- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-14
- Bylos Nr.
- 2A-1883-577/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-04021-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zita Smirnovienė, Jadvyga Mardosevič (pran.), Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“
- Atsakovas
- UAB „Norfos mažmena“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Zitos Smirnovienės ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas” ieškinį atsakovui UAB „Norfos mažmena“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
n u s ta t ė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinyje nurodė, kad atsakovui UAB „Norfos mažmena“ pagal 2007-09-07 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį yra išnuomotos patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Pagal šalių sudarytą sutartį atsakovas, be nuomos mokesčio, įsipareigojo sumokėti mokesčius už faktiškai patalpose sunaudotą elektros energiją, komunalines ir ryšių paslaugas – pagal apskaitos prietaisų parodymus arba pagal atskirą susitarimą, jeigu patalpose nėra įrengtas atskiras apskaitos prietaisas. Atsakovui nuo 2009-08-09 iki 2011-03-08 buvo išrašyta 18 PVM sąskaitų – faktūrų, tačiau atsakovas jų nustatytu terminu neapmokėjo. Už laiku neįvykdytą prievolę ieškovas atsakovui pagal 2007-09-07 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 12.1 punkto sąlygas paskaičiavo delspinigius – po 0,032 proc. nuo uždelstos nuomos mokesčio sumos už kiekvieną uždelstą dieną, iš viso 10 826,44 Lt, bei 15 045,34 Lt palūkanų. 2011-03-30 mokėjimo pavedimu atsakovas sumokėjo ieškovui 243 912,04 Lt. Ieškovas 2011-03-30 mokėjimo pavedimu gautą 243 912,04 Lt sumą paskirstė priskaičiuotoms palūkanoms ir delspinigiams sumokėti, todėl teismo prašo priteisti iš atsakovo 25 871,78 Lt skolą, 1 490,22 Lt delspinigių, 2094,99 Lt palūkanų, 8,06 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2-6).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Norfos mažmena“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nuo 2009-08-09 iki 2011-03-08 išrašytas PVM sąskaitas-faktūras gavo tik su 2011-03-22 ieškovo pranešimu, iki to laiko ieškovas nebuvo atsakovui pateikęs atitinkamų sąskaitų. Atsakovas teigė, kad ieškovo aplaidumą liudija ir tai, kad 2011-03-08 ieškovo išrašyta PVM sąskaita-faktūra serija NTV Nr. 5617 buvo išrašyta 41 848,53 Lt sumai, t.y. net už tris nuomos mėnesius. Kadangi ieškovas laiku nepateikė PVM sąskaitų – faktūrų apmokėjimams, atsakovas atsiliepime nurodo, kad delspinigiai neturėtų būti priteisiami. Kadangi šalys yra susitarusios dėl delspinigių, laikytina, kad atsakovas turi pareigą mokėti ieškovui delspinigius, o ne palūkanas, todėl atsakovas prašo atmesti ieškovo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo kaip nepagrįstą (b.l. 70-73).
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad PVM sąskaitos – faktūros buvo siųstos atsakovui, pateikė tai patvirtinančius įrodymus bei ieškinyje išdėstytus reikalavimus palaikė.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė ieškinį prašė atmesti, nurodė, kad visos PVM sąskaitos – faktūros yra apmokėtos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“ 10 826,44 Lt skolos, 623,60 Lt delspinigių, 8,06 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (11 450,04 Lt) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2012-03-26) iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1280,76 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, o likusioje dalyje ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šalys sudarytoje sutartyje aptarė ir nustatė sutartinę atsakomybę dėl netinkamo sutartinių prievolių vykdymo delspinigių skaičiavimo forma, todėl šalys negali reikalauti kartu netesybų (delspinigių) ir 6.261 str. numatytų palūkanų, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės už tą patį sutartinės prievolės pažeidimą taikymą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas nepagrįstai priskaičiavo ir 2011-03-25 pretenzijoje reikalavo iš atsakovo palūkanų pagal CK 6.260 str. 2 d., 6.261 str., nes laikė, jog ieškovo patirtus nuostolius dėl piniginės prievolės netinkamo vykdymo kompensuoja šalių sutarto dydžio delspinigiai. