po, nuo 2017-09-09 iki 2017-09-10 R. Ž. skambino ir SMS bendravo su liudytoju R. N. ( adresuose įvestas kaip „ R."), savo drauge D. K., bendrininkais D. K. ir R. K. ( adresuose įvestu trumpiniu „ K."), su kuriais susirašinėjo apie įvykius, ir nustatyta, kad 2017-09-10 apie 12:49 val. R. Ž. skambino į kavinę „(duomenys neskelbtini)" ( tel. Nr. 8 614 396590 teiravosi apie įvykį; Kaltinamojo G. P. mobiliojo ryšio telefone „ Samsung A3" išsaugoti duomenys, kad jam SMS rašė įtariamasis R. Ž., daugiau nei iki nusikalstamų veikų padarymo nei po G. P. su niekuo nebendravo; Kaltinamojo D. K. naudotame mobiliojo ryšio telefone „ Samsung S8" jokios tyrimui naudingos informacijos nerasta, jokių duomenų apie skambučius ar SMS žinutes nerasta ( t. 3, b.l. 58, 59- 86).

Iš 2017-10-27 vyresniojo tyrėjo A. D. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad analizuojant informaciją pas liudytoją R. N. paimtame mobiliajame telefone nustatytas bendravimas SMS prieš ir po nusikalstamos veikos tarp liudytojo R. N. ( ab. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kaltinamojo R. Ž. ( ab. Nr. (duomenys neskelbtini) „ R.“)- 57 SMS tyrimui reikšmingu laiko tarpu ( t. 3, b.l. 96, 97- 98).

Iš 2017-12-19 vyresniojo tyrėjo A. D. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad analizuojant duomenis apie liudytojų R. N., M. R., A. L., R. M. ir įtariamojo D. K. telefoninius pokalbius bei SMS nustatyta: Liudytojas D. P. savo MRT Nr. 8607- 33698, įvykio naktį 2017-09-10 keturis kartus- 01:04:05; 01:04:38; 01:03:50 ir 01:03:52 valandomis, skambino į bendrosios pagalbos centro numerį 112 pranešdamas apie įvykį ir sužalotus asmenis. Skambučio metu D. P. numeris jungėsi prie mobiliojo ryšio bokšto ALT02B adresu Pramonės g. 1, Alytus ir bokšto ALT13GC, esančio (duomenys neskelbtini);

Kaltinamasis D. K. apklausos metu nurodė, kad po įvykio kvietėsi taksi automobilį ir juo grįžo namo 2017-09-10 apie 05- 06 val.; Analizuojant jo žmonai S. K. priklausančio Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi D. K., išklotines, rasta informacija apie skambutį 2017-09-10, apie 05:42:18 val. į Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį įmonei „(duomenys neskelbtini)“ kas patvirtina D. K. parodymus. Tuo metu D. K. naudojamas numeris jungėsi prie mobiliojo ryšio bokšto A619, esančio (duomenys neskelbtini); Kaltinamasis R. Ž. ( Nr. (duomenys neskelbtini)) ir liudytojas R. N. (Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 2017-09-09, 17:07:01 val. iki 2017-09-10, 04:43:49 val. tarpusavyje intensyviai skambino ir rašė SMS ( SMS turinio iš R. N. mobiliojo ryšio telefono stenograma pridedama). Skambučių ir susirašinėjimų metu R. N. telefonas jungėsi prie mobiliojo ryšio bokštų 09c52E22 ir 3016, esančių (duomenys neskelbtini); Liudytojas M. M. ( Nr. (duomenys neskelbtini)) skambino į bendrosios pagalbos centrą pranešdamas apie įvykį ir sužalotus asmenis 2017-09-10, 00:58:23 ir 01:27:48 val. iš jo numerio buvo atlikti skambučiai numeriu 112. Skambučio metu M. R. numeris jungėsi prie bokšto 3027 adresu (duomenys neskelbtini); Liudytojas A. L. ( Nr. (duomenys neskelbtini)) po įvykio jis kvietė greitąją pagalbą savo sužalotam draugui skambindamas numeriu 112; Išklotinių analizė rodo, kad iš jo telefono 2017-09-10 apie 01:11:52 val. buvo skambinta pagalbos numeriu 112. Skambučio metu jo mobiliojo ryšio telefonas jungėsi prie mobiliojo ryšio bokšto 3027 adresu (duomenys neskelbtini); Nukentėjusysis G. S. po sužalojimo grįžo į namus ir tik tada pamatė, kad yra sužalotas peiliu, po ko jo draugė R. M. ( Nr. (duomenys neskelbtini)) greitąją med. pagalbą iškvietė bendrojo pagalbos centro Nr. 112. Patikrinus gautą informaciją apie skambučius į bendrosios pagalbos centrą ir R. M. išklotinėse gautą informaciją buvo nustatyta, kad į BPC buvo skambinta iš mobiliojo ryšio telefono kurio IMEI kodas (duomenys neskelbtini), ir R. M. išklotinėse toks IMEI kodas figūruoja kaip jos naudojamo MRT. Skambučio metu jos telefonas jungėsi prie mobiliojo ryšio bokšto 92AB003 adresu (duomenys neskelbtini). Išklotinių analizė pagal mobiliojo ryšio bokštus leidžia tvirtinti, kad visi asmenys įvykio ir skambučių metu buvo Alytaus mieste tame pačiame „(duomenys neskelbtini)“ mikrorajone ( t. 3, b.l. 147- 148, 149- 154).

