- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-22
- Bylos Nr.
- e2S-110-262/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35293-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Pareiškėjas
- O. K.
- Ieškovas
- AB SEB banko
- Atsakovas
- O. K.
- Trečiasis asmuo
- A. K.
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos O. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos O. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-43079-101/2014 pagal ieškovo AB SEB banko ieškinį atsakovei O. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo A. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti civilinį procesą civilinėje byloje Nr. 2-43079-101/2014, kurioje buvo priimtas sprendimas už akių - ieškovo AB SEB banko naudai iš atsakovės O. K. priteista 15 650,26 Lt skola, 5 procentų dydžio metines palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-10-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 352 Lt bylinėjimosi išlaidos. Taip pat prašo ieškinį patenkinti iš dalies ir ieškovui AB SEB bankui iš O. K. priteisti 1 341,23 € skolos, kitą ieškinio dalį atmesti, sustabdyti 2015-12-15 sprendimo už akių vykdymą. Prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 str. 1 d. 9 p. įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, t. y. kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
Nurodo, kad procesiniai dokumentai civilinėje byloje Nr. 2-43079-101/2014 buvo siunčiami adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovas, reikšdamas ieškinį, žinojo, jog butas yra parduotas iš varžytynių ir pareiškėja jame negyvena. Todėl procesiniai dokumentai siųsti šiuo adresu pareiškėjai nebuvo įteikti ir negalėjo būti įteikti, nes ji tuo metu su mažamečiais vaikais gyveno Jungtinėje Karalystėje ir teismas, nepavykus įteikti procesinių dokumentų pareiškėjai, apie nagrinėjamą bylą skelbė viešai. Pažymi, kad ji nebuvo informuota apie posėdžio vietą ir laiką, todėl teismas klaidingai taikė įstatymo normas ir priėmė neteisėtą sprendimą. Teigia, kad tikrasis skolininkas yra A. K., kuris sudarė su banku sutartį, turi įmonę, neteikia vaikams išlaikymo, tačiau bankas į jo turtą nenukreipė išieškojimo į likusią skolą, o kreipėsi dėl skolos priteisimo iš pareiškėjos, kuri gyvena užsienyje, nedirba, nes prižiūri vaikus, o jos pajamos yra skiriama pašalpa vaikams, iš kurios išieškomas įsiskolinimas. Dėl teismo netinkamo informavimo, pareiškėja negalėjo pasinaudoti apeliacijos teise. Mano, kad būtina atnaujinti procesą, atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes ir padarytus CPK pažeidimus, prašo ieškinį dėl skolos priteisimo iš pareiškėjos atmesti, sutinka, kad ieškovui iš pareiškėjos būtų priteista 1 341,23 eurų suma.
Ieškovas AB SEB bankas atsiliepime į pareiškėjos prašymą nurodė, kad su pateiktu prašymu atnaujinti procesą nesutinka. Pažymėjo, kad atsakovė yra praleidusi ne tik terminą kreiptis dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, bet ir terminą paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Mano, kad teismas civilinėje byloje Nr. 2-43079-101/2014 priimdamas sprendimą už akių atsakovės atžvilgiu, nenukrypo nuo CPK reglamentuotos procesinių dokumentų įteikimo tvarkos ir kasacinio teismo suformuotos praktikos. Teigia, kad jeigu byloje nėra galimybės gauti duomenų apie byloje dalyvaujančio asmens gyvenamąją ar darbo vietas, teismui yra pagrindas spręsti dėl alternatyvių procesinių dokumentų įteikimo būtų, taikytinų tokiu atveju (CPK 129, 130 str.). Pažymi, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, neturėjo duomenų apie atsakovės gyvenamosios vietos adresą Jungtinėje Karalystėje. Be to, CPK 368 str. 1 d. yra nustatytas terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, o ne apie patį sprendimą. Nurodo, kad atsakovės prašymas yra susijęs ne tiek su proceso atnaujinimu dėl priimant teismo sprendimą už akių iš tiesų padarytų materialinės ar proceso teisės pažeidimu, o siekiu išvengti skolos mokėjimo, nors prievolės padengti skolą faktas solidariai su trečiuoju asmeniu A. K. yra atsakovei žinomas ir nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo dar 2011 metais. Atsakovė prašymu atnaujinti procesą pripažįsta savo atsakomybę bankui, prašydama priteisti iš jos ¼ dalį skolos, tačiau skolos sumos koregavimo veiksmai turėtų ir galėtų būti sprendžiami vykdymo procese, o ne siekiant proceso atnaujinimo ir kvestionuojant pačios atsakomybės ir prievolės solidariai grąžinti kreditoriui skolą buvimą. Prašo atmesti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo ir palikti nepakeistą 2014-12-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą už akių, priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartimi atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-43079-101/2014 pagal ieškovo AB SEB banko ieškinį dėl skolos priteisimo.