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo nuomone, atsakovas turėjo sumokėti ieškovui skolą pagal PVM sąskaitas – faktūras ir delspinigius. Kadangi atsakovas 2011-03-30 mokėjimo nurodymu Nr. DS0900022117 sumokėjo 243 912,04 Lt, pagal PVM sąskaitas – faktūras liko skolingas 10 826,44 Lt. Taip pat teismas pažymėjo, kad Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 12.1. punktu atsakovas, laiku nesumokėjęs už suteiktas paslaugas, įsipareigojo mokėti ieškovui 0,032 procentų dydžio delspinigius nuo uždelstos nuomos mokesčio sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Teismas delspinigius paskaičiavo už 180 dienų; nustatė, kad delspinigiai sudaro 623,60 Lt (10826,44 Lt x 0,032 % x 180) , todėl iš atsakovo ieškovui priteisė 623,60 Lt delspinigių.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinys dėl 7479,99 Lt skolos ir 431,20 Lt delspinigių priteisimo, ir šioje dalyje ieškinį tenkinti – padidinti priteisiamos skolos dydį nuo 10 826,44 Lt iki 18 306,43 Lt, padidinti priteisiamų delspinigių dydį nuo 623,60 Lt iki 1054,80 Lt. Taip pat ieškovas prašo pakeisti ir sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį padidinti nuo 1280,76 Lt iki 2158,38 Lt. Apeliantas tvirtina, kad teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir netinkamai taikė CK 6.260 str. 2 d., 6.261 str. Pažymi, kad iš prie 2011-03-25 pretenzijos pridėtos skolos, delspinigių ir palūkanų skaičiavimo lentelės matosi, kad palūkanos atsakovui buvo paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2009-08-25 iki 2011-03-24, o delspinigiai buvo paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2010-09-26 iki 2011-03-24. Apeliantas nurodo, kad sutinka su ta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neturėjo teisės skaičiuoti ir delspinigius, ir palūkanas už laikotarpį nuo 2010-09-26 iki 2011-03-24, tačiau apeliantas nesutinka, kad jis neturėjo teisės reikalauti iš atsakovo palūkanų už laikotarpį nuo 2009-09-25 iki 2010-09-25. Pasak apelianto, pagal teismo padarytą išvadą atsakovui už laikotarpį nuo 2009-08-25 iki 2010-09-25 padarytus pažeidimus nebūtų taikoma jokia civilinė atsakomybė. Be to, apeliantas nurodo, kad pripažinus, jog ieškovas neturėjo teisės priskaičiuoti ir reikalauti palūkanų už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 26 d. iki 2011 m. kovo 24 d., darytina išvada, kad ieškovo 2011 m. kovo 25 d. pretenzijoje nurodyta palūkanų suma turėjo būti mažinama 7 565,35 Lt suma (1074,78 Lt + 1 207,30 Lt + 1 261,93 Lt + 4 021,34 Lt = 7 565,35 Lt), t.y. iki 7 479,99 Lt. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, mano, jog atsakovo skola ieškinio pateikimo metu buvo 18 306,43 Lt (243 912,04 Lt – 225 605,61 Lt = 18 306,43 Lt). Taip pat apeliantas pažymi, kad patikslinus skolos dydį tikslintinas ir delspinigių dydis.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Norfos mažmena“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo, kad šalių pasirašytoje negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje šalys susitarė dėl konkrečių delspinigių dydžio, tačiau byloje nėra duomenų, kad būtų susitarusios dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų mokėjimo. Vadinasi, apelianto paskaičiuotos palūkanos yra kompensacinio pobūdžio, t.y. atlieka netesybų funkciją. CK 6.210 str. numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Tokias įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės neįvykdymo pasekmių. Kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo) funkciją, o nuostolių kompensavimo, jos tampa skolininko atsakomybės forma, todėl iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Tokiu atveju nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas. Taip pat atsakovas nurodo, kad iš apelianto kartu su procesiniais dokumentais pateiktos delspinigių ir palūkanų skaičiuotės pirmosios instancijos teisme buvo matyti, kad prašomos priteisti palūkanos ir delspinigiai apskaičiuoti už tą patį laikotarpį, todėl apelianto reikalavimas delspinigių ir palūkanų už tą patį laikotarpį pažeistų atsakovo teisėtus interesus. Pasak atsakovo, kadangi už nuomos mokesčio mokėjimo termino praleidimą šalių sutartyje buvo numatytos netesybos, tai išieškoti ir netesybas, ir palūkanas negalima. Kadangi šalys sutartyje yra susitarusios dėl delspinigių, tai atsakovas turi pareigą ieškovui mokėti būtent delspinigius, o ne palūkanas, todėl apelianto reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir atsakovo UAB „Norfos