Iš apžiūros protokolų matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus 2017-11-23 raštu Nr. 41D(A)-629 pateikti 2017-09-10 tarp 00:57 val. ir 01:27 val. Centro informacinėje sistemoje užfiksuoti pokalbio dėl sužalotų asmenų garso įrašai ( t. 4, b.l. 45- 50), apžiūrėtas kompaktinis diskas su kavinės-baro „(duomenys neskelbtini)", esančios (duomenys neskelbtini), kamerų vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuoti kaltinamieji bei užfiksuota, kaip kaltinamasis R. K. peiliu suduoda smūgius ir sužaloja nukentėjusiuosius G. S. ir M. Š. ( t. 4, b.l. 51- 53, 54- 61), apžiūrėtas iš liudytojo R. N. paimtas mobilusis telefonas ( t. 4, b.l. 67- 68, 69- 70), apžiūrėti pas kaltinamuosius D. K., G. P., R. Ž. ir R. K. paimti mobilieji telefonai ( t. 4, b.l. 71-73, 74- 77, 79- 81, 83- 94, 96- 97, 99- 101, 102- 103, 105- 106).

Iš Specialisto išvados Nr. G954/2017 matyti,kad nukentėjusiajam M. Š. buvo nustatyta kiauryminės durtinės- pjautinės krūtinės ląstos dešinės pusės, pilvo kairės pusės žaizdos, dešinės pusės pneumotoraksas, hemoperitoneumas, retroperitoninio tarpo hematoma galėjo būti padaryta aštraus duriamai- pjaunančio daikto poveikyje, paviršinis odos nubrozdinimas dešinio antakio srityje padarytas tiek kieto buko, tiek kieto buko, turinčio ribotą paviršių daikto poveikyje. Durtiniai-pjautiniai sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais, odos nubrozdinimas dešinio antakio srityje galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu. Kiauryminės durtinės-pjautinės krūtinės ląstos dešinės pusės, pilvo kairės pusės žaizdos, dešinės pusės pneumotoraksas, hemoperitoneumas, retroperitoninio tarpo hematoma vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas ( t. 4, b.l. 127- 128).

Iš Specialisto išvados Nr. G910/2017 matyti, kad kaltinamajam R. K. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, už dešinės ausies, odos nubrozdinimai kairio smilkinio srityje, viršutinės lūpos dešinėje gleivinėje, muštinė žaizdelė viršutinės lūpos gleivinėje. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau keturiais trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ( t. 4, b.l. 132).

Iš Specialisto išvados Nr. S 12/2018 matyti, kad ant kaltinamojo R. Ž. kelnių rasti žmogaus kraujo pėdsakai ir nustatytas D. K. DNR profilis su 99, 9% tikimybe. Ant kaltinamojo R. K. sportinių batų rasti žmogaus kraujo pėdsakai ir nustatytas mišrus, ne mažiau nei trijų asmenų DNR profilis, kuris netinka tolimesniam asmens identifikavimui. Ant peilio ašmenų apsaugos nustatytas mišrus, ne mažiau nei trijų asmenų, DNR profilis, kuris netinka tolimesniam asmens identifikavimui. Ant kaltinamojo R. Ž. megztinio, batų, kaltinamojo R. K. kelnių, batų, kaltinamojo G. P. megztinio, liemenės, kelnių, batų, kaltinamojo D. K. batų, megztinio, kelnių, nukentėjusiojo J. V. megztinio- džemperio, kelnių žmogaus kraujo nerasta ( t. 4, b.l. 140- 143, 144- 157).

Iš išdėstytų įrodymų matyti, kad kaltinamieji R. K. ir R. Ž. viešoje vietoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami kartu, kitų prie kavinės- baro stovinčių asmenų akivaizdoje, elgdamiesi įžūliai, tyčia, be jokios dingsties, R. K. suduodamas vieną smūgį kumščiu į koją ir tris smūgius peiliu į kairę ranką, krūtinę bei dešinę ranką G. S., o R. Ž., pribėgęs prie jų, sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą ir vieną smūgį kumščiu į kairę ranką nukentėjusiajam G. S., padarė nukentėjusiajam G. S. poodines kraujosruvas kairės šlaunies srityje, kairio žasto viduriniame trečdalyje išoriniame paviršiuje, pjautines žaizdas kairės šlaunies viršutiniame trečdalyje priekiniame paviršiuje, krūtinės ląstos dešinėje pusėje, dešinio riešo delniniame paviršiuje, taip nežymiai sužalojo nukentėjusįjį G. S. ir tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamasis R. K. pradėjo fizinio smurto veiksmus pirmas be jokios rimtos dingsties, prieš atlikdamas šiuos nusikalstamus veiksmus pasikvietęs kaltinamąjį R. Ž.. Dėl tos pačios priežasties tuoj pat fizinio smurto veiksmus atliko ir kaltinamasis R. Ž., o tai parodo, kad kaltinamieji R. K. ir R. Ž. savo nusikalstamus veiksmus buvo suderinę ir veikė vieningai. Todėl nukentėjusysis G. S. buvo priverstas gintis nuo kaltinamųjų R. K. ir R. Ž. nusikalstamų veiksmų. Tačiau pastarieji G. S. padarė kūno sužalojimas, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Netikėti nukentėjusiųjų G. S. ir M. Š. parodymais bei liudytojo A. L. parodymais nėra pagrindo, kadangi jie nuoseklūs ir pagrįsti aprašytomis specialistų išvadomis, pačių kaltinamųjų R. Ž., D. K., G. P. parodymais apie tai, kad kaltinamasis R. K. turėjo lazdą. Tai atitinka nukentėjusiųjų parodymus. Tokiu būdu kaltinamieji R. K. ir R. Ž. atliko aprašyto nusikaltimo objektyviosios pusės veiksmus. Kaltinamieji R. K. ir R. Ž. kaltais panaudoję fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu prisipažino. Tačiau kaltinamasis R. K. parodė, kad šiuos veiksmus jis padarė pats besigindamas nuo nukentėjusiųjų smurto, o kaltinamasis R. Ž. padėjo kaltinamajam R. K., kai šis pakvietė padėti jam. Tačiau šie kaltinamųjų parodymai vertinami kaip pasirinktas gynybos būdas, jie paneigti aukščiau aptartais įrodymais, todėl atmetami kaip nepagrįsti. Kaltinamieji R. K. ir R. Ž. aprašytais nusikalstamais veismais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamųjų nusikalstami veiksmai nukreipti ne į vieną asmenį, R. K. smurto veiksmus toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu panaudojo prieš kelis asmenis, kaltinamasis D. K. su kitais kaltinamaisiais vaikėsi žmones viešoje vietoje, todėl jie pažeidė viešąją tvarką. Kaltinamojo R. K. parodymai, kad jis nusikaltimo padarymo metu buvo blaivus, paneigti (pasisakyta aukščiau). Todėl kaltinamųjų R. K. ir R. Ž. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str.

