Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Stalerevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. D. patikslintą ieškinį atsakovei S. D. (G.) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo – J. M., išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas E. D. į 2017 m. gruodžio 7 d. teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą bei laiką jam yra žinoma (b. l. 47), ieškovą atstovauja advokatas, todėl byla nagrinėtina ieškovui nedalyvaujant.

Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo pripažino, kad yra biologinis M. D. tėvas. Nurodė, jog skirti DNR testą nėra būtina, nes abejonių dėl tėvystės nėra.

Išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismo nustatytu terminu pateikė išvadą (b. l. 50), nurodė, jog sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas taikomas siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Galutinę išvadą pateiks bylos nagrinėjimo metu, išklausiusi visų byloje dalyvaujančių asmenų ir susipažinusi su byloje esančiais dokumentais.

Išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė į 2017 m. gruodžio 7 d. teismo posėdį buvo atvykusi, tačiau neatvykus atsakovei ir trečiajam asmeniui bylos nagrinėjimas buvo atidėtas ir atstovė išvyko. Kadangi išvadą teikianti institucija yra pateikusi išvadą, pavėluotai atvykus atsakovei bei trečiajam asmeniui ir atnaujinus posėdį, byla buvo nagrinėjama išvadą teikiančios institucijos atstovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog E. D. ir S. D. (G.) santuoką sudarė 2016 m. kovo 22 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos CMS (akto įrašo Nr. 32) (b. l. 5). Ieškovas šiuo metu atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atviroje kolonijoje, nedirba ir jokių pajamų negauna (b. l. 10). 2017 m. kovo 23 d. Gyventojų registro duomenimis ieškovas nepilnamečių vaikų neturi (b. l. 6). 2017 m. balandžio 30 d. atsakovė pagimdė dukrą M. D. (b. l. 29). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis ieškovas ir atsakovė nekilnojamojo turto neturi (b. l. 7). Ieškovas ir atsakovė savo vardu transporto priemonių nėra įregistravę (b. l. 8–9). 2017 m. gruodžio 11 d. ieškovas, atsakovė ir trečiasis asmuo pateikė teismui prašymą dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės pripažinimo (b. l. 75–76).

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos iširimo sąlygas. Pagal Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Įstatyme nustatytais atvejais sutuoktinio kaltė preziumuojama.

Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas Civilinio kodekso normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos yra nustatytos Civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Ieškovas nurodė, kad po santuokos įregistravimo santykiai su atsakove pasikeitė, abu pradėjo vienas kito nesuprasti, atsakovė nelankė jo įkalinimo įstaigoje ir nerašė laiškų. Dėl netinkamo atsakovės elgesio su juo, jis taip pat nutraukė bet kokius santykius su atsakove. Be to, esant santuokoje su atsakove, ji su J. M. susilaukė dukros M. D.. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta bei į tai, jog šalys niekada negyveno kartu ir nevedė bendro ūkio, jų santuokiniai ryšiai yra nutrūkę, konstatuotina, kad bendras šeimyninis gyvenimas negalimas, todėl šalių prašymas tenkintinas, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27, 3.61, 3.62 straipsniai, CPK 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai).

Santuoką nutraukus šalims paliktinos pavardės – D., G. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, jog šalys nepilnamečių vaikų neturi, santuokoje įgyto ir jos nutraukimo metu dalintino turto bei santuokos metu prisiimtų ir iki šiol neįvykdytų kreditorinių įsipareigojimų neturi, teismas, nutraukdamas šalių santuoką, šių su santuokos nutraukimu susijusių klausimų nesprendžia.

Dėl tėvystės nuginčijimo ir pripažinimo patvirtinimo

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus bei užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje, Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Pagal CK 3.148 straipsnio 1 dalį, pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Pagrindu tėvystės nustatymui gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę. Iš byloje esančių duomenų, šalių paaiškinimų matyti, kad S. D. (G.) po santuokos su E. D. sudarymo niekada su juo negyveno ir nevedė bendro ūkio. Ieškovo atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškovas ir atsakovė po santuokos sudarymo nebendravo, atsakovė sutuoktinio nelankė įkalinimo įstaigoje ir nerašė jam laiškų. Ieškovas yra įsitikinęs, jog vaikas ne jo, kadangi su atsakove niekada neturėjo lytinių santykių. Atsakovė patvirtino, kad dukra, kurios ji susilaukė santuokoje su ieškovu, yra ne jo, o J. M.. Trečiasis asmuo taip pat neneigė tėvystės, patvirtino, kad yra mergaitės tėvas. Atsižvelgiant į tai, šalys neprašė skirti DNR ekspertizės tėvystei nustatyti. Taigi, ginčo, kad M. D. yra J. M., o ne E. D. biologinė dukra, byloje nėra.

Esant nurodytoms aplinkybėms bei šalių paaiškinimams, darytina išvada, kad atsakovės dukros M. D. biologinis tėvas yra ne ieškovas E. D., o J. M., todėl prašymas dėl tėvystės nuginčijimo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 3.148 straipsnis, 3.150 straipsnio 1 dalis).

Trečiajam asmeniui J. M. išaiškintina, kad vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu, vaiko gimimo dokumentuose bus nurodytas vaiko tėvu, turės visas iš to kylančias teises ir pareigas (CK 3.140 straipsnio 5 dalis).

Pažymėtina, kad teismo sprendimas yra civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo, ištaisymo bei naujo liudijimo išdavimo pagrindas (Teisingumo ministro 2006-05-19 įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 103, 109.10, 111.1, 115 punktai). Civilinės metrikacijos įstaigai pareiga teismo sprendimo pagrindu atitinkamai pakeisti civilinės būklės akto įrašus bei išduoti naują liudijimą kyla nepriklausomai nuo to, ar ši pareiga atkartota teismo sprendime ar ne, todėl nereikalinga prašyti panaikinti gimimo liudijimo dalį apie tėvą ir taip reikalauti teismo surašyti perteklinę sprendimo rezoliucinę dalį. Civilinės metrikacijos įstaiga išduos naują gimimo liudijimą suteiktos kompetencijos ribose priimto teismo sprendimo pagrindu be atskiro įpareigojimo.

Sprendimo patvirtinta kopija per tris darbo dienas po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę įsiteisėjimo dienos išsiųstina vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši išregistruotų tėvystę (CPK 399 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovui byloje buvo teikiama 100 proc. valstybės garantuojama teisinė pagalba. Reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tėvystės nustatymo ir nuginčijimo apmokestinami po 75 Eur, be to, ieškovui buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba už 208,01 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys tenkintinas, iš atsakovės valstybei priteistinas 225 Eur žyminis mokestis bei 208,01 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Valstybė šioje byloje patyrė 10,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu kurios patenkinus ieškinį priteistinos iš atsakovės valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti.

Ieškovo E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1996 m. birželio 8 d., Kauno rajone, ir atsakovės S. D. (G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1996 m. lapkričio 11 d., Kaune, santuoką, įregistruotą 2016 m. kovo 22 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos CMS (akto įrašo Nr. 32), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovui paliekant pavardę D., o atsakovei – G..

Pripažinti, kad E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1996 m. birželio 8 d., Kauno rajone, nėra M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 2017 m. balandžio 30, Kaune, tėvas.

Nustatyti, kad M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 2017 m. balandžio 30, Kaune, tėvas yra J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1998 m. gruodžio 8 d.

Priteisti valstybei iš atsakovės S. D. (G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 225 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660), 208,01 Eur (dviejų šimtų aštuonių eurų 1 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630) bei 10,52 Eur (dešimt eurų 52 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (įmokos kodas 5660). Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752 į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.