mažmena“ 2007-09-07 buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (toliau – Sutartis), kuria atsakovui buvo išnuomotos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (b.l. 8-14). Negyvenamųjų patalpų sutarties 4.3 punktu šalys susitarė, kad, nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomotojui kasmėnesinį nuomos mokestį, kurio dydis yra 35 Lt už vieną kvadratinį metrą. Kasmėnesinis nuomos mokestis yra apskaičiuojamas pagal nuomojamų patalpų plotą. Šalys susitarė, kad patalpų nuomos mokestis dėl infliacijos ar defliacijos perskaičiuojamas kiekvienais metais, pradedant nuo 2008 metų. Negyvenamųjų patalpų sutarties 4.4. punkte nustatyta, kad nuomos mokestis už einamąjį mėnesį mokamas pagal pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 25 dienos. 2011-03-25 pretenzija atsakovas pareikalavo, kad per 10 dienų nuo pretenzijos gavimo dienos atsakovas sumokėtų 243 912,04 Lt nuomos mokesčio įsiskolinimą, 10 826,44 Lt delspinigių ir 15 045,34 Lt palūkanų (b.l. 39). 2011-03-30 mokėjimo nurodymu Nr. DS0900022117 atsakovas sumokėjo 243 912,04 Lt ieškovui (b.l. 76). Ieškovas nurodo, kad atsakovo pervestos sumos neužteko pavedime paminėtoms sąskaitoms pagal jose nurodytas sumas pilnai padengti (b.l. 59). Ieškovas 2011-03-30 mokėjimo pavedimu gautą 243 912,04 Lt sumą paskirstė priskaičiuotoms palūkanoms ir delspinigiams sumokėti, todėl teismo prašo priteisti iš atsakovo 25 871,78 Lt skolą, 1 490,22 Lt delspinigių, 2094,99 Lt palūkanų, 8,06 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b.l. 2-6). Atsakovo nuomone, kadangi šalys yra susitarusios dėl delspinigių, laikytina, kad atsakovas turi pareigą mokėti ieškovui delspinigius, o ne palūkanas, todėl atsakovas prašė atmesti ieškovo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo kaip nepagrįstą (b.l. 70-73). Taigi ginčas nagrinėjamu atveju kilo dėl teisinių padarinių atsakovui taikymo šiam nevykdant Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.
Visų pirma pažymėtina, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d.). Byloje ginčo dėl to, kad atsakovas, pažeisdamas sutartinius įsipareigojimus, už suteiktas paslaugas pilnai neatsiskaitė (CK 6.59 str.), nėra.
Ieškovas 2011-03-25 pretenzijoje, vadovaudamasis Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 12.1. punktu, paskaičiavo 0,032 procentų dydžio delspinigius nuo uždelstos nuomos mokesčio sumos už kiekvieną uždelstą dieną ir LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme numatytas palūkanas už pavėluotus mokėjimus.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 str. 1 ir 4 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK. 6.258 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 pažymėjo, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Kaip matyti iš tarp šalių sudarytos Sutarties turinio, šalys susitarė, jeigu nuomininkas nesumoka nuomos mokesčio sutartyje numatytu laiku, jis privalo mokėti nuomotojui 0,032 % dydžio delspinigius nuo uždelstos nuomos mokesčio sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Taigi šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška, todėl šalys netesybų mokėjimo sąlygą sutarties pažeidimo atveju gali nustatyti užtikrindamos bet kokius sutartinius teisinius santykius (CK 6.156 str.).
Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė savo prievolinius įsipareigojimus, todėl turi sumokėti ieškovui skolą pagal PVM sąskaitas – faktūras ir netesybas/palūkanas. Ieškovas iš atsakovo reikalauja delspinigių ir palūkanų pagal CK 6.260 str. 2 d., 6.261 str. Iš 2011-03-24 skolos, delspinigių ir palūkanų paskaičiavimo lentelės (b.l. 58) matyti, kad ieškovas paskaičiavo įstatymines palūkanas, kurios sudaro 15 045,34 Lt, pagal CK 6.210 str. ir Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 3 d. už laikotarpį nuo 2009-08-25 iki 2011-03-24, kuris apima ir laikotarpį nuo 2010-09-26 iki 2011-03-24, už kurį ieškovas taip pat prašo priteisti Sutarties 12.1 punkte numatytus 0,032 % delspinigius (netesybas pagal CK 6.71 str.). Taigi akivaizdu, kad ieškovas be delspinigių reikalavo iš atsakovo ir palūkanų, atliekančių kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, taigi iš anksto numato tokių nuostolių minimalų kompensavimą (CK 6.260 str. 2 d., CK 6.261 str.). Pastebėtina, kad tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių.