Taip pat, iš išdėstytų įrodymų matyti, kad kaltinamasis R. K. viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš chuliganiškų paskatų- be jokios dingsties, kitų prie kavinės-baro stovinčių asmenų akivaizdoje, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, tyčia, suduodamas nukentėjusiajam M. Š. vieną smūgį kumščiu į veidą bei du smūgius peiliu į krūtinę ir pilvą, tuo padarydamas kiaurymines durtines- pjautines krūtinės ląstos dešinės pusės, pilvo kairės pusės žaizdos, dešinės pusės pneumotoraksą, hemoperitoneumą, retroperitoninio tarpo hematomą, paviršinį odos nubrozdinimą dešinio antakio srityje, taip dėl kiauryminės durtinės- pjautinės krūtinės ląstos dešinės pusės, pilvo kairės pusės žaizdos, dešinės pusės pneumotorakso, nemoperitoneumo, retroperitoninio tarpo hematomos, sunkiai sužalojo nukentėjusįjį M. Š., tuo padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą ir tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tai, kad kaltinamasis R. K. atliko aprašytos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės veiksmus, patvirtina aukščiau aprašyti įrodymai, tai yra, nukentėjusiųjų G. S. ir M. Š. parodymai bei liudytojo A. L. parodymai, specialistų išvados, pačių kaltinamųjų R. Ž., D. K. parodymai, vaizdo įrašai. Iš jų matyti, kad kaltinamiesiems R. K. ir R. Ž. naudojant fizinį smurtą nukentėjusiojo G. S. atžvilgiu, nukentėjusiajam M. Š. bandant padėti apsiginti, kaltinamasis R. K. sudavė smūgius M. Š. kumščiu į veidą bei du smūgius peiliu į krūtinę ir pilvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Tačiau kaltinamasis R. K. parodė, kad ir šiuos veiksmus toje pačioje vietoje, kaip ir nukentėjusiojo G. S. atžvilgiu, jis padarė pats besigindamas nuo nukentėjusiųjų smurto. Šie kaltinamojo parodymai atmesti kaip nepagrįsti, vertinant jo parodymus dėl G. S. sužalojimo, todėl pakartotinai jie neaptariami. Tačiau iš nukentėjusiųjų G. S. ir M. Š. parodymų bei liudytojo A. L. parodymų matyti, kad kaltinamajam R. K. smurtaujant nukentėjusiojo G. S. atžvilgiu, nukentėjusysis M. Š. bandė padėti apsiginti nuo R. K. bei kaltinamojo R. Ž.. Todėl kaltinamasis R. K. aprašytomis nusikaltimo objektyviosios pusės aplinkybėmis tyčia kumščiu ir peiliu padarė nukentėjusiajm aprašytus kūno sužalojimus. Tokiu būdu kaltinamasis R. K. aprašytais nusikalstamais veiksmais toliau demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamojo R. K. parodymai, kad jis nėra tikras, ar du kartus dūrė nukentėjusiajam M. Š., kadangi peilį laikė tik tam, kad smūgis kumščiu būtų stipresnis, tai yra, peilio ašmenimis nesistengė nukentėjusiojo sužaloti, kadangi smūgiavo atgaliu rankos mostu, tai yra, nuo krūtinės į nugaros pus, kur buvo nukentėjusysis. Tačiau šie kaltinamojo parodymai paneigti konstatuotais nukentėjusiojo sužalojimais. Nėra objektyvių įrodymų, kad aprašytomis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis dar kas nors būtų naudojęs grumtynių metu peilį. Pats kaltinamasis R. K. parodė, kad smūgiavo ne kartą peiliu į nukentėjusiojo pusę. Kaltinamasis D. K. parodė, kad kaltinamasis R. K. jam pasigyrė du kartus įdūręs nukentėjusiajam. Tai atitinka konstatuotus M. Š. sužalojimus specialisto išvadoje. Todėl kaltinamojo R. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. teisingai. Kaltinamojo R. K. parodymai, kad jis nusikaltimo padarymo metu buvo blaivus, paneigti (pasisakyta aukščiau).