Nutartyje nurodoma, kad teismas, taikydamas nurodytus reikalavimus įvertinti aiškios teisės normos taikymo klaidą, analizuodamas pareiškėjos argumentus dėl kitų proceso atnaujinimo pagrindų, konstatuoja, kad pareiškėja nepateikė jokių esminę reikšmę bylai turinčių aplinkybių, kurių nustatymas turėtų pakeisti priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir išvadų, todėl pareiškėjos nurodyti argumentai, kurie sudarytų pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-43079-101/2014, atmestini kaip nepagrįsti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartį panaikinti ir proceso atnaujinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nurodo, kad teismas atmesdamas O. K. prašymą atnaujinti procesą, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad minimos nutartys nėra tinkamos klausimams šioje byloje išspręsti. Teismas priimdamas sprendimą už akių, kaip nurodyta teismo sprendime, remdamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalies nuostata, atmesdamas to paties CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punkto normą, tuo padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, t.y. taikė CPK 142 straipsnio 4 dalį, kurios nereikėjo taikyti, ir netaikė CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punkto, kai jį reikėjo taikyti. Šis aiškus procesinės teisės normų pažeidimas irgi turėjo įtakos neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimui.
Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad pareiškėjos skundžiamas 2014-12-15 teismo sprendimas už akių c.b. Nr. 2-43079-101/2014 buvo priimtas pagrįstai remiantis teisės normomis ir teismui vertinant visus pateiktus rašytinius įrodymus, o taip pat remiantis įsiteisėjusiu ir prejudicinę galią turinčiu 2011-11-09 teismo sprendimu c.b. N2-2979-127/2011 (Atsakovės santuokos nutraukimo byloje), todėl panaikinus teismo sprendimą už akių priimti Atsakovės prašomą sprendimą byloje nėra nei teisinių, nei faktinių pagrindų.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus bei teismų praktiką.
Taigi, šioje byloje reikia išsiaiškinti ar buvo pagrindas proceso atnaujinimui.
Pareiškėja teigia, kad teismas netinkamai taikė teismų praktiką, o cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys šiai bylai nėra tinkamos. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas kaip tik citavo tokią praktiką, kuri nusistovėjusi tokio tipo kaip ši bylose.
Tiek Lietuvos, tiek tarptautinių teismų sprendimuose yra ne kartą nurodyta, kad: „proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose: Sypchenko v. Russia, no. 38368/04, judgment of 1 March 2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2011 m. kovo 21 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-121/2011 ir kt.).
Kaip matyti iš bylos, atsakovė (pareiškėja) savo išvykimą į Jungtinę Karalystę deklaravo tik 2015-05-06, t.y. jau gerokai po ginčo sprendimo už akių c.b. Nr. 2-43079-101/2014 priėmimo. Tuo metu, kai toje byloje buvo priimta nutartis dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovei viešo paskelbimo būdu (2014 m. lapkričio 25 d.), paskutinė žinoma atsakovės gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro tarnyba duomenų apie atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą tuo metu neturėjo, iš VSDFV duomenų bazės taip pat nebuvo įmanoma nustatyti pareiškėjos adreso, nes ji nedirbo. Pareiškėja pažeidė Kredito sutarties 13 p., nes kitos savo gyvenamosios ar buvimo vietos ieškovui nebuvo nurodžiusi. Taigi, pareiškėja nevykdydama savo iš sutarties ir įstatymo kylančių pareigų nurodyti kreditoriui (ieškovui) savo pasikeitusio adreso, prisiėmė riziką, jog visa korespondencija jai bus siunčiama paskutiniu žinomu gyvenamosios vietos adresu.
Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, jog teismas civilinėje byloje Nr. 2-43079-101/2014 pagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu specialiame internetiniame tinklapyje, nes tam buvo visos CPK 130 straipsnyje nurodytos sąlygos: atsakovės gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, o ieškovas kuratoriaus skyrimo nepageidavo. Pagal CPK 130 str. nuostatas, tai pripažįstama tinkamu procesinių dokumentų įteikimu. Taigi, šiuo atveju procesinių dokumentų įteikimo tvarka atsakovei pažeista nebuvo.
Kadangi pareiškėja atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl teismas turėjo teisę priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 1 d). Taigi, teismas civilinėje byloje Nr. 2-43079-101/2014 priimdamas sprendimą už akių laikėsi CPK reglamentuotos procesinių dokumentų įteikimo tvarkos ir kasacinio teismo suformuotos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-31-916/2015).
Pareiškėjos argumentas, jog tinkamai nepranešus jai apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ji negalėjo pasinaudoti apeliacijos teise, nėra pagrindas atnaujinti procesą. Pagal CPK 130 str., viešas paskelbimas specialiame internetiniame tinklapyje pripažįstamas tinkamu procesinių dokumentų įteikimu, priimtas sprendimas už akių buvo išsiųstas pareiškėjai paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresu todėl irgi laikytinas įteiktas tinkamai (CPK 285 str. 7 d., 121 str. ) Dėl išvardintų priežasčių apeliacinės instancijos sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja neįrodė CPK 336 str. 1 d. 9 p. įtvirtintų sąlygų procesui atnaujinti.
Pažymėtina, kad pareiškėja nenurodė ir neįrodė jokių kitų esminę reikšmę bylai turinčių aplinkybių, kurių nustatymas galėtų pakeisti įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų išvadų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-43079-101/2014 atnaujinimo.
Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes ir teisingai taikė cituojamą teismų praktiką bei ginčus taikytinas teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.
Atmetus atskirąjį skundą ieškovui turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, tačiau nei elektroninėje byloje, nei jos popierinėje kopijoje nėra įrodymų apie ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos nepriteisiamos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.