Be to, šiame kontekste pažymėtina, kad palūkanų, atliekančių kompensacinę funkciją, ir netesybų institutai turi bendrų bruožų. Esminis panašumas, kad tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų (CK 6.73 str. 1 d., 6.258 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo ir atsakovo pozicija, kad ieškovo reikalavimai priteisti ir delspinigius, ir palūkanas reiškia dvigubos atsakomybės taikymą atsakovui, o ieškovui nepagrįstą praturtėjimą. Taip pat pastebėtina, kad tokios pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis c.b. Nr. 2A-863-160/2013; Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis c.b. Nr. 2A-284-464/2012). Dvigubos atsakomybės už tą patį sutartinės prievolės pažeidimą taikymas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.) bei sutartinės civilinės atsakomybės kompensacinei prigimčiai, nes tiek delspinigiai, tiek įstatyminės (materialiosios) palūkanos, numatytos CK 6.261 str., atlieka tą pačią kompensacinę funkciją.
Tačiau kritiškai vertintina teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovo nuostolius dėl piniginės prievolės netinkamo vykdymo kompensuoja šalių sutarto dydžio delspinigiai. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pažymi, kad prašomų priteisti 15 045,34 Lt palūkanų dydis apima prašomų priteisti 10 826,44 Lt delspinigių sumą. Pagal CK 6.73 str. 1 d. ir 6.258 str. 2 d., kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą.
Kadangi delspinigių suma įskaitoma į palūkanų sumą, tai iš atsakovo ieškovas pagrįstai galėjo reikalauti tik 15 045,34 Lt. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2011-03-30 mokėjimo nurodymu Nr. DS0900022117 atsakovas ieškovui sumokėjo 243 912,04 Lt (b.l. 76). Taigi, ieškovui pervedus atsakovo naudai 243 912,04 Lt, atsakovo skola pagal PVM sąskaitas–faktūras ieškovui sudarė 15 045,34 Lt.
Prievolės turi būt vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d.). Atsakovas, žinodamas apie savo prievolę atsiskaityti, pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 15 045,34 Lt skolos.
CK 6.258 str. 1 d. numatyta, kad, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 12.1. punktu atsakovas, laiku nesumokėjęs už suteiktas paslaugas, įsipareigojo mokėti ieškovui 0,032 procentų dydžio delspinigius nuo uždelstos nuomos mokesčio sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Taigi nagrinėjamu atveju delspinigiai sudarytų 866,61 Lt (15 045,34 Lt x 0,032 % x 180 dienų). Atsižvelgiant į tai ieškovui iš atsakovo priteistina 866,61 Lt delspinigių (CK 6.71 str., 6.73 str., 6.258 str. 2 d.).
Be to, kadangi tarp šalių buvo sudarytas komercinis sandoris, todėl ieškovui priteisiamos palūkanos pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 3 d, 3 str. 4 d. Todėl iš dalies tenkinant apeliacinį skundą, nuo priteistos 16 263,65 Lt sumos priteistinos 8,06 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme (2012-03-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šios išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Šios taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius skundus (CPK 93 str. 3 d.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas yra sumokėjęs 884 Lt žyminio mokesčio (b.l. 7), o bylinėjimosi išlaidos sudaro 2400 Lt (b.l. 166-169). Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, proporcingai patenkintų reikalavimų sumai keistinos ir ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Priteisus ieškovo naudai 15 911,95 Lt, patenkinta ieškovo reikalavimų dalis sudaro 54,02 %, tai iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 477,54 Lt ieškovo sumokėto žyminio mokesčio bei 1 296,48 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Bendra ieškovo naudai priteistina bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme suma yra 1 774,02 Lt. Be to, ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 238 Lt žyminio mokesčio (b.l. 182), ginčijo 7911,19 Lt sumą, jo reikalavimas patenkintas 56,39 %, tai ieškovo naudai priteistina žyminio mokesčio už apeliacinį skundą suma sudaro 134,21 Lt. Taigi bendra ieškovo naudai iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma – 1908,26 Lt.
Esant nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimas keistinas, padidinant priteistinos skolos, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų sumas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu teismas
n utaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo rezoliucinę dali išdėstyti taip:
Priteisti iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“ (j.a.k. 110778328, Verkių g. 29, 15 korpusas, Vilnius) ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (j.a.k. 300145575, S. Stanevičiaus g. 33-25, Vilnius) naudai 15 045,34 Lt (penkiolika tūkstančių keturiasdešimt penkis litus, 34 ct) skolos, 866,61 Lt (aštuonis šimtus šešiasdešimt šešis litus, 61 ct) delspinigių ir 8,06 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos (15 911,95 Lt) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2012-03-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1908,26 Lt (tūkstantį devynis šimtus aštuonis litus, 26 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.