Iš išdėstytų įrodymų matyti, kad kaltinamieji D. K. ir G. P. viešoje vietoje, veikdami kartu, elgdamasis įžūliai, tyčia, be jokios dingsties G. P. sudavus nukentėjusiajam M. Š. du smūgius kumščiu į veidą ir M. Š. nugriuvus, D. K. sudavė 8 smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam M. Š. į galvą ir kitas kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. Š. paviršinį odos nubrozdinimą dešinio antakio srityje bei sukeldamas fizinį skausmą ir tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamieji G. P. ir D. K. kaltais prisipažino ir parodė, kad jie atliko šio nusikaltimo objektyviosios pusės veiksmus, tai yra, kad aprašytomis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis viešoje vietoje vaikėsi nukentėjusiuosius, su kuriais kaltinamasis R. K. grūmiesi, stengdamiesi pastarajam padėti. Netikėti jų šiais parodymais nėra pagrindo, kadangi juos patvirtina aukščiau išdėstyti ir aptarti įrodymai. Kaltinamieji G. P. ir D. K. parodė, kad jiedu smūgius nukentėjusiajam M. Š. sudavė rankomis. Pirmas sudavė du smūgius į galvą kaltinamasis G. P., o pastarajam nugriuvus, kaltinamasis D. K. spardė nukentėjusįjį į galvą ir kitas kūno vietas. Kaltinamųjų G. P., D. K. parodymus patvirtina nukentėjusiojo M. Š. parodymai, specialisto išvadoje konstatuoti sužalojimai, todėl netikėti jais nėra pagrindo. Kaltinamieji G. P. ir D. K. veikė sutartinai ir vieningai persekiojant ir sužalojant nukentėjusįjį. Kaltinamųjų veiksmai įžūlūs, padaryti tyčia, be jokios dingsties. Kaltinamųjų R. K. ir R. Ž. buvo pakviesti atlikti jau pradėtus ir tęsiamus pastarųjų nusikalstamus veiksmus. Kaltinamieji D. P. ir D. K. arti nuo kaltinamojo R. K. (kitoje gatvės pusėje) ir matydami akivaizdų viešosios tvarkos pažeidimą, nesiaiškindami jų kilimo aplinkybių, žinodami, kad kaltinamasis R. K. iš buto, kur jie visi darė nusikaltimus, išėjo viešai nešdamasis lazdą, būdami įsijautę į savo rolę aiškintis su nepažįstamais asmenimis santykius, nusikalstamus veiksmus viešoje vietoje pradėjo iš karto, aprašytais nusikalstamais veiksmais padarydami nukentėjusiajam M. Š. sužalojimus viešoje vietoje be rimtos dingsties, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamieji D. P. ir D. K. parodė, kad jie nesiekė pažeisti viešąją tvarką ir tik gynė patį kaltinamąjį R. K., tačiau šie parodymai paneigti nukentėjusiųjų M. Š., G. S. ir liudytojo A. L. parodymais, kadangi smurto veiksmus be jokios dingsties pradėjo pats kaltinamasis R. K. ir R. Ž.. Kaltinamieji iš šalia įvykio vietos esančio buto išėjo kartu, kaltinamasis R. K. kvietė kaltinamuosius atlikti nusikalstamus veiksmus kitų nukentėjusiųjų atžvilgiu, todėl jiems buvo žinoma tikroji šio nusikaltimo užuomazga. Kaltinamieji žinodami šias aplinkybes, atliko aprašytus nusikalstamus veiksmus. Todėl kaltinamųjų D. P. ir D. K. parodymai vertinami kaip pasirinktas gynybos būdas ir jie atmetami kaip nepagrįsti. Todėl kaltinamųjų G. P. ir D. K. veika teisngai kvalifikuota pagal BK 284 str. Kaltinamieji D. P. ir D. K. neigia šį nusikaltimą padarę būdami neblaivūs, o tai paneigiančių įrodymų nesurinkta, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo pašalinta.

Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikyti tai, kad kaltu dėl nukentėjusiojo J. V. sužalojimo jis kaltu prisipažino visiškai ir gailisi. Tačiau dėl L. M. sužalojimo jis nurodė aplinkybes, kurių nepatvirtina kiti įrodymai, nepaaiškino, kaip sužalojo L. M., teigdamas, kad jis į butą neįsibrovė, o bute sužalojo tik J. V.. Dalinis pastarojo savo kaltės pripažinimas, kad bute jis lazda (ikiteisminio tyrimo metu nurodė šepečio kotu) sudavęs dviem asmenims per kojas, tačiau remiantis įrodymais nustatyta, kad lazda smogė į galvą J. V.. Kaltinamojo parodymus paneigė nukentėjusysis L. M., kuris parodė, kad jam lazda buvo smogta į nugarą, prie kaklo. R. K. teigė, jog nusikaltimo padarymo metu buvo blaivas, tačiau tai paneigta. Todėl pastarojo atskirų aplinkybių dalinis pripažinimas nelaikytinas nuoširdžiu kaltės pripažinimu ir gailėjimuisi. Kaltinamojo R. K. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikyti tai, kad jis nusikalstamas veikas, numatytas BK 165 str. 1 d., 140 str. 1 d., 284 str., padarė bendrininkų grupėje, nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Chuliganiškos paskatos yra dominuojančios kaltinamojo nusikaltimų padaryme, viešosios tvarkos pažeidimo atveju- kvalifikuojančios, todėl jos nelaikytinos atsakomybe sunkinančia aplinkybe.

Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino kaltu pagal 165 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. ir nuoširdžiai gailisi. Jis dalį žalos atlygino, tai taip pat pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimus, pagal 165 str. 1 d., 284 str., jis padarė bendrininkų grupėje. Chuliganiškos paskatos yra dominuojančios kaltinamojo nusikaltimų padaryme, viešosios tvarkos pažeidimo atveju- kvalifikuojančios, todėl jos nelaikytinos atsakomybe sunkinančia aplinkybe.

Kaltinamojo R. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino kaltu padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atlygino materialinę žalą nukentėjusiesiems L. M. ir L. M..

Kaltinamojo R. Ž. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis nusikalstamas veikas pagal BK 165 str. 1 d., 140 str. 1 d., 284 str., padarė bendrininkų grupėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Chuliganiškos paskatos yra dominuojančios kaltinamojo nusikaltimų padaryme, viešosios tvarkos pažeidimo atveju- kvalifikuojančios, todėl jos nelaikytinos atsakomybe sunkinančia aplinkybe.

Kaltinamojo G. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino kaltu padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo G. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje. Chuliganiškos paskatos yra dominuojančios kaltinamojo nusikaltimų padaryme, viešosios tvarkos pažeidimo atveju- kvalifikuojančios, todėl jos nelaikytinos atsakomybe sunkinančia aplinkybe.

Kaltinamąjį R. K. charakterizuoja neigiamai jo iki suėmimo taikymo padaryti sistemingi administraciniai teisės pažeidimai (t. 7 b. l. 145-150). Kauno tardymo izoliatoriaus administracijos jis charakterizuojamas teigiamai (t. 11 b. l. 47).

Kaltinamąjį R. Ž. charakterizuoja neigiamai jo sistemingi administraciniai teisės pažeidimai ( t. 5, b. l. 101- 102). Seniūnijos jis charakterizuojamas patenkinamai (t. 12 b. l. 73). Kaltinamasis D. K. charakterizuojamas seniūnijos ir darbovietės teigiamai (t.9 b. l. 25,26).

Kaltinamąjį G. P. charakterizuoja neigiamai jo sistemingi administraciniai teisės pažeidimai, praeityje per trejus metus buvo baustas 12 kartų ( t. 6, b. l. 46).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Skiriant bausmę kaltinamajam R. K. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė šešias nusikalstamas veikas, iš kurių dvi yra labai sunkios, keturios nesunkios. Nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia. Nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupėje vykdytoju. Nusikaltimai padaryti naudojant - įrankius kūnui žaloti: lazdą ir peilį. Kaltinamasis anksčiau teistas nebuvo, charakterizuojamas neigiamai- sistemingai darė administracinius teisės pažeidimus. Nusikaltimai padarytas esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei ir atsakomybę lengvinančiai aplinkybei. Skiriant bausmės dydį atsižvelgiama į tai, kad jis tik padaręs sunkų kūno sužalojimą asmeniui, išėjęs į gatvę, toliau elgėsi chuliganiškai, viešai demonstravo lazdą, kuria sužalojo žmogų, o po to padarė dar du nusikaltimus, iš kurių vieną sunkų. Sužalojimo būdas pavojingas, dviem dūriais peiliu. Dėl pasekmių savo kaltės nepripažino. Dėl šio nusikaltimo padarymo nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jis aktyviausias kaltinamųjų bendrininkų grupės nusikaltimų padarymo vykdytojas, naudojęs du įrankius kūnui žaloti. Todėl skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė atitinkanti vidurkį (LR BK 61 straipsnio 1dalis, 2 dalis).

Skiriant bausmę kaltinamajam D. K. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių viena apysunki, dvi nesunkios. Nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia. Nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupėje vykdytoju. Kaltinamasis anksčiau buvo teistas keturis kartus už analogiškų nusikaltimų padarymą, du kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau išvadų nepadarė, nusistatęs daryti nusikaltimus. Nusikaltimai padarytas esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei ir atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms. Atsižvelgiama ir į tai, kad jis dalį žalos atlygino (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Todėl skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė arčiau vidurkio (LR BK 61 straipsnio 1dalis, 2 dalis).

Skiriant bausmę kaltinamajam R. Ž. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė tris nusikalstamas veikas, kurios nesunkios. Nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia. Nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupėje vykdytoju, tačiau jis yra iniciatorius daryti nusikaltimus. Dėl jo tarpusavio santykių su kitais asmenimis pastarojo iniciatyva kaltinamieji susibūrė į grupę ir tą patį vakarą vyko bei padarė eilę nusikaltimų. Jis surado butą, kur jo manymu galėjo būti ieškomi asmenys, aktyviais veiksmais pirmas pradėjo smurto veiksmus, kas buvo pavyzdžiu kitiems kaltinamiesiems imtis nusikalstamų veiksmų. Kaltinamasis iki nusikaltimų padarymo buvo teistas vieną kartą ir du kartus po šių nusikaltimų padarymo, nusistatęs daryti nusikaltimus. Nusikaltimai padarytas esant atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms ir atsakomybę lengvinančiai aplinkybei. Todėl skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė artima vidurkiui (LR BK 61 straipsnio 1dalis, 2 dalis). Taikyti BK 75 str. nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą nėra pagrindo dėl aukščiau išdėstyto ir kad tokiu būdu nebus pasiekti bausmės tikslai, kadangi šios bylos nagrinėjimo metu R. Ž. nepadarė išvadų. Šios bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis padarė du nusikaltimus, sistemingai eilę kartų pažeidinėjo kardomosios priemonės sąlygas. Administraciniai teisės pažeidimai susiję su girtavimu. Nusikaltimus padarė būdamas neblaivus. Visą tai jį kaip asmenybę charakterizuoja neigiamai. Išdėstyti faktai padaryti po nusikaltimų padarymo, todėl jie nevertinami skiriant bausmę, tačiau tai jį charakterizuoja neigiamai, kaip linkusi nedaryti išvadų dėl padarytų nusikaltimų, nekeisti elgesio būdo, o esant tokiam kaltinamojo nusistatymui, netaikant realios bausmės, bausmės tikslai nebus pasiekti.

Skiriant bausmę kaltinamajam G. P. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė tris nusikalstamas veikas, kurios nesunkios. Nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia. Nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupėje vykdytoju. Kaltinamasis anksčiau buvo teistas vieną kartą bauda, tačiau išvadų nepadarė. Nusikaltimai padarytas esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei ir atsakomybę lengvinančiai aplinkybei. Kaltinamąjį G. P. charakterizuoja neigiamai jo sistemingi administraciniai teisės pažeidimai, praeityje per trejus metus buvo baustas 12 kartų. Todėl skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė arčiau vidurkio (LR BK 61 str. 1, 2 d.). Tačiau jis baudą sumokėjo, dirba, turi šeimą, su nukentėjusiuoju susitaikė, daugiau teisėtvarkos pažeidimų nepadarė, todėl vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams ir paskirti G. P. įpareigojimą - per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, jei tai nesusiję su darbu ar mokymuisi, dalyvauti elgesio pataisos programoje. Kaltinamojo G. P. ir nukentėjusiojo L. M. susitaikymas, civilinio ieškinio atsisakymas ir prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, bylą jo atžvilgiu nutraukti netenkinamas, kadangi jis yra padaręs dar ir kitus šiame nuosprendyje išvardintus nusikaltimus, todėl nėra sąlygų, numatytų BK 38 str. 1 d. 4 p. Taikyti LR įstatymą dėl amnestijos akto 2018-11-15 nėra pagrindo (šio akto 1 str.).

Nukentėjusiojo K. K. ieškinys 150 eurų turtinei atlyginti ( t. 1, b.l. 83, 84) tenkinamas visiškai- materialinė žala padaryta kaltais kaltinamojo R. K. veiksmais (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusiojo K. K. ieškinys 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti tenkinamas visiškai. Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2006 m. gruodžio mėn. 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-669/2006). Nukentėjusysis K. K. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, stresą, nepatogumą darbe, turėjo dirbti sutvarstyta ranka. Atsižvelgiant į ieškovo nurodytus išgyvenimus ir nepatogumus patirtus dėl kaltinamojo R. K. nusikalstamų veiksmų, teismų praktiką analogiškose bylose (2K-467-976/2015, 2K-7-62-489/2015, 2K-452/2014), kaltinamojo R. K. turtinę padėtį (yra jauno amžiaus, neturi nekilnojamojo turto) priteistinas neturtinės žalos dydis 1000 Eur.

Nukentėjusysis J. V. prašė priteisti iš R. Ž., R. K., D. K. ir G. P. jo naudai 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti ( t. 1, b. l. 169, 170). Nukentėjusiojo J. V. ieškinys yra pagrįstas, kadangi kaltinamasis R. K. nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajam sunkų kūno sužalojimą sunkinančiomis aplinkybėmis. Nukentėjusiajam nustatytas kaukolės lūžimas ir kraujo išsiliejimas į smegenis. Dėl to jis patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir teismų praktiką analogiškose bylose (2K-407-489/2015, 2K-115-648/2016, 2K-397-222/2016), J. V. ieškinys tenkinamas visiškai priteisiant 10000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam sunkų kūno sužalojimą padarė kaltinamasis R. K., neturtinė žala dėl to priteistina iš pastarojo.

Nukentėjusysis M. Š. prašė priteisti iš R. Ž., R. K., D. K. ir G. P. solidariai jo naudai 50 000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo teismui įteikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ( t. 2, b. l. 48- 51). Nukentėjusiojo M. Š. ieškinys tenkinamas iš dalies. Aukščiau išdėstytais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiajam M. Š. sunkų kūno sužalojimą padarė kaltinamasis R. K., tai yra, tyčia suduodamas nukentėjusiajam M. Š. du smūgius peiliu į krūtinę ir pilvą. Kiti kūno sužalojimai, kurie vertinami nežymiais, padaryti tiek kaltinamojo R. K., tiek kaltinamųjų D. K. ir G. P. nusikalstamais veiksmais, tai yra, smūgiuojant kumščiais, spardant. Todėl neturtinė žala priteistina atsižvelgiant į kiekvieno kaltinamojo kaltais veiksmais sukeltas pasekmes, tai yra, priteistina iš kaltinamojo R. K. dėl padaryto sunkaus kūno sužalojimo ir viešosios tvarkos pažeidimo, o iš kaltinamųjų D. K. bei G. P. dėl viešosios tvarkos pažeidimu sukeltų nukentėjusiajam pasekmių. Nukentėjusysis M. Š. dėl minėtų kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veiksmų patyrė ne tik minėtus sužalojimus, tačiau ir fizinį skausmą, stresą, dvasinį sukrėtimą, gydymosi nepatogumus, medikamentų įsigijimą ir taikymą, apsunkintą judėjimą, darbingumo netekimą, apribotas jo pilnavertis gyvenimas, atsirado liekamieji reiškiniai, tai yra, sveikatos pablogėjimas ir iš to atsirandančios kitos pasekmės, baimė dėl sveikatos, sveikatos sumažėjimas, randai kūne. Dėl minėtų pasekmių nukentėjo ir jo šeima, tai yra, pablogėjo materialinis šeimos išlaikymas, stresas, išgyvenimai ir nežinomybė dėl nukentėjusiojo sveikatos, šeimos narių laiko skyrimas nukentėjusiojo priežiūrai. Nustatant žalos dydį įvertinama tai, kad nukentėjusiajam padaryti du durtiniai-pjautiniai sužalojimai, iš kurių kiekvienas kėlė nukentėjusiajam pavojų gyvybei. Atsižvelgiant į tai ir į teismų praktika (2K-170-139/2015, 2K-350-222/2015, 2K-90-746/2017), priteistina M. Š. 10000 Eur iš kaltinamojo R. K.. Kita minėta neturtinės žalos dalis patirta nukentėjusiojo viešosios tvarkos pažeidimo metu iš kaltinamųjų R. K., D. K. ir G. P. nustatoma taip pat atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir teismų praktiką analogiškose bylose (2K-467-976/2015, 2K-7-62-489/2015, 2K-452/2014), kaltinamųjų turtinę padėtį (yra jauno amžiaus, nekilnojamojo turto neturi) ir priteistina nukentėjusiojo M. Š. naudai iš kaltinamųjų R. K., D. K. ir G. P. solidariai 1500 Eur. Taip pat priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistų sumų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa dėl M. Š., G. S., J. V., L. M. ir M. K. gydymo pareiškė 6056, 71 eurų ieškinį ( t. 2, b. l. 67- 78, 69- 73), kadangi Vilniaus teritorinė ligonių kasa dėl nukentėjusiųjų gydymo patyrė išlaidas, o būtent: M. Š. -4.279,85 Eur; G. S. – 62,77 Eur; J. V. – 773,77 Eur; L. M. – 912,06 Eur; K. K. – 28,26 Eur. Šių asmenų sveikatos priežiūros išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošinimas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo (LR CK 6.283 str. 1 d.). Todėl ieškinys tenkinamas visiškai. Atsižvelgiant į tai, kad minėtus asmenis sužalojo atitinkami kaltinamieji, todėl iš konkrečiai žalą padariusio kaltinamojo priteistina atitinkama suma. M. Š. sunkų kūno sužalojimą padarė kaltinamasis R. K., G. S. sužalojo kaltinamieji R. K. ir R. Ž. bendrais nusikalstamais veiksmais. J. V. sužalojo kaltinamasis R. K.. L. M. sužalojo kaltinamasis D. K.. K. K. sužalojo kaltinamasis R. K.. Pareikštas civilinis ieškinys pagrįstas dokumentais, tenkintinas visiškai.

M. Š. patirtos proceso išlaidos 200 Eur už dokumentų surašymą ir atstovavimą procese (t. 2 b. l. 59) pripažintino proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamųjų R. K., D. K., G. P. (BPK 103 str., 104 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-308 straipsniais,

nusprendė:

Pripažinti R. K. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 284 str. (K. K. sužalojimas), 165 str. 1 d., 140 str. 1 d., 135 str. 2 d. 8 p. (J. V. sužalojimas), 284 str. (G. S. sužalojimo), 135 str. 2 d. 8 p. (M. Š. sužalojimas), 284 str. (M. Š. sužalojimo) ir nubausti:

Už nusikaltimo, numatyto BK 284 str. (K. K. sužalojimas), padarymą - laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

Už nusikaltimo, numatyto BK 165 str. 1 d., padarymą - laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

Už nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d., padarymą - laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

Už nusikaltimo, numatyto BK 135 str. 2 d. 8 p. (J. V. sužalojimas), padarymą - laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams;

Už nusikaltimo, numatyto BK 284 str. (G. S. sužalojimo), padarymą - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

Už nusikaltimo, numatyto BK 135 str. 2 d. 8 p. (M. Š. sužalojimas), padarymą - laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams;

Už nusikaltimo, numatyto BK 284 str. (M. Š. sužalojimo), padarymą - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4, 5 d. 1 ir 2 p., 6 d., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – suėmimą R. K. palikti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime ir sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-09-12 iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

R. K. pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ( L. M. nesunkus sveikatos sutrikdymas) išteisinti neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Pripažinti D. K. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 165 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. ( L. M. sužalojimas), 284 str. (M. Š. sužalojimo) ir nubausti:

Už nusikaltimo, numatyto BK 165 str. 1 d., padarymą – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

Už nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 2 d. 8 p. ( L. M. sužalojimas), padarymą – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

Už nusikaltimo, numatyto BK 284 str. (M. Š. sužalojimo), padarymą – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – namų areštą, dokumentų paėmimą D. K. pakeisti į suėmimą suimant teismo salėje.

Vadovaujantis BK 66 str., D. K. į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime ir sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-09-11 iki 2018-02-09 ir nuo suėmimo teismo salėje iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Pripažinti R. Ž. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 165 str. 1 d., 140 str. 1 d., 284 str. (M. Š. sužalojimo) ir nubausti:

Už nusikaltimo, numatyto BK 165 str. 1 d., padarymą – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

Už nusikaltimo, numatyto BK 140 str., padarymą – laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams;

Už nusikaltimo, numatyto BK 284 str. (M. Š. sužalojimo), padarymą – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąsias priemones –intensyvią priežiūrą, dokumentų paėmimą R. Ž. palikti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Vadovaujantis BK 66 str., R. Ž. į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime ir sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-09-10 iki 2017-12-08 ir nuo 2019-03-13 iki 2019-07-31.

Pripažinti G. P. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 165 str. 1 d., 140 str. 1 d., 284 str. (M. Š. sužalojimo) ir nubausti:

Už nusikaltimo, numatyto BK 165 str. 1 d., padarymą – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

Už nusikaltimo, numatyto BK 140 str., padarymą – laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams;

Už nusikaltimo, numatyto BK 284 str. (M. Š. sužalojimo), padarymą – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams ir paskirti G. P. įpareigojimą - per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, jei tai nesusiję su darbu ar mokymuisi, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

G. P. kardomąsias priemones – namų areštą, dokumentų paėmimą palikti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Vadovaujantis BK 66 str., G. P. į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime ir sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-09-14 iki 2017-12-12.

Priteisti iš R. K. K. K. naudai 150 Eur materialinės žalos atlyginimo ir 1000 (vieną tūkstantį) Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš R. K. J. V. naudai 10000 (dešimt tūkstančių) Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš R. K. M. Š. naudai 10000 (dešimt tūkstančių) Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš R. K., D. K. ir G. P. solidariai M. Š. naudai 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai (įmonės kodas 188783796, a. s. (duomenys neskelbtini)) gydymo išlaidų:

Iš R. K. 5081,88 (penkis tūkstančius aštuoniasdešimt vieną) Eur;

Iš R. K. ir R. Ž. solidariai 62,77 (šešiasdešimt du) Eur;

Iš D. K. 912,06 (devynis šimtus dvylika) Eur.

Išieškoti iš R. K., D. K., G. P. M. Š. naudai po 66,66 Eur proceso išlaidų.

Nukentėjusiajam K. K. priklausantis švarkas, kuris saugomas Alytaus aps. VPK aptarnavimo skyriuje ( t. 1, b. l. 98- 100) – grąžinti K. K..

Kompaktinis diskas su naktiniame klube (duomenys neskelbtini) įrengtų vaizdo kamerų įrašais, kuris pateikiamas teismui su byla – grąžinti prokurorui.

Kompaktinis diskas su kavinės-baro „(duomenys neskelbtini)“ įrengtų vaizdo kamerų įrašais, kuris pateikiamas teismui su byla- – grąžinti prokurorui.

Kompaktiniai diskai su nepilnamečių liudytojų L. M., E. Z. ir liudytojų E. S., G. J. apklausos metu darytais vaizdo ir garso įrašais ( 4 vnt.), kurie pateikiami teismui su byla – grąžinti prokurorui.

Kompaktinis diskas su 2018-01-12 įtariamojo R. K. parodymų patikrinimo metu darytu vaizdo ir garso įrašu, kuris pateikiamas teismui su byla – grąžinti prokurorui.

Kompaktinis diskas su liudytojui R. N. priklausančio mobiliojo telefono duomenimis ( 1 vnt.), kuris pateikiamas teismui su byla – grąžinti prokurorui.

D. K. priklausantys drabužiai, avalynė, mobilusis telefonas, kurie grąžinti jam su pasižadėjimu juos saugoti (t. 4, b. l. 24- 26, 28- 30) – palikti D. K..

R. K. priklausantys drabužiai, avalynė, mobilusis telefonas, kurie grąžinti jo draugei G. K. su pasižadėjimu juos saugoti (t. 4, b. l. 35- 37) – palikti G. K..

Iš R. Ž. paimti pinigai 36,39 eurai, kurie saugomi Alytaus AVPK aptarnavimo skyriuje ( t. 4, b. l. 38- 40)- panaudoti ieškiniams padengti.

Nukentėjusiesiems G. S., L. M., M. Š. ir J. V. priklausantys drabužiai, kurie saugomi Alytaus AVPK aptarnavimo skyriuje ( t. 4, b. l. 41- 44) - grąžinti nukentėjusiesiems.

Nukentėjusiųjų G. S., L. M., J. V., M. Š. ir įtariamųjų D. K., R. K., R. Ž. bei G. P. seilių pavyzdžiai, kurie saugomi Alytaus AVPK aptarnavimo skyriuje (t. 4, b. l. 41- 44) - sunaikinti.

Kratos metu pas R. K. automobilyje rasta peilio ašmenų apsaugą, kuri saugoma Alytaus AVPK aptarnavimo skyriuje (t. 4 b. l. 41- 44) – sunaikinti.

5 kompaktiniai diskai "DVD+R" su parduotuvės Norfa, esančios (duomenys neskelbtini), išorėje įrengtų kamerų darytais vaizdo įrašais, kurie saugomi Alytaus AVPK aptarnavimo skyriuje ( t. 4 b. l. 41- 44)- grąžinti prokurorui.

Kompaktinis diskas "DVD-R" Nr. 52-06-BT-238-17 su iš G. P. paimtų mobiliųjų telefonų duomenimis, kompaktinis diskas "CD-R" Nr. 52-06-BT-318-17 su pokalbių bei SMS žinučių išklotinėmis, 6 vnt. kompaktinių diskų "DVD-R" Nr. 52-06-BT-212-17 su nuteistųjų bei nukentėjusiojo G. S. mobiliųjų telefonų duomenimis, kurie saugomi Alytaus AVPK aptarnavimo skyriuje ( t. 4, b. l. 41- 44) – grąžinti prokurorui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistiesiems R. K., D. K. nuo jo nuorašo įteikimo, gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Kauno apygardos teismui.